Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie miestą Baltarusijoje žr Kosava dd Kosovo Respublika alb Republika e Kosovës serb Република КосовоVėliava HerbasHimn
Kosovas ir Metohija
- Apie miestą Baltarusijoje žr. Kosava.
| Kosovo Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Kosovo Respublikos himnas“ | |||||
Kosovas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | albanų, serbų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Priština | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 10 887 km2 (n/a) 1,0 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 1 935 259 (152) 159 žm./km2 (114) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2020 8,402 mlrd. $ (142) 4 649$ (130) | ||||
| Valiuta | Euras (EUR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Nepriklausomybės deklaracija | Nuo Serbijos 2008 m. vasario 17 d. | ||||
| Interneto kodas | .xk | ||||
| Telefono kodas | +383 | ||||
Kosovas (alb. Kosova, serb. Косово), oficialiai Kosovo Respublika (alb. Republika e Kosovës, serb. Република Косово) – iš dalies pripažinta valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio viduryje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Šiaurės Makedonija, pietvakariuose – su Albanija, vakaruose – su Juodkalnija. Šalis neturi tiesioginės prieigos prie artimos Adrijos jūros. Kosovo sostinė ir didžiausias miestas – Priština.
2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, 97 valstybių JT narių pripažįstama, kaip nepriklausoma Kosovo Respublika (2022 m. duomenimis). Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija (serb. Косово и Метохија).
Politinė sistema
Politinė sistema – demokratinis parlamentarizmas. Parlamente 120 narių. Iš jų 100 yra renkami rinkimuose, o likę 20 paskirstomi pagal grupes (iš kurių 10 vietų skiriama serbams). Kosovo parlamentas renka šalies prezidentą. Nuo 2011 m. balandžio 7 d. šaliai vadovauja pirmoji moteris prezidentė – Atifete Jahjaga. Šalies vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas. Nuo 2008 m. šias pareigas eina Demokratų partijos lyderis Hashim Thaçi. Po 2010 m. parlamento rinkimų daugiausiai vietų priklauso šalies Demokratų partijai (34 vietos), Demokratų lygai (27) ir radikalių pažiūrų nacionalistinei Apsisprendimo partijai („Vetëvendosje!“, 11 vietų). 2017 m. birželio 11 d. įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai. Daugiausiai vietų (39 vietos) parlamente gavo Demokratų partija.
Istorija
Kosovo teritorija, nuo seno gyvenama ilyrų, dalinai sutapo su istoriniu Dardanijos (Ilyrijos dalis) regionu. Dardanai nuolat kovojo su Makedonija, kol IV a. pr. m. e. jų teritorija užkariauta Aleksandro Makedoniečio. III–I a. pr. m. e. jie atkūrė valstybingumą kaip Dardanijos karalystė ir nepriklausomybę išlaikė iki pat 6 m., kuomet juos pajungė Romos imperija.
Pradžioje Dardanija buvo administruojama kaip dalis Mezijos provincijos, o 87 m. Meziją padalijus į dvi dalis, dardanai atsidūrė Aukštutinėje Mezijoje. Imperatorius Dioklecianas apie 284 m. Dardaniją padarė atskira Romos provincija, kurios sostinė buvo Naissus. Dardanijos provincija išliko ir Bizantijos imperijoje. Tiesa, vakarinis Kosovas (Metohija) buvo administruojama kaip dalis Prevalitanos (kartu su dab. Juodkalnija).
Nuo VI amžiaus vidurio į Dardaniją ir Prevalitaną ėmė migruoti slavai, kurie keitė etninę vietos gyventojų sudėtį. Nors Bizantija nominaliai laikė regioną sau pavaldžiu, jame kūrėsi slaviškos žemės, , vadovaujamos županų. Svarbiausios slavų gentys Kosovo teritorijoje buvo ir berezitai. IX a. regionas atiteko Bulgarijos imperijai, o 1018 m. grįžo į Bizantijos imperijos globą (kaip dalis Bulgarijos temos). Šiuo laikotarpiu regione galutinai įsigalėjo slavai (serbai), paplito krikščionybė.
1180 m. greta susikūrusi serbų kunigaikštystė Raška plėtė savo teritorijas ir paveržė Kosovo bei Metohijos teritorijas iš Bizantijos. Taip Kosovas ir Metohija buvo įjungti į Serbijos karalystę, vėliau buvo imperijos dalimi. Tačiau jau 1371 m. imperijai suirus, Kosovas atiteko , t. y. tapo Brankovičių žemės dalimi.
1389 m. birželio 28 įvyko pirmasis mūšis dėl Kosovo tarp Serbijos kunigaikščių ir turkų Osmanų imperijos sultono, kuris baigėsi serbų pergale. Antrasis mūšis dėl Kosovo įvyko 1448 m. spalį, ir po jo pergalę šventė Osmanai. Tarp 1455 m. ir 1912 m. Kosovas priklausė Osmanų imperijai.
Valdant osmanams, dabartinio Kosovo teritorija buvo padalinta tarp , Nišo, Skopjės sandžakų, kurie tik 1877 m. sujungti į (valdė ir dalį dab. Makedonijos bei Serbijos). Per 500 turkų valdymo metų krašte buvo diegiamas islamas ir keitėsi tautinė sudėtis: sunkiau naująją religiją priimantys serbai migravo į šiaurę, o juos keitė lengviau islamą priėmę albanai, migravę iš vakarų. Ilgainiui albanų musulmonų populiacija ėmė viršyti serbų krikščionių populiaciją. Etninių albanų proporcijos augimas būdingas regionui ir dabar.
Byrant Osmanų imperijai, Kosovas tapo regionu, į kurį teises reiškė tiek albanai (kurie čia sudarė didžiąją daugumą), tiek serbai (kaip į istorinį Serbijos regioną). Regione augo albanų nacionalizmas, ir turkai palaikė jų interesus. 1912–1913 m. vyko Balkanų karai. Po jų Kosovo regionas atiteko Serbijos karalystei, o Metohija – Juodkalnijos karalystei. 1918 m. Kosovas ir Metohija kartu priklausė Jugoslavijos karalystei, kurios sudėtyje išbuvo iki 1941 m. Slavų (ypač serbų) dominuojama Jugoslavija diskriminavo vietos albanus ir siekė padidinti etninių serbų populiaciją regione.
1941–1945 m. Kosovo neaplenkė Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jį užėmė nacių valdoma Albanija. Etniniai konfliktai tarp albanų ir serbų tik paaštrėjo. Nuo 1946 m. iki 1999 m. Kosovas vėl buvo Jugoslavijos sudėtyje, tačiau išskirtas kaip sudėtyje. Nors autonomijoje buvo pasiekti tam tikri laimėjimai albanų švietimo klausimais, jų persekiojimas tęsėsi, o etninė įtampa nemažėjo.
Po 1990 m. Jugoslavijos žlugimo Kosovą liko kontroliuoti Serbija, pradėjusi varžyti albanų teises. 1992 m. albanai išsirinko savo prezidentu ir paskelbė nepripažintą Kosovo Respubliką. Serbijos atsakomoji reakcija buvo tokia, kad iš Kosovo paplūdo pabėgėlių srautas, ir nuo 1999 m. iki 2008 m. Kosovą ėmėsi administruoti JTO. 2000 m. pradžioje Kosove buvo dislokuota 45 000 karių iš 35 JTO valstybių narių.
2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, savo parlamente priėmęs Kosovo nepriklausomybės deklaraciją. 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija, pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį įgaliojimų, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis –
Kosovas padalintas į 38 savivaldybės.
| Savivaldybė (Albanian: komuna, Serbian: opština / општина) yra pagrindinis administracinis vienetas Pirmas pavadinimas yra albanų kalba, o antras serbų kalba | |||
|---|---|---|---|
| Kosovo savivaldybių žemėlapis | 01. Dečanai | 11. Leposavičius | 21. Prizrenas |
| 02. Dragašas | 12. Liplianas | 22. Srbica | |
| 03. Džakovica | 13. Mališevas | 23. Štrpcė | |
| 04. Glogovacas | 14. Kosovo Mitrovica | 24. Štimlė | |
| 05. Gnjilanė | 15. Novo Brdas | 25. Suva Reka | |
| 06. Istokas | 16. Obiličius | 26. Uroševacas | |
| 07. Kačanikas | 17. Orahovacas | 27. Vitina | |
| 08. Kosovska Kamenica | 18. Pečas | 28. Vučitrnas | |
| 09. Klina | 19. Podujevas | 29. Zubin Potokas | |
| 10. Kosovo Polė | 20. Priština | 30. Zvečanas | |
| Šaltinis: OSCE – UNMIK Regulation 2000/43: Albanų Archyvuota kopija 2017-12-13 iš Wayback Machine projekto., Serbų PDF Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto. | |||
Geografija
Pagrindinis straipsnis –
Kosovas yra 10 905 kvadratinių kilometrų ploto ir turi 1,8 milijonus gyventojų („Liet. rytas“/Rytai-Vakarai, 2010-11-20, Nr.46/(891)).
Didžiausias miestas yra Priština, kuri turi apie 600 000 gyventojų. Antras pagal dydį yra Prizreno miestas, kuris yra šalies pietvakariuose. Vakaruose yra Pečas, turintis 154 000 gyventojų. Šiaurėje Kosovska Mitrovica su 110 000 gyventojų. Kitų miestų gyventojų skaičius yra mažiau nei 97 000.
Klimatas Kosove yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis su sniegu žiemomis.
Kosovas turi dvi svarbiausias lygumas: Metohijos baseinas, esantis Kosovo vakarinėje dalyje, bei Kosovo lyguma esanti rytinėje dalyje.
Didžioji dalis Kosovo vietovės yra kalnuota. Šar Kalnai yra esantys pietuose ir pietryčiuose, kurie riboja Makedoniją. Tai yra vienas iš srities populiariausių turistinių ir slidinėjimo poilsio vietų, su Brezovica ir kaip svarbiausi turistiniai centrai. Kalnuotoje srityje yra aukščiausias Kosovo kalnas – Džeravica, 2656 metrai virš jūros lygio, esantis pietvakariuose, ribojasi su Juodkalnija ir Albanija.
Kosove yra kelios žinomos upės ir ežerai. Svarbiausios upės yra Baltasis Drinas, tekantis į Adrijos jūrą, Sitnika, Morava, Golakas, ir Ibaras, kuris yra šalies šiaurėje.
Svarbiausi ežerai yra Gazivoda (380 milijonų m³) šiaurės vakarinėje dalyje, (113 milijonų m³) pietvakarių dalyje, Batlava (40 milijonų m³) ir (26 milijonai m³) šiaurės rytuose.
Gyventojai
Etninės grupės:
- albanai – 88 %
- serbai – 6 %
- bosniai ir (etniniai musulmonai) – 3 %
- romai, ir egiptiečiai – 2 %
- turkai – 1 %
Kosovo albanų populiacijos metinis prieaugis šiuo metu yra maždaug 1,3 % – vienas iš didžiausių Balkanų regione. 2003 m. Kosovo populiacija buvo net 4,6 karto didesnė nei 1921 m. Bet dabar dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos augimas lėtėja. Iki maždaug 1990 m. Kosovas pasižymėjo labai dideliu gimstamumu – vienai moteriai teko 4 vaikai, bet dabar šis rodiklis sumažėjo iki maždaug dviejų vaikų moteriai ir turbūt kris dar žemiau.
Serbų populiacija Kosove augo daug lėčiau. Per 1948–1991 m. laikotarpį ji padidėjo tik 12 % – 25 kartus mažiau nei Kosovo albanų populiacija per tą patį laikotarpį. Kaip ir daugelis stačiatikybę išpažįstančių etninių grupių, nuo 1990 m. Kosovo serbai turėjo labai žemą gimstamumą (maždaug 1,5 vaiko moteriai) ir daugiau mirčių nei gimimų. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, daug serbų emigravo iš regiono, kas sukėlė Kosovo lyderių nerimą.
Kalbos
Kosovo albanai kalba savo albanų kalbos tarme, tačiau bendrinė albanų kalba yra plačiai vartojama kaip oficiali kalba. Serbų kalba yra taip pat oficiali. Kitos plačiau vartojamos kalbos yra bosnių, romų ir turkų.
Religija
Dominuojanti religija Kosove yra islamas, kurį į regioną atnešė XV amžiuje teritoriją užkariavę osmanai. Didžioji dalis Kosovo musulmonų yra sunitai, taip pat yra pakraipos atstovų. Islamą išpažįsta daugelis etninių albanų, bosnių, goranių, turkų, ir kai kurie čigonai, egiptiečiai bei ašlakaliai. Vis dėlto, islamas yra nelabai įsišaknijęs į Kosovo visuomenę, kurios didelę dalį sudaro netikintieji. Maždaug 3 % Kosovo etninių albanų tebėra Romos katalikai, o dauguma iš maždaug 100 000 serbų yra stačiatikiai.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis –
Kosovo valstybė praėjus 9 metams patiria daug sunkumų – aukštas nedarbas, nusikalstamumas, todėl nepriklausomybės sprendimas yra radikalus siekis įveikti minimas negeroves integruojantis į ES ir NATO.
Kultūra
Pagrindinis straipsnis –
Sportas
Dauguma Kosovo sporto šakų federacijų buvo įkurta 2003 m. pagal tuomet išleistą „Sporto įstatymą“. Tais pačiais metais buvo įkurtas Kosovo olimpinis komitetas. Kadangi Kosovas nebuvo Tarptautinio olimpinio komiteto narys, jo sportininkai negalėjo dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Vienintelė šalies sportininkė, dalyvavusi 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, buvo dziudo imtynininkė Majlinda Kelmendi. Ji atstovavo Albanijos rinktinei. 2014 m. Kosovo olimpinis komitetas buvo pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto ir šaliai leista nepriklausomai dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Šalies futbolo klubai žaidžia nacionalinėje futbolo lygoje, įkurtai 1945 m. Lygoje žaidžia 12 komandų, o daugkartinis čempionas yra KF Prishtina klubas (10 čempionų titulų).
Kosovo krepšinio aukščiausioje lygoje žaidžia 9 klubai. Lyga įkurta 1991 m., o daugiausiai kartų čempionu tapo Sigal Prishtina klubas (8 kartus).
Taip pat skaitykite
- Kosovo klimatas
Šaltiniai
- Kosovo aprašymas (vok. k.)
- „Kosovo parlamentas po kelis mėnesius trukusios krizės patvirtino naują Vyriausybę“. LRT.
- „Kosovo - The World Factbook“. 2021-11-04. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-04. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
- „World Economic Outlook Database, October 2019“. Tarptautinis valiutos fondas. Suarchyvuota iš originalo 2020-10-08. Nuoroda tikrinta 2020-09-24.
- Countries That Recognize Kosovo 2022. Worldpopulationreview.com. Nuoroda tikrinta 2022-05-22.
- „Ryškesni 2008-ųjų metų Lietuvos įvykiai“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2008-12-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- „Rusija tvirtina, kad Kosovo konstitucija nusižengia JT rezoliucijai“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-05-22.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kosovas ir Metohija, Kas yra Kosovas ir Metohija? Ką reiškia Kosovas ir Metohija?
Apie miesta Baltarusijoje zr Kosava dd Kosovo Respublika alb Republika e Kosoves serb Republika KosovoVeliava HerbasHimnas Kosovo Respublikos himnas Kosovas zemelapyjeValstybine kalba albanu serbuSostine ir didziausias miestas PristinaValstybes vadovai Prezidentas Premjeras Plotas Is viso vandens 10 887 km2 n a 1 0 Gyventoju 2021 Tankis 1 935 259 152 159 zm km2 114 BVP Is viso Vienam gyventojui 2020 8 402 mlrd 142 4 649 130 Valiuta Euras EUR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Nepriklausomybes deklaracija Nuo Serbijos 2008 m vasario 17 d Interneto kodas xkTelefono kodas 383 Kosovas alb Kosova serb Kosovo oficialiai Kosovo Respublika alb Republika e Kosoves serb Republika Kosovo is dalies pripazinta valstybe Pietryciu Europoje Balkanu pusiasalio viduryje Siaureje ir rytuose ribojasi su Serbija pietryciuose su Siaures Makedonija pietvakariuose su Albanija vakaruose su Juodkalnija Salis neturi tiesiogines prieigos prie artimos Adrijos juros Kosovo sostine ir didziausias miestas Pristina 2008 m vasario 17 d Kosovas vienasaliskai paskelbe nepriklausomybe nuo Serbijos ir yra de facto savarankiska salis 97 valstybiu JT nariu pripazįstama kaip nepriklausoma Kosovo Respublika 2022 m duomenimis Serbija Kosova laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija serb Kosovo i Metohiјa Politine sistemaPolitine sistema demokratinis parlamentarizmas Parlamente 120 nariu Is ju 100 yra renkami rinkimuose o like 20 paskirstomi pagal grupes is kuriu 10 vietu skiriama serbams Kosovo parlamentas renka salies prezidenta Nuo 2011 m balandzio 7 d saliai vadovauja pirmoji moteris prezidente Atifete Jahjaga Salies vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas Nuo 2008 m sias pareigas eina Demokratu partijos lyderis Hashim Thaci Po 2010 m parlamento rinkimu daugiausiai vietu priklauso salies Demokratu partijai 34 vietos Demokratu lygai 27 ir radikaliu paziuru nacionalistinei Apsisprendimo partijai Vetevendosje 11 vietu 2017 m birzelio 11 d įvyko pirmalaikiai parlamento rinkimai Daugiausiai vietu 39 vietos parlamente gavo Demokratu partija IstorijaPagrindinis straipsnis Kosovo istorija Kosovo teritorija nuo seno gyvenama ilyru dalinai sutapo su istoriniu Dardanijos Ilyrijos dalis regionu Dardanai nuolat kovojo su Makedonija kol IV a pr m e ju teritorija uzkariauta Aleksandro Makedoniecio III I a pr m e jie atkure valstybinguma kaip Dardanijos karalyste ir nepriklausomybe islaike iki pat 6 m kuomet juos pajunge Romos imperija Pradzioje Dardanija buvo administruojama kaip dalis Mezijos provincijos o 87 m Mezija padalijus į dvi dalis dardanai atsidure Aukstutineje Mezijoje Imperatorius Dioklecianas apie 284 m Dardanija padare atskira Romos provincija kurios sostine buvo Naissus Dardanijos provincija isliko ir Bizantijos imperijoje Tiesa vakarinis Kosovas Metohija buvo administruojama kaip dalis Prevalitanos kartu su dab Juodkalnija Nuo VI amziaus vidurio į Dardanija ir Prevalitana eme migruoti slavai kurie keite etnine vietos gyventoju sudetį Nors Bizantija nominaliai laike regiona sau pavaldziu jame kuresi slaviskos zemes vadovaujamos zupanu Svarbiausios slavu gentys Kosovo teritorijoje buvo ir berezitai IX a regionas atiteko Bulgarijos imperijai o 1018 m grįzo į Bizantijos imperijos globa kaip dalis Bulgarijos temos Siuo laikotarpiu regione galutinai įsigalejo slavai serbai paplito krikscionybe 1180 m greta susikurusi serbu kunigaikstyste Raska plete savo teritorijas ir paverze Kosovo bei Metohijos teritorijas is Bizantijos Taip Kosovas ir Metohija buvo įjungti į Serbijos karalyste veliau buvo imperijos dalimi Taciau jau 1371 m imperijai suirus Kosovas atiteko t y tapo Brankoviciu zemes dalimi 1389 m birzelio 28 įvyko pirmasis musis del Kosovo tarp Serbijos kunigaiksciu ir turku Osmanu imperijos sultono kuris baigesi serbu pergale Antrasis musis del Kosovo įvyko 1448 m spalį ir po jo pergale svente Osmanai Tarp 1455 m ir 1912 m Kosovas priklause Osmanu imperijai Kosovo vilajetas XIX a pabaigoje Valdant osmanams dabartinio Kosovo teritorija buvo padalinta tarp Niso Skopjes sandzaku kurie tik 1877 m sujungti į valde ir dalį dab Makedonijos bei Serbijos Per 500 turku valdymo metu kraste buvo diegiamas islamas ir keitesi tautine sudetis sunkiau naujaja religija priimantys serbai migravo į siaure o juos keite lengviau islama prieme albanai migrave is vakaru Ilgainiui albanu musulmonu populiacija eme virsyti serbu krikscioniu populiacija Etniniu albanu proporcijos augimas budingas regionui ir dabar Byrant Osmanu imperijai Kosovas tapo regionu į kurį teises reiske tiek albanai kurie cia sudare didziaja dauguma tiek serbai kaip į istorinį Serbijos regiona Regione augo albanu nacionalizmas ir turkai palaike ju interesus 1912 1913 m vyko Balkanu karai Po ju Kosovo regionas atiteko Serbijos karalystei o Metohija Juodkalnijos karalystei 1918 m Kosovas ir Metohija kartu priklause Jugoslavijos karalystei kurios sudetyje isbuvo iki 1941 m Slavu ypac serbu dominuojama Jugoslavija diskriminavo vietos albanus ir sieke padidinti etniniu serbu populiacija regione 1941 1945 m Kosovo neaplenke Antrasis pasaulinis karas kurio metu jį uzeme naciu valdoma Albanija Etniniai konfliktai tarp albanu ir serbu tik paastrejo Nuo 1946 m iki 1999 m Kosovas vel buvo Jugoslavijos sudetyje taciau isskirtas kaip sudetyje Nors autonomijoje buvo pasiekti tam tikri laimejimai albanu svietimo klausimais ju persekiojimas tesesi o etnine įtampa nemazejo Po 1990 m Jugoslavijos zlugimo Kosova liko kontroliuoti Serbija pradejusi varzyti albanu teises 1992 m albanai issirinko savo prezidentu ir paskelbe nepripazinta Kosovo Respublika Serbijos atsakomoji reakcija buvo tokia kad is Kosovo papludo pabegeliu srautas ir nuo 1999 m iki 2008 m Kosova emesi administruoti JTO 2000 m pradzioje Kosove buvo dislokuota 45 000 kariu is 35 JTO valstybiu nariu 2008 m vasario 17 d Kosovas paskelbe savo nepriklausomybe savo parlamente priemes Kosovo nepriklausomybes deklaracija 2008 m geguzes 6 d Lietuvos Seimas pripazino Kosovo nepriklausomybe 2008 m birzelio 15 d įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kuria Kosovo vyriausybe perima didziaja dalį įgaliojimu kurias iki tol teritorijoje turejo Jungtines Tautos Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Kosovas padalintas į 38 savivaldybes Savivaldybe Albanian komuna Serbian opstina opshtina yra pagrindinis administracinis vienetas Pirmas pavadinimas yra albanu kalba o antras serbu kalbaKosovo savivaldybiu zemelapis 01 Decanai 11 Leposavicius 21 Prizrenas02 Dragasas 12 Liplianas 22 Srbica03 Dzakovica 13 Malisevas 23 Strpce04 Glogovacas 14 Kosovo Mitrovica 24 Stimle05 Gnjilane 15 Novo Brdas 25 Suva Reka06 Istokas 16 Obilicius 26 Urosevacas07 Kacanikas 17 Orahovacas 27 Vitina08 Kosovska Kamenica 18 Pecas 28 Vucitrnas09 Klina 19 Podujevas 29 Zubin Potokas10 Kosovo Pole 20 Pristina 30 ZvecanasSaltinis OSCE UNMIK Regulation 2000 43 Albanu Archyvuota kopija 2017 12 13 is Wayback Machine projekto Serbu PDF Archyvuota kopija 2016 03 03 is Wayback Machine projekto GeografijaPagrindinis straipsnis Kosovas yra 10 905 kvadratiniu kilometru ploto ir turi 1 8 milijonus gyventoju Liet rytas Rytai Vakarai 2010 11 20 Nr 46 891 Didziausias miestas yra Pristina kuri turi apie 600 000 gyventoju Antras pagal dydį yra Prizreno miestas kuris yra salies pietvakariuose Vakaruose yra Pecas turintis 154 000 gyventoju Siaureje Kosovska Mitrovica su 110 000 gyventoju Kitu miestu gyventoju skaicius yra maziau nei 97 000 Klimatas Kosove yra zemyninis su siltomis vasaromis ir saltomis su sniegu ziemomis Kosovas turi dvi svarbiausias lygumas Metohijos baseinas esantis Kosovo vakarineje dalyje bei Kosovo lyguma esanti rytineje dalyje Didzioji dalis Kosovo vietoves yra kalnuota Sar Kalnai yra esantys pietuose ir pietryciuose kurie riboja Makedonija Tai yra vienas is srities populiariausiu turistiniu ir slidinejimo poilsio vietu su Brezovica ir kaip svarbiausi turistiniai centrai Kalnuotoje srityje yra auksciausias Kosovo kalnas Dzeravica 2656 metrai virs juros lygio esantis pietvakariuose ribojasi su Juodkalnija ir Albanija Kosove yra kelios zinomos upes ir ezerai Svarbiausios upes yra Baltasis Drinas tekantis į Adrijos jura Sitnika Morava Golakas ir Ibaras kuris yra salies siaureje Svarbiausi ezerai yra Gazivoda 380 milijonu m siaures vakarineje dalyje 113 milijonu m pietvakariu dalyje Batlava 40 milijonu m ir 26 milijonai m siaures rytuose GyventojaiPagrindinis straipsnis Kosovo demografija Etnines grupes Kosovo zemelapis pagal etnine sudetį 2005 m albanai 88 serbai 6 bosniai ir etniniai musulmonai 3 romai ir egiptieciai 2 turkai 1 Kosovo albanu populiacijos metinis prieaugis siuo metu yra mazdaug 1 3 vienas is didziausiu Balkanu regione 2003 m Kosovo populiacija buvo net 4 6 karto didesne nei 1921 m Bet dabar del mazejancio gimstamumo ir didejancios emigracijos augimas leteja Iki mazdaug 1990 m Kosovas pasizymejo labai dideliu gimstamumu vienai moteriai teko 4 vaikai bet dabar sis rodiklis sumazejo iki mazdaug dvieju vaiku moteriai ir turbut kris dar zemiau Serbu populiacija Kosove augo daug leciau Per 1948 1991 m laikotarpį ji padidejo tik 12 25 kartus maziau nei Kosovo albanu populiacija per ta patį laikotarpį Kaip ir daugelis staciatikybe ispazįstanciu etniniu grupiu nuo 1990 m Kosovo serbai turejo labai zema gimstamuma mazdaug 1 5 vaiko moteriai ir daugiau mirciu nei gimimu Kosovui paskelbus nepriklausomybe daug serbu emigravo is regiono kas sukele Kosovo lyderiu nerima Kalbos Mergaites svencia Vaiku diena Kosovo albanai kalba savo albanu kalbos tarme taciau bendrine albanu kalba yra placiai vartojama kaip oficiali kalba Serbu kalba yra taip pat oficiali Kitos placiau vartojamos kalbos yra bosniu romu ir turku Religija Dominuojanti religija Kosove yra islamas kurį į regiona atnese XV amziuje teritorija uzkariave osmanai Didzioji dalis Kosovo musulmonu yra sunitai taip pat yra pakraipos atstovu Islama ispazįsta daugelis etniniu albanu bosniu goraniu turku ir kai kurie cigonai egiptieciai bei aslakaliai Vis delto islamas yra nelabai įsisaknijes į Kosovo visuomene kurios didele dalį sudaro netikintieji Mazdaug 3 Kosovo etniniu albanu tebera Romos katalikai o dauguma is mazdaug 100 000 serbu yra staciatikiai EkonomikaPagrindinis straipsnis Kosovo valstybe praejus 9 metams patiria daug sunkumu aukstas nedarbas nusikalstamumas todel nepriklausomybes sprendimas yra radikalus siekis įveikti minimas negeroves integruojantis į ES ir NATO KulturaPagrindinis straipsnis Sportas Dauguma Kosovo sporto saku federaciju buvo įkurta 2003 m pagal tuomet isleista Sporto įstatyma Tais paciais metais buvo įkurtas Kosovo olimpinis komitetas Kadangi Kosovas nebuvo Tarptautinio olimpinio komiteto narys jo sportininkai negalejo dalyvauti Olimpinese zaidynese Vienintele salies sportininke dalyvavusi 2012 m vasaros olimpinese zaidynese buvo dziudo imtynininke Majlinda Kelmendi Ji atstovavo Albanijos rinktinei 2014 m Kosovo olimpinis komitetas buvo pripazintas Tarptautinio olimpinio komiteto ir saliai leista nepriklausomai dalyvauti olimpinese zaidynese Salies futbolo klubai zaidzia nacionalineje futbolo lygoje įkurtai 1945 m Lygoje zaidzia 12 komandu o daugkartinis cempionas yra KF Prishtina klubas 10 cempionu titulu Kosovo krepsinio auksciausioje lygoje zaidzia 9 klubai Lyga įkurta 1991 m o daugiausiai kartu cempionu tapo Sigal Prishtina klubas 8 kartus Taip pat skaitykiteKosovo klimatasSaltiniaiVikiteka Kosovas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Kosovas Kosovo aprasymas vok k Kosovo parlamentas po kelis menesius trukusios krizes patvirtino nauja Vyriausybe LRT Kosovo The World Factbook 2021 11 04 Suarchyvuota is originalo 2021 02 04 Nuoroda tikrinta 2021 01 24 World Economic Outlook Database October 2019 Tarptautinis valiutos fondas Suarchyvuota is originalo 2020 10 08 Nuoroda tikrinta 2020 09 24 Countries That Recognize Kosovo 2022 Worldpopulationreview com Nuoroda tikrinta 2022 05 22 Ryskesni 2008 uju metu Lietuvos įvykiai delfi lt Delfi BNS 2008 12 30 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Rusija tvirtina kad Kosovo konstitucija nusizengia JT rezoliucijai Delfi lt Nuoroda tikrinta 2022 05 22