Klaipėdos Bajorų geležinkelisVietaŠalys LietuvaMiestaiKlaipėda Giruliai Kretingalė KretingaPagrindinė informacijaOperato

Vieta
Klaipėdos–Bajorų geležinkelis
Šalys	Lietuva
Miestai	Klaipėda – Giruliai – Kretingalė – Kretinga
Pagrindinė informacija
Operatorius	AB „Lietuvos geležinkeliai“
Statybų pradžia	1889 m.
Atidarymas	1892 m.
Techninė informacija
Ilgis	18 km
Vėžė	1520 mm vėžė
Išvystomas greitis	140 km/h
Elektrifikacija	(tebevyksta)
Infolentelė: žiūrėti • • redaguoti

Klaipėdos–Bajorų geležinkelis (vok. Eisenbahn Memel–Bajohren) – 18 km geležinkelio ruožas vakarų Lietuvoje, jungęs Klaipėdos ir Bajorų (priklauso Kretingos miestui) stotis. Tai labiausiai į vakarus nutolusi Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio dalis, besidriekianti šiaurės–pietų kryptimi. Artimiausia Baltijos jūrai stotis yra Giruliuose – čia iki jūros pakrantės yra 1 km vykstant vakarų kryptimi.

Istorija

1875 m. Prūsijoje nutiesus Klaipėdos–Tilžės geležinkelį padidėjo Klaipėdos uosto strateginė svarba. Norėdama turėti dar didesnę įtaką Baltijos pajūryje, Vokietijos imperijos valdžia Klaipėdą norėjo susieti su Liepoja – vienu iš svarbiausių Rusijos imperijos uostų. 1889 m. kovo 26 d. Vokietijos vyriausybė parlamentui pateikė pasiūlymą tiesti Klaipėdos–Bajorų geležinkelį, kuris savo šiauriniame taške siektų Vokietijos–Rusijos imperijų sieną. Taip buvo tikimasi sudaryti prielaidas Klaipėdą sujungti su Liepoja per Mažeikių stotį, kuri tapo susisiekimo mazgu prie Liepojos–Romnų geležinkelio ir Mintaujos geležinkelio (taip Mažeikiai jungėsi su Ryga, Vilniumi, Kaunu, Liepoja). Geležinkelį tiesė vokiečių kariuomenė, pasitelkusi rusų karo belaisvius.

Klaipėdos–Bajorų geležinkelio darbai vyko 3 metus ir atkarpa buvo atidaryta 1892 m. lapkričio 1 d. Statybos darbai kainavo 1,4 mln. markių. Tačiau kol nebuvo pratęstas geležinkelis nuo Bajorų į šiaurę ar rytus, naujasis geležinkelis ekonominės įtakos neturėjo, juo daugiausia vykdytas keleivių vežimas.Bajorų geležinkelio stotis tapo labiausiai į šiaurę nutolusia Vokietijos imperijos geležinkelio stotimi. Tiesiant atkarpą per Tenžės slėnį buvo pastatytas tebenaudojamas tiltas ir viadukas, raudono mūro Bajorų geležinkelio stotis ir vandens bokštas. Nors pagrindinė atkarpos paskirtis buvo karinė, geležinkeliu buvo gabenamos ir prekės į Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus turgus.

Netrukus, 1894 m. rugpjūčio 21 d. Vokietijos pasiuntinys Rusijoje oficialiai pateikė prašymą Vokietijai leisti tiesti geležinkelį į šiaurę nuo Bajorų link Latvių Priekulės ir taip Vokietijos geležinkelius sujungti su Liepojos–Romnų geležinkeliu. Be to, Vokietija buvo pasiruošusi nutiesti Tilžės–Šiaulių–Mintaujos ir Bajorų–Mažeikių ruožus, tačiau Rusija visus šiuos siūlymus atmetė. Taigi, Rusijos imperijai buvo duotas aiškus signalas, kad Klaipėda laukia krovinių. Buvo tikimasi, kad Kauno gubernijoje bus nutiesti bėgiai tarp Bajorų ir Mažeikių, bet statybos pradėtos nebuvo, kadangi Rusija visai nenorėjo dalį savo eksportinių krovinių nukreipti iš Liepojos į Vokietijos uostą Klaipėdą. Tokia padėtis išliko iki pat Pirmojo pasaulinio karo.

Galų gale, XX a. 1-ojoje pusėje nuo Bajorų geležinkelis vis tik buvo pratęstas. Tai paskatino I pasaulinio karo veiksmai ir nusistovėjusios naujos valstybių sienos. 1915 m. į šiaurę nutiestas Bajorų–Priekulės geležinkelis, o 1926–1932 m. iš rytų nutiestas Kužių–Kretingos geležinkelis.

Stotys

Šiuo metu veikiančios ruožo stotys:

Klaipėdos geležinkelio stotis
Pauosčio geležinkelio stotis
Girulių geležinkelio stotis
Kalotės geležinkelio stotis
Kretingalės geležinkelio stotis
Bajorų geležinkelio stotis

Šaltiniai

Trumpės kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą
Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 90
Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 13
Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9
Johannes Sembritzki. Geschichte des Kreises Memel: Festgabe zum Andenken an die 34 jährige Verwaltung des Kreises durch Geheimen Reg.-Rath Cranz. – Memel, Verlag von R. Schmidts Buchhandlung, 1918. // psl. 63
Bajohren Kr. Memel, Der nördlichste Prellbock des deutschen Reichseisenbahn-Netzes. Bildarchiv-ostpreussen.de (tikrinta 2025-03-01).
Irena Šeškevičienė. Geležinkelio jubiliejus – ant nuardytų bėgių. 2015-06-19, Pajurionaujienos.lt (tikrinta 2025-03-01).
Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91

[1] Trumpės kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą

[2] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 90

[3] Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 13

[4] Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9

[5] Johannes Sembritzki. Geschichte des Kreises Memel: Festgabe zum Andenken an die 34 jährige Verwaltung des Kreises durch Geheimen Reg.-Rath Cranz. – Memel, Verlag von R. Schmidts Buchhandlung, 1918. // psl. 63

[6] Bajohren Kr. Memel, Der nördlichste Prellbock des deutschen Reichseisenbahn-Netzes. Bildarchiv-ostpreussen.de (tikrinta 2025-03-01).

[7] Irena Šeškevičienė. Geležinkelio jubiliejus – ant nuardytų bėgių. 2015-06-19, Pajurionaujienos.lt (tikrinta 2025-03-01).

[8] Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91