Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 51 š pl 23 30 r ilg 54 850 š pl 23 500 r ilg 54 850 23 500 Kelias pro Kazlų Rūdos miškus į pietus nuo LekėčiųKazlų Rū
Kazlų Rūdos miškai
54°51′ š. pl. 23°30′ r. ilg. / 54.850°š. pl. 23.500°r. ilg.
Kazlų Rūdos miškai − tai trečias pagal plotą Lietuvos miškų masyvas šalies pietvakariuose, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių ir Kauno rajono savivaldybių teritorijose, 12 km į vakarus nuo Kauno, į šiaurės vakarus nuo Kauno−Marijampolės kelio. Masyvo plotas 58 700 ha, mišku apaugę 47 000 ha.
Geografija
Miškų masyvas apie 35 km ištįsęs iš šiaurės į pietus. Šiaurėje ir šiaurės rytuose siekia Nemuno šlaitus, pietinė riba eina daugiausia sulig senuoju Suvalkijos plentu.
Kazlų Rūdos miškai susideda iš 70 miškų, didesnieji: Ąžuolų Būdos, Braziūkų, Briedžkampio, Gerdžių, Juškinės, Kajackų, Kazlų Rūdos, Karčrūdės, Lekėčių, Marackų, Paryžinės, Rūdšilio, Školkampio, Višakio Rūdos, Zapyškio.
Hidrografija
Per vidurinę, pietinę ir vakarinę masyvo dalį pietvakarių kryptimi teka Šešupės intakai: Nova su Šilupe ir , Višakis su , Judre, , Jūre, Pilvė su Bartupe. Per šiaurės ir šiaurės rytų dalį į Nemuną teka Nyka su , , , Liekė, Ova su Skardupiu ir Šaltupiu, . Jūrės upė ties Jūrės ir Kazlų kaimais patvenkta.
Masyvo rytine ir šiaurine dalimi, Šešupės−Nemuno vandenskyra, eina platus pelkėtas ruožas. Čia, be šlapių miškų, yra ir didelių pelkių: , , Novaraistis, Kajackaraistis, Raudonplynis, , , , , .
Geologija
Kazlų Rūdos miškai driekiasi rytine dalimi, kurią sudaro vėlyvajame ledynmetyje į prieledyninį baseiną tekėjusios Neries−Nemuno upės supilta didelė smėlinga delta. Smėlio sluoksnis, kurio storis vietomis siekia 10 m, dengia juostuotąjį molį, nugulusį gilesniame prieledyniniame ežere. Rytuose masyvo teritorija siekia smėlio užpiltą Veiverių moreninio gūbrio vakarinį pakraštį. Didžiausius plotus užima banguotasis smėlingasis landšaftas, besikaitaliojantis su pelkėtosios smėlingosios lygumos landšaftu. Apie Agurkiškę ir Kajackus nedidelį plotą užima žemyninių parabolinių kopų landšaftas.
Dirvožemiai jauriniai silpnai nujaurėję smėliai, velėniniai jauriniai glėjiški, puveningi jauriniai glėjiniai priesmėliai ir priemoliai, įvairūs durpžemiai.
Gyvoji gamta
Tamsiuose Kazlų Rūdos miškuose sutinkami daugiausia stambieji kanopiniai žvėrys – šernai, stirnos, briedžiai, taurieji elniai, taip pat yra vilkų, barsukų, kiaunių, kiškių, voverių, lapių, usūrinių šunų, bebrų, ūdrų, ondatrų, kanadinių audinių. Iš stambesniųjų paukščių gyvena jerubės, slankos, perkūno oželiai, tetervinai, suopiai, vištvanagiai, paukštvanagiai, gervės, pelėdos, juodieji gandrai. Ypač paukščių gausa pasižymi Novaraisčio durpynas.
Miškuose nemažai grybų (baravykų, šilbaravykių, raudonviršių, lepšių, rudmėsių, voveraičių ir kt.), vaistinių augalų, uogakrūmių (mėlynių, bruknių, vietomis žemuogių, vaivorų).
Medynai
Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, derlingos įmirkusios ir įvairių tipų pelkinės. 4 % miškų yra II grupės ekosistemų apsaugos bei rekreaciniai, 11 % III grupės apsauginiai, 85 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 26 %.
Medynai pasiskirstę taip:
- pušynai – 50 %
- eglynai – 19 %
- juodalksnynai – 16 %
- beržynai – 13 %
- uosynai – 1 %
- drebulynai – 1 %.
Jaunuolynai sudaro 26 %, pusamžiai medynai 48 %, bręstantys 19 %, brandūs 7 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,73, tūris 218 m³/ha.
Miškų ūkis
75 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Kazlų Rūdos, Šakių urėdijoms bei priskirta Lietuvos kariuomenės Kazlų Rūdos poligonui.
Pirmieji miškotvarkos darbai buvo atlikti 1820 m.
| Miškų urėdija | Girininkija |
| Dubravos miškų urėdija | Ežerėlio girininkija Kačerginės girininkija Kuro girininkija Nemuno girininkija |
| Kazlų Rūdos miškų urėdija | Agurkiškės girininkija Ąžuolų Būdos girininkija Braziūkų girininkija Jūrės girininkija Kazlų Rūdos girininkija Novos girininkija Šakališkių girininkija Višakio Rūdos girininkija |
| Šakių miškų urėdija | Gerdžių girininkija Jančių girininkija Klevinių girininkija Lekėčių girininkija Šilagirio girininkija Užnykio girininkija |
Paveldas
Kazlų Rūdos miškuose yra istorijos paminklų, nemažai archeologijos paminklų (piliakalnių, pilkapių, senkapių, kapinynų): Griešių piliakalnis, Jadagonių piliakalnis, Šėtijų piliakalnis ir kapinynas, Runkių Prancūzkapiai, Kuro senovės gamybos vieta, taip pat Lietuvos, tarybinių partizanų, I pasaulinio karo karių kapai, žydų žudynių vietos. Gulioniškės kaime buvo TSRS generolų vila ir požeminė vadavietė.
Iš senų, saugomų medžių šiuose miškuose auga Šilagirio pušis, Vaičiūnų klevas, dvikamienė Zyplių miško pušis, miškų supamame Braziūkų kaime auga itin įspūdinga liepa Motinėlė.
Svarbiausios Kazlų Rūdos miškų saugomos gamtos sritys yra Liekės kraštovaizdžio draustinis, Novaraisčio ornitologinis draustinis, Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis, Višakio slėnio botaninis draustinis, Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis, Kazlų Rūdos botaninis-zoologinis draustinis, keli genetiniai pušų draustiniai. Padaugėjo retų, saugomų vandens, pelkių ir plėšriųjų paukščių.
Istorija
XVI a. dabartiniai Kazlų Rūdos miškai sudarė dalį didžiulio girių masyvo, kuris tęsėsi į pietus nuo Nemuno ruožo, esančio tarp Jurbarko ir Kauno. Masyvo rytinė dalis, esanti į rytus nuo Višakio, buvo vadinama Kauno giria, o į vakarus nuo jo − Vilkijos giria. Vėliau derlingesnėse žemėse, ypač upių slėniuose, augę miškai buvo iškirsti, ir masyvas susiskaidė į mažesnius miškus.
Nuo seno Kazlų Rūdos miškuose buvo nedidelių eksploatuojamų geležies rūdos telkinių, dėl to miškuose plito Kazlų ir Rūdos vietovardžiai („kazlais“ vadinti rūdininkai). XX a. pradžioje, nutiesus siauruosius geležinkelius, miškai buvo intensyviai eksploatuojami, ypač per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą. 1863 m. juose buvo sukilėlių stovyklų (Novaraistyje, Meištinės miške). Sukilėliams gaudyti Karčrūdės miške buvo iškirsta vadinamoji Muravjovo Unija.
II pasaulinio karo metais miškuose veikė „Pirmyn“, „Jūros“, A. Mickevičiaus partizanų būriai.
Rezistentinė kova
Ypač aktyvi rezistencinė kova vyko po Antrojo pasaulinio karo. Kazlų Rūdos miškuose telkėsi Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. rugpjūčio mėn. miškuose buvo organizuoti partizanų, o 1947 m. rugsėjo mėn. partizanų puskarininkių mokymo kursai, pastaruosius baigti sutrukdė kautynės su TSRS kariuomenės daliniais. Kursuose mokėsi 50 Tauro apygardos Žalgirio, Vytauto, Kęstučio rinktinių partizanų. Kazlų Rūdos miškuose 1950 m. spalio pradžioje veikė partizanų desantininkų (A. Lukša, B. Trumpys ir K. Širvys) grupė, kuri siųsdavo pranešimus į Vakarus. Antroji partizanų desantininkų grupė (Julijonas Būtėnas ir 1951 m. balandžio 19 d. nuleista parašiutais. 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo Juozas Lukša (slap. Daumantas, Skirmantas).
Kazlų Rūdos miškai garsėjo ir 1993 m. rudenį, kai čia prieglobsčio ieškojo ir buvo įsikūrę ginkluoti Pakaunės savanorių maišto dalyviai, savavališkai pasitraukę iš savo dislokacijos vietų.
Gyvenvietės ir infrastruktūra
Kazlų Rūdos miškuose įsikūrę Kazlų Rūdos, Ežerėlio miestai, daugelis Kazlų Rūdos savivaldybės gyvenviečių. Dauguma didesnių gyvenviečių įsikūrusios miškų pakraščiuose: Lekėčiai, Kluoniškiai-Zapyškis, Jūrės GS, Ąžuolų Būda, Didžioji Zariškė, Bagotoji, Jankai, Lepšiai, Lukšiai, Jančiai. Vidur miško esančios gyvenvietės daugiausia smulkios, labai plačiai išsibarsčiusios vienkiemiais, įsikūrusios daugiausia prie upių, durpynų (svarbesnės – Višakio Rūda, Jūrė, Braziūkai, Kuras, Kardokai, Kazlai I, Agurkiškė, Šiuliai, Kūjai, Vincentavas, Lūšna ir kt.). Pagal upių slėnius, didesnius kelius prakirsti platesni trakai.
Pietinę miškų dalį kerta geležinkelis Kaunas–Marijampolė (bei atšaka į Kybartus). Pietrytiniu girios pakraščiu eina plentas 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai , šiauriniu – 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai . Svarbiausi pro pačią girią einantys keliai yra Kazlų Rūda–Pažėrai , Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai , Višakio Rūda–Kardokai–Agurkiškė , 1912 Rupinai–Griškabūdis–Kudirkos Naumiestis . Iki daugumos kaimų veda miškų keliukai.
Kazlų Rūdos miškuose, Jūrėje, dislokuotas karinis dalinys, naudojamas LTSR laikais įrengtas Kazlų Rūdos poligonas su aerodromu.
Šaltiniai
- Kazlų Rūdos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 278
- Algirdas Brukas, . Kazlų Rūdos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676-677 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazlų Rūdos miškai, Kas yra Kazlų Rūdos miškai? Ką reiškia Kazlų Rūdos miškai?
54 51 s pl 23 30 r ilg 54 850 s pl 23 500 r ilg 54 850 23 500 Kelias pro Kazlu Rudos miskus į pietus nuo LekeciuKazlu Rudos miskai Azuolu Budos apylinkese Kazlu Rudos miskai tai trecias pagal plota Lietuvos misku masyvas salies pietvakariuose Marijampoles Kazlu Rudos Sakiu ir Kauno rajono savivaldybiu teritorijose 12 km į vakarus nuo Kauno į siaures vakarus nuo Kauno Marijampoles kelio Masyvo plotas 58 700 ha misku apauge 47 000 ha GeografijaMisku masyvas apie 35 km istįses is siaures į pietus Siaureje ir siaures rytuose siekia Nemuno slaitus pietine riba eina daugiausia sulig senuoju Suvalkijos plentu Kazlu Rudos miskai susideda is 70 misku didesnieji Azuolu Budos Braziuku Briedzkampio Gerdziu Juskines Kajacku Kazlu Rudos Karcrudes Lekeciu Maracku Paryzines Rudsilio Skolkampio Visakio Rudos Zapyskio Novaraiscio durpynasHidrografija Per vidurine pietine ir vakarine masyvo dalį pietvakariu kryptimi teka Sesupes intakai Nova su Silupe ir Visakis su Judre Jure Pilve su Bartupe Per siaures ir siaures rytu dalį į Nemuna teka Nyka su Lieke Ova su Skardupiu ir Saltupiu Jures upe ties Jures ir Kazlu kaimais patvenkta Kazlu Rudos miskais teka Ovos upelis Masyvo rytine ir siaurine dalimi Sesupes Nemuno vandenskyra eina platus pelketas ruozas Cia be slapiu misku yra ir dideliu pelkiu Novaraistis Kajackaraistis Raudonplynis Geologija Kazlu Rudos miskai driekiasi rytine dalimi kuria sudaro velyvajame ledynmetyje į prieledyninį baseina tekejusios Neries Nemuno upes supilta didele smelinga delta Smelio sluoksnis kurio storis vietomis siekia 10 m dengia juostuotajį molį nugulusį gilesniame prieledyniniame ezere Rytuose masyvo teritorija siekia smelio uzpilta Veiveriu moreninio gubrio vakarinį pakrastį Didziausius plotus uzima banguotasis smelingasis landsaftas besikaitaliojantis su pelketosios smelingosios lygumos landsaftu Apie Agurkiske ir Kajackus nedidelį plota uzima zemyniniu paraboliniu kopu landsaftas Dirvozemiai jauriniai silpnai nujaureje smeliai veleniniai jauriniai glejiski puveningi jauriniai glejiniai priesmeliai ir priemoliai įvairus durpzemiai Gyvoji gamtaTamsiuose Kazlu Rudos miskuose sutinkami daugiausia stambieji kanopiniai zverys sernai stirnos briedziai taurieji elniai taip pat yra vilku barsuku kiauniu kiskiu voveriu lapiu usuriniu sunu bebru udru ondatru kanadiniu audiniu Is stambesniuju pauksciu gyvena jerubes slankos perkuno ozeliai tetervinai suopiai vistvanagiai paukstvanagiai gerves peledos juodieji gandrai Ypac pauksciu gausa pasizymi Novaraiscio durpynas Kazlu Rudos misku griaumenys Azuolu Budos apylinkese Miskuose nemazai grybu baravyku silbaravykiu raudonvirsiu lepsiu rudmesiu voveraiciu ir kt vaistiniu augalu uogakrumiu melyniu brukniu vietomis zemuogiu vaivoru Medynai Misko augavietes nederlingos normalaus dregnumo derlingos įmirkusios ir įvairiu tipu pelkines 4 misku yra II grupes ekosistemu apsaugos bei rekreaciniai 11 III grupes apsauginiai 85 ukiniai Kulturines kilmes medynu 26 Medynai pasiskirste taip pusynai 50 eglynai 19 juodalksnynai 16 berzynai 13 uosynai 1 drebulynai 1 Jaunuolynai sudaro 26 pusamziai medynai 48 brestantys 19 brandus 7 Medynu vidutinis amzius 53 m bonitetas 1 8 skalsumas 0 73 turis 218 m ha Misku ukisMisko stebejimo bokstas Agurkiskeje 75 misku yra valstybines reiksmes priklauso Kazlu Rudos Sakiu uredijoms bei priskirta Lietuvos kariuomenes Kazlu Rudos poligonui Pirmieji miskotvarkos darbai buvo atlikti 1820 m Misku uredija GirininkijaDubravos misku uredija Ezerelio girininkija Kacergines girininkija Kuro girininkija Nemuno girininkijaKazlu Rudos misku uredija Agurkiskes girininkija Azuolu Budos girininkija Braziuku girininkija Jures girininkija Kazlu Rudos girininkija Novos girininkija Sakaliskiu girininkija Visakio Rudos girininkijaSakiu misku uredija Gerdziu girininkija Janciu girininkija Kleviniu girininkija Lekeciu girininkija Silagirio girininkija Uznykio girininkijaPaveldasKazlu Rudos miskuose yra istorijos paminklu nemazai archeologijos paminklu piliakalniu pilkapiu senkapiu kapinynu Griesiu piliakalnis Jadagoniu piliakalnis Setiju piliakalnis ir kapinynas Runkiu Prancuzkapiai Kuro senoves gamybos vieta taip pat Lietuvos tarybiniu partizanu I pasaulinio karo kariu kapai zydu zudyniu vietos Gulioniskes kaime buvo TSRS generolu vila ir pozemine vadaviete Is senu saugomu medziu siuose miskuose auga Silagirio pusis Vaiciunu klevas dvikamiene Zypliu misko pusis misku supamame Braziuku kaime auga itin įspudinga liepa Motinele Svarbiausios Kazlu Rudos misku saugomos gamtos sritys yra Liekes krastovaizdzio draustinis Novaraiscio ornitologinis draustinis Raudonplynio krastovaizdzio draustinis Visakio slenio botaninis draustinis Kazlu Rudos krastovaizdzio draustinis Kazlu Rudos botaninis zoologinis draustinis keli genetiniai pusu draustiniai Padaugejo retu saugomu vandens pelkiu ir plesriuju pauksciu Miskas netoli karinio poligonoDanieliu miskas prie kryzkeles į AgurkiskeNuoroda į sovietmecio Techninį kompleksa IstorijaXVI a dabartiniai Kazlu Rudos miskai sudare dalį didziulio giriu masyvo kuris tesesi į pietus nuo Nemuno ruozo esancio tarp Jurbarko ir Kauno Masyvo rytine dalis esanti į rytus nuo Visakio buvo vadinama Kauno giria o į vakarus nuo jo Vilkijos giria Veliau derlingesnese zemese ypac upiu sleniuose auge miskai buvo iskirsti ir masyvas susiskaide į mazesnius miskus Nuo seno Kazlu Rudos miskuose buvo nedideliu eksploatuojamu gelezies rudos telkiniu del to miskuose plito Kazlu ir Rudos vietovardziai kazlais vadinti rudininkai XX a pradzioje nutiesus siauruosius gelezinkelius miskai buvo intensyviai eksploatuojami ypac per Pirmajį ir Antrajį pasaulinį kara 1863 m juose buvo sukileliu stovyklu Novaraistyje Meistines miske Sukileliams gaudyti Karcrudes miske buvo iskirsta vadinamoji Muravjovo Unija II pasaulinio karo metais miskuose veike Pirmyn Juros A Mickeviciaus partizanu buriai Rezistentine kova Ypac aktyvi rezistencine kova vyko po Antrojo pasaulinio karo Kazlu Rudos miskuose telkesi Tauro apygardos Zalgirio rinktines Lietuvos partizanai 1947 m rugpjucio men miskuose buvo organizuoti partizanu o 1947 m rugsejo men partizanu puskarininkiu mokymo kursai pastaruosius baigti sutrukde kautynes su TSRS kariuomenes daliniais Kursuose mokesi 50 Tauro apygardos Zalgirio Vytauto Kestucio rinktiniu partizanu Kazlu Rudos miskuose 1950 m spalio pradzioje veike partizanu desantininku A Luksa B Trumpys ir K Sirvys grupe kuri siusdavo pranesimus į Vakarus Antroji partizanu desantininku grupe Julijonas Butenas ir 1951 m balandzio 19 d nuleista parasiutais 1951 m rugsejo 4 d zuvo Juozas Luksa slap Daumantas Skirmantas Kazlu Rudos miskai garsejo ir 1993 m rudenį kai cia prieglobscio ieskojo ir buvo įsikure ginkluoti Pakaunes savanoriu maisto dalyviai savavaliskai pasitrauke is savo dislokacijos vietu Gyvenvietes ir infrastrukturaKazlu Rudos miskuose įsikure Kazlu Rudos Ezerelio miestai daugelis Kazlu Rudos savivaldybes gyvenvieciu Dauguma didesniu gyvenvieciu įsikurusios misku pakrasciuose Lekeciai Kluoniskiai Zapyskis Jures GS Azuolu Buda Didzioji Zariske Bagotoji Jankai Lepsiai Luksiai Janciai Vidur misko esancios gyvenvietes daugiausia smulkios labai placiai issibarsciusios vienkiemiais įsikurusios daugiausia prie upiu durpynu svarbesnes Visakio Ruda Jure Braziukai Kuras Kardokai Kazlai I Agurkiske Siuliai Kujai Vincentavas Lusna ir kt Pagal upiu slenius didesnius kelius prakirsti platesni trakai Pietine misku dalį kerta gelezinkelis Kaunas Marijampole bei atsaka į Kybartus Pietrytiniu girios pakrasciu eina plentas 230 Mauruciai Vincai Puskelniai siauriniu 140 Kaunas Zapyskis Sakiai Svarbiausi pro pacia giria einantys keliai yra Kazlu Ruda Pazerai Kazlu Ruda Visakio Ruda Bliuviskiai Visakio Ruda Kardokai Agurkiske 1912 Rupinai Griskabudis Kudirkos Naumiestis Iki daugumos kaimu veda misku keliukai Kazlu Rudos miskuose Jureje dislokuotas karinis dalinys naudojamas LTSR laikais įrengtas Kazlu Rudos poligonas su aerodromu SaltiniaiVikiteka Kazlu Rudos miskai vaizdine ir garsine medziagaKazlu Rudos miskai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 278 Algirdas Brukas Kazlu Rudos miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 676 677 psl