Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Cervus elaphusTaurusis elnias Cervus elaphus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata

Taurusis elnias

  • Pagrindinis puslapis
  • Taurusis elnias
Taurusis elnias
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Cervus elaphus

Taurusis elnias (Cervus elaphus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Elniniai
( Cervidae)
Gentis: Tikrieji elniai
( Cervus)
Rūšis: Taurusis elnias
( Cervus elaphus)
Binomas
Cervus elaphus
Linnaeus, 1758

Arealas

Taurusis elnias (Cervus elaphus) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Nuo seno populiarus V. Europos literatūroje ir heraldikoje (skaityti Elnias (simbolis)).

Kilmė, paplitimas, sistematinė padėtis, gausumas

Elninių gentis (Cervus) pradėjo formuotis Centrinėje Azijoje prieš 1 mln. metų. Dabar taurieji elniai paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje ir dalyje Š. Amerikos žemyno. Aptinkami miškuose, stepėse, miškastepėse, kalnuose ir net dykumose. Taurieji elniai sėkmingai aklimatizuoti N. Zelandijoje, Argentinoje, Australijoje ir Čilėje.

Iš viso sistematiškai žinoma 20 tauriojo elnio porūšių. Lietuvoje aptinkamas taurusis elnias priklauso hippelaphus porūšiui. Visoje Europoje priskaičiuojama apie 1 milijonas tauriųjų elnių. Bene daugiausiai šių žvėrių yra Didžiojoje Britanijoje – per 270 tūkst. individų.

Subfosilinės liekanos rodo, kad taurieji elniai Rytų Pabaltijyje gyveno jau ankstyvajame holocene ir čia buvo itin išplitę viduriniame holocene. Vėliau čia elniai išnyko. Taurieji elniai pradėti Žagarės miškuose. Manoma, kad čia pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda susiformavo iš grafo Naryškino aptvarų per Pirmąjį pasaulinį karą pabėgusių ar valstiečių išleistų žvėrių.

Pirmosios Lietuvoje žvėrių apskaitos metais (1934 m.) Žagarės miške priskaičiuota 18 tauriųjų elnių. Į pietų Lietuvos miškus elniai atkeliavo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities, kurioje, remiantis V. Beliakovo ir kt. (1978 m.) duomenimis, 1946–1947 m. gyveno apie 1500 šių žvėrių.

Norint pagreitinti tauriųjų elnių plitimą, nuo 1969 m. Lietuvoje pradėti vykdyti jų gaudymo ir perkėlimo į naujas gyvenamąsias vietas darbai.

Pagal medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateiktus duomenis, 2023 m. Lietuvos elnių populiaciją sudaro apie 85 950 individai.

Hibridizacija su kitomis rūšimis

Kai kuriose Europos šalyse yra pastebimas introdukuotų dėmėtųjų elnių poravimasis su vietiniais tauriaisiais elniais, gimsta hibridiniai palikuonys ir nuo to kenčia tauriųjų elnių . Saugant tauriųjų elnių kaip vietinės rūšies genofondą nuo šio pavojaus, būtina dėmėtuosius elnius laikyti tik aptvaruose ir iki minimumo riboti jų populiaciją Lietuvoje, ypač vengiant abiejų populiacijų kontaktų gamtoje. Galbūt vertėtų visai eliminuoti dėmėtuosius elnius iš Lietuvos faunos, nes tai yra įvežtinė rūšis (introdukuota) iš Tolimųjų Rytų regiono, neturinti pranašumų prieš vietinius tauriuosius elnius.

Taip pat poruotis tarpusavyje gali visos tikrųjų elnių genties rūšys.

Tauriojo elnio morfologinis ir morfometrinis apibūdinimas

Tauriojo elnio kūnas proporcingas, tvirtas. Kojos santykiškai plonos, bet tvirtos. Kaklas iš šonų plokščias. Vyresnių patinų jis storesnis, todėl atrodo vizualiai trumpesnis. Uodega trumpa. Ausys didelės, judrios. Akių lėliukės juodos, rainelė gelsvai ruda. Prie akių kampučių yra ryški duobutė, į kurią atsiveria priešakinė .

Elnių odoje yra daug prakaito ir . Specifinės kvapiosios liaukos atsiveria prie akių ir užpakalinės pėdos apatinės dalies išorinėje pusėje. Elniai šeriasi du kartus per metus. Pavasarinis šėrimasis prasideda balandžio antroje pusėje ir tęsiasi iki birželio. Rudens šėrimasis prasideda rugsėjo mėn. ir tęsiasi iki spalio pabaigos.

Lietuvoje gyvenančių suaugusių patinų kūno masė (be vidaus organų, kojų apatinės dalies ir galvos) siekia 142,8 kg, patelių vidutiniškai – 69 kg. 14,5 metų amžiaus patino kūno ilgis siekia 215 cm, o aukštis – 133 cm.

Elnių ragai – tai antrinis lyties požymis, turnyrinis ginklas, imponuojantis bei teritorijos žymėjimo organas. Ragų didumas yra svarbus ir ranginės žvėrių struktūros veiksnys. Ragų paviršiuje esantys įvairūs kauburėliai vadinami perlais. Suaugę elniai ragus pradeda mesti vasario pabaigoje. Pirmieji ragus numeta vyresni patinai, o jauni žvėrys juos nešioja iki balandžio mėn. Numetus ragus, po savaitės ima augti nauji. Stiprių patinų ragai per parą priauga iki 150 g masės ir pailgėja 10–15 mm.

Bioekologinės ypatybės

Tauriesiems elniams tinkamiausias biotopas – plačialapiai miškai. Tačiau šie žvėrys gali prisitaikyti gyventi ir blogesnėmis sąlygomis. Taurieji elniai minta labai įvairiu augaliniu maistu: medžių ir krūmų lapais, ūgliais, žieve, vaisiais, puskrūmiais, žoline augalija, kerpėmis, grybais ir kultūriniais augalais.

Nustatyta, kad suaugęs patinas per parą suėda apie 15 kg pašaro (patelė – 11). Elniai noriai ėda sumedėjusių augalų – uosių, ąžuolų, drebulių, karklų, šaltekšnių, šermukšnių, pušų lapus bei spyglius, ūglius. Žievę dažniausiai laupo nuo uosių, drebulių, eglių. Mėgstamiausias elnių maistas: viržiai, mėlynės, bruknės. Labai svarbus elnių maisto komponentas – gilės ir žoliniai augalai.

Taurieji elniai lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais, bet dauguma patelių rujoti pradeda tik trečiaisiais metais. Ruja prasideda paskutinę rugpjūčio dekadą ir tęsiasi iki spalio pradžios. Jos kulminacija – rugsėjo antroji dekada. Nėštumas trunka 8 mėnesius. Jaunikliai gimsta gegužės pabaigoje – birželio pabaigoje. Tik ką gimęs elniukas sveria apie 8 kg. Keturių savaičių jauniklis pradeda maitintis žoline augalija, sekti paskui motiną.

Taurieji elniai visais metų laikais laikosi būriais. Būna patelių, patinų ir rujojančių žvėrių būriai. Patelių būriui vadovauja viena iš vyresnių, turinti jauniklį patelė. Taurieji elniai gana sėslūs gyvūnai. Jie retai nuklysta daugiau kaip 20 km nuo savo įprastinių buveinių.

Medžioklė ir jos produkcija

Taurusis elnias yra svarbus medžiojamasis žvėris. Septintajame dešimtmetyje Europoje kasmet buvo sumedžiojama 25 000 elnių, daugiausiai Austrijoje, Škotijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje elnius medžioti buvo leista nuo 1938 m. Po Antrojo pasaulinio karo elniai Lietuvoje pradėti medžioti nuo 1971 m. Iš vieno sumedžioto tauriojo elnio vidutiniškai gaunama 68 kg . Nemaža dalis elnienos yra eksportuojama, kailiai yra žaliava odos pramonei. Iš numestų arba menkos trofėjinės vertės ragų gaminami įvairūs dekoratyviniai dirbiniai bei papuošalai. Labiausiai vertinami trofėjiniai elnių ragai. Elnių viršutiniai iltiniai („perliniai“) dantys tinka juvelyriniams dirbiniams.

Medžioklės būdai, terminai, taisyklės, teisiniai aktai

Medžioklės būdai

Taurieji elniai medžiojami naudojant šiuos medžioklės būdus:

  • medžioklė su varovais, pasitelkus medžioklinius šunis arba be jų;
  • sėlinant;
  • tykojant bokšteliuose.

Norint prisivilioti šių žvėrių patinus rujos metu, galima naudoti įvairiausių konstrukcijų švilpynes, mėgdžiojančias patinų riaumojimą.

Medžioklės terminai Lietuvoje

  • Elnių patinų medžioklė prasideda nuo rugpjūčio mėnesio 15 dienos (medžioti gali tik selekcininkai). Antramečiai patinai medžiojami iki gruodžio 31 d., vyresni – iki lapkričio 15 d.
  • Rugsėjo 1 dieną prasideda tauriųjų elnių jauniklių patelių, antramečių bei bergždžių patelių medžioklė. Patelės medžiojamos iki gruodžio 31 d., jaunikliai – iki vasario 1 d.

Taip pat skaityti

  • Vietinės Lietuvos žinduolių rūšys

Literatūra

  • Baleišis R., Bluzma P., Balčiauskas L. Lietuvos kanopiniai žvėrys (2-as papildytas leidimas). Vilnius, 1998, psl. 1-220 (liet.).
  • Baleišis R., Bluzma P, Lekavičius A., Merkys A. Taurieji elniai ir augmenija Žagarės draustinyje. Vilnius, 1998, 1-110 psl. (liet.).
  • Bluzma P, Baleišis R. Moose population density and habitat quality in different landscapes of Lithuania.// Ekologija, 1993, Nr.4.
  • Baltrūnaitė L. Tauriojo elnio (Cervus elaphus L.) pasiskirstymas ir jo gyvenamos vietos naudojimas Žagarės draustinyje. Vilnius, 1996 (Vilniaus un-to biblioteka, bakalauro darbas, rankraštis).
  • Morisita M. Composition of the index.// Res. Popul. Ecol., 1971, vol.13, No 1.
  • Žinduolių bendrijų struktūra ir funkcionavimas skirtingų Lietuvos landšaftų biotopuose. Vilnius, 1996 (Ekologijos institutas, tyrimo darbų ataskaita, rankraštis).
  • Бальчяускас Л. Агрегированность древесноядных копытных от плотности населения: модель использования территории.// Procc. of 1st Baltic theriological conference. Tartu, 1992.
  • Блузма П., Балейщис Р. О фактической численности оленъих в Литве.// Всес. Сов по проблеме кадастра и учета животного мира. Тез. докл. Уфа, 1989.
  • Блузма П. Условия обитания и состояние популяций млекопитающих Литвы.// Млекопитающие в культурном ландшафте Литвы. Вильнюс, 1990.
  • Падайга В. Экологические основы управления численностью оленьих в Литовской ССР. Тарту, 1984. Реф. докт. дисс.

Šaltiniai

  1. Taurusis elnias. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-09-16.

Nuorodos

Vikiteka: Taurusis elnias – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Scotland’s deer are changing shape due to hybridisation Anglų k.
  • Red deer at risk from cross-breeding Anglų k.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 04:38

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Taurusis elnias, Kas yra Taurusis elnias? Ką reiškia Taurusis elnias?

Cervus elaphusTaurusis elnias Cervus elaphus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Porakanopiai Artiodactyla Poburis Atrajotojai Ruminantia Seima Elniniai Cervidae Gentis Tikrieji elniai Cervus Rusis Taurusis elnias Cervus elaphus BinomasCervus elaphus Linnaeus 1758Arealas Taurusis elnias Cervus elaphus elniniu Cervidae seimos zinduolis Nuo seno populiarus V Europos literaturoje ir heraldikoje skaityti Elnias simbolis Kilme paplitimas sistematine padetis gausumasElniniu gentis Cervus pradejo formuotis Centrineje Azijoje pries 1 mln metu Dabar taurieji elniai paplite Eurazijoje ir Siaures Afrikoje ir dalyje S Amerikos zemyno Aptinkami miskuose stepese miskastepese kalnuose ir net dykumose Taurieji elniai sekmingai aklimatizuoti N Zelandijoje Argentinoje Australijoje ir Cileje Is viso sistematiskai zinoma 20 tauriojo elnio porusiu Lietuvoje aptinkamas taurusis elnias priklauso hippelaphus porusiui Visoje Europoje priskaiciuojama apie 1 milijonas tauriuju elniu Bene daugiausiai siu zveriu yra Didziojoje Britanijoje per 270 tukst individu Subfosilines liekanos rodo kad taurieji elniai Rytu Pabaltijyje gyveno jau ankstyvajame holocene ir cia buvo itin isplite viduriniame holocene Veliau cia elniai isnyko Taurieji elniai pradeti Zagares miskuose Manoma kad cia pirmine laisveje gyvenanciu elniu banda susiformavo is grafo Naryskino aptvaru per Pirmajį pasaulinį kara pabegusiu ar valstieciu isleistu zveriu Pirmosios Lietuvoje zveriu apskaitos metais 1934 m Zagares miske priskaiciuota 18 tauriuju elniu Į pietu Lietuvos miskus elniai atkeliavo is Lenkijos ir Kaliningrado srities kurioje remiantis V Beliakovo ir kt 1978 m duomenimis 1946 1947 m gyveno apie 1500 siu zveriu Norint pagreitinti tauriuju elniu plitima nuo 1969 m Lietuvoje pradeti vykdyti ju gaudymo ir perkelimo į naujas gyvenamasias vietas darbai Pagal medziojamuju gyvunu istekliu naudotoju pateiktus duomenis 2023 m Lietuvos elniu populiacija sudaro apie 85 950 individai Hibridizacija su kitomis rusimisKai kuriose Europos salyse yra pastebimas introdukuotu demetuju elniu poravimasis su vietiniais tauriaisiais elniais gimsta hibridiniai palikuonys ir nuo to kencia tauriuju elniu Saugant tauriuju elniu kaip vietines rusies genofonda nuo sio pavojaus butina demetuosius elnius laikyti tik aptvaruose ir iki minimumo riboti ju populiacija Lietuvoje ypac vengiant abieju populiaciju kontaktu gamtoje Galbut vertetu visai eliminuoti demetuosius elnius is Lietuvos faunos nes tai yra įveztine rusis introdukuota is Tolimuju Rytu regiono neturinti pranasumu pries vietinius tauriuosius elnius Taip pat poruotis tarpusavyje gali visos tikruju elniu genties rusys Tauriojo elnio morfologinis ir morfometrinis apibudinimasTauriojo elnio kunas proporcingas tvirtas Kojos santykiskai plonos bet tvirtos Kaklas is sonu plokscias Vyresniu patinu jis storesnis todel atrodo vizualiai trumpesnis Uodega trumpa Ausys dideles judrios Akiu leliukes juodos rainele gelsvai ruda Prie akiu kampuciu yra ryski duobute į kuria atsiveria priesakine Elniu odoje yra daug prakaito ir Specifines kvapiosios liaukos atsiveria prie akiu ir uzpakalines pedos apatines dalies isorineje puseje Elniai seriasi du kartus per metus Pavasarinis serimasis prasideda balandzio antroje puseje ir tesiasi iki birzelio Rudens serimasis prasideda rugsejo men ir tesiasi iki spalio pabaigos Lietuvoje gyvenanciu suaugusiu patinu kuno mase be vidaus organu koju apatines dalies ir galvos siekia 142 8 kg pateliu vidutiniskai 69 kg 14 5 metu amziaus patino kuno ilgis siekia 215 cm o aukstis 133 cm Elniu ragai tai antrinis lyties pozymis turnyrinis ginklas imponuojantis bei teritorijos zymejimo organas Ragu didumas yra svarbus ir rangines zveriu strukturos veiksnys Ragu pavirsiuje esantys įvairus kaubureliai vadinami perlais Suauge elniai ragus pradeda mesti vasario pabaigoje Pirmieji ragus numeta vyresni patinai o jauni zverys juos nesioja iki balandzio men Numetus ragus po savaites ima augti nauji Stipriu patinu ragai per para priauga iki 150 g mases ir pailgeja 10 15 mm Bioekologines ypatybesTauriesiems elniams tinkamiausias biotopas placialapiai miskai Taciau sie zverys gali prisitaikyti gyventi ir blogesnemis salygomis Taurieji elniai minta labai įvairiu augaliniu maistu medziu ir krumu lapais ugliais zieve vaisiais puskrumiais zoline augalija kerpemis grybais ir kulturiniais augalais Nustatyta kad suauges patinas per para sueda apie 15 kg pasaro patele 11 Elniai noriai eda sumedejusiu augalu uosiu azuolu drebuliu karklu salteksniu sermuksniu pusu lapus bei spyglius uglius Zieve dazniausiai laupo nuo uosiu drebuliu egliu Megstamiausias elniu maistas virziai melynes bruknes Labai svarbus elniu maisto komponentas giles ir zoliniai augalai Taurieji elniai lytiskai subresta antraisiais gyvenimo metais bet dauguma pateliu rujoti pradeda tik treciaisiais metais Ruja prasideda paskutine rugpjucio dekada ir tesiasi iki spalio pradzios Jos kulminacija rugsejo antroji dekada Nestumas trunka 8 menesius Jaunikliai gimsta geguzes pabaigoje birzelio pabaigoje Tik ka gimes elniukas sveria apie 8 kg Keturiu savaiciu jauniklis pradeda maitintis zoline augalija sekti paskui motina Taurieji elniai visais metu laikais laikosi buriais Buna pateliu patinu ir rujojanciu zveriu buriai Pateliu buriui vadovauja viena is vyresniu turinti jauniklį patele Taurieji elniai gana seslus gyvunai Jie retai nuklysta daugiau kaip 20 km nuo savo įprastiniu buveiniu Medziokle ir jos produkcijaTaurusis elnias yra svarbus medziojamasis zveris Septintajame desimtmetyje Europoje kasmet buvo sumedziojama 25 000 elniu daugiausiai Austrijoje Skotijoje ir Vokietijoje Lietuvoje elnius medzioti buvo leista nuo 1938 m Po Antrojo pasaulinio karo elniai Lietuvoje pradeti medzioti nuo 1971 m Is vieno sumedzioto tauriojo elnio vidutiniskai gaunama 68 kg Nemaza dalis elnienos yra eksportuojama kailiai yra zaliava odos pramonei Is numestu arba menkos trofejines vertes ragu gaminami įvairus dekoratyviniai dirbiniai bei papuosalai Labiausiai vertinami trofejiniai elniu ragai Elniu virsutiniai iltiniai perliniai dantys tinka juvelyriniams dirbiniams Medziokles budai terminai taisykles teisiniai aktaiMedziokles budai Taurieji elniai medziojami naudojant siuos medziokles budus medziokle su varovais pasitelkus medzioklinius sunis arba be ju selinant tykojant boksteliuose Norint prisivilioti siu zveriu patinus rujos metu galima naudoti įvairiausiu konstrukciju svilpynes megdziojancias patinu riaumojima Medziokles terminai LietuvojeElniu patinu medziokle prasideda nuo rugpjucio menesio 15 dienos medzioti gali tik selekcininkai Antrameciai patinai medziojami iki gruodzio 31 d vyresni iki lapkricio 15 d Rugsejo 1 diena prasideda tauriuju elniu jaunikliu pateliu antrameciu bei bergzdziu pateliu medziokle Pateles medziojamos iki gruodzio 31 d jaunikliai iki vasario 1 d Taip pat skaitytiVietines Lietuvos zinduoliu rusysLiteraturaBaleisis R Bluzma P Balciauskas L Lietuvos kanopiniai zverys 2 as papildytas leidimas Vilnius 1998 psl 1 220 liet Baleisis R Bluzma P Lekavicius A Merkys A Taurieji elniai ir augmenija Zagares draustinyje Vilnius 1998 1 110 psl liet Bluzma P Baleisis R Moose population density and habitat quality in different landscapes of Lithuania Ekologija 1993 Nr 4 Baltrunaite L Tauriojo elnio Cervus elaphus L pasiskirstymas ir jo gyvenamos vietos naudojimas Zagares draustinyje Vilnius 1996 Vilniaus un to biblioteka bakalauro darbas rankrastis Morisita M Composition of the index Res Popul Ecol 1971 vol 13 No 1 Zinduoliu bendriju struktura ir funkcionavimas skirtingu Lietuvos landsaftu biotopuose Vilnius 1996 Ekologijos institutas tyrimo darbu ataskaita rankrastis Balchyauskas L Agregirovannost drevesnoyadnyh kopytnyh ot plotnosti naseleniya model ispolzovaniya territorii Procc of 1st Baltic theriological conference Tartu 1992 Bluzma P Balejshis R O fakticheskoj chislennosti olenih v Litve Vses Sov po probleme kadastra i ucheta zhivotnogo mira Tez dokl Ufa 1989 Bluzma P Usloviya obitaniya i sostoyanie populyacij mlekopitayushih Litvy Mlekopitayushie v kulturnom landshafte Litvy Vilnyus 1990 Padajga V Ekologicheskie osnovy upravleniya chislennostyu olenih v Litovskoj SSR Tartu 1984 Ref dokt diss SaltiniaiTaurusis elnias Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 09 16 NuorodosVikiteka Taurusis elnias vaizdine ir garsine medziagaScotland s deer are changing shape due to hybridisation Anglu k Red deer at risk from cross breeding Anglu k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 13, 2025

    Įgula (mašinos)

  • Liepa 13, 2025

    Įvairiaėdžiai vabalai

  • Liepa 14, 2025

    Čolpon Ata

  • Liepa 14, 2025

    Čiurlionio meno mokykla (reikšmės)

  • Liepa 14, 2025

    Čiurliniai paukščiai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje