Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Neovison visonKanadinė audinė Neovison vison Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata
Kanadinė audinė
| Neovison vison | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kanadinė audinė (Neovison vison) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Neovison vison , 1777 |
Kanadinė audinė (Neovison vison sin. Mustela vison) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Lietuvoje tai svetimžemė, naikintina invazinė rūšis.
Aprašymas
Labai panaši į europinę audinę, tik truputį didesnė. Uodega maždaug pusės kūno ilgio. Kai kurie sistematikai ją laiko europinės audinės porūšiu. V. Geterio nuomone, šios abi audinės yra artimos, bet savarankiškos rūšys. Be to, jas sukryžminus, nebūna palikuonių. Kailiukas dažniausiai tamsus – juosvai rudas, kartais šviesiai rudas. Akuotplaukiai tamsiai rudi, ant keteros – juodi. Vilniaplaukių viršūnės pilkai rudos su melsvu atspalviu, o apatinė dalis – melsvai pilka. Apatinė kūno pusė truputį šviesesnė. Uodega tamsi, galas beveik juodas. Kitaip negu europinės audinės, kanadinės balta tik apatinė lūpa ir smakras, bet šis požymis nelabai patikimas. Dažnai baltų dėmelių būna ant kaklo, krūtinės, pažastyse ir papilvėje. Pavasarinis šėrimasis prasideda kovo mėnesį ir baigiasi birželio pabaigoje, o rudeninis tęsiasi nuo rugpjūčio iki lapkričio pabaigos. Spalva nepakinta, tik žieminis kailis tankesnis ir labiau blizga. Kanadinės audinės kaukolė panaši į europinės, tik yra masyvesnė. Žiūrint iš profilio, smegeninės ir veidinės dalies, viršutinė linija beveik horizontali. Užorbitinė sąsmauka ryškesnė, jos plotis siauriausioje vietoje kiek mažesnis už transorbitinį. Skruostų lankai labiau išlinkę į šonus, bet plonesni negu europinės audinės, ypač vidurinėje dalyje. Dantų formulė kaip ir europinės audinės. Antrojo viršutinio prieškrūminio danties užpakalinis kraštas truputį pasistūmęs į vidų nuo galūninio danties priekinio išorinio kampo ir įeina į šio danties priekyje esantį įlinkį.
Paplitimas
Kanadinės audinės tėvynė – Šiaurės Amerika. Paplitusi Aliaskoje, Kanadoje ir didžiojoje dalyje JAV teritorijos (išskyrus kai kurias pietines valstijas). Į Europą atvežta XIX a. pabaigoje auginimui fermose. Pabėgusios iš jų, audinės daug kur įsiveisė ir laisvėje. Dabar laisvų kanadinių audinių yra Centrinėje ir Vakarų Europoje bei Skandinavijos šalyse.
Sovietų Sąjungoje nuo 1928 m. auginamos fermose. 1933 m. jų paleista į laisvę. Iš pradžių buvo paleidžiamos fermose išaugintos audinės, bet netrukus toliau platinami ir gamtoje sugauti žvėreliai. Dabar laisvėje kanadinės audinės gyvena įvairiose Rusijos europinės dalies, Sibiro ir Tolimųjų Rytų srityse bei Kaukaze. 1957–1959 m. Rusijos Federacijoje šių žvėrelių kasmet būdavo sumedžiojama 5–6,5 tūkst., iš jų 80 % – Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. 1981 m. iš viso Tarybų Sąjungoje sumedžiota 22,6 tūkst., o 1982 m. – 33,6 tūkst.
Lietuvoje kanadinės audinės pradėtos auginti 1930 m. Obelynės zoofermoje netoli Kauno (įkurta 1929 m. Tado Ivanausko iniciatyva). 1950 m. čia išaugintos 37 audinės buvo paleistos į laisvę (Utenos ir Zarasų rajonuose). Kitas žvėrelių židinys susidarė Nemuno žemupyje ir deltoje, kur audinės pateko per karą iš buvusių Karaliaučiaus (dabar Kaliningrado) srities zoofermų. 1982 m. apie 240 audinių gyveno 8 rajonuose, 1984 m. – 570 audinių 22 rajonuose, o 1985 m. daugiau kaip 1600 audinių 35 rajonuose. Apie 70 % populiacijos gyvena šiaurės rytų Lietuvoje ir Nemuno deltoje.
Biologija
Kanadinei audinei, kaip ir europinei, tinkamiausi nedideli žuvingi upeliai su stačiais, apaugusiais medžiais, krūmais bei aukšta žole krantais. Gyvena ir didelių ežerų, upių, vandens saugyklų pakrantėse, nendrynų masyvuose, įsikuria žuvininkystės tvenkiniuose. Ištisus metus gali gyventi tik ten, kur žiemą išlieka neužšąlančio vandens plotų arba po ledu susidaro tuštumų. Slepiasi nuvirtusių medžių uoksuose, išpuvusiuose kelmuose, po medžių šaknimis, akmenų krūvose, aukštų žolių sąžalynuose. Slėptuvės būna apie 0,5–10 (iki 50) m nuo vandens. Žiemą daug laiko praleidžia po sniegu – čia pasidaro tunelius ir jais ilgai naudojasi. Juos galima aptikti pagal landą į žemės paviršių ir pėdsakus. Dažnai įsikuria senose bebrų trobelėse ir urvuose. Žiemą, praardžiusios pastatytas ant ledo ondatrų trobeles ir paprastai suėdusios jų šeimininkus, audinės įsigyja patikimą slėptuvę ir, tai svarbiausia, pro landą, esančią po trobele, – neužšąlantį priėjimą prie vandens, todėl gali žiemoti net dideliuose, visiškai užšąlančiuose ežeruose.
Individualios teritorijos didumas priklauso nuo biotopo, pašarų kiekio ir metų laiko. Pavyzdžiui, spalio mėnesį prie Kretuono ežero ir Pakretuonės upelio (Švenčionių rajone) individuali teritorija apėmė nuo 300 m iki 1,1 km pakrantės. Paros aktyvumo periodai yra trys: 10–14 val., nuo 18 val. iki sutemų ir nuo nakties antros pusės iki aušros. Paprastai bėgioja šuoliukais, kurių ilgis 55–60 cm (europinių audinių šuoliukai trumpesni). Sezoninis aktyvumas ir migracijos priklauso nuo vandens telkinių hidrologinio režimo, mitybos sąlygų ir kt. Žiemos pradžioje iš užšąlančių vandens telkinių audinės keliauja ieškodamos neužšąlančių upių ir upelių, susiburia prie šaltinių, užtvankų, o pavasarį grįžta atgal. Klajoja, kai trūksta maisto. Tada nevengia gyvenviečių ir net pjauna naminius paukščius. Migruoja ir rudenį, kai suyra šeimos ir žvėreliai ieško naujų gyvenamųjų plotų. Nukeliauja, ypač upėmis, dešimtis kilometrų.
Rujoja baigiantis žiemai, dauguma – kovo vidury. Nėštumo trukmė – 40–90 dienų, bet dažniausiai patelės atveda jauniklius praėjus 45–50 dienų po susiporavimo. Embriono vystimuisi būdingas latentinis periodas, bet jis nepastovus – trunka nuo 1–2 savaičių iki 2 mėnesių. Kuo anksčiau patelės susiporuoja, tuo latentinis periodas ilgesnis. Dėl to jaunikliai gimsta maždaug tuo pačiu laiku – balandžio gale ar gegužės pirmoje pusėje. Matyt, galimi ir nukrypimai nuo šio dėsningumo, nes, pavyzdžiui, sugauti vėlai rudenį du patinėliai svėrė 630 ir 650 g, tad turėjo būti ne daugiau kaip 2–2,5 mėnesio amžiaus (galėjo būti gimę rugpjūčio mėnesį). Veda iki 10 jauniklių, dažniausiai 4–8. Naujagimiai vidutiniškai sveria: patinėliai 9,4, patelės 8,8 g. Pieniniai dantys prasikala 18–21 dieną, o pastovieji išauga 62–72 dieną. Mėnesio amžiaus praregi ir atsiveria klausos angos. Dviejų mėnesių jaunikliai jau medžioja savarankiškai. 3–4 mėnesio amžiaus jaunikliai iš išorės nesiskiria nuo suaugusiųjų.
Priešai – lapės, ūdros, stambios plėšrios žuvys, valkataujantys šunys. Mitybiniai konkurentai – visi žvėrys, mintantys peliniais graužikais ir žuvimis. Kanadinė audinė – vertingas kailinis žvėrelis, sunaikinantis nemažai pelinių graužikų ir menkaverčių žuvų. Tačiau ji pavojinga nykstančiai europinei audinei, nemažai žalos padaro ornitofaunai, ypač ornitologiniuose draustiniuose, rezervatuose. Nepageidautina žuvininkystės tvenkiniuose. Audinė – pagrindinis ondatrų priešas.
Mityba
Per parą suėda maisto iki 20–25 % savo masės. Minta žuvimis, smulkiais žinduoliais, paukščiais, varlėmis, vėžiais, vabzdžiais. Šiltuoju metų laiku dažniausiai gaudo žinduolius, ypač pelinius graužikus. Dažnai audinių auka tampa vandeniniai pelėnai ir ondatros. Žuvimis daugiausia maitinasi žiemą. Paprastai gaudo smulkias (iki 10 cm ilgio) žuvis – gružlius, ešerius, pūgžlius, raines. Ilgesnės kaip 20 cm žuvys pasitaiko retai. Rudenį ir žiemą nemažą maisto dalį sudaro varlės ir vėžiai. Pavasarį ir vasarą gaudo paukščius, jų jauniklius, išgeria kiaušinius.
Gali pjauti naminius paukščius (vištas, antis ir kt.), tačiau priešingai, nei šermuonėlis, paprastai nužudo vieną individą, nepjaudama beatodairiškai.
Veiklos žymės
- Pėdos sniege ir pakrantėse;
- Maitinimosi vietose – plunksnų, žvėrelių odos liekanos;
- Urveliai vandens telkinių krantuose ir po medžių šaknimis, kelmais, šalia vandens telkinių;
- Išmatos ant akmenų, kelmų, pakrantėje, ant ondatrų, bebrų namelių.
Vertė
Introdukuotos kanadinės audinės iš Lietuvos negrįžtamai išstūmė europines audines. Esant didelei kanadinių audinių gausai, nuo jų dažnai nukenčia vandens paukščiai, kartais audinės išžudo ištisas perinčių kirų, žuvėdrų kolonijas.
Gausa
Kaip invazinė rūšis išplitusi visoje Lietuvoje, dažna. 1996 m. gyveno apie 2 750 audinių.
Apsauga
Nesaugoma, naikintina.
Medžioklė
Medžioklė Lietuvoje
Medžiojamasis gyvūnas. Medžiojama ištisus metus.
2009–2010 m. medžioklės sezono metu Lietuvoje sumedžiotos 107 kanadinės audinės.
Papildomai skaityti
- Svetimžemės ir invazinės Lietuvos žinduolių rūšys
Šaltiniai
- Merriam, C. Hart (1886). The Mammals of the Adirondack Region, Northeastern New York. New York, NY: Holt.
- Harris, Stephen; Yalden, Derek (2008). Mammals of the British Isles. Mammal Society.
- Kretingiškių vištidėse vėl siautėja audinės
Nuorodos
- kurtinys.lt / Kanadinė audinė Archyvuota kopija 2014-12-23 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanadinė audinė, Kas yra Kanadinė audinė? Ką reiškia Kanadinė audinė?
Neovison visonKanadine audine Neovison vison Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Plesrieji zinduoliai Carnivora Seima Kiauniniai Mustelidae Gentis Neovison Rusis Kanadine audine Neovison vison BinomasNeovison vison 1777 Kanadine audine Neovison vison sin Mustela vison kiauniniu seimos plesrus zinduolis Lietuvoje tai svetimzeme naikintina invazine rusis AprasymasKanadine audine Lietuvoje Kedainiu rajonas Smilgos pakrante Labai panasi į europine audine tik truputį didesne Uodega mazdaug puses kuno ilgio Kai kurie sistematikai ja laiko europines audines porusiu V Geterio nuomone sios abi audines yra artimos bet savarankiskos rusys Be to jas sukryzminus nebuna palikuoniu Kailiukas dazniausiai tamsus juosvai rudas kartais sviesiai rudas Akuotplaukiai tamsiai rudi ant keteros juodi Vilniaplaukiu virsunes pilkai rudos su melsvu atspalviu o apatine dalis melsvai pilka Apatine kuno puse truputį sviesesne Uodega tamsi galas beveik juodas Kitaip negu europines audines kanadines balta tik apatine lupa ir smakras bet sis pozymis nelabai patikimas Daznai baltu demeliu buna ant kaklo krutines pazastyse ir papilveje Pavasarinis serimasis prasideda kovo menesį ir baigiasi birzelio pabaigoje o rudeninis tesiasi nuo rugpjucio iki lapkricio pabaigos Spalva nepakinta tik zieminis kailis tankesnis ir labiau blizga Kanadines audines kaukole panasi į europines tik yra masyvesne Ziurint is profilio smegenines ir veidines dalies virsutine linija beveik horizontali Uzorbitine sasmauka ryskesne jos plotis siauriausioje vietoje kiek mazesnis uz transorbitinį Skruostu lankai labiau islinke į sonus bet plonesni negu europines audines ypac vidurineje dalyje Dantu formule kaip ir europines audines Antrojo virsutinio prieskruminio danties uzpakalinis krastas truputį pasistumes į vidu nuo galuninio danties priekinio isorinio kampo ir įeina į sio danties priekyje esantį įlinkį PaplitimasKanadines audines paplitimas tamsiai raudona naturalus paplitmas sviesiai raudona introdukuota ir tapusi invazine rusimi Kanadines audines tevyne Siaures Amerika Paplitusi Aliaskoje Kanadoje ir didziojoje dalyje JAV teritorijos isskyrus kai kurias pietines valstijas Į Europa atvezta XIX a pabaigoje auginimui fermose Pabegusios is ju audines daug kur įsiveise ir laisveje Dabar laisvu kanadiniu audiniu yra Centrineje ir Vakaru Europoje bei Skandinavijos salyse Sovietu Sajungoje nuo 1928 m auginamos fermose 1933 m ju paleista į laisve Is pradziu buvo paleidziamos fermose isaugintos audines bet netrukus toliau platinami ir gamtoje sugauti zvereliai Dabar laisveje kanadines audines gyvena įvairiose Rusijos europines dalies Sibiro ir Tolimuju Rytu srityse bei Kaukaze 1957 1959 m Rusijos Federacijoje siu zvereliu kasmet budavo sumedziojama 5 6 5 tukst is ju 80 Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose 1981 m is viso Tarybu Sajungoje sumedziota 22 6 tukst o 1982 m 33 6 tukst Lietuvoje kanadines audines pradetos auginti 1930 m Obelynes zoofermoje netoli Kauno įkurta 1929 m Tado Ivanausko iniciatyva 1950 m cia isaugintos 37 audines buvo paleistos į laisve Utenos ir Zarasu rajonuose Kitas zvereliu zidinys susidare Nemuno zemupyje ir deltoje kur audines pateko per kara is buvusiu Karaliauciaus dabar Kaliningrado srities zoofermu 1982 m apie 240 audiniu gyveno 8 rajonuose 1984 m 570 audiniu 22 rajonuose o 1985 m daugiau kaip 1600 audiniu 35 rajonuose Apie 70 populiacijos gyvena siaures rytu Lietuvoje ir Nemuno deltoje BiologijaKanadines audines jaunikliaiKanadine audineKanadine audine Kanadinei audinei kaip ir europinei tinkamiausi nedideli zuvingi upeliai su staciais apaugusiais medziais krumais bei auksta zole krantais Gyvena ir dideliu ezeru upiu vandens saugyklu pakrantese nendrynu masyvuose įsikuria zuvininkystes tvenkiniuose Istisus metus gali gyventi tik ten kur ziema islieka neuzsalancio vandens plotu arba po ledu susidaro tustumu Slepiasi nuvirtusiu medziu uoksuose ispuvusiuose kelmuose po medziu saknimis akmenu kruvose aukstu zoliu sazalynuose Sleptuves buna apie 0 5 10 iki 50 m nuo vandens Ziema daug laiko praleidzia po sniegu cia pasidaro tunelius ir jais ilgai naudojasi Juos galima aptikti pagal landa į zemes pavirsiu ir pedsakus Daznai įsikuria senose bebru trobelese ir urvuose Ziema praardziusios pastatytas ant ledo ondatru trobeles ir paprastai suedusios ju seimininkus audines įsigyja patikima sleptuve ir tai svarbiausia pro landa esancia po trobele neuzsalantį priejima prie vandens todel gali ziemoti net dideliuose visiskai uzsalanciuose ezeruose Individualios teritorijos didumas priklauso nuo biotopo pasaru kiekio ir metu laiko Pavyzdziui spalio menesį prie Kretuono ezero ir Pakretuones upelio Svencioniu rajone individuali teritorija apeme nuo 300 m iki 1 1 km pakrantes Paros aktyvumo periodai yra trys 10 14 val nuo 18 val iki sutemu ir nuo nakties antros puses iki ausros Paprastai begioja suoliukais kuriu ilgis 55 60 cm europiniu audiniu suoliukai trumpesni Sezoninis aktyvumas ir migracijos priklauso nuo vandens telkiniu hidrologinio rezimo mitybos salygu ir kt Ziemos pradzioje is uzsalanciu vandens telkiniu audines keliauja ieskodamos neuzsalanciu upiu ir upeliu susiburia prie saltiniu uztvanku o pavasarį grįzta atgal Klajoja kai truksta maisto Tada nevengia gyvenvieciu ir net pjauna naminius paukscius Migruoja ir rudenį kai suyra seimos ir zvereliai iesko nauju gyvenamuju plotu Nukeliauja ypac upemis desimtis kilometru Rujoja baigiantis ziemai dauguma kovo vidury Nestumo trukme 40 90 dienu bet dazniausiai pateles atveda jauniklius praejus 45 50 dienu po susiporavimo Embriono vystimuisi budingas latentinis periodas bet jis nepastovus trunka nuo 1 2 savaiciu iki 2 menesiu Kuo anksciau pateles susiporuoja tuo latentinis periodas ilgesnis Del to jaunikliai gimsta mazdaug tuo paciu laiku balandzio gale ar geguzes pirmoje puseje Matyt galimi ir nukrypimai nuo sio desningumo nes pavyzdziui sugauti velai rudenį du patineliai svere 630 ir 650 g tad turejo buti ne daugiau kaip 2 2 5 menesio amziaus galejo buti gime rugpjucio menesį Veda iki 10 jaunikliu dazniausiai 4 8 Naujagimiai vidutiniskai sveria patineliai 9 4 pateles 8 8 g Pieniniai dantys prasikala 18 21 diena o pastovieji isauga 62 72 diena Menesio amziaus praregi ir atsiveria klausos angos Dvieju menesiu jaunikliai jau medzioja savarankiskai 3 4 menesio amziaus jaunikliai is isores nesiskiria nuo suaugusiuju Priesai lapes udros stambios plesrios zuvys valkataujantys sunys Mitybiniai konkurentai visi zverys mintantys peliniais grauzikais ir zuvimis Kanadine audine vertingas kailinis zverelis sunaikinantis nemazai peliniu grauziku ir menkaverciu zuvu Taciau ji pavojinga nykstanciai europinei audinei nemazai zalos padaro ornitofaunai ypac ornitologiniuose draustiniuose rezervatuose Nepageidautina zuvininkystes tvenkiniuose Audine pagrindinis ondatru priesas MitybaPer para sueda maisto iki 20 25 savo mases Minta zuvimis smulkiais zinduoliais pauksciais varlemis veziais vabzdziais Siltuoju metu laiku dazniausiai gaudo zinduolius ypac pelinius grauzikus Daznai audiniu auka tampa vandeniniai pelenai ir ondatros Zuvimis daugiausia maitinasi ziema Paprastai gaudo smulkias iki 10 cm ilgio zuvis gruzlius eserius pugzlius raines Ilgesnes kaip 20 cm zuvys pasitaiko retai Rudenį ir ziema nemaza maisto dalį sudaro varles ir veziai Pavasarį ir vasara gaudo paukscius ju jauniklius isgeria kiausinius Gali pjauti naminius paukscius vistas antis ir kt taciau priesingai nei sermuonelis paprastai nuzudo viena individa nepjaudama beatodairiskai Veiklos zymesPedos sniege ir pakrantese Maitinimosi vietose plunksnu zvereliu odos liekanos Urveliai vandens telkiniu krantuose ir po medziu saknimis kelmais salia vandens telkiniu Ismatos ant akmenu kelmu pakranteje ant ondatru bebru nameliu VerteIntrodukuotos kanadines audines is Lietuvos negrįztamai isstume europines audines Esant didelei kanadiniu audiniu gausai nuo ju daznai nukencia vandens pauksciai kartais audines iszudo istisas perinciu kiru zuvedru kolonijas GausaKaip invazine rusis isplitusi visoje Lietuvoje dazna 1996 m gyveno apie 2 750 audiniu ApsaugaNesaugoma naikintina MedziokleMedziokle Lietuvoje Medziojamasis gyvunas Medziojama istisus metus 2009 2010 m medziokles sezono metu Lietuvoje sumedziotos 107 kanadines audines Papildomai skaitytiSvetimzemes ir invazines Lietuvos zinduoliu rusysSaltiniaiMerriam C Hart 1886 The Mammals of the Adirondack Region Northeastern New York New York NY Holt Harris Stephen Yalden Derek 2008 Mammals of the British Isles Mammal Society Kretingiskiu vistidese vel siauteja audinesNuorodosVikiteka Kanadine audine vaizdine ir garsine medziagakurtinys lt Kanadine audine Archyvuota kopija 2014 12 23 is Wayback Machine projekto