Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų Jei galite pakoreguokite stilių kad tiktų enci
Kazimieras Šlapelis
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
| Kazimieras Šlapelis | |
|---|---|
| Kazimieras Šlapelis su žmona Amalija. (nuotraukos fragmentas iš Lietuvių bendruomenės Argentinoje leidinio) | |
| Gimė | 1894 m. spalio 1 d. Paberžiai, Kupiškio valsčius |
| Mirė | 1983 m. gegužės 10 d. (88 metai) Sarmjentas, Argentina |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Justinas Šlapelis |
| Motina | Sofija Jankauskaitė-Šlapelis |
| Sutuoktinis (-ė) | Amalija Ramig Urig |
| Vaikai | Elena, Antena, Rosa, Alba, Tula, Febas |
| Veikla | lakūnas |
Kazimieras Šlapelis (1894 m. spalio 1 d. Paberžiuose – 1983 m. gegužės 10 d. Sarmjente, Argentina) – paleontologas, vienas pirmųjų Argentinos lakūnų.
Biografija
Augo gausioje šeimoje: be jo, dar buvo septyni broliai ir dvi seserys. Kai Kazimierui sukako vieneri, tėvai Justinas (1854–1931) su žmona Sofija (1865–1939) susiruošė į nepaprastą kelionę. Mat savo sūnų ir marčią į tolimą, pusiau laukinę Argentiną, kvietė Kazimiero senelis Izidorius Šlapelis. I. Šlapelis aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo ištremtas į Sibirą. Ištyrinėjęs vietos sąlygas, susidraugavęs su aplinkiniais gyventojais, I. Šlapelis iš Sibiro pabėgo į Tolimuosius Rytus, o iš ten 1877 m. pasiekė Argentiną. Čia įsikūrė ir pasiuntė Lietuvoje esantiems sūnums Jonui, Juozui, Justinui kvietimus.
Kazimiero tėvai apsigyveno Entre Rioso provincijoje, dirbo žemę, bet 1903 m. apylinkes nusiaubė skėriai. Vabzdžiai ne tik sunaikino derlių, bet sugraužė ir drabužius. Prasidėjo badmetis. Šlapeliai nutarė bėgti į Patagoniją, kur jau anksčiau buvo įsikūręs dėdė Izidorius ir du jo sūnūs. Laivui atplaukus į Komodoro Rivadaviją, Šlapeliai dar šešias dienas keliavo per Čubuto provinciją arkliais, kol pasiekė Sarmjento apylinkę, kurios gyventojų dauguma buvo vietos indėnai. Tuo metu ši didžiulė teritorija buvo vadinama Sarmiento ganyklų kolonija. Kiekvienas, norintis čia įsikurti, gaudavo po ketvirtį mylios žemės. Ten Justino broliai Jonas ir Juozas vertėsi avių auginimu. I. Šlapelis ką tik buvo miręs.
Jaunystės metai
K. Šlapelis pradinę mokyklą pradėjo lankyti Gualeguaiču (isp. Gualeguaychú) miestelyje, kur jo motina buvo rankdarbių mokytoja (Kupiškio stiliumi austais raštais grožėjosi vietos argentiniečiai), o pradinį mokslą baigė Sarmjente. Vėliau mokslus tęsė Komodoro Rivedavijos internatinėje mokykloje, į kurią jis kasdien penkis kilometrus jojo arkliu. Tuo metu mokykloje mokėsi iš viso 15 berniukų mokinių.
1916 m. tapo pirmuoju Sarmiento automobilininku. Tuo metu jis dirbo „Progreso“ viešbutyje kino mechaniku. Viena Sarmiento bendrovė atsigabeno keturių cilindrų „Buick“ automobilį su išorine pavarų svirtimi. Jo vairuotojas, mašiną atvairavęs iš Buenos Airių, pamatęs nykų šių apylinkių kraštovaizdį [reikalingas šaltinis], pabėgo. Automobilio savininkas įkalbėjo Kazimierą tapti vairuotoju. Vėliau, 1918 m., ir pats Kazimieras įsigijo nuosavą automobilį.
1922 m. pirmasis Sarmjento miestelyje įsigijo radijo imtuvą ir tapo radijo mėgėju. Tuo metu Buenos Airėse buvo vienintelė radijo stotis „Radio Cultura“. Vėliau jis sukonstravo ir radijo siųstuvą, kurį užregistravo dukters vardu, nes pats dar vis buvo emigrantas be Argentinos pilietybės.
Paleontologija ir aviacija
K. Šlapelis daug kartų keitė darbo pobūdį. Pradėjęs dirbti vilnos kirpėju, artoju, vežiku, vėliau pradėjo domėtis technika. Kino mechaniko ir vairuotojo amatą pakeitė angliakasio darbu. Po to tiesė kelius, statė mokyklas, ėmė domėtis paleontologija. Patagonijos lygumose ir kalnuose ieškojo urano ir geležies rūdos. Tyrinėdamas Andų kalnų papėdes surado 40 metrų ilgio dinozauro griaučius, kuriuos atidavė La Platos muziejui. Dabar šis skeletas eksponuojamas muziejaus pirmoje salėje.1929 m. La Platos muziejus K. Šlapeliui įteikė garbės diplomą.
1933 m. su draugais įsigijo sklandytuvą ir organizavo skraidymus, 1935 m. kartu su broliu Jonu bei kitais entuziastais įsteigė Komodoro Rivadavijos aeroklubą. 1936 m. K. Šlapelis jau skraidė savarankiškai ir nusipirko pirmą savo dvivietį lėktuvą. Iki 1951 m. jis skraidė neturėdamas atitinkamų leidimų, pasikliaudamas tuo, kad gyvena tolimoje Patagonijoje. Patagonijos lakūnas artimai bičiuliavosi su prancūzų rašytoju ir aviatoriumi Antuanu de Sent Egziuperi, kuris nuo 1929 m. dirbo oro bendrovės „Aeroposta Argentina“ direktoriumi ir daug skraidė po Patagoniją, nusileisdavo ir Sarmiente.
1951 m. K. Šlapelis leidosi į tūkstančio kilometrų skrydį į San Fernando aerodromą (dabar isp. Aeropuerto Internacional de San Fernando), esantį Buenos Airių priemiestyje. Skrydis pavyko sėkmingai nepaistant to, kad lėktuvo kabinoje nebuvo radijo aparato bei radijo kompaso, būtinų ilgoms kelionėms. Visi prietaisai – patys paprasčiausi. Kabina buvo nešildoma, nes K. Šlapelis šildymo vamzdį nukreipė į variklį, kad neapledėtų karbiuratorius. Pats jis buvo susisupęs į storą ir šiltą pončą (argentinietiška vilnonė skara). Jo lėktuvas neturėjo starterio ir ratų stabdžių. Taip sulaukęs 57-erių ir be licencijos išskraidęs dvidešimt metų, K. Šlapelis galų gale gavo piloto licenciją. Iki 1974 m. per jo rankas perėjo trys nedideli lėktuvai, kuriais gabeno ligonius, pervežė medžiagas bei žmones. K. Šlapelį visi pripažįsta Patagonijos civilinės aviacijos pionieriumi. [reikalingas šaltinis]
1973 m. vadovybė, suruošusi oro paradą, pasikvietė svečiu ir seną Patagonijos padangių veteraną K. Šlapelį. Ta proga jis buvo supažindintas su JAV astronautais Nilu Armstrongu , ir .
K. Šlapelis išgarsėjo Argentinoje ir pasaulyje, kai sulaukęs garbaus amžiaus, vis dar skraidė. Spauda jį praminė „isp. El abuelo del aire“ – „Oro senelis“. Paskutinį kartą į orą jis pakilo būdamas 82 metų amžiaus, tačiau nesėkmingai. Variklis užgeso maždaug 20 metrų aukštyje ir lėktuvas nukrito. Lakūnas susižeidė ir po šio įvykio nutarė nebeskraidyti.
K. Šlapelis mirė 1983 m. gegužės 10 dienos popietę, po priešpiečių oro klube, užsnūdęs iš radijo imtuvo sklindant Bramso melodijai, su laikraščiu rankoje.
Šeima
1919 m. K. Šlapelis vedė Amaliją Ramig Urig (g. 1898 m. spalio 12 d. – m. 1970 m. rugsėjo 8 d.), rusaitę, kilusią iš Pavolgio vokiečių kolonijos Saratove. Jie susilaukė penkių dukterų ir sūnaus:
- Elena Garibaldi (Szlapelis) (g. 1920 m. – m. 2009 m. birželio 30 d. Alto Río Sengue, Argentina)
- Antena Pereyra (Szlapelis) (g. 1926 m. – m. 1999 m. kovo 3 d.)
- Rosa Martinez (Szlapelis) (g. 1928 m. – m. 2009 m. rugsėjo 18 d. Alto Río Sengue, Argentina)
- Alba (Szlapelis) (g. 1937)
- Tula Fernandez (Szlapelis) (g. 1924 m. – m. 1983 m. vasario 7 d.)
- Febo Szlapelis (g. 1934 m. – m. 2005 m. rugsėjo 27 d. Komodoro Rivadavija, Argentina)
Pripažinimas
- K. Šlapelio vardu pavadintas D. Casimiro Szlapelis oro uostas (Argentina).
- K. Šlapelio atrasti dinozauro griaučiai eksponuojami La Platos muziejuje pavadinti jo vardu.
- Sarmiento mieste pastatytas balto akmens paminklas K. Šlapeliui atminti.
Šaltiniai
- Lietuviai Argentinoje: 1918-1968 Lietuvos laisvės kovos metai / paruošė ir redagavo Jonas Papečkys. - Rosario, Argentina: Lietuvių bendruomenė, 1968. - 210 psl.
- Jonas Dovydaitis „Patagonijos lakūnas Kasimieras Šlapelis“, Švyturys: dvisavaitinis politinis visuomeninis ir literatūrinis iliustruotas žurnalas, 1977 m. Nr. 11
- (Sarmiento – Chubut kolonija 1903–1983) isp.
- Mónica Soave, Casimiro Szlapelis isp.
- „In Patagonia“, Jonathan Cape 1977 m. 3 skyrius, ISBN 0-224-01419-6
- Kartą Pietų Amerikoje. 12 diena. Sarmiento – San Julian Archyvuota kopija 2011-05-17 iš Wayback Machine projekto.
- D. Casimiro Szlapelis Airport Information Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Neregėta Argentina – lietuvio klajūno dienoraštis Archyvuota kopija 2010-07-10 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Casimiro Szlapelis (1894–1983)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Šlapelis, Kas yra Kazimieras Šlapelis? Ką reiškia Kazimieras Šlapelis?
Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Kazimieras SlapelisKazimieras Slapelis su zmona Amalija nuotraukos fragmentas is Lietuviu bendruomenes Argentinoje leidinio Gime 1894 m spalio 1 d Paberziai Kupiskio valsciusMire 1983 m geguzes 10 d 88 metai Sarmjentas ArgentinaTautybe lietuvisTevas Justinas SlapelisMotina Sofija Jankauskaite SlapelisSutuoktinis e Amalija Ramig UrigVaikai Elena Antena Rosa Alba Tula FebasVeikla lakunas Kazimieras Slapelis 1894 m spalio 1 d Paberziuose 1983 m geguzes 10 d Sarmjente Argentina paleontologas vienas pirmuju Argentinos lakunu BiografijaAugo gausioje seimoje be jo dar buvo septyni broliai ir dvi seserys Kai Kazimierui sukako vieneri tevai Justinas 1854 1931 su zmona Sofija 1865 1939 susiruose į nepaprasta kelione Mat savo sunu ir marcia į tolima pusiau laukine Argentina kviete Kazimiero senelis Izidorius Slapelis I Slapelis aktyviai dalyvavo 1863 m sukilime ir buvo istremtas į Sibira Istyrinejes vietos salygas susidraugaves su aplinkiniais gyventojais I Slapelis is Sibiro pabego į Tolimuosius Rytus o is ten 1877 m pasieke Argentina Cia įsikure ir pasiunte Lietuvoje esantiems sunums Jonui Juozui Justinui kvietimus Kazimiero tevai apsigyveno Entre Rioso provincijoje dirbo zeme bet 1903 m apylinkes nusiaube skeriai Vabzdziai ne tik sunaikino derliu bet sugrauze ir drabuzius Prasidejo badmetis Slapeliai nutare begti į Patagonija kur jau anksciau buvo įsikures dede Izidorius ir du jo sunus Laivui atplaukus į Komodoro Rivadavija Slapeliai dar sesias dienas keliavo per Cubuto provincija arkliais kol pasieke Sarmjento apylinke kurios gyventoju dauguma buvo vietos indenai Tuo metu si didziule teritorija buvo vadinama Sarmiento ganyklu kolonija Kiekvienas norintis cia įsikurti gaudavo po ketvirtį mylios zemes Ten Justino broliai Jonas ir Juozas vertesi aviu auginimu I Slapelis ka tik buvo mires Jaunystes metai K Slapelis pradine mokykla pradejo lankyti Gualeguaicu isp Gualeguaychu miestelyje kur jo motina buvo rankdarbiu mokytoja Kupiskio stiliumi austais rastais grozejosi vietos argentinieciai o pradinį moksla baige Sarmjente Veliau mokslus tese Komodoro Rivedavijos internatineje mokykloje į kuria jis kasdien penkis kilometrus jojo arkliu Tuo metu mokykloje mokesi is viso 15 berniuku mokiniu 1916 m tapo pirmuoju Sarmiento automobilininku Tuo metu jis dirbo Progreso viesbutyje kino mechaniku Viena Sarmiento bendrove atsigabeno keturiu cilindru Buick automobilį su isorine pavaru svirtimi Jo vairuotojas masina atvairaves is Buenos Airiu pamates nyku siu apylinkiu krastovaizdį reikalingas saltinis pabego Automobilio savininkas įkalbejo Kazimiera tapti vairuotoju Veliau 1918 m ir pats Kazimieras įsigijo nuosava automobilį 1922 m pirmasis Sarmjento miestelyje įsigijo radijo imtuva ir tapo radijo megeju Tuo metu Buenos Airese buvo vienintele radijo stotis Radio Cultura Veliau jis sukonstravo ir radijo siustuva kurį uzregistravo dukters vardu nes pats dar vis buvo emigrantas be Argentinos pilietybes Paleontologija ir aviacija K Slapelis daug kartu keite darbo pobudį Pradejes dirbti vilnos kirpeju artoju veziku veliau pradejo dometis technika Kino mechaniko ir vairuotojo amata pakeite angliakasio darbu Po to tiese kelius state mokyklas eme dometis paleontologija Patagonijos lygumose ir kalnuose ieskojo urano ir gelezies rudos Tyrinedamas Andu kalnu papedes surado 40 metru ilgio dinozauro griaucius kuriuos atidave La Platos muziejui Dabar sis skeletas eksponuojamas muziejaus pirmoje saleje 1929 m La Platos muziejus K Slapeliui įteike garbes diploma 1933 m su draugais įsigijo sklandytuva ir organizavo skraidymus 1935 m kartu su broliu Jonu bei kitais entuziastais įsteige Komodoro Rivadavijos aerokluba 1936 m K Slapelis jau skraide savarankiskai ir nusipirko pirma savo dvivietį lektuva Iki 1951 m jis skraide neturedamas atitinkamu leidimu pasikliaudamas tuo kad gyvena tolimoje Patagonijoje Patagonijos lakunas artimai biciuliavosi su prancuzu rasytoju ir aviatoriumi Antuanu de Sent Egziuperi kuris nuo 1929 m dirbo oro bendroves Aeroposta Argentina direktoriumi ir daug skraide po Patagonija nusileisdavo ir Sarmiente 1951 m K Slapelis leidosi į tukstancio kilometru skrydį į San Fernando aerodroma dabar isp Aeropuerto Internacional de San Fernando esantį Buenos Airiu priemiestyje Skrydis pavyko sekmingai nepaistant to kad lektuvo kabinoje nebuvo radijo aparato bei radijo kompaso butinu ilgoms kelionems Visi prietaisai patys paprasciausi Kabina buvo nesildoma nes K Slapelis sildymo vamzdį nukreipe į variklį kad neapledetu karbiuratorius Pats jis buvo susisupes į stora ir silta ponca argentinietiska vilnone skara Jo lektuvas neturejo starterio ir ratu stabdziu Taip sulaukes 57 eriu ir be licencijos isskraides dvidesimt metu K Slapelis galu gale gavo piloto licencija Iki 1974 m per jo rankas perejo trys nedideli lektuvai kuriais gabeno ligonius perveze medziagas bei zmones K Slapelį visi pripazįsta Patagonijos civilines aviacijos pionieriumi reikalingas saltinis 1973 m vadovybe suruosusi oro parada pasikviete sveciu ir sena Patagonijos padangiu veterana K Slapelį Ta proga jis buvo supazindintas su JAV astronautais Nilu Armstrongu ir K Slapelis isgarsejo Argentinoje ir pasaulyje kai sulaukes garbaus amziaus vis dar skraide Spauda jį pramine isp El abuelo del aire Oro senelis Paskutinį karta į ora jis pakilo budamas 82 metu amziaus taciau nesekmingai Variklis uzgeso mazdaug 20 metru aukstyje ir lektuvas nukrito Lakunas susizeide ir po sio įvykio nutare nebeskraidyti K Slapelis mire 1983 m geguzes 10 dienos popiete po priespieciu oro klube uzsnudes is radijo imtuvo sklindant Bramso melodijai su laikrasciu rankoje Seima 1919 m K Slapelis vede Amalija Ramig Urig g 1898 m spalio 12 d m 1970 m rugsejo 8 d rusaite kilusia is Pavolgio vokieciu kolonijos Saratove Jie susilauke penkiu dukteru ir sunaus Elena Garibaldi Szlapelis g 1920 m m 2009 m birzelio 30 d Alto Rio Sengue Argentina Antena Pereyra Szlapelis g 1926 m m 1999 m kovo 3 d Rosa Martinez Szlapelis g 1928 m m 2009 m rugsejo 18 d Alto Rio Sengue Argentina Alba Szlapelis g 1937 Tula Fernandez Szlapelis g 1924 m m 1983 m vasario 7 d Febo Szlapelis g 1934 m m 2005 m rugsejo 27 d Komodoro Rivadavija Argentina PripazinimasK Slapelio vardu pavadintas D Casimiro Szlapelis oro uostas Argentina K Slapelio atrasti dinozauro griauciai eksponuojami La Platos muziejuje pavadinti jo vardu Sarmiento mieste pastatytas balto akmens paminklas K Slapeliui atminti SaltiniaiLietuviai Argentinoje 1918 1968 Lietuvos laisves kovos metai paruose ir redagavo Jonas Papeckys Rosario Argentina Lietuviu bendruomene 1968 210 psl Jonas Dovydaitis Patagonijos lakunas Kasimieras Slapelis Svyturys dvisavaitinis politinis visuomeninis ir literaturinis iliustruotas zurnalas 1977 m Nr 11 Sarmiento Chubut kolonija 1903 1983 isp Monica Soave Casimiro Szlapelis isp In Patagonia Jonathan Cape 1977 m 3 skyrius ISBN 0 224 01419 6 Karta Pietu Amerikoje 12 diena Sarmiento San Julian Archyvuota kopija 2011 05 17 is Wayback Machine projekto D Casimiro Szlapelis Airport Information Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Neregeta Argentina lietuvio klajuno dienorastis Archyvuota kopija 2010 07 10 is Wayback Machine projekto NuorodosCasimiro Szlapelis 1894 1983