Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Adolfas SabaliauskasGimė 1873 m rugsėjo 3 d Krikščiai Biržų valsčiusMirė 1950 m sausio 14 d 76 metai KaunasVeikla kanaun
Adolfas Sabaliauskas
| Adolfas Sabaliauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1873 m. rugsėjo 3 d. Krikščiai, Biržų valsčius |
| Mirė | 1950 m. sausio 14 d. (76 metai) Kaunas |
| Veikla | kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas |
| Alma mater | Fribūro universitetas |
| Vikiteka | Adolfas Sabaliauskas |
Adolfas Sabaliauskas (plačiausiai žinomas slapyvardžiu Žalia Rūta, kiti slapyvardžiai: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas, 1873 m. rugsėjo 3 d., senuoju stiliumi rugpjūčio 23 d. Krikščiuose, Biržų valsčius – 1950 m. sausio 14 d. Kaune) – kanauninkas, tautosakininkas, vertėjas, poetas, suomių epo „Kalevala“ vertėjas į lietuvių kalbą.
Biografija
Motina mirė anksti, penkiais sūnumis ir dviem dukromis rūpinosi tėvas, garsėjęs darbštumu ir taupumu, jo dėka du sūnūs galėjo baigti aukštuosius mokslus: Adolfas tapo kunigu, – inžinieriumi. Skaityti ir poterius išmokęs lenkų kalba, pradžios mokslus baigė Papilio liaudies mokykloje rusų kalba. Šiaulių gimnazijoje baigė tik 6 klases, nes negalėjo susitaikyti su esančia rusinimo tvarka. 1890 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją. Mokyklos rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas paskatino rašyti. Pirmąjį rašinį „Rūta mūsų dainose“, pasirašytą Žalios Rūtos slapyvardžiu ir išspausdintą 1895 m. „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, labai gerai įvertino kunigas Kazimieras Jaunius.
Nuo 1893 m. pradėjo užrašinėti liaudies dainas ir šį darbą tęsė visą gyvenimą. Kunigų seminariją baigė jaunas, todėl tik po dvejų metų, 1896 m. kovo 8 d. buvo įšventintas kunigu. Kalbėjo latvių kalba, todėl paskirtas vikaru į Liepoją. 1900 m. turėjo galimybę du semestrus klausyti paskaitų Friburgo universitete (Šveicarija) ir pagilinti muzikos žinias. Vėliau vikaravo Kurše, 1907–1915 m. Nemunėlio Radviliškyje, kur patekti padėjo prelatas Adomas Dambrauskas-Jakštas, atsiliepęs į argumentą, išdėstytą 1906 m. lapkričio 2 d. laiške – „idant galėčiau ir toliaus rinkti lietuvių poezijos ir muzikos palaikas, nes tik aname krašte parapijos… išlaikė tų palaikų rūšis, kurių kitur Lietuvoje kiek žinau, nebėra“. 1909 m. Čikagoje išleista knyga „Būkite tobuli!“
1910 m. jį aplankė suomių tautotyrininkas dr. Augustas Robertas Niemis. Užsimezgusi draugystė tęsėsi iki A. R. Niemi mirties. Jam padedant išleistas rinkinys 1912 m. „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, vėliau – „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“ ir išleido suomių kalba „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimus“ (1913 m., lietuviškai – 1932 m.) Beveik porą metų gyvenęs Suomijoje, gerai išmoko kalbą ir išvertė į lietuvių kalbą suomių epą „Kalevala“, Alekso Kivio „Septyni broliai“. Suomijoje parengė porą dramos veikalų: „Kada rožės žydžia“ (pasaka, išleista 1916 m.) ir „Pančiai“ (iš vargo dienų pasakų, dramatiškas veikalėlis, išleistas 1916 m.).
Grįžęs į Lietuvą 1918–1920 m. klebonavo Pušalote. 1919 m. gegužės 1 d. bolševikų apkaltintas priklausymu vadinamai „baltajai gvardijai“ arba bent jau jos palaikymu, suimtas ir uždarytas į . Išbuvo ten iki gegužės 15 d. Jis rašė: „Pušaloto parapijiečių rūpesčiu ir Dievo parama, teisme buvau išteisintas ir paleistas, o po to, kai bolševikai buvo išvyti iš Panevėžio, laimingai sugrįžau į savo parapiją“.
Nuo 1920 m. Kaune dirbo karo ligoninės kapelionu, karo policijos mokyklos kapelionu, Kauno Įgulos bažnyčios rektoriumi, 1933 m. pakeltas Žemaičių vyskupijos garbės kanauninku, 1938 m. tapo vyriausiuoju kariuomenės kapelionu. 1923 m. išleista 280 puslapių knyga eilėmis „Savu keliu ėjusių Nemunėlio ir Apaščios vaizdai Žalios Rūtos piešti“. 1929 m. rudenį buvo sudaryta Maironio vadovaujama bažnytinio meno muziejaus steigimo komisija. Jai priklausė muziejininkas Paulius Galaunė, tapytojas Adolfas Valeška, literatas ir kolekcininkas kunigas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta ir kiti inteligentijos atstovai. 1931 m. birželio 14 d. Teisingumo ministerijos rūmuose Kaune buvo atidaryta pirmoji Lietuvos senojo bažnytinio meno paroda.
1949 m. kovo 29 d. sovietų valdžios altarista ištremtas į Veliuoną. Į Kauną sugrįžo sunkai sergantis, ten ir mirė. Palaidotas 1939–1940 m. paties kanauninko lėšomis pastatytoje ir pašventintoje Mieleišių kapinių šv. Juozapo ir švč. Teresės Kūdikėlio Jėzaus koplyčioje (architektas Jonas Kova-Kovalskis).
Tik 1991 m. išleistas karo kapeliono A. Sabaliausko dienoraštis „Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji“. Leidimas pakartotas 2006 m. Tai pasakojimai žmogaus, kuris kaip Lietuvos karo policijos kapelionas dalyvavo sušaudant Karo teismo mirties bausme nuteistus kalinius. Bet jis dalyvavo ne kaip vykdytojas, o kaip jų sutaikytojas su Dievu paskutinėje kelionėje į amžinybę. Ta misija iš teisų buvo sunki, ir Adolfas Sabaliauskas sunkiai išgyveno. Dėl tendencingai spaudoje aptarto pastarojo darbo buvo užsivėrę durys smulkesniems Žalios Rūtos darbų tyrinėjimams bei jo veiklai garsinti sovietmečiu.
Nuo 1895 m. bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Vienybė“, „Rygos balsas“, „Lietuvių balsas“ ir kt., suomių spaudoje.
Bibliografija
- Lietuvių dainų ir giesmių gaidos. Lietuvos šiaurės rytuose surinko A. Sabaliauskas. Helsinkai, Suomių literatūros draugijos spaustuvė, 1916 m.
- Pančiai, 1917 m.
- Kada rožės žydžia?, 1917 m.
- Laumės, 1920 m.
- Kalevala. Suomių tautos epas, vertimas, 1922 m.
- Savu keliu ėjusių. Nemunėlio ir Apaščios vaizdai, 1923 m.
- Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji, 1991 m., Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006 m. ISBN 9955-20-073-1
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 437 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adolfas Sabaliauskas, Kas yra Adolfas Sabaliauskas? Ką reiškia Adolfas Sabaliauskas?
Adolfas SabaliauskasGime 1873 m rugsejo 3 d Kriksciai Birzu valsciusMire 1950 m sausio 14 d 76 metai KaunasVeikla kanauninkas tautosakininkas vertejas poetasAlma mater Friburo universitetasVikiteka Adolfas Sabaliauskas Adolfas Sabaliauskas placiausiai zinomas slapyvardziu Zalia Ruta kiti slapyvardziai K A S A Sab Laume Kurso Lietuvninkas Kurso Lietuvis Radviliskietis Radviliskenas 1873 m rugsejo 3 d senuoju stiliumi rugpjucio 23 d Kriksciuose Birzu valscius 1950 m sausio 14 d Kaune kanauninkas tautosakininkas vertejas poetas suomiu epo Kalevala vertejas į lietuviu kalba Adolfo Sabaliausko kapas Mieleisiu kapiniu koplycios kriptojeMieleisiu koplyciaBiografijaMotina mire anksti penkiais sunumis ir dviem dukromis rupinosi tevas garsejes darbstumu ir taupumu jo deka du sunus galejo baigti aukstuosius mokslus Adolfas tapo kunigu inzinieriumi Skaityti ir poterius ismokes lenku kalba pradzios mokslus baige Papilio liaudies mokykloje rusu kalba Siauliu gimnazijoje baige tik 6 klases nes negalejo susitaikyti su esancia rusinimo tvarka 1890 m įstojo į Zemaiciu kunigu seminarija Mokyklos rektorius Juozas Tumas Vaizgantas paskatino rasyti Pirmajį rasinį Ruta musu dainose pasirasyta Zalios Rutos slapyvardziu ir isspausdinta 1895 m Zemaiciu ir Lietuvos apzvalgoje labai gerai įvertino kunigas Kazimieras Jaunius Nuo 1893 m pradejo uzrasineti liaudies dainas ir sį darba tese visa gyvenima Kunigu seminarija baige jaunas todel tik po dveju metu 1896 m kovo 8 d buvo įsventintas kunigu Kalbejo latviu kalba todel paskirtas vikaru į Liepoja 1900 m turejo galimybe du semestrus klausyti paskaitu Friburgo universitete Sveicarija ir pagilinti muzikos zinias Veliau vikaravo Kurse 1907 1915 m Nemunelio Radviliskyje kur patekti padejo prelatas Adomas Dambrauskas Jakstas atsiliepes į argumenta isdestyta 1906 m lapkricio 2 d laiske idant galeciau ir toliaus rinkti lietuviu poezijos ir muzikos palaikas nes tik aname kraste parapijos islaike tu palaiku rusis kuriu kitur Lietuvoje kiek zinau nebera 1909 m Cikagoje isleista knyga Bukite tobuli 1910 m jį aplanke suomiu tautotyrininkas dr Augustas Robertas Niemis Uzsimezgusi draugyste tesesi iki A R Niemi mirties Jam padedant isleistas rinkinys 1912 m Lietuviu dainos ir giesmes siaurrytineje Lietuvoje veliau Lietuviu dainu ir giesmiu gaidos ir isleido suomiu kalba Lietuviu liaudies dainu tyrinejimus 1913 m lietuviskai 1932 m Beveik pora metu gyvenes Suomijoje gerai ismoko kalba ir isverte į lietuviu kalba suomiu epa Kalevala Alekso Kivio Septyni broliai Suomijoje parenge pora dramos veikalu Kada rozes zydzia pasaka isleista 1916 m ir Panciai is vargo dienu pasaku dramatiskas veikalelis isleistas 1916 m Grįzes į Lietuva 1918 1920 m klebonavo Pusalote 1919 m geguzes 1 d bolseviku apkaltintas priklausymu vadinamai baltajai gvardijai arba bent jau jos palaikymu suimtas ir uzdarytas į Isbuvo ten iki geguzes 15 d Jis rase Pusaloto parapijieciu rupesciu ir Dievo parama teisme buvau isteisintas ir paleistas o po to kai bolsevikai buvo isvyti is Panevezio laimingai sugrįzau į savo parapija Nuo 1920 m Kaune dirbo karo ligonines kapelionu karo policijos mokyklos kapelionu Kauno Įgulos baznycios rektoriumi 1933 m pakeltas Zemaiciu vyskupijos garbes kanauninku 1938 m tapo vyriausiuoju kariuomenes kapelionu 1923 m isleista 280 puslapiu knyga eilemis Savu keliu ejusiu Nemunelio ir Apascios vaizdai Zalios Rutos piesti 1929 m rudenį buvo sudaryta Maironio vadovaujama baznytinio meno muziejaus steigimo komisija Jai priklause muziejininkas Paulius Galaune tapytojas Adolfas Valeska literatas ir kolekcininkas kunigas Adolfas Sabaliauskas Zalia Ruta ir kiti inteligentijos atstovai 1931 m birzelio 14 d Teisingumo ministerijos rumuose Kaune buvo atidaryta pirmoji Lietuvos senojo baznytinio meno paroda 1949 m kovo 29 d sovietu valdzios altarista istremtas į Veliuona Į Kauna sugrįzo sunkai sergantis ten ir mire Palaidotas 1939 1940 m paties kanauninko lesomis pastatytoje ir pasventintoje Mieleisiu kapiniu sv Juozapo ir svc Tereses Kudikelio Jezaus koplycioje architektas Jonas Kova Kovalskis Tik 1991 m isleistas karo kapeliono A Sabaliausko dienorastis Juodasis kryzius arba palydeti pasmerktieji Leidimas pakartotas 2006 m Tai pasakojimai zmogaus kuris kaip Lietuvos karo policijos kapelionas dalyvavo susaudant Karo teismo mirties bausme nuteistus kalinius Bet jis dalyvavo ne kaip vykdytojas o kaip ju sutaikytojas su Dievu paskutineje kelioneje į amzinybe Ta misija is teisu buvo sunki ir Adolfas Sabaliauskas sunkiai isgyveno Del tendencingai spaudoje aptarto pastarojo darbo buvo uzsivere durys smulkesniems Zalios Rutos darbu tyrinejimams bei jo veiklai garsinti sovietmeciu Nuo 1895 m bendradarbiavo leidiniuose Zemaiciu ir Lietuvos apzvalga Tevynes sargas Nedeldienio skaitymas Vienybe Rygos balsas Lietuviu balsas ir kt suomiu spaudoje BibliografijaLietuviu dainu ir giesmiu gaidos Lietuvos siaures rytuose surinko A Sabaliauskas Helsinkai Suomiu literaturos draugijos spaustuve 1916 m Panciai 1917 m Kada rozes zydzia 1917 m Laumes 1920 m Kalevala Suomiu tautos epas vertimas 1922 m Savu keliu ejusiu Nemunelio ir Apascios vaizdai 1923 m Juodasis kryzius arba palydeti pasmerktieji 1991 m Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla 2006 m ISBN 9955 20 073 1SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 437 psl