Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladas MironasGimė 1880 m birželio 22 d Kuodiškiuose Panemunio valsčius Rokiškio apskritis Rusijos imperijaMirė 1953 m v
Vladas Mironas
| Vladas Mironas | |
|---|---|
| Gimė | 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškiuose, Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1953 m. vasario 17 d. (72 metai) Vladimiras |
| Tėvas | Zigmas Mironas |
| Motina | Ona Mironienė |
| Veikla | kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys. |
| Vikiteka | Vladas Mironas |
Vladas Mironas (1880 m. birželio 22 d. Kuodiškiuose, Panemunio valsčius, Rokiškio apskritis, Rusijos imperija – 1953 m. vasario 17 d. Vladimire) – kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys.
Biografija
1892 m. baigė Panemunio pradžios mokyklą, mokslus tęsė Mintaujos gimnazijoje (dab. Jelgava, Latvija), kur susipažino su vyresniųjų klasių mokiniais, bendramoksliais, o vėliau – bendraminčiais Antanu Smetona ir Juozu Tūbeliu, priklausiusiais gimnazijoje slapta veikusiai „Kūdikio“ draugijai. 1896 m. jie ir būrelis kitų lietuvių moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos už atsisakymą melstis rusiškai. Vėliau daliai moksleivių leista tęsti mokslus, bet V. Mironas į gimnaziją nebegrįžo.
1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Ją baigė 1901 m., iki 1904 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur įgijo teologijos magistro laipsnį. Įšventintas kunigas grįžo į Vilnių. Čia iki 1907 m. dirbo privačių mokyklų kapelionu, vėliau klebonavo (Lenkija), nuo 1910 m. – Valkininkuose, nuo 1914 m. pab. – Dauguose, nuo 1910 iki 1929 m. buvo Merkinės dekanas.
Atstovaudamas ne itin gausiai Vilniaus bendruomenei 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo veikloje. Buvo 1907 m. įkurtos Lietuvių mokslo draugijos narys. 1905–1913 m. į lietuvių kalbą išvertė D. Bončkovskio tikybos vadovėlių kurie J. Zavadskio spaustuvėje buvo išleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei išeivių naudoti iki pat XX a. 3 deš.
1917 m. padėjo rengti ir dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos (1918 m. liepos 11 d. pavadinta Lietuvos Valstybės Taryba) nariu, iki 1918 m. vasario 15 d. ėjo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas. 1918 m. sausio 26–31 d. pirmininkavo dešimčiai Lietuvos Tarybos posėdžių. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1920 m. kovo-liepos mėnesiais viešėjo JAV, ragino tautiečius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos valstybingumą. Išrinkus Steigiamąjį Seimą ir paleidus Lietuvos Valstybės Tarybą, grįžo į Daugus.
1926 m. gegužės mėn. kaip vienas iš buvusios Tautos pažangos partijos – Lietuvių tautininkų sąjungos aktyviausių narių kartu su A. Smetona ir Augustinu Voldemaru išrinktas į III Seimą. Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime 1924 m. išrinktas jos vyriausios valdybos nariu.
Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A. Smetona, įtakingiausia politinė partija – Lietuvių tautininkų sąjunga. 1927 m. balandžio mėn. prezidentas paleido Seimą. V. Mironas paskirtas tikinčiųjų reikalams referentu prie Vidaus reikalų, vėliau – Švietimo ministerijos.
1929–1938 m. – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas brigados generolo teisėmis, Kauno šv. Mykolo Įgulos bažnyčios rektorius. 1930 m. apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. – DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
1934 m. tapo Kauno miesto tarybos nariu. 1930 m. išrinktas Lietuvių tautininkų fondo, rėmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenę, pirmosios valdybos vicepirmininku. „Jaunosios Lietuvos“ garbės teismo ir leidybos akcinės bendrovės „Pažanga“ pirmininkas.
1938 m. A. Smetona pasiūlė V. Mironui premjero postą. Nuo 1938 m. spalio 1 d. ėjo dar ir Žemės ūkio ministro pareigas. 1939 m. nuo sausio 5 iki gruodžio 2 d. – Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiosios valdybos pirmininkas. Pagrindinis V. Mirono rūpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija. Prezidento įpareigotas, 1938 m. dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Dviejų valstybių pozicijų suderinti nepavyko, tad Lietuvos vadovams teko priimti Lenkijos vadovybės 1938 m. kovo 18 d. ultimatumą. 1939 m. kovo 20 d. gavusi Vokietijos ultimatumą, Lietuva buvo priversta jai perduoti Klaipėdos kraštą. V. Mironas vadovavo dviem – aštuonioliktajam ir devynioliktajam (1938 m. kovo 24 – gruodžio 5 d. ir iki 1939 m. kovo 28 d. dirbusiems) ministrų kabinetams.
Palikęs premjero kėdę, apsigyveno savo ūkyje Bukaučiškėse (netoli Daugų) ir gyveno ten iki sovietų valdžios arešto. 1940 m. rugsėjo 12 d. – 1941 m. birželio 23 d. kalintas Alytaus NKVD areštinėje ir Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Karo metus praleido savo ūkyje prie Daugų – Bukaučiškėse, kur buvo Daugų parapijos vikaru.
Pokario metais vėl suimtas, spaudžiamas 1945 m. vasario mėn. sutiko tapti MGB agentu informatoriumi. Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilnių Jėzaus švč. Širdies parapijos klebonu, tačiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylė, trumpai V. Mironą kalino 1946 m.
1947 m. sausio 3 d. trečiąkart suimtas ir ištremtas 7 metams į griežtu režimu pagarsėjusį Vladimiro (Rusija) kalėjimą. Likus mažiau nei metams iki laisvės atgavimo 1953 m. vasario 18 d., ištikus insulto priepuoliui, Vladas Mironas mirė. Palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozas Tūbelis | Lietuvos ministras pirmininkas 1938 - 1939 | Po to: Jonas Černius |
Nuorodos
- Trumpa biografija
- Vladas MIRONAS (1880–1953) | lrs.lt
- Trumpa biografija Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Kaišiadorių vyskupijos garbingos atminties kunigai Archyvuota kopija 2005-12-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladas Mironas, Kas yra Vladas Mironas? Ką reiškia Vladas Mironas?
Vladas MironasGime 1880 m birzelio 22 d Kuodiskiuose Panemunio valscius Rokiskio apskritis Rusijos imperijaMire 1953 m vasario 17 d 72 metai VladimirasTevas Zigmas MironasMotina Ona MironieneVeikla kunigas Lietuvos nepriklausomybes akto signataras Ministras pirmininkas 1938 1939 m Lietuvos kariuomenes kapelionas politinis kalinys Vikiteka Vladas Mironas Vladas Mironas 1880 m birzelio 22 d Kuodiskiuose Panemunio valscius Rokiskio apskritis Rusijos imperija 1953 m vasario 17 d Vladimire kunigas Lietuvos nepriklausomybes akto signataras Ministras pirmininkas 1938 1939 m Lietuvos kariuomenes kapelionas politinis kalinys Vladas Mironas 1919 m Biografija1892 m baige Panemunio pradzios mokykla mokslus tese Mintaujos gimnazijoje dab Jelgava Latvija kur susipazino su vyresniuju klasiu mokiniais bendramoksliais o veliau bendraminciais Antanu Smetona ir Juozu Tubeliu priklausiusiais gimnazijoje slapta veikusiai Kudikio draugijai 1896 m jie ir burelis kitu lietuviu moksleiviu buvo pasalinti is gimnazijos uz atsisakyma melstis rusiskai Veliau daliai moksleiviu leista testi mokslus bet V Mironas į gimnazija nebegrįzo 1897 m įstojo į Vilniaus kunigu seminarija Ja baige 1901 m iki 1904 m studijavo Peterburgo dvasineje akademijoje kur įgijo teologijos magistro laipsnį Įsventintas kunigas grįzo į Vilniu Cia iki 1907 m dirbo privaciu mokyklu kapelionu veliau klebonavo Lenkija nuo 1910 m Valkininkuose nuo 1914 m pab Dauguose nuo 1910 iki 1929 m buvo Merkines dekanas Atstovaudamas ne itin gausiai Vilniaus bendruomenei 1905 m gruodzio 4 5 d dalyvavo Didziojo Vilniaus Seimo veikloje Buvo 1907 m įkurtos Lietuviu mokslo draugijos narys 1905 1913 m į lietuviu kalba isverte D Bonckovskio tikybos vadoveliu kurie J Zavadskio spaustuveje buvo isleisti net keliais leidimais ir Lietuvoje bei iseiviu naudoti iki pat XX a 3 des Atminimo lenta Kaune Laisves al 53 1917 m padejo rengti ir dalyvavo Lietuviu konferencijoje kurioje buvo isrinktas Lietuvos Tarybos 1918 m liepos 11 d pavadinta Lietuvos Valstybes Taryba nariu iki 1918 m vasario 15 d ejo antrojo Tarybos vicepirmininko pareigas 1918 m sausio 26 31 d pirmininkavo desimciai Lietuvos Tarybos posedziu 1918 m vasario 16 d su kitais Tarybos nariais pasirase Lietuvos Nepriklausomybes akta 1920 m kovo liepos menesiais viesejo JAV ragino tautiecius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos valstybinguma Isrinkus Steigiamajį Seima ir paleidus Lietuvos Valstybes Taryba grįzo į Daugus 1926 m geguzes men kaip vienas is buvusios Tautos pazangos partijos Lietuviu tautininku sajungos aktyviausiu nariu kartu su A Smetona ir Augustinu Voldemaru isrinktas į III Seima Lietuviu tautininku sajungos steigiamajame suvaziavime 1924 m isrinktas jos vyriausios valdybos nariu Po 1926 m gruodzio 17 d perversmo Lietuvos Respublikos prezidentu tapo A Smetona įtakingiausia politine partija Lietuviu tautininku sajunga 1927 m balandzio men prezidentas paleido Seima V Mironas paskirtas tikinciuju reikalams referentu prie Vidaus reikalu veliau Svietimo ministerijos 1929 1938 m vyriausiasis Lietuvos kariuomenes kapelionas brigados generolo teisemis Kauno sv Mykolo Įgulos baznycios rektorius 1930 m apdovanotas Vytauto didziojo 3 ojo laipsnio ordinu o 1938 m DLK Gedimino 1 ojo laipsnio ordinu 1934 m tapo Kauno miesto tarybos nariu 1930 m isrinktas Lietuviu tautininku fondo remusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomene pirmosios valdybos vicepirmininku Jaunosios Lietuvos garbes teismo ir leidybos akcines bendroves Pazanga pirmininkas Devynioliktasis ministru kabinetas Is kaires sedi Juozas Tubelis Vladas Mironas Antanas Smetona Konstantinas Sakenis J Takunas Is kaires stovi Juozas Skaisgiris sestas J Gudauskas astuntas Kazys Germanas vienuoliktas Juozas Urbsys dvyliktas 1938 m A Smetona pasiule V Mironui premjero posta Nuo 1938 m spalio 1 d ejo dar ir Zemes ukio ministro pareigas 1939 m nuo sausio 5 iki gruodzio 2 d Lietuviu tautininku sajungos vyriausiosios valdybos pirmininkas Pagrindinis V Mirono rupestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija Prezidento įpareigotas 1938 m dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais Dvieju valstybiu poziciju suderinti nepavyko tad Lietuvos vadovams teko priimti Lenkijos vadovybes 1938 m kovo 18 d ultimatuma 1939 m kovo 20 d gavusi Vokietijos ultimatuma Lietuva buvo priversta jai perduoti Klaipedos krasta V Mironas vadovavo dviem astuonioliktajam ir devynioliktajam 1938 m kovo 24 gruodzio 5 d ir iki 1939 m kovo 28 d dirbusiems ministru kabinetams Palikes premjero kede apsigyveno savo ukyje Bukauciskese netoli Daugu ir gyveno ten iki sovietu valdzios aresto 1940 m rugsejo 12 d 1941 m birzelio 23 d kalintas Alytaus NKVD arestineje ir Kauno sunkiuju darbu kalejime Karo metus praleido savo ukyje prie Daugu Bukauciskese kur buvo Daugu parapijos vikaru Pokario metais vel suimtas spaudziamas 1945 m vasario men sutiko tapti MGB agentu informatoriumi Dvasininkas buvo perkeltas dirbti į Vilniu Jezaus svc Sirdies parapijos klebonu taciau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivyle trumpai V Mirona kalino 1946 m 1947 m sausio 3 d treciakart suimtas ir istremtas 7 metams į grieztu rezimu pagarsejusį Vladimiro Rusija kalejima Likus maziau nei metams iki laisves atgavimo 1953 m vasario 18 d istikus insulto priepuoliui Vladas Mironas mire Palaidotas bendrose Vladimiro kalejimo kapinese Politinis postasPries tai Juozas Tubelis Lietuvos ministras pirmininkas 1938 1939 Po to Jonas CerniusNuorodosTrumpa biografija Vladas MIRONAS 1880 1953 lrs lt Trumpa biografija Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Kaisiadoriu vyskupijos garbingos atminties kunigai Archyvuota kopija 2005 12 19 is Wayback Machine projekto