Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Gelžbetonis betonas armuotas plienine armatūra Betonas ir plienas nuo temperatūros beveik vienodai plečiasi ir traukiasi
Gelžbetonis
Gelžbetonis – betonas, armuotas plienine armatūra. Betonas ir plienas nuo temperatūros beveik vienodai plečiasi ir traukiasi, gana gerai sukimba, todėl beveik vienodai deformuojasi. Betonas ir armatūra yra skirtingų mechaninių savybių – betono stipris gniuždant 10-20 kartų didesnis už jo stiprį tempiant, o armatūra yra ypač stipri tempiama, todėl gelžbetonis konstruojamas taip, kad apkrovų ir kitų išorinių poveikių sukeltas vidines tempimo jėgas (įrąžas) atlaikytų armatūra.
Konstrukcija
Būtina, kad betonas ir armatūra gerai sukibdami sudarytų vientisą sistemą. Sukibimas būna geresnis, kai armatūros paviršius rumbuotas, tinklai ir strypynai suvirinti ir armatūros strypų galuose privirinti inkarai. Armatūrą nuo korozijos saugo aplink jos strypus susidariusi cementinio akmens plėvelė ir konstrukcinis, dažniausiai 1-3,5 cm betono sluoksnis, kuris turi būti ne plonesnis už darbinės armatūros strypų storį ir tuo storesnis, kuo mažesnis betono tankis, agresyvesnė aplinka – yra garų, dūmų, rūgščių.
Betonas kietėdamas traukiasi, o gelžbetonio armatūra tam priešinasi, todėl betone atsiranda tempimo įtempiai. Tempiamoji gelžbetonio zona dažniausiai supleišėja. Neagresyvioje aplinkoje mažesni negu 0,3 mm pločio betono plyšiai nemažina nei gelžbetonio stiprumo, nei jo ilgaamžiškumo. Smarkiai tempiamose vietose betone, dažniausiai anksčiau, negu nutrūksta armatūra, atsiranda platesnių kaip 0,3 mm plyšių. Tokia gelžbetonio konstrukcija tampa netinkama naudoti. Betonas ne taip pleišėja ir geriau panaudojamas armatūros stiprumas, kai ji iš anksto įtempiama mechaniniu (hidrauliniais kėlikliais, specialiomis mašinomis), elektriniu (įkaitinama leidžiant per ją elektros srovę), cheminiu (naudojant plėtrųjį betoną, kuris kietėdamas plečiasi ir įtempia armatūrą) būdu ir apspaudžia sukietėjusį betoną. Betone sukeliami išankstiniai įtempiai, kurie yra priešingos krypties negu tie, kurie atsiranda nuo apkrovų ir kt. poveikių eksploatuojant gelžbetoninę konstrukciją. Įtemptasis gelžbetonis mažiau pleišėja, yra standesnis ir jam reikia mažiau armatūros.
Gelžbetonio stiprumas ir patikimumas ima sparčiai mažėti aukštesnėje kaip 200 °C temperatūroje. Tokioje temperatūroje eksploatuojamas gelžbetonis apsaugomas karščiui atspariomis medžiagomis arba naudojamas kaitrai atsparus betonas, kartais ir speciali armatūra. Labai agresyvioje aplinkoje gelžbetonis gali suirti dėl betono ir armatūros korozijos. Tokiu atveju naudojamas labai tankus specialus betonas, pagamintas su sulfatams atspariu cementu, skystuoju stiklu, dažnai ir su specialių medžiagų įmaišomis, specialaus plieno arba stiklaplasčio armatūra. Gelžbetonis yra stiprus, jo stiprumą mažai veikia atsitiktinės perkrovos ir kiti aplinkos veiksniai, standus, tvirtas, nedega, nebrangus ir higieniškas, bet gana laidus šilumai ir garsui.
Panaudojimas
Gelžbetonis – viena populiariausių statybinių medžiagų. Iš gelžbetonio galima statyti įvairių architektūrinių formų konstrukcijas ir statinius. Konstrukcijų iš gelžbetonio patikimumas, sauga ir tinkamumas eksploatuoti apskaičiuojamas dažniausiai tikimybiniais metodais. Gelžbetonio konstrukcijos būna monolitinės (vientisosios), surenkamosios ir mišriosios. Gaminant monolitines gelžbetonio konstrukcijas armatūriniai strypai ar strypynai sudedami į ir užbetonuojami. Monolitinės gelžbetonio konstrukcijos yra įvairaus didumo (dažniausiai masyvios) ir formų, raiškesnės, dažnai ir pigesnės už surenkamąsias. Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos dažniau naudojamos neaukštiems karkasiniams pastatams. Tai kolonos, sienų ir perdangų plokštės, rėmsijės, sijos, santvaros, laiptų ir kt. elementai. Jų elementai gaminami mechanizuotose gamyklose arba statybviečių specialiose aikštelėse.
Montuojant statinius iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų jų elementų metalinės įdėtinės detalės arba iškišti armatūros galai suvirinami, sandūros užbetonuojamos. Kartais ant sumontuotų surenkamųjų elementų užliejama monolitinio betono – tokia mišri gelžbetonio konstrukcija tampa standesnė ir stipresnė.
Istorija
Nors betonas žinomas nuo 5600 m. pr. m. e., gelžbetonis pradėtas naudoti XIX a. viduryje Vakarų Europoje. 1849 m. Žanas Lambo (Prancūzija) iš gelžbetonio pastatė laivelį. 1861 m. Prancūzijos sodininkas Žozefas Monjė pagamino gelžbetonio puodų augalams, vėliau išbetonavo perdangų; 1867 m. jis gelžbetonį užpatentavo. Remdamasis bandymais gelžbetonio konstrukcijų skaičiavimo principus 1886 m. sukūrė Matias Koenenas (Vokietija). Gelžbetonio teorijos pagrindus XIX a. pab. – XX a. pr. remdamiesi eksperimentiniais ir teoriniais tyrimais kūrė Fransua Henebikas (Prancūzija), Emilis Moršas (Vokietija).
Gelžbetonio tyrimo bei projektavimo naujoves sistemina ir propaguoja tarptautinės organizacijos: Europos betono komitetas, Įtemptojo gelžbetonio federacija. Svarbiausios gelžbetonio tyrimo organizacijos yra Amerikos betono institutas (Detroitas), Centrinė tiltų ir kelių tyrimo laboratorija (Paryžius), Betono ir gelžbetonio institutas (Maskva).
Gelžbetonis Lietuvoje
Lietuvoje gelžbetonis imta naudoti XIX a. pab. Iš jo statyti Kauno VIII, IX, X fortai, Kauno soboro kupolas. Daugiau iš gelžbetonio imta statyti XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje. Įtemptąjį gelžbetonį pradėta naudoti po Antrojo pasaulinio karo. XX a. šeštame-devintame dešimtmetyje gelžbetonis tapo viena svarbiausių konstrukcinių medžiagų. Iš jo, daugiausia surenkamojo, buvo statomi inžineriniai statiniai – tiltai, , bokštai, užtvankos, visuomeniniai, gyvenamieji ir pramoniniai pastatai, jų elementai. XXI a. pr. daugiau imta naudoti monolitinį gelžbetonį.
XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje gelžbetonį tyrė, konstrukcijas projektavo ir statė Pranas Markūnas, Juozas Gabrys, Jonas Kuodis, nuo XX a. vidurio Viktoras Ražaitis, Anatolijus Rozenbliumas, Jokūbas Kivilša, Antanas Kudzys, Zenonas Kamaitis, Česlovas Gerliakas ir kiti.
Šaltiniai
- Antanas Kudzys. Gelžbetonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
Nuorodos
- Statybos inžinerija Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gelžbetonis, Kas yra Gelžbetonis? Ką reiškia Gelžbetonis?
Gelzbetonis betonas armuotas plienine armatura Betonas ir plienas nuo temperaturos beveik vienodai pleciasi ir traukiasi gana gerai sukimba todel beveik vienodai deformuojasi Betonas ir armatura yra skirtingu mechaniniu savybiu betono stipris gniuzdant 10 20 kartu didesnis uz jo stiprį tempiant o armatura yra ypac stipri tempiama todel gelzbetonis konstruojamas taip kad apkrovu ir kitu isoriniu poveikiu sukeltas vidines tempimo jegas įrazas atlaikytu armatura Atmaturos bandazasGelzbetonio klojimasGelzbetoninis tiltas Sveicarija KonstrukcijaButina kad betonas ir armatura gerai sukibdami sudarytu vientisa sistema Sukibimas buna geresnis kai armaturos pavirsius rumbuotas tinklai ir strypynai suvirinti ir armaturos strypu galuose privirinti inkarai Armatura nuo korozijos saugo aplink jos strypus susidariusi cementinio akmens plevele ir konstrukcinis dazniausiai 1 3 5 cm betono sluoksnis kuris turi buti ne plonesnis uz darbines armaturos strypu storį ir tuo storesnis kuo mazesnis betono tankis agresyvesne aplinka yra garu dumu rugsciu Betonas kietedamas traukiasi o gelzbetonio armatura tam priesinasi todel betone atsiranda tempimo įtempiai Tempiamoji gelzbetonio zona dazniausiai supleiseja Neagresyvioje aplinkoje mazesni negu 0 3 mm plocio betono plysiai nemazina nei gelzbetonio stiprumo nei jo ilgaamziskumo Smarkiai tempiamose vietose betone dazniausiai anksciau negu nutruksta armatura atsiranda platesniu kaip 0 3 mm plysiu Tokia gelzbetonio konstrukcija tampa netinkama naudoti Betonas ne taip pleiseja ir geriau panaudojamas armaturos stiprumas kai ji is anksto įtempiama mechaniniu hidrauliniais kelikliais specialiomis masinomis elektriniu įkaitinama leidziant per ja elektros srove cheminiu naudojant pletrujį betona kuris kietedamas pleciasi ir įtempia armatura budu ir apspaudzia sukietejusį betona Betone sukeliami isankstiniai įtempiai kurie yra priesingos krypties negu tie kurie atsiranda nuo apkrovu ir kt poveikiu eksploatuojant gelzbetonine konstrukcija Įtemptasis gelzbetonis maziau pleiseja yra standesnis ir jam reikia maziau armaturos Gelzbetonio stiprumas ir patikimumas ima sparciai mazeti aukstesneje kaip 200 C temperaturoje Tokioje temperaturoje eksploatuojamas gelzbetonis apsaugomas karsciui atspariomis medziagomis arba naudojamas kaitrai atsparus betonas kartais ir speciali armatura Labai agresyvioje aplinkoje gelzbetonis gali suirti del betono ir armaturos korozijos Tokiu atveju naudojamas labai tankus specialus betonas pagamintas su sulfatams atspariu cementu skystuoju stiklu daznai ir su specialiu medziagu įmaisomis specialaus plieno arba stiklaplascio armatura Gelzbetonis yra stiprus jo stipruma mazai veikia atsitiktines perkrovos ir kiti aplinkos veiksniai standus tvirtas nedega nebrangus ir higieniskas bet gana laidus silumai ir garsui PanaudojimasGelzbetonis viena populiariausiu statybiniu medziagu Is gelzbetonio galima statyti įvairiu architekturiniu formu konstrukcijas ir statinius Konstrukciju is gelzbetonio patikimumas sauga ir tinkamumas eksploatuoti apskaiciuojamas dazniausiai tikimybiniais metodais Gelzbetonio konstrukcijos buna monolitines vientisosios surenkamosios ir misriosios Gaminant monolitines gelzbetonio konstrukcijas armaturiniai strypai ar strypynai sudedami į ir uzbetonuojami Monolitines gelzbetonio konstrukcijos yra įvairaus didumo dazniausiai masyvios ir formu raiskesnes daznai ir pigesnes uz surenkamasias Surenkamosios gelzbetonio konstrukcijos dazniau naudojamos neaukstiems karkasiniams pastatams Tai kolonos sienu ir perdangu plokstes remsijes sijos santvaros laiptu ir kt elementai Ju elementai gaminami mechanizuotose gamyklose arba statybvieciu specialiose aikstelese Montuojant statinius is surenkamuju gelzbetonio konstrukciju ju elementu metalines įdetines detales arba iskisti armaturos galai suvirinami sanduros uzbetonuojamos Kartais ant sumontuotu surenkamuju elementu uzliejama monolitinio betono tokia misri gelzbetonio konstrukcija tampa standesne ir stipresne IstorijaNors betonas zinomas nuo 5600 m pr m e gelzbetonis pradetas naudoti XIX a viduryje Vakaru Europoje 1849 m Zanas Lambo Prancuzija is gelzbetonio pastate laivelį 1861 m Prancuzijos sodininkas Zozefas Monje pagamino gelzbetonio puodu augalams veliau isbetonavo perdangu 1867 m jis gelzbetonį uzpatentavo Remdamasis bandymais gelzbetonio konstrukciju skaiciavimo principus 1886 m sukure Matias Koenenas Vokietija Gelzbetonio teorijos pagrindus XIX a pab XX a pr remdamiesi eksperimentiniais ir teoriniais tyrimais kure Fransua Henebikas Prancuzija Emilis Morsas Vokietija Gelzbetonio tyrimo bei projektavimo naujoves sistemina ir propaguoja tarptautines organizacijos Europos betono komitetas Įtemptojo gelzbetonio federacija Svarbiausios gelzbetonio tyrimo organizacijos yra Amerikos betono institutas Detroitas Centrine tiltu ir keliu tyrimo laboratorija Paryzius Betono ir gelzbetonio institutas Maskva Gelzbetonis LietuvojeLietuvoje gelzbetonis imta naudoti XIX a pab Is jo statyti Kauno VIII IX X fortai Kauno soboro kupolas Daugiau is gelzbetonio imta statyti XX a treciame ketvirtame desimtmetyje Įtemptajį gelzbetonį pradeta naudoti po Antrojo pasaulinio karo XX a sestame devintame desimtmetyje gelzbetonis tapo viena svarbiausiu konstrukciniu medziagu Is jo daugiausia surenkamojo buvo statomi inzineriniai statiniai tiltai bokstai uztvankos visuomeniniai gyvenamieji ir pramoniniai pastatai ju elementai XXI a pr daugiau imta naudoti monolitinį gelzbetonį XX a treciame ketvirtame desimtmetyje gelzbetonį tyre konstrukcijas projektavo ir state Pranas Markunas Juozas Gabrys Jonas Kuodis nuo XX a vidurio Viktoras Razaitis Anatolijus Rozenbliumas Jokubas Kivilsa Antanas Kudzys Zenonas Kamaitis Ceslovas Gerliakas ir kiti SaltiniaiAntanas Kudzys Gelzbetonis Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 518 psl NuorodosVikiteka Gelzbetonis vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Statybos inzinerija Lietuvoje Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012