Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šis straipsnis apie ežerą Apie kitas šio žodžio reikšmes skaitykite straipsnyje Baikalas Baikalas rus Озеро Байкал ežera

Baikalo ežeras

  • Pagrindinis puslapis
  • Baikalo ežeras
Baikalo ežeras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šis straipsnis apie ežerą. Apie kitas šio žodžio reikšmes skaitykite straipsnyje Baikalas.

Baikalas (rus. Озеро Байкал) – ežeras Rusijoje (Buriatijoje ir Irkutsko srityje) teritorijoje, pietinėje vidurio Sibiro dalyje. Įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Baikalas
Vieta  Rusija (pietų Sibiras)
Plotas 31 494 km²
Kranto linijos ilgis 2000 km
Kilmė Tektoninė
Vidutinis gylis 740 m
Didžiausias gylis 1642 m
Tūris 23 000 km³
Įteka Selenga, Barguzinas, Aukštutinė Angara ir kt.
Išteka Angara
Baikalas
Koordinatės 53°30′0″ š. pl. 108°0′0″ r. ilg. / 53.50000°š. pl. 108.00000°r. ilg. / 53.50000; 108.00000
Vikiteka Baikalas

Plotas 31 500 km², ilgis 636 km, didžiausias plotis 79,4 km, didžiausias gylis 1642 m, vidutinis gylis 730 m, tūris 23 tūkst. km³. Tai didžiausias gėlavandenis Azijos ir giliausias Žemės ežeras, kuriame yra apie penktadalis pasaulio paviršinio gėlo vandens. Taip pat vienas iš geologiškai seniausių ežerų (amžius apie 25-30 mln. metų).

Etimologija

Labiausiai tikėtina, kad pavadinimas kilo iš jakutiškos kilmės žodžio Baigal, nors neatmetama ir kilmė iš turkų kalbos žodžių Bai-Kul – „turtingas ežeras“.

Mongolai šį ežerą vadino Baigal Dalai – kas išvertus reikštų „didelis ežeras“, evenkai – Lamu, buriatai – Baigal-Nuur, kinai – Beihai („Šiaurinis ežeras“).

Dėl savo formos Baikalas dar vadinamas „Mėlynąja Sibiro akimi“, dėl gamtinių turtų „Sibiro perlu“.

Susiformavimas

Baikalas yra vienas seniausių pasaulio ežerų. Geologai mano, kad ežeras pradėjo formuotis vėlyvajame paleogene, maždaug prieš 25-30 mln. m., dėl tektoninių plokščių sąveikos. Manoma, kad iki Baikalo ežero čia buvo ne tokia gili ir plati upės vaga, jungusi mažesnius atskirus ežerus. Vientisu ežeru Baikalas tapo vėlyvojoje plioceno epochoje, ankstyvajame kvartero periode.

Ežeras stūkso aktyvioje seisminėje zonoje, todėl čia dažni stiprūs žemės drebėjimai. 1862 m. dėl požeminių smūgių apie 200 km² plotas paniro į 2 m gylį, sudarydamas Provalo įlanką (viena didžiausių Baikalo įlankų).

Geografija

Baikalas iš visų pusių yra apsuptas kalnų. Pietvakariuose – Primorės kalnai, vakaruose – Primorės kalnagūbris, šiaurės vakaruose – Baikalo kalnagūbris, šiaurės rytuose – Barguzino kalnagūbris, rytuose – Ulan Burgasio kalnai, pietuose – Chamar Dabano kalnagūbris. Žemumos yra tik prie į ežerą įtekančių upių žiočių. Ežerą iš pietvakarių juosia Transsibiro geležinkelis, Baikalo aplinkinio geležinkelio dalis.

Ežeras yra pailgos, išlenktos į pietryčius formos.

Nuomonė apie salų kiekį ežere skirtinga, suskaičiuojama nuo 22 iki 30 salų. Didžiausia yra Olchono sala (730 km²), esanti arčiau ežero vakarinio kranto ir atskirianti įlanką, vadinamąją Mažąją jūrą. Tai buvo ir lietuvių tremties vieta. Kitos paminėtinos – Uškano salynas, susidedantis iš Didžiosios, Ilgosios, Siaurosios ir Apvaliosios Uškano salų.

Iš rytų kranto išsikiša Sviatoj Noso pusiasalis sudarydamas Barguzino ir Čivyrkujo įlankas. Dar viena didesnė įlanka yra Provalo.

Į Baikalą suteka iki 336 upių. Didžiausios jų yra Selenga, Barguzinas, Aukštutinė Angara, Turka. Išteka tik viena upė – Angara, dešinysis Jenisiejaus intakas.

Vanduo šviesiai žalios spalvos, labai skaidrus. Vandens horizontas yra 456 m aukštesnis už pasaulinio vandenyno lygį. Vandens temperatūra kinta tik paviršiniuose sluoksniuose, giliau 250 m ji laikosi 3,5-3,7 °C ribose. Užšąla ežeras lėtai ir vėlai, tarp gruodžio 21 ir sausio 16 d. Ledas susidaro labai kietas ir storas (0,7-1,3 m storio).

Klimatas

Baikalo klimatas yra švelnesnis, negu jį supančios teritorijos. Žiemą temperatūra nukrenta iki vidutiniškai – 25 °C, o vasarą vidutinė temperatūra būna 17 °C. Ežero paviršius užšąla sausį, ledo storis, priklausomai nuo vietos, 80–110 cm, atitirpsta gegužės (kartais birželio) mėnesį. Metinis kritulių kiekis siekia 450 mm.

Dėl ypatingos geografinės padėties (pailgos formos, iš visų pusių ribojamo kalnais) ir temperatūrų skirtumo (tarp žemės ir vandens temperatūrų skirtumas rudenį gali siekti 1-4 °C), kuris sukelia slėgio kaitą, Baikalo ežere susidaro daug įvairių vėjų (suskaičiuojama iki 30 vardų, nors dažnai vėjas yra vadinamas keletu vardų). Stipriausi vėjai pučia rudenį (58 iš 100 būna stiprių vėjų dienos), pasiekdami 18–20 m/s greitį, tai Baikale sukelia iki 3 m aukščio bangas. Žinomiausi vėjai: Viršutinis, Kultukas, Kalnų, Barguzino, Sarmos, Selengos.

Biologija

Fauna

Ežere ir jo apylinkėse aptinkama apie 1200 skirtingų gyvūnų rūšių, iš kurių apie 60 % yra endemikai. Vandens gyvūnai Baikalo ežere yra įvairūs ir neįprasti, kaip baikaliniai ruoniai, omuliai (Coregonus autumnalis migratorius), gėlavandeniai kūjagalviai, skaidriosios plernės, baikalinės plernės ir kt. Randama pinčių rifai, 255 rūšys šoniplaukų, 147 rūšys pilvakojų ir 80 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Plaukioja tankūs mažų vėžiagyvių (Epischura baicalensis) debesys, sudarantys apie 96 % viso zooplanktono. Gilios hidroterminės angos pritraukia keistų, niekur kitur nematytų gyvūnų rūšių.

Miškuose, aplink Baikalą, veisiasi dažnesnės rūšys. Šiauriniams Baikalo krantams, kaip, pavyzdžiui, Barguzino draustiniui, būdingi taigos gyvūnai, iš viso 39 rūšys žinduolių: (Ochotona hyperborea), azijiniai burundukai (Eutamias sibiricus), pilkieji švilpikai (Marmota baibacina), voverės skraiduolės (Pteromys volans), rudosios lapės (Vulpes vulpes), rudieji lokiai (Ursus arctos), šermuonėliai (Mustela erminea), žebenkštys (Mustela nivalis), altajinės žebenkštys (Mustela altaica), Sibiriniai šeškai (Mustela sibirica), ūdros (Lutra lutra), sabalai (Martes zibellina), erniai (Gulo gulo), Sibirinės kabargos (Moschus moschiferus), Sibiro taurieji elniai (Cervus elaphus sibiricus), briedžiai (Alces alces), šiauriniai elniai (Rangifer tarandus) ir kt.

Suskaičiuojama iki 261 paukščių rūšių: sibirinės gervės (Grus leucogeranus), karališkieji ereliai (Aquila heliaca), griežlės (Crex crex), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), kurtiniai (Tetrao urogallus) ir kt. Kasmet peri 138 000 antinių šeimų, 5-7 milijonai pelkių ir vandens paukščių praskrenda virš Selengos deltos.

Flora

Ežero krantai yra apaugę spygliuočių miškais. Baikalo ekosistemoje aptinkama 1085 augalų rūšių iš kurių apie 40 % yra endemikai. Kaip ir gyvūnai, augalai yra prisitaikę prie atšiauraus taigos klimato.

Istorija

Priešistorė

Žmogus prie Baikalo apsigyveno seniai, kaip rodo archeologiniai kasinėjimai – jau akmens amžiuje, daugiau nei prieš 100 tūkstančių metų. Pastoviai apsigyventa prieš 25 tūkst. metų, tam įtakos turėjo patogi aplinka: gėlas vanduo, daug medžiojamų gyvūnų, kuras (apsiginti nuo šalčio). Manoma, kad turėjo primityvius kalendorius, religines apeigas. Aptinkama neolito kapavietės, sienų piešiniai.

Tyrinėjimai

Sibiras ilgam buvo neįdomi ir nesvarbi vieta tyrinėtojams, bei keliautojams, tai lėmė sunkus priėjimas ir atšiaurus klimatas. Pirmoji rusų ekspedicija pasiekusi Baikalo ežerą buvo 1643 m., jai vadovavo Kurbatas Ivanovas. Po ketverių metų – 1647, vykusiai ekspedicijai vadovavo Vasilijus Kolesnikovas. Šios dvi kelionės praturtino žinias apie Baikalą, jo šiaurines apylinkes, jų metu buvo įkurtas Verchneangarsko fortas.

Pirma mokslinė ekspedicija įvyko 1723–1724 metais, caro Petro I pavedimu. Kelionės metu buvo sužinota naujų faktų apie apylinkių gyventojus ir gamtą.

Paminėtina ir lietuvių kilmės keliautojo Jono Čerskio 1877–1880 m. kelionė, kurios metu geografas tyrė Baikalo krantus, sudarė pirmąjį jo geologinį žemėlapį.

Transsibiro geležinkelis, pastatytas ~ 1898 (linija iki Baikalo ežero), labai pagyvino susidomėjimą Baikalu, jo tyrinėjimą, bei kolonizaciją.

Naujas tyrinėjimų etapas prasidėjo, kai pirmą kartą buvo padaryta spalvota Baikalo nuotrauka iš kosmoso, 1976 metais.

Ekologija

Apsauga

Šiaurės rytinėje dalyje 1916 m. įkurtas Barguzino draustinis, pirmasis gamtos rezervatas Baikalo pakrantėje. 1969 pietinėje dalyje įkurtas Baikalo draustinis. 1986 m., šiaurės vakaruose įkurtas Baikalo – Lenos gamtos rezervatas, Užbaikalės nacionalinis parkas rytuose ir Pabaikalės nacionalinis parkas pietvakariuose. 1994 m. Selengos upės delta (12 100 ha) įtraukta į Ramsaro vietovių sąrašą.

Baikalo ežeras pripažintas viena unikaliausių ekosistemų pasaulyje ir 1996 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Baikalo popieriaus gamykla

Baikalo popieriaus gamykla buvo pastatyta 1966 metais (tada tai buvo karo pramonės fabrikas). Šios gamyklos chloro (skirto balinti popierių) ir dioksino (per metus ~ 135–175 kg) junginiai patenka į ežerą, kenkdami visai Baikalo ekosistemai.

Gamtosaugininkai yra susirūpinę dėl šios gamyklos padarinių aplinkai, buvo pasiūlymų uždaryti fabriką, tačiau 3000 gamyklos darbuotojų liktų be darbo. Todėl dabar siekiama į fabriką įdiegti technologiją, kuri nenaudotų ar naudotų mažiau dioksino turinčių junginių. Šis problemos sprendimas kainuotų 600 mln. JAV dolerių.

Naftotiekis

2006 m. balandžio mėnesį buvo numatyta tiesti „Transneft“ naftotiekį, einantį šalia Baikalo ežero (kai kur tik 800 m atstumu), pastačius naftotiekį šioje aktyvioje seisminėje zonoje kiltų rizika naftos nutekėjimui.

Protestų bangai augant, Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas „patarė“ pakreipti naftotiekio statybą toliau į šiaurę, aplenkiant Baikalo ežerą.

Šaltiniai

  1. „MORPHOMETRIC DATA“. users.ugent.be (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2016-05-21. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  2. Rimantas Krupickas. Baikalo ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  3. „Baikal Web World - formation of Lake Baikal“. bww.irk.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  4. „Geology of the lake Baikal“. irkutsk.org. 2006-01-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  5. „Baikal Lake Map“. Way to Russia Guide. Suarchyvuotas originalas 2007-09-27. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  6. „Baikal Adventures - Ushkany Islands, Baikal Seal, Holy Nose Peninsula, Chivyrkuiski and Barguzinski Bay“. baikaladventures.com. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-24. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  7. „Baikal Web World - Winds and Waves of lake Baikal“. bww.irk.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  8. „Baikal World - Lake Baikal Wildlife“. bww.irk.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-15. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  9. „Plants of the lake Baikal“. irkutsk.org. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-15. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  10. „Baikal World - Archaeological sites of Lake Baikal“. bww.irk.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-13. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  11. „Baikal World - History of Lake Baikal explorations“. bww.irk.ru. Suarchyvuota iš originalo 2016-02-11. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
  12. „Foreign investment in Russia's pulp and paper industry“. profundo.nl. Suarchyvuotas originalas 2007-10-21. Nuoroda tikrinta 2007-05-30.
  13. „Bitter row over Siberia oil route“. news.bbc.co.uk. 2006-04-27. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-07. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.

Nuorodos

UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 754
(anglų k.) • (prancūzų k.)
  • www.bww.irk.ru Archyvuota kopija 2006-11-07 iš Wayback Machine projekto.
  • www.livinglakes.org/baikal Archyvuota kopija 2007-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  • www.irkutsk.org
  • www.ilec.or.jp/database/asi/asi-27.html Archyvuota kopija 2005-03-14 iš Wayback Machine projekto.
  • www.unep-wcmc.org/sites/wh/baikal.htm Archyvuota kopija 2007-06-10 iš Wayback Machine projekto.
  • Baikalas ir jo apylinkės Archyvuota kopija 2009-12-01 iš Wayback Machine projekto.
  • Baikalas ir jo paslaptys Archyvuota kopija 2009-04-28 iš Wayback Machine projekto.
  • Eduard Y. Osipov ., Oleg M. Khlystov. Glaciers and meltwater flux to Lake Baikal during the Last Glacial Maximum // Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology 294 (2010) 4–15. Archyvuota kopija 2017-10-12 iš Wayback Machine projekto.


Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 12 Lie, 2025 / 04:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baikalo ežeras, Kas yra Baikalo ežeras? Ką reiškia Baikalo ežeras?

Sis straipsnis apie ezera Apie kitas sio zodzio reiksmes skaitykite straipsnyje Baikalas Baikalas rus Ozero Bajkal ezeras Rusijoje Buriatijoje ir Irkutsko srityje teritorijoje pietineje vidurio Sibiro dalyje Įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa BaikalasVieta Rusija pietu Sibiras Plotas 31 494 km Kranto linijos ilgis 2000 kmKilme TektonineVidutinis gylis 740 mDidziausias gylis 1642 mTuris 23 000 km Įteka Selenga Barguzinas Aukstutine Angara ir kt Isteka AngaraBaikalasKoordinates 53 30 0 s pl 108 0 0 r ilg 53 50000 s pl 108 00000 r ilg 53 50000 108 00000Vikiteka BaikalasBaikalas zemelapyje Plotas 31 500 km ilgis 636 km didziausias plotis 79 4 km didziausias gylis 1642 m vidutinis gylis 730 m turis 23 tukst km Tai didziausias gelavandenis Azijos ir giliausias Zemes ezeras kuriame yra apie penktadalis pasaulio pavirsinio gelo vandens Taip pat vienas is geologiskai seniausiu ezeru amzius apie 25 30 mln metu EtimologijaSchematinis Semiono Remezovo zemelapis 1699 1701 m Labiausiai tiketina kad pavadinimas kilo is jakutiskos kilmes zodzio Baigal nors neatmetama ir kilme is turku kalbos zodziu Bai Kul turtingas ezeras Mongolai sį ezera vadino Baigal Dalai kas isvertus reikstu didelis ezeras evenkai Lamu buriatai Baigal Nuur kinai Beihai Siaurinis ezeras Del savo formos Baikalas dar vadinamas Melynaja Sibiro akimi del gamtiniu turtu Sibiro perlu SusiformavimasBaikalas yra vienas seniausiu pasaulio ezeru Geologai mano kad ezeras pradejo formuotis velyvajame paleogene mazdaug pries 25 30 mln m del tektoniniu ploksciu saveikos Manoma kad iki Baikalo ezero cia buvo ne tokia gili ir plati upes vaga jungusi mazesnius atskirus ezerus Vientisu ezeru Baikalas tapo velyvojoje plioceno epochoje ankstyvajame kvartero periode Ezeras stukso aktyvioje seismineje zonoje todel cia dazni stiprus zemes drebejimai 1862 m del pozeminiu smugiu apie 200 km plotas paniro į 2 m gylį sudarydamas Provalo įlanka viena didziausiu Baikalo įlanku GeografijaBaikalo ezeras is kosmoso spalio menuoTopografinis Baikalo vaizdasSelengos didziausio Baikalo intako delta Baikalas is visu pusiu yra apsuptas kalnu Pietvakariuose Primores kalnai vakaruose Primores kalnagubris siaures vakaruose Baikalo kalnagubris siaures rytuose Barguzino kalnagubris rytuose Ulan Burgasio kalnai pietuose Chamar Dabano kalnagubris Zemumos yra tik prie į ezera įtekanciu upiu ziociu Ezera is pietvakariu juosia Transsibiro gelezinkelis Baikalo aplinkinio gelezinkelio dalis Ezeras yra pailgos islenktos į pietrycius formos Nuomone apie salu kiekį ezere skirtinga suskaiciuojama nuo 22 iki 30 salu Didziausia yra Olchono sala 730 km esanti arciau ezero vakarinio kranto ir atskirianti įlanka vadinamaja Mazaja jura Tai buvo ir lietuviu tremties vieta Kitos paminetinos Uskano salynas susidedantis is Didziosios Ilgosios Siaurosios ir Apvaliosios Uskano salu Is rytu kranto issikisa Sviatoj Noso pusiasalis sudarydamas Barguzino ir Civyrkujo įlankas Dar viena didesne įlanka yra Provalo Į Baikala suteka iki 336 upiu Didziausios ju yra Selenga Barguzinas Aukstutine Angara Turka Isteka tik viena upe Angara desinysis Jenisiejaus intakas Vanduo sviesiai zalios spalvos labai skaidrus Vandens horizontas yra 456 m aukstesnis uz pasaulinio vandenyno lygį Vandens temperatura kinta tik pavirsiniuose sluoksniuose giliau 250 m ji laikosi 3 5 3 7 C ribose Uzsala ezeras letai ir velai tarp gruodzio 21 ir sausio 16 d Ledas susidaro labai kietas ir storas 0 7 1 3 m storio Klimatas Baikalo klimatas yra svelnesnis negu jį supancios teritorijos Ziema temperatura nukrenta iki vidutiniskai 25 C o vasara vidutine temperatura buna 17 C Ezero pavirsius uzsala sausį ledo storis priklausomai nuo vietos 80 110 cm atitirpsta geguzes kartais birzelio menesį Metinis krituliu kiekis siekia 450 mm Del ypatingos geografines padeties pailgos formos is visu pusiu ribojamo kalnais ir temperaturu skirtumo tarp zemes ir vandens temperaturu skirtumas rudenį gali siekti 1 4 C kuris sukelia slegio kaita Baikalo ezere susidaro daug įvairiu veju suskaiciuojama iki 30 vardu nors daznai vejas yra vadinamas keletu vardu Stipriausi vejai pucia rudenį 58 is 100 buna stipriu veju dienos pasiekdami 18 20 m s greitį tai Baikale sukelia iki 3 m aukscio bangas Zinomiausi vejai Virsutinis Kultukas Kalnu Barguzino Sarmos Selengos BiologijaRukyti omuliai paruosti pardavimui Baikalo simboliu tapusi zuvisFauna Ezere ir jo apylinkese aptinkama apie 1200 skirtingu gyvunu rusiu is kuriu apie 60 yra endemikai Vandens gyvunai Baikalo ezere yra įvairus ir neįprasti kaip baikaliniai ruoniai omuliai Coregonus autumnalis migratorius gelavandeniai kujagalviai skaidriosios plernes baikalines plernes ir kt Randama pinciu rifai 255 rusys soniplauku 147 rusys pilvakoju ir 80 ploksciuju kirmeliu rusiu Plaukioja tankus mazu veziagyviu Epischura baicalensis debesys sudarantys apie 96 viso zooplanktono Gilios hidrotermines angos pritraukia keistu niekur kitur nematytu gyvunu rusiu Miskuose aplink Baikala veisiasi daznesnes rusys Siauriniams Baikalo krantams kaip pavyzdziui Barguzino draustiniui budingi taigos gyvunai is viso 39 rusys zinduoliu Ochotona hyperborea azijiniai burundukai Eutamias sibiricus pilkieji svilpikai Marmota baibacina voveres skraiduoles Pteromys volans rudosios lapes Vulpes vulpes rudieji lokiai Ursus arctos sermuoneliai Mustela erminea zebenkstys Mustela nivalis altajines zebenkstys Mustela altaica Sibiriniai seskai Mustela sibirica udros Lutra lutra sabalai Martes zibellina erniai Gulo gulo Sibirines kabargos Moschus moschiferus Sibiro taurieji elniai Cervus elaphus sibiricus briedziai Alces alces siauriniai elniai Rangifer tarandus ir kt Suskaiciuojama iki 261 pauksciu rusiu sibirines gerves Grus leucogeranus karaliskieji ereliai Aquila heliaca griezles Crex crex juriniai ereliai Haliaeetus albicilla kurtiniai Tetrao urogallus ir kt Kasmet peri 138 000 antiniu seimu 5 7 milijonai pelkiu ir vandens pauksciu praskrenda virs Selengos deltos Flora Ezero krantai yra apauge spygliuociu miskais Baikalo ekosistemoje aptinkama 1085 augalu rusiu is kuriu apie 40 yra endemikai Kaip ir gyvunai augalai yra prisitaike prie atsiauraus taigos klimato IstorijaPriesistore Zmogus prie Baikalo apsigyveno seniai kaip rodo archeologiniai kasinejimai jau akmens amziuje daugiau nei pries 100 tukstanciu metu Pastoviai apsigyventa pries 25 tukst metu tam įtakos turejo patogi aplinka gelas vanduo daug medziojamu gyvunu kuras apsiginti nuo salcio Manoma kad turejo primityvius kalendorius religines apeigas Aptinkama neolito kapavietes sienu piesiniai Tyrinejimai Sibiras ilgam buvo neįdomi ir nesvarbi vieta tyrinetojams bei keliautojams tai leme sunkus priejimas ir atsiaurus klimatas Pirmoji rusu ekspedicija pasiekusi Baikalo ezera buvo 1643 m jai vadovavo Kurbatas Ivanovas Po ketveriu metu 1647 vykusiai ekspedicijai vadovavo Vasilijus Kolesnikovas Sios dvi keliones praturtino zinias apie Baikala jo siaurines apylinkes ju metu buvo įkurtas Verchneangarsko fortas Pirma moksline ekspedicija įvyko 1723 1724 metais caro Petro I pavedimu Keliones metu buvo suzinota nauju faktu apie apylinkiu gyventojus ir gamta Paminetina ir lietuviu kilmes keliautojo Jono Cerskio 1877 1880 m kelione kurios metu geografas tyre Baikalo krantus sudare pirmajį jo geologinį zemelapį Transsibiro gelezinkelis pastatytas 1898 linija iki Baikalo ezero labai pagyvino susidomejima Baikalu jo tyrinejima bei kolonizacija Naujas tyrinejimu etapas prasidejo kai pirma karta buvo padaryta spalvota Baikalo nuotrauka is kosmoso 1976 metais EkologijaMisku gaisrai į siaure nuo BaikaloApsauga Siaures rytineje dalyje 1916 m įkurtas Barguzino draustinis pirmasis gamtos rezervatas Baikalo pakranteje 1969 pietineje dalyje įkurtas Baikalo draustinis 1986 m siaures vakaruose įkurtas Baikalo Lenos gamtos rezervatas Uzbaikales nacionalinis parkas rytuose ir Pabaikales nacionalinis parkas pietvakariuose 1994 m Selengos upes delta 12 100 ha įtraukta į Ramsaro vietoviu sarasa Baikalo ezeras pripazintas viena unikaliausiu ekosistemu pasaulyje ir 1996 m įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa Baikalo popieriaus gamykla Baikalo popieriaus gamykla buvo pastatyta 1966 metais tada tai buvo karo pramones fabrikas Sios gamyklos chloro skirto balinti popieriu ir dioksino per metus 135 175 kg junginiai patenka į ezera kenkdami visai Baikalo ekosistemai Gamtosaugininkai yra susirupine del sios gamyklos padariniu aplinkai buvo pasiulymu uzdaryti fabrika taciau 3000 gamyklos darbuotoju liktu be darbo Todel dabar siekiama į fabrika įdiegti technologija kuri nenaudotu ar naudotu maziau dioksino turinciu junginiu Sis problemos sprendimas kainuotu 600 mln JAV doleriu Naftotiekis 2006 m balandzio menesį buvo numatyta tiesti Transneft naftotiekį einantį salia Baikalo ezero kai kur tik 800 m atstumu pastacius naftotiekį sioje aktyvioje seismineje zonoje kiltu rizika naftos nutekejimui Protestu bangai augant Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas patare pakreipti naftotiekio statyba toliau į siaure aplenkiant Baikalo ezera Saltiniai MORPHOMETRIC DATA users ugent be anglu Suarchyvuota is originalo 2016 05 21 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Rimantas Krupickas Baikalo ezeras Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Baikal Web World formation of Lake Baikal bww irk ru Suarchyvuota is originalo 2016 03 13 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Geology of the lake Baikal irkutsk org 2006 01 18 Suarchyvuota is originalo 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal Lake Map Way to Russia Guide Suarchyvuotas originalas 2007 09 27 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal Adventures Ushkany Islands Baikal Seal Holy Nose Peninsula Chivyrkuiski and Barguzinski Bay baikaladventures com Suarchyvuota is originalo 2016 06 24 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal Web World Winds and Waves of lake Baikal bww irk ru Suarchyvuota is originalo 2016 03 13 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal World Lake Baikal Wildlife bww irk ru Suarchyvuota is originalo 2016 05 15 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Plants of the lake Baikal irkutsk org Suarchyvuota is originalo 2016 04 15 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal World Archaeological sites of Lake Baikal bww irk ru Suarchyvuota is originalo 2016 03 13 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Baikal World History of Lake Baikal explorations bww irk ru Suarchyvuota is originalo 2016 02 11 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Foreign investment in Russia s pulp and paper industry profundo nl Suarchyvuotas originalas 2007 10 21 Nuoroda tikrinta 2007 05 30 Bitter row over Siberia oil route news bbc co uk 2006 04 27 Suarchyvuota is originalo 2016 03 07 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 NuorodosUNESCO pasaulio paveldas Objekto nr 754 anglu k prancuzu k www bww irk ru Archyvuota kopija 2006 11 07 is Wayback Machine projekto www livinglakes org baikal Archyvuota kopija 2007 05 31 is Wayback Machine projekto www irkutsk org www ilec or jp database asi asi 27 html Archyvuota kopija 2005 03 14 is Wayback Machine projekto www unep wcmc org sites wh baikal htm Archyvuota kopija 2007 06 10 is Wayback Machine projekto Baikalas ir jo apylinkes Archyvuota kopija 2009 12 01 is Wayback Machine projekto Baikalas ir jo paslaptys Archyvuota kopija 2009 04 28 is Wayback Machine projekto Eduard Y Osipov Oleg M Khlystov Glaciers and meltwater flux to Lake Baikal during the Last Glacial Maximum Palaeogeography Palaeoclimatology Palaeoecology 294 2010 4 15 Archyvuota kopija 2017 10 12 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija

Naujausi straipsniai
  • Liepa 09, 2025

    Vilius Pėteraitis

  • Liepa 11, 2025

    Vilius Grabauskas

  • Liepa 10, 2025

    Vilis Lacis

  • Liepa 12, 2025

    Vilijampolė

  • Liepa 12, 2025

    Vilhelmas Aleksandras

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje