Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Karelija reikšmės Karelija karel suom Karjala rus Карелия šved Karelen istorinis regionas Šiaurės Europoj
Karelijos žemė
- Kitos reikšmės – Karelija (reikšmės).
Karelija (karel., suom.: Karjala, rus.: Карелия, šved.: Karelen) – istorinis regionas Šiaurės Europoje. Šiais laikais regionas padalintas tarp Rusijos ir Suomijos. Rytinė Karelija priklauso Rusijai (Karelijos Respublika ir dalis Leningrado srities), o Suomijai priklausanti Karelija dalinama į Šiaurės ir Pietų Kareliją.
| Finougrų istorinis regionas Karelija (Karjala) | |
|---|---|
| Vėliava | |
| Šalis | Rusija (Karelija, Leningradas), Suomija (Šiaurės, Pietų) |
| Tautos | karelai |
| Valstybės | (X-XV a.) |
| Laikotarpis | Korelai iki XI a. Naugardo duoklininkė XI-XV a. Rusijos dalis nuo 1478 m. |
| Miestai | Priozerskas, Vyborgas |
| Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, , Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, | |
Priklausomai nuo regiono Karelijos gyventojai yra daugiausia karelai, suomiai ir rusai. Karelai ir dalyje Karelijos gyvenantys vepsai, kaip ir samiai, yra seniausi Šiaurės Europos gyventojai.
Padėtis
Karelija yra Šiaurės Europoje tarp Baltijos ir Baltosios jūrų. Šiaurės pietų kryptimi Karelija yra tarp 60 laipsnių platumos ir poliarinio rato. Šiaurėje ribojasi su Laplandija (ribos tarp šių kraštų neaiškios ir nuolat kito). Rytuose Karelija ribojasi su Baltąja jūra ir Onegos ežeru (ir už Onegos ežero esančia Vepsija, Kijevo Rusijoje žinoma kaip Zavoločjė), pietuose su Suomijos įlanka ir Ladogos ežeru, kur Karelijos sąsmauka susisiekia su pelkingomis žemumomis – Ingrija. Vakaruose Karelija pereina į Suomijos Savonijos ir Kainū regionus. Bendras Karelijos plotas yra apie 200 000 kv.km.
Suskirstymas
Regionas kultūriškai nėra vieningas. Tradiciškai rusiškoji Karelijos dalis skirstoma į keturis subregionus, kur gyvena atskiros etninės subgrupės, paplitę skirtingi dialektai:
- Šiaurinėje dalyje tarp Baltosios jūros ir Suomijos sienos yra vadinamoji (Viena), kuri susiformavo karelams kolonizuojant lapių gyvenamas teritorijas;
- piečiau tarp Onegos ir Ladogos ežerų yra livikų gyvenama Oloneco Karelija (Anus);
- Tikroji Karelija – piečiausia regiono dalis, prie Ladogos ežero ir Suomijos įlankos, kurioje gyveno etninė grupė, davusi vardą visam kraštui – korelai. Vėliau ji buvo padalinta į dvi dalis – Švedijos valdomą Pietinę Kareliją ir Rusijos valdomą Ladogos Kareliją. Iki 1944 m. šiauriau Ladogos ežero esanti Ladogos Karelija ir Karelijos sąsmauka tarp Ladogos ežero ir Suomijos įlankos priklausė Suomijai. Šiuo metu didžiuma Tikrosios Karelijos priklauso Rusijai, o likusi dalis yra Suomijoje (Pietų Karelija);
- Liudikų gyvenama Paonegės Karelija (į rytus nuo Onegos ežero).
Dabar Karelija padalinta į keturias dalis:
- viena jos dalis yra dabartinė Karelijos respublika
- antra dalis priklauso Rusijos Leningrado sričiai
- trečia yra Suomijos subregionas (seutukunta) Šiaurės Karelija
- ketvirta yra (seutukunta) Pietų Karelija
Istorija
Priešistorė
Nuo seniausių laikų istorinės Karelijos teritorija buvo apgyvendinta finougrų genčių, tarp kurių pereinamuoju į feodalizmą laikotarpiu kristalizavosi korelai, lapiai, vepsai (livikai, liudikai) ir kt.
VI a. pirmą kartą paminima Karelijos teritorijos gentis livikai (istorikas Jordanas), o korelai pirmą kartą paminėti VII a. (Saksas Gramatikas). Liudikai vokiečių metraščiuose minimi IX a., o 921 m. juos (kaip luud-aana) mini arabų keliautojas Achmedas ibn Fadlanas.
Karelijos kunigaikštystė
Karelijos istorija prasidėjo vienoje iš kelių dabartinės istorinės Karelijos žemių, taip vadinamoje „Tikrojoje Karelijoje“ (Varšinaiš Karjala, dabartinė Suomijos Pietinė Karelija ir Rusijos Karelijos sąsmauka), kuri pietuose ribojosi su Ingrija, vakaruose – su , o šiaurėje – su lapių gentimis. Ji buvo apgyvendinta korelų genties. Jau VII a. minima, kad korelai turėjo daug žemių, kurios rinkdavo kunigaikščius (tituluojamus valitais). Jau tada į šias teritorijas karo žygius rengė Danijos vikingai, kas paspartino genčių ir žemių jungimosi procesus.
Iki IX a. Tikrojoje Karelijoje susiformavo trys stambios vietinės žemės (kunigaikštystės) aplink gyvenvietes Korelą, ir Vipuri. Apie X a. jos buvo sujungtos į centralizuotą korelų valstybę – Karelijos kunigaikštystę su centru Korele. 1015 m. norvegų kūrinyje minima Norvegijos karaliaus viešnagė Karelijoje. 1066 m. Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
Dėl nuolatinių vikingų antpuolių Karelijos kunigaikštystė XI–XIII a. neretai rėmėsi kaimynine Novgorodo respublika, su kuria kartu korelai rengdavo karo žygius į gretimas sritis: savo ir heme (Нämе) genčių žemes vakaruose (dab. Suomija), vesių (livikų bei liudikų) žemes rytuose ir lapių žemes šiaurėje. Šie žygiai plėtė Karelijos kunigaikštystės įtaką, tokiu būdu korelų įtaka siekė Baltąją jūrą. Korelai taip pat puldinėjo estus Baltijos jūroje ir Švediją: 1187 m. puolė jos sostinę, o 1198 m. – jos miestą dabartinėje Suomijoje – Turku (Abo).
Novgorodo žemėje
Novgorodo respublika ir Švedijos karalystė buvo dvi valstybės, kurios nuo X a. reiškė interesus į Baltijos finų gyvenamus regionus. 1042 m. šios dvi valstybės pirmą kartą pasidalijo įtakos sferomis teritorijose, kurios apėmė sumių, hemių, savo, korelų, vesių, ingrų, lapių žemes. Po šio pasidalinimo korelų teritorijos atiteko į Novgorodo įtakos sferą ir 1227 m. korelai buvo apkrikštyti – tapo provoslavais.
XIII a. pabaigoje konkurencija tarp Švedijos ir Naugardo dėl Karelijos vėl sustiprėjo. Trečiojo švedų kryžiaus žygio metu (1293-1295 m.) Torkelio Knutsono vadovaujami švedai užėmė vakarinę Karelijos dalį ir pastatė Vyborgo tvirtovę. 1323 m., po 30 metų trukusių karų, Tikrojoje Karelijoje, tarp Novgorodo ir Švedijos buvo sudaryta „amžinoji“ Orechovo taika, kuria sumių, hemių ir savo žemės atiteko Švedijai (dabar sudaro pietinę Suomiją), o kitos žemės – Novgorodui. Tikroji Karelija irgi buvo padalinta tarp Novgorodo ir Švedijos, pastarajai atiduodant Vipuri.
Po šios taikos prie Karelijos kunigaikštystės prijungtos milžiniškos teritorijos ir vietos genčių pagrindu ėmė formuotis karelų tautybė bei kalba, taip pat Karelijos subregionai. Tuometinė Karelija valdė ir dabartinę Suomijos vidurinę dalį (Ostrobotniją), taip pat lapių gyvenamą Laplandiją (dab. Murmansko sritis, šiaurinės Suomija, Švedija ir Norvegija). Dėl pastarosios sienų 1326 m. sudaryta sutartis tarp Norvegijos ir Novgorodo.
Tačiau tuo pačiu šia sutartimi kunigaikštystė buvo prijungta prie Novgorodo respublikos kaip jos vasalė, ir čia buvo skiriami vietininkai, turėję pakeisti vietos kunigaikštį (valitą).
Paskutinį kartą korelai bandė atkurti savo valstybingumą per 1337–1338 m. sukilimą, kuomet, pasitelkę Švedijos pagalbą, sumušė Novgorodo vietininkus (tuo metu jais buvo skiriami gediminaičiai: valdė lietuvių kilmės Narimantas), o vėliau patys užpuolė švedus ir bandė paimti Vipuri. Tačiau sostinėje Korele kilęs sukilimas šiuos bandymus sužlugdė, ir Karelijos kunigaikštystė liko Novgorodo valdžioje. Be to, buvo panaikintas jos teritorinis vientisumas: Karelija padalinta tarp ir piatinų.
Nepaisant to, Karelijos kunigaikštystė neformaliai išliko dar 200 metų, jos gyventojai pripažino dinastinių valitų (priklausiusių Gediminaičiams) valdžią.
Karelijos žemė
Nuo XIV a. vidurio Karelijos kunigaikštystė išgyveno ilgą nuosilpio laikotarpį. Pirmiausia jos vakarinėse teritorijose įsigalėjo Švedija: ji neteko dabartinės vidurio ir šiaurės Suomijos. 1411 m. švedai sugriovė vieną svarbiausių Tikrosios Karelijos miestų – .
1478 m. Novgorodo žemė kartu su Karelijos kunigaikštyste atiteko Maskvai. Po to kunigaikštystės reikšmė sumenko, išnyko kunigaikščių dinastija, iš kurios susiformavo vietinė bajorija. Administraciškai kunigaikštystė priklausė Novgorodo žemei, nors kartais būdavo neoficialiai minima kaip Karelijos žemė.
Švedijos valdymas
XVI a. pabaigoje Švedija didino savo ekspansiją Karelijoje, ypač Tikrojoje Karelijoje. Livonijos karo metu 1580 Švedija užėmė Korelą (pervardino jį Kexholm), bet 1595 m. grąžino Rusijai.
Rusijai nusilpus, 1613 m. Švedija pradėjo karą su Rusija, kurio metu atėmė iš jos milžiniškas šiaurės vakarų teritorijas, įskaitant ir Karelijos kunigaikštystę (tiksliau – Tikrąją Kareliją, Ladogos Kareliją ir Šiaurės Kareliją). 1617 m. ši tapo sudėtine Švedijos dalimi, o Švedijos karalius buvo kartu tituluojamas ir Karelijos kunigaikščiu.
Tokiu būdu istorinė Karelija buvo padalinta į dvi dalis:
- Švediškąją Kareliją (Vakarų Karelija). Jai priklauso istorinės dalys Tikroji Karelija, Ladogos Karelija ir Šiaurės Karelija.
- Rusiškąją Kareliją (Rytų Karelija). Jai priklauso istorinės dalys: Baltoji Karelija, Paonegės Karelija, Oloneco Karelija).
Švedijos Karelija buvo administruojama kaip , bet ji buvo dalina į daugybė smulkių feodalinių valdų, tokių kaip Kronborgo grafystė, Keksholmo grafystė ir t. t. Šiuo laikotarpiu į Švedijos Kareliją kėlėsi švedų ir suomių kolonistai, o vietiniai karelai patyrė didelę religinę ir tautinę diskriminaciją. Tai skatino juos keltis iš švedų valdomos Karelijos į rytus ir pietus. Tuo metu persikėlusieji į pietus karelai įsikūrė rusų gyvenamose teritorijose ir yra vadinami .
Rusijos imperijos sudėtyje
1700–1721 m. įvykus Šiaurės karui, o vėliau 1743 m. Abo sutartimi, Rusijos imperija susigrąžino dalį Švedų Karelijos: visą Tikrąją Kareliją (įskaitant Vyborgą) ir Ladogos Kareliją. Abi šios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaip , bet vadinamos Senąja Suomija. Jose buvo garantuojama religinė laisvė ir laikomasi švediškų įstatymų.
1809 m. Prie Rusijos buvo prijungta Suomija, ir suformavus Suomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Vyborgo gubernija 1812 m. prijungta prie jos.
XIX a. formuojantis suomių nacionaliniam judėjimui, mažai civilizacijos paliesta Rytų Karelija tapo suomių etnografų susidomėjimo šaltiniu, nes jų išlikusi mitologija buvo laikoma ir suomių mitologijos dalimi. Taip buvo surinktas epas Kalevala.
XX a. istorija
1917 m. Suomijai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos, iš karto iškilo Karelijos klausimas. Suomių tautininkai iškėlė (Suur-Suomi) idėją, pagal kurią visos artimos tautos (istorinė Suomija, Karelija, Ingrija ir Estija) turėjo būti sujungtos į vieną valstybę. Todėl suomiai siekė ne tik Suomijos kunigaikštystės sričių pripažinimo, bet ir Rytų Karelijos prijungimo.
Tai sukėlė 1917-20 m. Suomijos-Rusijos karus, vadinamus Heimosodat. Jų metu Suomijai pavyko okupuoti didelę dalį Rytų Karelijos ir sukurti nepripažintą , tačiau 1920 m. Tartu sutartimi suomiai buvo priversti atsisakyti savo ambicijų ir pasilikti tik nedidelę Rytų Karelijos teritoriją .
TSRS likusioje Rytų Karelijoje suformuota , kaip RTFSR dalis.
Po 1939-1940 m. Žiemos karo Sovietų Sąjungai atiteko Karelijos sąsmauka. 1941 m. vėl kilo karas tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos, kurio metu Suomija siekė atsiimti prarastas teritorijas. Iki 1941 m. spalio pradžios Suomija užėmė Rytų Kareliją su jos sostine Petrozavodske. 1944 m. sudarius paliaubas Suomija buvo priversta pasitraukti iš šių teritorijų ir pripažinti 1940 m. sienas Karelijoje. TSRS iš atimtų Suomijos teritorijų ir Karelijos ATSR buvo suformuota Karelijos-Suomijos TSR. Iš Suomijos atimtos Karelijos sričių dauguma gyventojų buvo evakuoti į Suomiją, o į jų vietą atkelti gyventojai iš Rusijos.
1956 m. Karelijos-Suomijos TSR buvo panaikinta, atkuriant Karelijos ATSR, o iš Suomijos prijungtas (jau nebekareliškas) sritis integruojant į Leningrado sritį. Taip galutinai suformuotos Suomijos ir TSRS (vėliau Rusijos) sienos ir administracinis padalinimas Karelijos regione.
1991 m. Karelijos ATSR pervardinta Karelijos Respublika.
Nuorodos
- Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius: Pradai, 1993. P.90.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karelijos žemė, Kas yra Karelijos žemė? Ką reiškia Karelijos žemė?
Kitos reiksmes Karelija reiksmes Karelija karel suom Karjala rus Kareliya sved Karelen istorinis regionas Siaures Europoje Siais laikais regionas padalintas tarp Rusijos ir Suomijos Rytine Karelija priklauso Rusijai Karelijos Respublika ir dalis Leningrado srities o Suomijai priklausanti Karelija dalinama į Siaures ir Pietu Karelija Finougru istorinis regionas Karelija Karjala VeliavaSalis Rusija Karelija Leningradas Suomija Siaures Pietu Tautos karelaiValstybes X XV a Laikotarpis Korelai iki XI a Naugardo duoklininke XI XV a Rusijos dalis nuo 1478 m Miestai Priozerskas VyborgasRusijos istoriniai regionai Karelija Ingrija Dvina Perme Jugra Pavolgys Ponto stepe Priklausomai nuo regiono Karelijos gyventojai yra daugiausia karelai suomiai ir rusai Karelai ir dalyje Karelijos gyvenantys vepsai kaip ir samiai yra seniausi Siaures Europos gyventojai PadetisKarelija yra Siaures Europoje tarp Baltijos ir Baltosios juru Siaures pietu kryptimi Karelija yra tarp 60 laipsniu platumos ir poliarinio rato Siaureje ribojasi su Laplandija ribos tarp siu krastu neaiskios ir nuolat kito Rytuose Karelija ribojasi su Baltaja jura ir Onegos ezeru ir uz Onegos ezero esancia Vepsija Kijevo Rusijoje zinoma kaip Zavolocje pietuose su Suomijos įlanka ir Ladogos ezeru kur Karelijos sasmauka susisiekia su pelkingomis zemumomis Ingrija Vakaruose Karelija pereina į Suomijos Savonijos ir Kainu regionus Bendras Karelijos plotas yra apie 200 000 kv km SuskirstymasKarelija sudaro du dabartiniai Suomijos subregionai Siaures Karelija ir Pietu Karelija Karelijos respublika ir Karelijos sasmauka priklausanti dabartinei Rusijos Leningrado sriciai Regionas kulturiskai nera vieningas Tradiciskai rusiskoji Karelijos dalis skirstoma į keturis subregionus kur gyvena atskiros etnines subgrupes paplite skirtingi dialektai Siaurineje dalyje tarp Baltosios juros ir Suomijos sienos yra vadinamoji Viena kuri susiformavo karelams kolonizuojant lapiu gyvenamas teritorijas pieciau tarp Onegos ir Ladogos ezeru yra liviku gyvenama Oloneco Karelija Anus Tikroji Karelija pieciausia regiono dalis prie Ladogos ezero ir Suomijos įlankos kurioje gyveno etnine grupe davusi varda visam krastui korelai Veliau ji buvo padalinta į dvi dalis Svedijos valdoma Pietine Karelija ir Rusijos valdoma Ladogos Karelija Iki 1944 m siauriau Ladogos ezero esanti Ladogos Karelija ir Karelijos sasmauka tarp Ladogos ezero ir Suomijos įlankos priklause Suomijai Siuo metu didziuma Tikrosios Karelijos priklauso Rusijai o likusi dalis yra Suomijoje Pietu Karelija Liudiku gyvenama Paoneges Karelija į rytus nuo Onegos ezero Dabar Karelija padalinta į keturias dalis viena jos dalis yra dabartine Karelijos respublika antra dalis priklauso Rusijos Leningrado sriciai trecia yra Suomijos subregionas seutukunta Siaures Karelija ketvirta yra seutukunta Pietu KarelijaIstorijaPagrindinis straipsnis Karelijos istorija Priesistore Nuo seniausiu laiku istorines Karelijos teritorija buvo apgyvendinta finougru genciu tarp kuriu pereinamuoju į feodalizma laikotarpiu kristalizavosi korelai lapiai vepsai livikai liudikai ir kt VI a pirma karta paminima Karelijos teritorijos gentis livikai istorikas Jordanas o korelai pirma karta pamineti VII a Saksas Gramatikas Liudikai vokieciu metrasciuose minimi IX a o 921 m juos kaip luud aana mini arabu keliautojas Achmedas ibn Fadlanas Karelijos kunigaikstyste Pagrindiniai straipsniai Korelai ir Karelijos istorija prasidejo vienoje is keliu dabartines istorines Karelijos zemiu taip vadinamoje Tikrojoje Karelijoje Varsinais Karjala dabartine Suomijos Pietine Karelija ir Rusijos Karelijos sasmauka kuri pietuose ribojosi su Ingrija vakaruose su o siaureje su lapiu gentimis Ji buvo apgyvendinta korelu genties Jau VII a minima kad korelai turejo daug zemiu kurios rinkdavo kunigaikscius tituluojamus valitais Jau tada į sias teritorijas karo zygius renge Danijos vikingai kas paspartino genciu ir zemiu jungimosi procesus Iki IX a Tikrojoje Karelijoje susiformavo trys stambios vietines zemes kunigaikstystes aplink gyvenvietes Korela ir Vipuri Apie X a jos buvo sujungtos į centralizuota korelu valstybe Karelijos kunigaikstyste su centru Korele 1015 m norvegu kurinyje minima Norvegijos karaliaus viesnage Karelijoje 1066 m Novgorodo berzo tosies įrasuose minimi lietuviu karo zygiai į Karelija Del nuolatiniu vikingu antpuoliu Karelijos kunigaikstyste XI XIII a neretai remesi kaimynine Novgorodo respublika su kuria kartu korelai rengdavo karo zygius į gretimas sritis savo ir heme Name genciu zemes vakaruose dab Suomija vesiu liviku bei liudiku zemes rytuose ir lapiu zemes siaureje Sie zygiai plete Karelijos kunigaikstystes įtaka tokiu budu korelu įtaka sieke Baltaja jura Korelai taip pat puldinejo estus Baltijos juroje ir Svedija 1187 m puole jos sostine o 1198 m jos miesta dabartineje Suomijoje Turku Abo Novgorodo zemeje Orechovo sutarties sienos tarp Novgorodo ir SvedijosKai kurios tradicines Karelijos teritorijos nuo XIV a Novgorodo respublika ir Svedijos karalyste buvo dvi valstybes kurios nuo X a reiske interesus į Baltijos finu gyvenamus regionus 1042 m sios dvi valstybes pirma karta pasidalijo įtakos sferomis teritorijose kurios apeme sumiu hemiu savo korelu vesiu ingru lapiu zemes Po sio pasidalinimo korelu teritorijos atiteko į Novgorodo įtakos sfera ir 1227 m korelai buvo apkrikstyti tapo provoslavais XIII a pabaigoje konkurencija tarp Svedijos ir Naugardo del Karelijos vel sustiprejo Treciojo svedu kryziaus zygio metu 1293 1295 m Torkelio Knutsono vadovaujami svedai uzeme vakarine Karelijos dalį ir pastate Vyborgo tvirtove 1323 m po 30 metu trukusiu karu Tikrojoje Karelijoje tarp Novgorodo ir Svedijos buvo sudaryta amzinoji Orechovo taika kuria sumiu hemiu ir savo zemes atiteko Svedijai dabar sudaro pietine Suomija o kitos zemes Novgorodui Tikroji Karelija irgi buvo padalinta tarp Novgorodo ir Svedijos pastarajai atiduodant Vipuri Po sios taikos prie Karelijos kunigaikstystes prijungtos milziniskos teritorijos ir vietos genciu pagrindu eme formuotis karelu tautybe bei kalba taip pat Karelijos subregionai Tuometine Karelija valde ir dabartine Suomijos vidurine dalį Ostrobotnija taip pat lapiu gyvenama Laplandija dab Murmansko sritis siaurines Suomija Svedija ir Norvegija Del pastarosios sienu 1326 m sudaryta sutartis tarp Norvegijos ir Novgorodo Taciau tuo paciu sia sutartimi kunigaikstyste buvo prijungta prie Novgorodo respublikos kaip jos vasale ir cia buvo skiriami vietininkai tureje pakeisti vietos kunigaikstį valita Paskutinį karta korelai bande atkurti savo valstybinguma per 1337 1338 m sukilima kuomet pasitelke Svedijos pagalba sumuse Novgorodo vietininkus tuo metu jais buvo skiriami gediminaiciai valde lietuviu kilmes Narimantas o veliau patys uzpuole svedus ir bande paimti Vipuri Taciau sostineje Korele kiles sukilimas siuos bandymus suzlugde ir Karelijos kunigaikstyste liko Novgorodo valdzioje Be to buvo panaikintas jos teritorinis vientisumas Karelija padalinta tarp ir piatinu Nepaisant to Karelijos kunigaikstyste neformaliai isliko dar 200 metu jos gyventojai pripazino dinastiniu valitu priklausiusiu Gediminaiciams valdzia Karelijos zeme Nuo XIV a vidurio Karelijos kunigaikstyste isgyveno ilga nuosilpio laikotarpį Pirmiausia jos vakarinese teritorijose įsigalejo Svedija ji neteko dabartines vidurio ir siaures Suomijos 1411 m svedai sugriove viena svarbiausiu Tikrosios Karelijos miestu 1478 m Novgorodo zeme kartu su Karelijos kunigaikstyste atiteko Maskvai Po to kunigaikstystes reiksme sumenko isnyko kunigaiksciu dinastija is kurios susiformavo vietine bajorija Administraciskai kunigaikstyste priklause Novgorodo zemei nors kartais budavo neoficialiai minima kaip Karelijos zeme Svedijos valdymas Karelijos padalinimas nuo XVII a Svedijos Karelija XVI a pabaigoje Svedija didino savo ekspansija Karelijoje ypac Tikrojoje Karelijoje Livonijos karo metu 1580 Svedija uzeme Korela pervardino jį Kexholm bet 1595 m grazino Rusijai Rusijai nusilpus 1613 m Svedija pradejo kara su Rusija kurio metu ateme is jos milziniskas siaures vakaru teritorijas įskaitant ir Karelijos kunigaikstyste tiksliau Tikraja Karelija Ladogos Karelija ir Siaures Karelija 1617 m si tapo sudetine Svedijos dalimi o Svedijos karalius buvo kartu tituluojamas ir Karelijos kunigaiksciu Tokiu budu istorine Karelija buvo padalinta į dvi dalis Svediskaja Karelija Vakaru Karelija Jai priklauso istorines dalys Tikroji Karelija Ladogos Karelija ir Siaures Karelija Rusiskaja Karelija Rytu Karelija Jai priklauso istorines dalys Baltoji Karelija Paoneges Karelija Oloneco Karelija Svedijos Karelija buvo administruojama kaip bet ji buvo dalina į daugybe smulkiu feodaliniu valdu tokiu kaip Kronborgo grafyste Keksholmo grafyste ir t t Siuo laikotarpiu į Svedijos Karelija kelesi svedu ir suomiu kolonistai o vietiniai karelai patyre didele religine ir tautine diskriminacija Tai skatino juos keltis is svedu valdomos Karelijos į rytus ir pietus Tuo metu persikelusieji į pietus karelai įsikure rusu gyvenamose teritorijose ir yra vadinami Rusijos imperijos sudetyje Karelijos padalinimaiPagrindiniai straipsniai ir 1700 1721 m įvykus Siaures karui o veliau 1743 m Abo sutartimi Rusijos imperija susigrazino dalį Svedu Karelijos visa Tikraja Karelija įskaitant Vyborga ir Ladogos Karelija Abi sios prisijungtos teritorijos buvo administruojamos kaip bet vadinamos Senaja Suomija Jose buvo garantuojama religine laisve ir laikomasi svedisku įstatymu 1809 m Prie Rusijos buvo prijungta Suomija ir suformavus Suomijos Didziaja Kunigaikstyste Vyborgo gubernija 1812 m prijungta prie jos XIX a formuojantis suomiu nacionaliniam judejimui mazai civilizacijos paliesta Rytu Karelija tapo suomiu etnografu susidomejimo saltiniu nes ju islikusi mitologija buvo laikoma ir suomiu mitologijos dalimi Taip buvo surinktas epas Kalevala XX a istorija Suomijos didziausia ekspansija Heimosodat laikotarpiuGincytinos Petsamo Repola ir Porajervi teritorijosPagrindiniai straipsniai ir Karelijos Suomijos TSR 1917 m Suomijai paskelbus nepriklausomybe nuo Rusijos is karto iskilo Karelijos klausimas Suomiu tautininkai iskele Suur Suomi ideja pagal kuria visos artimos tautos istorine Suomija Karelija Ingrija ir Estija turejo buti sujungtos į viena valstybe Todel suomiai sieke ne tik Suomijos kunigaikstystes sriciu pripazinimo bet ir Rytu Karelijos prijungimo Tai sukele 1917 20 m Suomijos Rusijos karus vadinamus Heimosodat Ju metu Suomijai pavyko okupuoti didele dalį Rytu Karelijos ir sukurti nepripazinta taciau 1920 m Tartu sutartimi suomiai buvo priversti atsisakyti savo ambiciju ir pasilikti tik nedidele Rytu Karelijos teritorija TSRS likusioje Rytu Karelijoje suformuota kaip RTFSR dalis Suomijos 1944 m prarastos teritorijos Po 1939 1940 m Ziemos karo Sovietu Sajungai atiteko Karelijos sasmauka 1941 m vel kilo karas tarp Suomijos ir Sovietu Sajungos kurio metu Suomija sieke atsiimti prarastas teritorijas Iki 1941 m spalio pradzios Suomija uzeme Rytu Karelija su jos sostine Petrozavodske 1944 m sudarius paliaubas Suomija buvo priversta pasitraukti is siu teritoriju ir pripazinti 1940 m sienas Karelijoje TSRS is atimtu Suomijos teritoriju ir Karelijos ATSR buvo suformuota Karelijos Suomijos TSR Is Suomijos atimtos Karelijos sriciu dauguma gyventoju buvo evakuoti į Suomija o į ju vieta atkelti gyventojai is Rusijos 1956 m Karelijos Suomijos TSR buvo panaikinta atkuriant Karelijos ATSR o is Suomijos prijungtas jau nebekareliskas sritis integruojant į Leningrado sritį Taip galutinai suformuotos Suomijos ir TSRS veliau Rusijos sienos ir administracinis padalinimas Karelijos regione 1991 m Karelijos ATSR pervardinta Karelijos Respublika NuorodosSeppo Zetterberg Suomija po 1917 metu Vilnius Pradai 1993 P 90