Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tolesnis karasPriklauso Antrojo pasaulinio karo Rytų frontasSuomių Stug III Ausf G tankai ir koviniai ginklai paradeData
Tolesnis karas
| Tolesnis karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas | |||||||||
Suomių Stug III Ausf. G. tankai ir koviniai ginklai parade | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
Suomija
| Sovietų Sąjunga Bendradarbiavo: Jungtinė Karalystė | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| CGE Mannerheim | |||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 530 000 suomių 220 000 vokiečių | 1941 m. birželį – 450 390 1944 m. birželį – 650 000 | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 275 000 | 835 000 | ||||||||
Tolesnis karas, Karo tąsa (suom. jatkosota, angl. Continuation War) – Suomijos ir Trečiojo Reicho karas prieš Sovietų Sąjungą, vykęs 1941 m. birželio 25 d. – 1944 m. rugsėjo 19 d. Sovietinėje ir rusų istoriografijoje vadinamas Didžiojo Tėvynės karo sovietų-Suomijos frontu. Vokietija savo veiksmus regione laikė bendrų Rytų fronto kovų dalimi ir teikė Suomijai materialinę bei karinę pagalbą.
Šis karas prasidėjo praėjus 15 mėnesių nuo Žiemos karo pabaigos, kuriame taip pat kariavo Suomija ir Sovietų Sąjunga. Suomijos sprendimui pradėti naują karą turėjo įtakos įvairios priežastys, svarbiausia priežastimi buvo bandymas atsiimti per Žiemos karą prarastas teritorijas. Be to, prezidentas Risto Ryti turėjo Didžiosios Suomijos idėją, o karinių pajėgų vadas Manerheimas siekė išvaduoti Kareliją. Puolimo planai buvo rengiami nedidelės dalies suomių politinių ir karinių vadovų kartu su vermachtu, o kiti vyriausybės nariai apie planus nežinojo. Nepaisant bendradarbiavimo su Vokietija, Suomija niekada formaliai nepasirašė Trišalio pakto, kuris siejo Ašies valstybes ir savo veiksmus teisino savigyna.
Detalų vokiečių pranešimą apie planuojamą karą su Sovietų Sąjunga Suomija gavo 1941 m. birželio mėn. 1941 m. birželio 22 d. Vokietijai užpuolus SSRS, po 3 dienų karo veiksmus prieš sovietus pradėjo ir suomiai. Karas prasidėjo sovietams užpuolus Suomiją iš oro. 1941 m. rugsėjį Suomija buvo užėmusi Rytų Kareliją ir susigrąžinusi sovietams atiduotas teritorijas Karelijos sąsmaukoje ir Ladogos Karelijoje. Suomijos armija nutraukė savo puolimą prie senosios sienos, apie 30-32 km nuo Leningrado centro. Jos pajėgos dalyvavo Leningrado blokadoje atkirsdamos tiekimo kelius iš šiaurės. Laplandijoje vokiečių ir suomių pajėgoms nepavyko užimti Murmansko ar perkirsti Kirovo (Murmansko) geležinkelį, kuriuo į Sovietų Sąjungą buvo tiekiamo lendlizo prekės. Konfliktas aprimo ir vyko tik pavienės kovos, kol karo sėkmė nusisuko nuo Vokietijos. Sovietų Sąjunga 1944 m. birželį pradėjo strateginį Vyborgo-Petrozavodsko puolimą. Šis puolimas išstūmė suomius ir didžiosios dalies teritorijos, kurią jiems pavyko užimti per karą, tačiau Suomijos armija išlaikė turimas pozicijas iki 1944 m. rugpjūčio.
Kariniai veiksmai tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos baigėsi paliaubomis, kurios paskelbtos 1944 m. rugsėjo 5 d. ir formaliai patvirtintos pasirašius Maskvos paliaubas 1944 m. rugsėjo 19 d. Viena ir šio susitarimo sąlygų buvo vokiečių pajėgų išvarymas iš Suomijos teritorijos ar nuginklavimas, o tai sukėlė Laplandijos karą tarp buvusių sąjungininkių. Formaliai Antrasis pasaulinis karas Suomijai ir mažosioms Ašies valstybėms baigėsi pasirašius Paryžiaus taikos sutartis 1947 m. Pagal šias sutartis buvo atkurtos 1940 m. Maskvos taikos sutarties sienos, Sovietų Sąjungai perleistas Petsamas ir Sovietų sąjungai išnuomotas Porkalos pusiasalis. Be to, Suomija įsipareigojo Sovietų Sąjungai išmokėti 300 mln. dolerių reparacijų.
Karo metu žuvo ar dingo be žinios 63 200 suomių ir 23 200 vokiečių karių, o 158 000 ir 60 400 karių buvo sužeista. Sovietų nuostoliai siekė nuo 250 000 iki 305 000 žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios, taip pat 575 000 buvo sužeisti.
Nuorodos
- Mouritzen, Hans (1997). External Danger and Democracy: Old Nordic Lessons and New European Challenges. Dartmouth. p. 35. ISBN 1855218852. Suarchyvuota iš originalo 22 vasario 2018.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link). - Nordstrom, Byron J. (2000). Scandinavia Since 1500. Minneapolis: University of Minnesota Press. p. 316. ISBN 978-0816620982. Suarchyvuota iš originalo 22 vasario 2018..
- Morgan, Kevin; Cohen, Gidon; Flinn, Andrew (2005). Agents of the Revolution: New Biographical Approaches to the History of International Communism in the Age of Lenin and Stalin. Peter Lang. p. 246. ISBN 978-3-03910-075-0. Suarchyvuota iš originalo 2 kovo 2018.
- Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius: Pradai, 1993. P.89.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tolesnis karas, Kas yra Tolesnis karas? Ką reiškia Tolesnis karas?
Tolesnis karasPriklauso Antrojo pasaulinio karo Rytu frontasSuomiu Stug III Ausf G tankai ir koviniai ginklai paradeData 1941 m birzelio 25 d 1944 m rugsejo 19 d Vieta Suomija Karelija Murmansko apylinkesRezultatas Sovietu pergale Maskvos paliaubosTeritoriniai pokyciai Sovietu Sajungai atiduotas Petsamas ir isnuomotas Porkalos pusiasalis Konflikto salysSuomija Estu ir svedu savanoriai Treciasis reichas Sovietu Sajunga Bendradarbiavo Jungtine KaralysteVadovai ir kariniai vadaiCGE MannerheimPajegos530 000 suomiu 220 000 vokieciu 1941 m birzelį 450 390 1944 m birzelį 650 000Nuostoliai275 000 835 000 Tolesnis karas Karo tasa suom jatkosota angl Continuation War Suomijos ir Treciojo Reicho karas pries Sovietu Sajunga vykes 1941 m birzelio 25 d 1944 m rugsejo 19 d Sovietineje ir rusu istoriografijoje vadinamas Didziojo Tevynes karo sovietu Suomijos frontu Vokietija savo veiksmus regione laike bendru Rytu fronto kovu dalimi ir teike Suomijai materialine bei karine pagalba Sis karas prasidejo praejus 15 menesiu nuo Ziemos karo pabaigos kuriame taip pat kariavo Suomija ir Sovietu Sajunga Suomijos sprendimui pradeti nauja kara turejo įtakos įvairios priezastys svarbiausia priezastimi buvo bandymas atsiimti per Ziemos kara prarastas teritorijas Be to prezidentas Risto Ryti turejo Didziosios Suomijos ideja o kariniu pajegu vadas Manerheimas sieke isvaduoti Karelija Puolimo planai buvo rengiami nedideles dalies suomiu politiniu ir kariniu vadovu kartu su vermachtu o kiti vyriausybes nariai apie planus nezinojo Nepaisant bendradarbiavimo su Vokietija Suomija niekada formaliai nepasirase Trisalio pakto kuris siejo Asies valstybes ir savo veiksmus teisino savigyna Detalu vokieciu pranesima apie planuojama kara su Sovietu Sajunga Suomija gavo 1941 m birzelio men 1941 m birzelio 22 d Vokietijai uzpuolus SSRS po 3 dienu karo veiksmus pries sovietus pradejo ir suomiai Karas prasidejo sovietams uzpuolus Suomija is oro 1941 m rugsejį Suomija buvo uzemusi Rytu Karelija ir susigrazinusi sovietams atiduotas teritorijas Karelijos sasmaukoje ir Ladogos Karelijoje Suomijos armija nutrauke savo puolima prie senosios sienos apie 30 32 km nuo Leningrado centro Jos pajegos dalyvavo Leningrado blokadoje atkirsdamos tiekimo kelius is siaures Laplandijoje vokieciu ir suomiu pajegoms nepavyko uzimti Murmansko ar perkirsti Kirovo Murmansko gelezinkelį kuriuo į Sovietu Sajunga buvo tiekiamo lendlizo prekes Konfliktas aprimo ir vyko tik pavienes kovos kol karo sekme nusisuko nuo Vokietijos Sovietu Sajunga 1944 m birzelį pradejo strateginį Vyborgo Petrozavodsko puolima Sis puolimas isstume suomius ir didziosios dalies teritorijos kuria jiems pavyko uzimti per kara taciau Suomijos armija islaike turimas pozicijas iki 1944 m rugpjucio Kariniai veiksmai tarp Suomijos ir Sovietu Sajungos baigesi paliaubomis kurios paskelbtos 1944 m rugsejo 5 d ir formaliai patvirtintos pasirasius Maskvos paliaubas 1944 m rugsejo 19 d Viena ir sio susitarimo salygu buvo vokieciu pajegu isvarymas is Suomijos teritorijos ar nuginklavimas o tai sukele Laplandijos kara tarp buvusiu sajungininkiu Formaliai Antrasis pasaulinis karas Suomijai ir mazosioms Asies valstybems baigesi pasirasius Paryziaus taikos sutartis 1947 m Pagal sias sutartis buvo atkurtos 1940 m Maskvos taikos sutarties sienos Sovietu Sajungai perleistas Petsamas ir Sovietu sajungai isnuomotas Porkalos pusiasalis Be to Suomija įsipareigojo Sovietu Sajungai ismoketi 300 mln doleriu reparaciju Karo metu zuvo ar dingo be zinios 63 200 suomiu ir 23 200 vokieciu kariu o 158 000 ir 60 400 kariu buvo suzeista Sovietu nuostoliai sieke nuo 250 000 iki 305 000 zuvusiuju ir dingusiuju be zinios taip pat 575 000 buvo suzeisti NuorodosMouritzen Hans 1997 External Danger and Democracy Old Nordic Lessons and New European Challenges Dartmouth p 35 ISBN 1855218852 Suarchyvuota is originalo 22 vasario 2018 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Nordstrom Byron J 2000 Scandinavia Since 1500 Minneapolis University of Minnesota Press p 316 ISBN 978 0816620982 Suarchyvuota is originalo 22 vasario 2018 Morgan Kevin Cohen Gidon Flinn Andrew 2005 Agents of the Revolution New Biographical Approaches to the History of International Communism in the Age of Lenin and Stalin Peter Lang p 246 ISBN 978 3 03910 075 0 Suarchyvuota is originalo 2 kovo 2018 Seppo Zetterberg Suomija po 1917 metu Vilnius Pradai 1993 P 89 Sis straipsnis apie Suomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį