Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Venecijos Albanija it Albania Veneta buvusios Venecijos respublikos valdos Juodkalnijos Adrijos jūros pakrantėje Kaip ir
Venecijos Albanija
Venecijos Albanija (it. Albania Veneta) – buvusios Venecijos respublikos valdos Juodkalnijos Adrijos jūros pakrantėje. Kaip ir šiauriau buvusi Dalmatija ir Jonijos salos priešais Graikijos pakrantę, Venecijos Albanija buvo atskiras administracinis vienetas, kurį valdė Kotore rezidavęs proveditorius. Teritorija aplink Kotoro įlanką Venecijos valdžioje išbuvo nuo 1420 m. iki 1797 m., nors jos sienos laikui bėgant keitėsi. Venecijos Albanija, su savo gerai įtvirtintomis pakrantės gyvenvietėmis buvo svarbus kovos su Osmanų ekspansija palei Adrijos jūros pakrantę forpostas. Pradžioje apėmė dabartinės šiaurinės Albanijos ir Juodkalnijos pakrantes, bet 1571 m. Albanijos ir pietų Juodkalnijos pakrantes užėmė Osmanų imperija.
Pavadinimas ir geografija
Žodis Veneta itališkame pavadinime Albania Veneta atsirado tam, kad atskirtų nuo osmanams priklausiusios Albanijos, kuri itališkai buvo vadinama Albania Ottomana ir driekėsi nuo Kosovo iki pietų Albanijos.
Venecijos valdos driekėsi nuo pietinės Dubrovniko (Ragūzos) respublikos ribos iki Duresio Albanijos pakrantėje. Venecijai priklausiusi teritorija niekada nesidriekė gilyn į žemyną daugiau nei 20 km nuo Adrijos jūros. 1571 m. Venecija prarado šiaurinę Albaniją ir pietinę Juodkalniją, jas užėmė Osmanų imperija, o Venecijos Albanijos pietinė riba pasislinko iki Kufino kaimo ties Budva.
Venecijos Albanijos centras buvo Kotoro įlankos apylinkės ir apėmė Kotorą, Risaną, Perastą, Tivatą, Herceg Novį, Budvą ir Sutomorę.
Istorija
Provincijos įkūrimas ir plėtra
Venecija nuo X a. dažnai imdavo valdyti mažus pietinės Dalmatijos kaimus. XIV–XV a. sandūroje Venecijos respublika ėmė plėsti savo teritoriją Balkanų pusiasalio Adrijos jūros pakrantėje. Venecijiečiams pavyko į savo valdžią paimti visus svarbesnius Dalmatijos miestus prie Kotoro įlankos ir toliau į pietus iki Duresio, išskyrus Ragūzą. Svarbiausiu Venecijos Senato tikslu buvo sukurti nepertraukiamą atsparos punktų ir uostų grandinę, kuri leistų užtikrinti jūros kelio į Levantą apsaugą. Šalia nuo seno besitęsiančio varžymosi su Vengrijos karalyste, nuo kurios Dalmatijos miestai buvo daugiau ar mažiau priklausomi, svarbią įtaką Venecijos plėtrai turėjo prielaida, kad mažosios Albanijos, Juodkalnijos ir Hercegovinos kunigaikštystės ilgai negalės atsilaikyti prieš Osmanų spaudimą. Dėl to Venecijoje buvo nuspręsta užimti pakrantės miestus, kol į juos kojos neįkėlė Osmanai.
Pirmieji užimti miestai buvo Duresis (1392 m.) ir Škoderis (1396 m.), o per tolimesnius 50 metų visi pakrantės miestai iki Kotoro įlankos buvo užvaldyti venecijiečių: Kotoras, Risanas, Perastas ir Tivatas (1420-21 m.), Budva (1442 m.), Ulcinis, Sveti Stefanas, Baras su Sutomore ir Petrovacas bei Ležė. Kuriam laikui buvo užimtos ir vietovės krašto gilumoje, pvz., prie Škoderio ežero arba Krujė pilis.
Venecijiečiai sparčiai asimiliavo dalmatų kalbą į venetų kalbą.
Teritorijos apie Kotorą nuo 1420 iki 1797 m. buvo Venecijos Albanija, Venecijos respublikos provincija.
XV a. osmanams ėmus užkariauti Balkanus Dalmatijoje ėmė gausėti krikščionių slavų. XVII a. pabaigoje romaniškai kalbantys gyventojai istorinėje Venecijos Albanijoje jau buvo mažuma.
Provincijos panaikinimas
1797 m. Prancūzijos imperija užkariavo ir likvidavo Venecijos respubliką. Venecijos Albanija tapo dalimi. 1809 m. šios žemės buvo prijungtos prie Prancūzijos , o 1814 m. – prie Austrijos imperijos.
Gyventojai
Pietinėje Venecijos Albanijos dalyje aplink Ulcinį ir Diuresį gyveno albanai. Aplink Kotorą gyveno slavai ir italai, šios žemės buvo daugiausia katalikiškomis.
Nuorodos
- Cecchetti, Bartolomeo. Intorno agli stabilimenti politici della repubblica veneta nell’Albania. In: Atti del Regio Istituto veneto di scienze, lettere ed arti. Bd. 3, Seria 4, S. 978–998. 1874
- Paulucci, Luigi. Le Bocche di Cattaro nel 1810 Edizioni Italo Svevo. Trieste, 2005. P. 24
- Durant, Will. The Renaissance. MJK Books. New York, 1981. pag. 121
- Randi, Oscar. Dalmazia etnica, incontri e fusioni. Tipografie venete. Venezia 1990 pag. 37-38
- Sumrada, Janez. Napoleon na Jadranu / Napoleon dans l’Adriatique. Zalozba Annales. Koper, 2006. pag. 159
- Durant, Will. The Renaissance. MJK Books. New York, 1981. P.139.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Venecijos Albanija, Kas yra Venecijos Albanija? Ką reiškia Venecijos Albanija?
Venecijos Albanija it Albania Veneta buvusios Venecijos respublikos valdos Juodkalnijos Adrijos juros pakranteje Kaip ir siauriau buvusi Dalmatija ir Jonijos salos priesais Graikijos pakrante Venecijos Albanija buvo atskiras administracinis vienetas kurį valde Kotore rezidaves proveditorius Teritorija aplink Kotoro įlanka Venecijos valdzioje isbuvo nuo 1420 m iki 1797 m nors jos sienos laikui begant keitesi Venecijos Albanija su savo gerai įtvirtintomis pakrantes gyvenvietemis buvo svarbus kovos su Osmanu ekspansija palei Adrijos juros pakrante forpostas Pradzioje apeme dabartines siaurines Albanijos ir Juodkalnijos pakrantes bet 1571 m Albanijos ir pietu Juodkalnijos pakrantes uzeme Osmanu imperija Venecijos respublika 1560 m Venecijos Albanija parodyta rausva spalva pieciau ties Kotoru Venecijos palikimas katalikiska Sv Jono baznycia BudvojePavadinimas ir geografijaZodis Veneta italiskame pavadinime Albania Veneta atsirado tam kad atskirtu nuo osmanams priklausiusios Albanijos kuri italiskai buvo vadinama Albania Ottomana ir driekesi nuo Kosovo iki pietu Albanijos Venecijos valdos driekesi nuo pietines Dubrovniko Raguzos respublikos ribos iki Duresio Albanijos pakranteje Venecijai priklausiusi teritorija niekada nesidrieke gilyn į zemyna daugiau nei 20 km nuo Adrijos juros 1571 m Venecija prarado siaurine Albanija ir pietine Juodkalnija jas uzeme Osmanu imperija o Venecijos Albanijos pietine riba pasislinko iki Kufino kaimo ties Budva Venecijos Albanijos centras buvo Kotoro įlankos apylinkes ir apeme Kotora Risana Perasta Tivata Herceg Novį Budva ir Sutomore IstorijaProvincijos įkurimas ir pletra Venecija nuo X a daznai imdavo valdyti mazus pietines Dalmatijos kaimus XIV XV a sanduroje Venecijos respublika eme plesti savo teritorija Balkanu pusiasalio Adrijos juros pakranteje Venecijieciams pavyko į savo valdzia paimti visus svarbesnius Dalmatijos miestus prie Kotoro įlankos ir toliau į pietus iki Duresio isskyrus Raguza Svarbiausiu Venecijos Senato tikslu buvo sukurti nepertraukiama atsparos punktu ir uostu grandine kuri leistu uztikrinti juros kelio į Levanta apsauga Salia nuo seno besitesiancio varzymosi su Vengrijos karalyste nuo kurios Dalmatijos miestai buvo daugiau ar maziau priklausomi svarbia įtaka Venecijos pletrai turejo prielaida kad mazosios Albanijos Juodkalnijos ir Hercegovinos kunigaikstystes ilgai negales atsilaikyti pries Osmanu spaudima Del to Venecijoje buvo nuspresta uzimti pakrantes miestus kol į juos kojos neįkele Osmanai Pirmieji uzimti miestai buvo Duresis 1392 m ir Skoderis 1396 m o per tolimesnius 50 metu visi pakrantes miestai iki Kotoro įlankos buvo uzvaldyti venecijieciu Kotoras Risanas Perastas ir Tivatas 1420 21 m Budva 1442 m Ulcinis Sveti Stefanas Baras su Sutomore ir Petrovacas bei Leze Kuriam laikui buvo uzimtos ir vietoves krasto gilumoje pvz prie Skoderio ezero arba Kruje pilis Venecijieciai sparciai asimiliavo dalmatu kalba į venetu kalba Teritorijos apie Kotora nuo 1420 iki 1797 m buvo Venecijos Albanija Venecijos respublikos provincija XV a osmanams emus uzkariauti Balkanus Dalmatijoje eme gauseti krikscioniu slavu XVII a pabaigoje romaniskai kalbantys gyventojai istorineje Venecijos Albanijoje jau buvo mazuma Provincijos panaikinimas 1797 m Prancuzijos imperija uzkariavo ir likvidavo Venecijos respublika Venecijos Albanija tapo dalimi 1809 m sios zemes buvo prijungtos prie Prancuzijos o 1814 m prie Austrijos imperijos GyventojaiPietineje Venecijos Albanijos dalyje aplink Ulcinį ir Diuresį gyveno albanai Aplink Kotora gyveno slavai ir italai sios zemes buvo daugiausia katalikiskomis NuorodosCecchetti Bartolomeo Intorno agli stabilimenti politici della repubblica veneta nell Albania In Atti del Regio Istituto veneto di scienze lettere ed arti Bd 3 Seria 4 S 978 998 1874 Paulucci Luigi Le Bocche di Cattaro nel 1810 Edizioni Italo Svevo Trieste 2005 P 24 Durant Will The Renaissance MJK Books New York 1981 pag 121 Randi Oscar Dalmazia etnica incontri e fusioni Tipografie venete Venezia 1990 pag 37 38 Sumrada Janez Napoleon na Jadranu Napoleon dans l Adriatique Zalozba Annales Koper 2006 pag 159 Durant Will The Renaissance MJK Books New York 1981 P 139