Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juodkalnijos geografijaŽemynas EuropaRegionas Pietryčių EuropaPlotas 14 026 km 97 4 žemės 2 6 vandensPakrantė 293 kmSien
Juodkalnijos geografija
| Juodkalnijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Pietryčių Europa |
| Plotas | 14 026 km² 97,4 % žemės 2,6 % vandens |
| Pakrantė | 293 km |
| Sienos | Kroatija 14 km Bosnija ir Hercegovina 225 km Serbija 124 km Albanija 172 km |
| Aukščiausias taškas | Zla Kolata 2 534 m |
| Žemiausias taškas | Adrijos jūra 0 m |
| Ilgiausia upė | Tara 144 km |
| Didžiausias ežeras | Skadaro ežeras 400 km² |
Juodkalnija yra nedidelė šalis vakarų Balkanuose, pietrytinėje Dinarų kalnyno dalyje, prie Adrijos jūros.
Sienos ir kranto linija
Sausumos sienų ilgis - 680 km. Vakaruose ribojasi su Kroatija (19 km), šiaurės vakaruose su Bosnija ir Hercegovina (242 km), šiaurės rytuose su Serbija (157 km), pietryčiuose su Albanija (186 km), rytuose su Kosovu (76 km).
Juodkalnijos pakrantės ilgis - 293,5 km, teritoriniai vandenys - 12 jūrmylių. Šiaurės vakaruose yra didelė Kotoro įlanka, kurios plotas 87,3 kv.km, įsirėžianti į sausumą 28 km.
Fizinė geografija
Reljefas
Šalies teritoriją galima sąlyginai skirstyti į tris regionus: aukštus kalnus šalies šiaurėje, klintinius kalnus ir plokščiakalnius šalies viduryje bei beveik 300 km ilgio siaurą pajūrio lygumą.
Pajūrio lyguma siaura - 2–10 km pločio. Šiaurinėje dalyje pajūrio lyguma praktiškai visai išnyksta - čia Lovčenas ir kiti kalnų masyvai beveik stačiai leidžiasi į Kotoro įlanką. Pakrantės regionas yra seismiškai aktyvus. (1556 m., 1666 m., 1979 m. čia buvo 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimai).
Dvi trečiosios Juodkalnijos yra Dinarų kalnyno karstiniame regione, kuris sudarytas iš klintinių kalnų ir plokščiakalnių. Šalies pietuose ir vakaruose karstiniai pakrantės kalnai kyla vos ne tiesiai iš Adrijos jūros iki beveik 2000 m aukščio. Vidutinis karstinio plokščiakalnio aukštis - 900 m, nors kai kurios viršūnės siekia iki 1800 m. Derlingos ir ariamos žemės čia mažai (apie 8 proc.), tik kai kur pasitaikančiose karstinėse įdubose, vadinamose poljėmis. Akmenuota dirva nesulaiko vandens ir nepaisant gausaus lietaus augmenija čia yra skurdi. Šalies centre yra Vidurio Juodkalnijos įduba – Skadaro ežeras, derlinga Zetos lyguma su Zetos upės slėniu, karstinės Nikišičiaus ir Cetinės . Šios derlingos lygumos labiausiai tinkamos apgyvendinimui, dėl to jos yra tankiausiai gyvenamos Juodkalnijos vietovės. Čia yra ir du didžiausi Juodkalnijos miestai - Podgorica ir Nikšičius. Regione įkurtas Skadaro nacionalinis parkas.
Aukščiausi kalnai yra šiaurinėje šalies dalyje, tai Durmitoras, Bjelasica, Komovų kalnai, slėnių suraižyta Prokletijė. Aukščiausios viršūnės Bobotovo Kukas (2 522 m virš jūros lygio) Durmitore ir Zla Kolata (2 534 m) Prokletijėje ant sienos su Albanija. Šiuose kalnuose yra daug ganyklų, miškų, kalnų ežerų (iš viso 29). Juodkalnijos kalnai yra labiausiai paveikti ledynų per paskutinį apledėjimą iš visų Balkanų pusiasalio kalnų.
Upės
47,5 % šalies teritorijos (6 560 kv. km) patenka į Adrijos jūros, o 52 % (7 251 kv. km) į Juodosios jūros baseiną (Drinos-Savos-Dunojaus upių baseinai). Vandenskyros linija eina per aukščiausius Dinarų kalnų kalnagūbrius.
Šiaurinėje dalyje teka Tara (144 km), Limas (123 km), (120 km), Čehotina bei Ibaras. Jos visos priklauso Dunojaus baseinui. Ilgiausia upė - Tara - teka į šiaurės vakarus, beveik paraleliai Juodkalnijos pakrantei ir Dinarų kalnams. Per gilius kanjonus tekančios Tara ir Pyva susijungia sudarydamos Driną. Limas taip pat įteka į Driną Bosnijoje.
Tik viena didelė upių sistema - Morača (113,4 km) su intakais Zeta (85 km) ir Cijevna įteka į Škoderio ežerą, o iš jo per Bojanos upę į Adrijos jūrą. Į Skadaro ežerą taip pat įteka Rijeka Crnojevica ir Orahovstica. Albanijos pasieniu teka Bojana (30 km). Morača ir Zeta teka į pietryčius. Moračos slėnis eina statmenai Adrijos jūros pakrantei. Moračai aukštupyje būdingas labai didelis nuolydis, kai kuriose vietose 19.7% per vieną kilometrą. Dalis upių per karstines uolienas teka ne paviršiumi, o po žeme.
Ežerai
Juodkalnijoje yra per 40 ežerų, apie pusė jų yra ledyninės kilmės. Nedideli ledyninės kilmės ežerai yra daugiausia Juodkalnijos šiaurėje esančiuose kalnuose. Didžiausias iš jų - Plavsko jezero - yra 1,99 km² ploto.
Pasienyje su Albanija yra tektoninės kilmės didžiausias Balkanuose Škoderio ežeras – priklausomai nuo sezono plotas kinta nuo 356 iki 570 km² (Juodkalnijai priklauso ~255 iki 400 km²); didžiausias gylis 44 m. Škoderio ežeras yra karstinėje įduboje (polėje), kurios dugnas yra žemiau jūros lygio. Pastačius kelias hidroelektrines susidarė keletas patvenktinių ežerų. Taip, užtvenkus Pivos upę susidarė Pivos ežeras (arba Mratinės marios; 12.5 km²).
Pakrantė
Juodkalnijos pakrantės regionas yra pietvakarinėje Adrijos jūros dalyje, tarp Kroatijos ir Albanijos. Pakrantės ilgis 293,5 km, iš kurių 70 km yra pliažai. Ilgiausias yra 13 km ilgio Velika Plaža pliažas Ulcinyje. Pakrantės linija raižyta su daugybe įlankų ir kyšulių. Didžiausia yra Kotoro įlanka, kuri faktiškai yra nugrimzdęs upės kanjonas. Įlanką supa 1000 m ir aukštesni kalnai, kurie leidžiasi beveik tiesiai į jūrą. Kotoro įlanka laikoma piečiausiu Europos fiordu.
Pakrantės kalnai (Orjenas, Lovčenas, Rumija) skiria pakrantę nuo likusios šalies dalies. Tik pačiuose pietuose pakrantėje yra plati lyguma. Dėl palankaus klimato pakrantės gyvenvietėse nuo XX a. septintojo dešimtmečio imta plėtoti turistinė infrastruktūra. Svarbiais turistiniais centrais yra Herceg Novis, Tivatas, Kotoras, Budva ir Ulcinis.
Dėl karsto ypatybių vasarą susidaro geriamojo vandens trūkumas, iš dalies dėl to, kad kai kuriose vietose į geriamąjį vandenį patenka jūros vanduo. Dėl to geriamasis vanduo įvežamas iš Bosnijos (Trebišnicos).
Skirtingai nuo kaimyninės Kroatijos, Juodkalnijos pakrantėje nėra didelių gyvenamų salų. Piečiau nuo Kotoro įlankos yra nedidelė pakrantės žemuma, nesiekianti daugiau 4 km į plotį ir supama aukštų kalnų: Rumijos, Sutormano, Orjeno ir Lovčeno. Šioje lygumoje įsikūrusios kelios pakrantės gyvenvietės.
Jūra tolstant nuo kranto sparčiai gilėja. Adrijos jūra priešais Juodkalniją yra plačiausia (apie 200 km iki pietų Italijos) ir giliausia (1330 m gylis maždaug už 120 km į pietvakarius nuo Kotoro įlankos). Adrijos jūrai bendrai būdinga aukšta vasaros temperatūra ir maistinių medžiagų trūkumas. Žvejyba turi svarbų vaidmenį, tačiau yra susikoncentravusi Kotoro įlankoje ir Bojanos santakoje su Skadaro ežeru.
Klimatas
Kalnuota šalis yra veikiama tiek jūrinio, tiek žemyninio klimato. Šiltos oro masės iš Afrikos ir šaltos oro masės iš šiaurės nuolat keičia vienos kitas. Orams įtaką daro ir reljefo kontrastai. Vidutinės temperatūros labai priklauso nuo vietovės aukščio virš jūros lygio.
Siaurai Adrijos jūros pakrantės juostai būdingas Viduržemio jūros klimatas. Pajūryje vasaros paprastai ilgos, karštos (23.4 ° C - 25.6 ° C liepos mėn.) ir gana sausos, žiema - trumpa, švelni (+3-7 °C) ir lietinga.
Centriniam Juodkalnijos regionui, Zetos ir Belopavličkos lygumoms būdingas vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį klimatas. Palei Bojanos upės slėnį, Skadaro ežerą ir aukštyn Moračos upės slėniu karščio bangos pasiekia Podgoricą, kuri yra karščiausias Juodkalnijos miestas ir vienas iš šilčiausių Balkanuose. Čia karščiausias mėnuo yra liepa, vidutinė temperatūra šį mėnesį čia yra 27 °C. Sausį vidutinė temperatūra Podgoricoje yra +5 °C , vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 1450 mm.
Likusiai šalies daliai būdingas vidutinių platumų klimatas. Čia vasaros vidutiniškai karštos (19-25 °C), o žiemos santykinai šaltos (nuo −10 iki +5 °C).
Žiemą nuo Dinarų pučia šalti vėjai bora.
Juodkalnijos klimato ypatumas - gausūs krituliai. kalnuose jų iškrenta iki 1000 mm per metus,pietiniuose Dinarų šlaituose - virš 4000 mm per metus. Kalnuose ~70 % kritulių kiekio sudaro sniegas. Daugiausia kritulių iškrenta Orjene - 5000–5317 mm. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis (karstinis regionas šalia Kotoro įlankos) - 5 100 mm. Daugiausia kritulių kaip ir daugumoje Viduržemio jūros regionų iškrenta žiemą, tačiau kalnuose yra ir antras vasaros pikas. Kalnuose sniego danga išsilaiko 120 dienų. Pakrantėse sniegas iškrenta retai.
Ekonominė geografija
Iš gamtinių išteklių vienas svarbiausių yra hidroenergija, jos išnaudojama apie 17 proc. Kasamas boksitas. 13,7% jos teritorijos yra dirbama žemė.
Dirvožemis
Palei Adrijos jūrą ir karstiniuose dariniuose paplitę raudonžemiai, kalnų šlaituose – jauriniai ir miškų rudžemiai.
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima 33 %, dirbamoji žemė 13 % šalies teritorijos. Šalyje suskaičiuojamos 3136 induočių rūšys (0,14 % Europos teritorijos; ~20 % Europos augalų rūšių), iš jų 201 endeminė rūšis. Pajūriui būdinga Viduržemio augalija – , kiparisai, agavos, palmės, alyvmedžiai, kedrai. Paplitę dygiųjų visžalių krūmų ir puskrūmių bendrijos.
Kalnuotose vietovės auga vidutinio klimato juostos augalija. Žemesniuose kalnuose vyrauja kalnų ąžuolai, bukai ir uosiai, o aukščiau - pušys ir eglės. Virš 2000 m auga tik alpinės pievos ar visai nėra augalijos.
Gyvūnijos pasaulis būdingas Centrinei ir Rytų Europai. Miškais apaugusiuose kalnuose gyvena šernai, elniai ir lapės, pasitaiko ūdrų ir lokių. Pakrantėje, šalies pietuose gyvena Viduržemio jūros regionui būdingi gyvūnai, pvz., šakalai. Gausu gyvačių ir driežų.
Nuorodos
- Montenegro Archyvuota kopija 2020-05-05 iš Wayback Machine projekto. — The World Factbook, CIA
- Boka Kotorska Archyvuota kopija 2020-02-18 iš Wayback Machine projekto., world-bays.com
- Черногория // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. — 3-е изд. — М. : Советская энциклопедия, 1969—1978
- Montenegro, britannica.com
- Vasilije Radulovic and Micko Radulovic. Karst of Montenegro (angliška mokslinio straipsnio santrauka).
- The Western Balkans - Montenegro, sasb-eu.org
- Environmental Performance Reviews: Republic of Montenegro. Second review[neveikianti nuoroda], United Nations Publications, 2007. P.5. ISSN 1020-4563
- Mountains Archyvuota kopija 2020-02-22 iš Wayback Machine projekto., montenegro-visit.com
- Marko Plešnik. Montenegro entdecken– zwischen Adria und Schwarzen Bergen, Trescher Verlag, 2008. P. 18. ISBN 3897941279
- Montenegro, International Commission for the Protection of theDanube River
- Rijeke Archyvuota kopija 2018-02-02 iš Wayback Machine projekto., montenegro-visit.com
- Озера Черногории, montenegroinside.com
- Montenegro, britannica.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodkalnijos geografija, Kas yra Juodkalnijos geografija? Ką reiškia Juodkalnijos geografija?
Juodkalnijos geografijaZemynas EuropaRegionas Pietryciu EuropaPlotas 14 026 km 97 4 zemes 2 6 vandensPakrante 293 kmSienos Kroatija 14 km Bosnija ir Hercegovina 225 km Serbija 124 km Albanija 172 kmAuksciausias taskas Zla Kolata 2 534 mZemiausias taskas Adrijos jura 0 mIlgiausia upe Tara 144 kmDidziausias ezeras Skadaro ezeras 400 km Juodkalnija yra nedidele salis vakaru Balkanuose pietrytineje Dinaru kalnyno dalyje prie Adrijos juros Budvos jachtu uostasMoracos upe PodgoricojeSienos ir kranto linijaSausumos sienu ilgis 680 km Vakaruose ribojasi su Kroatija 19 km siaures vakaruose su Bosnija ir Hercegovina 242 km siaures rytuose su Serbija 157 km pietryciuose su Albanija 186 km rytuose su Kosovu 76 km Juodkalnijos pakrantes ilgis 293 5 km teritoriniai vandenys 12 jurmyliu Siaures vakaruose yra didele Kotoro įlanka kurios plotas 87 3 kv km įsirezianti į sausuma 28 km Fizine geografijaReljefas Salies teritorija galima salyginai skirstyti į tris regionus aukstus kalnus salies siaureje klintinius kalnus ir ploksciakalnius salies viduryje bei beveik 300 km ilgio siaura pajurio lyguma Pajurio lyguma siaura 2 10 km plocio Siaurineje dalyje pajurio lyguma praktiskai visai isnyksta cia Lovcenas ir kiti kalnu masyvai beveik staciai leidziasi į Kotoro įlanka Pakrantes regionas yra seismiskai aktyvus 1556 m 1666 m 1979 m cia buvo 7 balu pagal Richterio skale zemes drebejimai Dvi treciosios Juodkalnijos yra Dinaru kalnyno karstiniame regione kuris sudarytas is klintiniu kalnu ir ploksciakalniu Salies pietuose ir vakaruose karstiniai pakrantes kalnai kyla vos ne tiesiai is Adrijos juros iki beveik 2000 m aukscio Vidutinis karstinio ploksciakalnio aukstis 900 m nors kai kurios virsunes siekia iki 1800 m Derlingos ir ariamos zemes cia mazai apie 8 proc tik kai kur pasitaikanciose karstinese įdubose vadinamose poljemis Akmenuota dirva nesulaiko vandens ir nepaisant gausaus lietaus augmenija cia yra skurdi Salies centre yra Vidurio Juodkalnijos įduba Skadaro ezeras derlinga Zetos lyguma su Zetos upes sleniu karstines Nikisiciaus ir Cetines Sios derlingos lygumos labiausiai tinkamos apgyvendinimui del to jos yra tankiausiai gyvenamos Juodkalnijos vietoves Cia yra ir du didziausi Juodkalnijos miestai Podgorica ir Niksicius Regione įkurtas Skadaro nacionalinis parkas Auksciausi kalnai yra siaurineje salies dalyje tai Durmitoras Bjelasica Komovu kalnai sleniu suraizyta Prokletije Auksciausios virsunes Bobotovo Kukas 2 522 m virs juros lygio Durmitore ir Zla Kolata 2 534 m Prokletijeje ant sienos su Albanija Siuose kalnuose yra daug ganyklu misku kalnu ezeru is viso 29 Juodkalnijos kalnai yra labiausiai paveikti ledynu per paskutinį apledejima is visu Balkanu pusiasalio kalnu Upes 47 5 salies teritorijos 6 560 kv km patenka į Adrijos juros o 52 7 251 kv km į Juodosios juros baseina Drinos Savos Dunojaus upiu baseinai Vandenskyros linija eina per auksciausius Dinaru kalnu kalnagubrius Siaurineje dalyje teka Tara 144 km Limas 123 km 120 km Cehotina bei Ibaras Jos visos priklauso Dunojaus baseinui Ilgiausia upe Tara teka į siaures vakarus beveik paraleliai Juodkalnijos pakrantei ir Dinaru kalnams Per gilius kanjonus tekancios Tara ir Pyva susijungia sudarydamos Drina Limas taip pat įteka į Drina Bosnijoje Tik viena didele upiu sistema Moraca 113 4 km su intakais Zeta 85 km ir Cijevna įteka į Skoderio ezera o is jo per Bojanos upe į Adrijos jura Į Skadaro ezera taip pat įteka Rijeka Crnojevica ir Orahovstica Albanijos pasieniu teka Bojana 30 km Moraca ir Zeta teka į pietrycius Moracos slenis eina statmenai Adrijos juros pakrantei Moracai aukstupyje budingas labai didelis nuolydis kai kuriose vietose 19 7 per viena kilometra Dalis upiu per karstines uolienas teka ne pavirsiumi o po zeme Ezerai Crno ezerasBudvos Rivjera Adrijos juros pakrante su Beciciu ir Budvos kurortaisSinjajevinos kalnaiKalnu upeliukas Bistrica Taros intakas Juodkalnijoje yra per 40 ezeru apie puse ju yra ledynines kilmes Nedideli ledynines kilmes ezerai yra daugiausia Juodkalnijos siaureje esanciuose kalnuose Didziausias is ju Plavsko jezero yra 1 99 km ploto Pasienyje su Albanija yra tektonines kilmes didziausias Balkanuose Skoderio ezeras priklausomai nuo sezono plotas kinta nuo 356 iki 570 km Juodkalnijai priklauso 255 iki 400 km didziausias gylis 44 m Skoderio ezeras yra karstineje įduboje poleje kurios dugnas yra zemiau juros lygio Pastacius kelias hidroelektrines susidare keletas patvenktiniu ezeru Taip uztvenkus Pivos upe susidare Pivos ezeras arba Mratines marios 12 5 km Pakrante Juodkalnijos pakrantes regionas yra pietvakarineje Adrijos juros dalyje tarp Kroatijos ir Albanijos Pakrantes ilgis 293 5 km is kuriu 70 km yra pliazai Ilgiausias yra 13 km ilgio Velika Plaza pliazas Ulcinyje Pakrantes linija raizyta su daugybe įlanku ir kysuliu Didziausia yra Kotoro įlanka kuri faktiskai yra nugrimzdes upes kanjonas Įlanka supa 1000 m ir aukstesni kalnai kurie leidziasi beveik tiesiai į jura Kotoro įlanka laikoma pieciausiu Europos fiordu Pakrantes kalnai Orjenas Lovcenas Rumija skiria pakrante nuo likusios salies dalies Tik paciuose pietuose pakranteje yra plati lyguma Del palankaus klimato pakrantes gyvenvietese nuo XX a septintojo desimtmecio imta pletoti turistine infrastruktura Svarbiais turistiniais centrais yra Herceg Novis Tivatas Kotoras Budva ir Ulcinis Del karsto ypatybiu vasara susidaro geriamojo vandens trukumas is dalies del to kad kai kuriose vietose į geriamajį vandenį patenka juros vanduo Del to geriamasis vanduo įvezamas is Bosnijos Trebisnicos Skirtingai nuo kaimynines Kroatijos Juodkalnijos pakranteje nera dideliu gyvenamu salu Pieciau nuo Kotoro įlankos yra nedidele pakrantes zemuma nesiekianti daugiau 4 km į plotį ir supama aukstu kalnu Rumijos Sutormano Orjeno ir Lovceno Sioje lygumoje įsikurusios kelios pakrantes gyvenvietes Jura tolstant nuo kranto sparciai gileja Adrijos jura priesais Juodkalnija yra placiausia apie 200 km iki pietu Italijos ir giliausia 1330 m gylis mazdaug uz 120 km į pietvakarius nuo Kotoro įlankos Adrijos jurai bendrai budinga auksta vasaros temperatura ir maistiniu medziagu trukumas Zvejyba turi svarbu vaidmenį taciau yra susikoncentravusi Kotoro įlankoje ir Bojanos santakoje su Skadaro ezeru Klimatas Kalnuota salis yra veikiama tiek jurinio tiek zemyninio klimato Siltos oro mases is Afrikos ir saltos oro mases is siaures nuolat keicia vienos kitas Orams įtaka daro ir reljefo kontrastai Vidutines temperaturos labai priklauso nuo vietoves aukscio virs juros lygio Siaurai Adrijos juros pakrantes juostai budingas Vidurzemio juros klimatas Pajuryje vasaros paprastai ilgos karstos 23 4 C 25 6 C liepos men ir gana sausos ziema trumpa svelni 3 7 C ir lietinga Centriniam Juodkalnijos regionui Zetos ir Belopavlickos lygumoms budingas vidutiniu platumu pereinantis is jurinio į zemyninį klimatas Palei Bojanos upes slenį Skadaro ezera ir aukstyn Moracos upes sleniu karscio bangos pasiekia Podgorica kuri yra karsciausias Juodkalnijos miestas ir vienas is silciausiu Balkanuose Cia karsciausias menuo yra liepa vidutine temperatura sį menesį cia yra 27 C Sausį vidutine temperatura Podgoricoje yra 5 C vidutinis daugiametis krituliu kiekis 1450 mm Likusiai salies daliai budingas vidutiniu platumu klimatas Cia vasaros vidutiniskai karstos 19 25 C o ziemos santykinai saltos nuo 10 iki 5 C Ziema nuo Dinaru pucia salti vejai bora Juodkalnijos klimato ypatumas gausus krituliai kalnuose ju iskrenta iki 1000 mm per metus pietiniuose Dinaru slaituose virs 4000 mm per metus Kalnuose 70 krituliu kiekio sudaro sniegas Daugiausia krituliu iskrenta Orjene 5000 5317 mm Vidutinis daugiametis krituliu kiekis karstinis regionas salia Kotoro įlankos 5 100 mm Daugiausia krituliu kaip ir daugumoje Vidurzemio juros regionu iskrenta ziema taciau kalnuose yra ir antras vasaros pikas Kalnuose sniego danga issilaiko 120 dienu Pakrantese sniegas iskrenta retai Ekonomine geografijaIs gamtiniu istekliu vienas svarbiausiu yra hidroenergija jos isnaudojama apie 17 proc Kasamas boksitas 13 7 jos teritorijos yra dirbama zeme DirvozemisPalei Adrijos jura ir karstiniuose dariniuose paplite raudonzemiai kalnu slaituose jauriniai ir misku rudzemiai Augalija ir gyvunijaMiskai uzima 33 dirbamoji zeme 13 salies teritorijos Salyje suskaiciuojamos 3136 induociu rusys 0 14 Europos teritorijos 20 Europos augalu rusiu is ju 201 endemine rusis Pajuriui budinga Vidurzemio augalija kiparisai agavos palmes alyvmedziai kedrai Paplite dygiuju viszaliu krumu ir puskrumiu bendrijos Kalnuotose vietoves auga vidutinio klimato juostos augalija Zemesniuose kalnuose vyrauja kalnu azuolai bukai ir uosiai o auksciau pusys ir egles Virs 2000 m auga tik alpines pievos ar visai nera augalijos Gyvunijos pasaulis budingas Centrinei ir Rytu Europai Miskais apaugusiuose kalnuose gyvena sernai elniai ir lapes pasitaiko udru ir lokiu Pakranteje salies pietuose gyvena Vidurzemio juros regionui budingi gyvunai pvz sakalai Gausu gyvaciu ir driezu NuorodosMontenegro Archyvuota kopija 2020 05 05 is Wayback Machine projekto The World Factbook CIA Boka Kotorska Archyvuota kopija 2020 02 18 is Wayback Machine projekto world bays com Chernogoriya Bolshaya sovetskaya enciklopediya v 30 t gl red A M Prohorov 3 e izd M Sovetskaya enciklopediya 1969 1978 Montenegro britannica com Vasilije Radulovic and Micko Radulovic Karst of Montenegro angliska mokslinio straipsnio santrauka The Western Balkans Montenegro sasb eu org Environmental Performance Reviews Republic of Montenegro Second review neveikianti nuoroda United Nations Publications 2007 P 5 ISSN 1020 4563 Mountains Archyvuota kopija 2020 02 22 is Wayback Machine projekto montenegro visit com Marko Plesnik Montenegro entdecken zwischen Adria und Schwarzen Bergen Trescher Verlag 2008 P 18 ISBN 3897941279 Montenegro International Commission for the Protection of theDanube River Rijeke Archyvuota kopija 2018 02 02 is Wayback Machine projekto montenegro visit com Ozera Chernogorii montenegroinside com Montenegro britannica com