Jakštaičiai (Kretinga)

Jakštaičiai

Pakelės koplytėlė
Jakštaičiai
56°06′11″š. pl. 21°29′13″r. ilg. / 56.103°š. pl. 21.487°r. ilg. / 56.103; 21.487 (Jakštaičiai)
Apskritis  Klaipėdos apskritis
Savivaldybė  Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojai (2021) 25
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Jakštáičiai
Kilmininkas: Jakštáičių

Jakštaičiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Salantų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Grūšlaukės, prie Juodupio upelio.

Etimologija

Pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilo nuo pirmojo naujakurio Jakšto vaikų Jakštaičių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Jaksztaycie, Jaksztajcie, rus. Якштайцы, Якштайчяй, vok. Jakschtaizy, liet. Jakštaičiai, žem. Jakštātē.

Geografija

Kaimas įsikūręs lygumoje. Jį supa nedideli Jakštaičių, Bardilienės, Rokiškės, Kalno, Juodupėnų, Palšių, Narmantų miškai, o žemėmis vingiuoja Juodupis ir keli bevardžiai jo intakai. Kaimą kerta kelias JuodupėnaiNarmantai.

Istorija

Prie kapinių rasta akmens kirvis liudija, kad žmonių kaimo žemėje gyvenama nuo priešistorinių laikų.

Kaimas įsikūrė XVIXVII a. Pirmąkart paminėtas 1646 m. Priklausė Salantų, nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. Tikinčiųjų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Salantų, nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 12, 1821 ir 1843 m. – 18, 1846 m. – 12, 1866 m. – 16 katalikų sodybų.Kaimas buvo gatvinis, sodybos stovėjo abipus pagrindinės gatvės, kuria ėjo senasis kelias link Narmantų. Kelios vienkieminės sodybos XVIIIXIX a. atsirado kaimo žemių pietvakarinėje dalyje, Jakštaičių užusienyje.

1923 m. buvo 30 ūkių.Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius, šiaurinėje jo dalyje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę vadino Varnakais. Tarpukariu įkurta Jakštaičių pradinė mokykla,, veikė Leono Gedrimo kalvė.

Pokariu kaime gyveno 12 šeimų (Prano Alonderio, Antano Anužio, Leono Gedrimo, Jono Kubiliaus, Kazio Maksvyčio, Juozo Meškio, Juozo Nomgaudo, Liudo Pauliaus, Prano Sendrausko, Juozo Vaserio, Juozo Vičiulio, Liudo Vičiulio). Aplinkiniuose miškuose 19441951 m. veikė Kardo rinktinės partizanai.

1949 m. ūkininkai buvo suvaryti į kolūkį, kurį sudarė Jakštaičių, Narmontų ir Rokiškės kaimai. Vėliau ūkis sujungtas su gretimu Narmontų kolūkiu. Naikinant vienkiemius naujoji kolūkinė gyvenvietė pradėta kurti Narmantuose, ties riba su Jakštaičiais, prie kelio Juodupėnai–Narmantai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
104 131 153 185 182 148 152
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - -
80 47 34 29 25 - -

Architektūra

Išliko 5 XVIII – XIX a. etnografinės sodybos (P. Alonderio, K. Maksvyčio, J. Vaičekausko, R. Gikarienės ir A. Kubiliaus). Vertingos kaip autentiški Žemaičių kraštui būdingi etninės architektūros statiniai, išlikę mažai ūkinės veiklos pakeistoje gamtinėje aplinkoje. Pagrindiniai saugomi sodybų statiniai – namas, svirnas, tvartas ir žardai.

2005 m. Jakštaičių kaimo gyvenvietė paskelbta valstybės saugoma urbanistine vietove.

Kultūros paveldas

  • Jakštaičių senosios kapinės (XVII – XIX a.)
  • Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, (1903 m., statė Stasys Nomgaudis).
  • Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Kristaus kalėjime, Švč. Mergelės Marijos, Nukryžiuotojo skulptūromis ir Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslu (XX a. pr., statė Juozas Vičiulis).
  • Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, Šv. Barboros ir Šv. Juozapo skulptūromis (kopl. 1938 m., skulpt. XIX a.).
  • Kryžius su koplytėle, Nukryžiuotojo, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, Šv. Florijono skulptūromis ir Kristaus apverkimo skulptūrine grupe (1891 m., autorius – Antanas Milašius).
  • Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas Adomas Skersys–Ąžuolas (19181947).

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jakštaičiai (Kretinga), Kas yra Jakštaičiai (Kretinga)? Ką reiškia Jakštaičiai (Kretinga)?