Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hulos slėnis hebr עמק החולה Emek Ha Hula žemės ūkio regionas Izraelyje kuriame gausu gėlo vandens Slėnis yra sustojimo v
Hulos slėnis
Hulos slėnis (hebr. עמק החולה, Emek Ha-Hula) – žemės ūkio regionas Izraelyje, kuriame gausu gėlo vandens. Slėnis yra sustojimo vieta paukščiams, migruojantiems palei Didįjį Lūžių slėnį tarp Afrikos, Europos ir Azijos. Apskaičiuota, jog maždaug 500 milijonų migruojančių paukščių kasmet praskrenda Hulos slėnį.
Prieš tai šioje vietoje buvo Hulos ežeras. Hulos ežere ir jį supančiose pelkėse veisėsi maliariją pernešantys uodai. Dėl tos priežasties XX a. šeštame dešimtmetyje ežeras buvo nusausintas. Nedidelė slėnio dalis vėliau vėl buvo užtvindyta, bandant atgaivinti beveik išnykusią ekosistemą.
Etimologija
Hulos ežeras istoriškai turėjo ne vieną pavadinimą. XIV a. prieš mūsų erą egiptiečiai ežerą vadino Samchuna, o Tanache jis minimas Merom vardu. Pirmajame mūsų eros amžiuje romėnų žydų istorikas Juozapas Flavijus pavadino jį Semechonitis (gr. Σημεχωνίτις), o XVII a. anglų mokslininkas savo rašto darbuose jį minėjo kaip Samochonitis. Tuo tarpu Talmude jis vadinamas Yam Sumchi – Sumchi jūra. Šiuo metu ežeras arabų kalboje yra vadinamas Buheirat el Huleh, o hebrajų kalboje – Agam ha-Hula. Terminas kilo iš aramėjų kalbos žodžio Hulata arba Ulata. Mokslinėje literatūroje ežeras kartais būdavo vadinamas „Meromo vandenimis“, nors šis terminas konkrečiai reiškia šaltinius, tekančius vakarinėje slėnio pusėje.
Geografija ir klimatas
Hulos slėnis yra šiaurinėje Didžiojo Lūžių slėnio dalyje, maždaug 70 m aukštyje virš jūros lygio ir užima 177 km² plotą. Slėnį supa statūs šlaitai. Rytų pusėje yra Golano aukštumos, o į vakarus Aukštutinės Galilėjos Naftalio kalnai, kurių viršūnės siekia nuo 400 iki 900 m virš jūros lygio. Pietinėje slėnio pusėje yra neaukštos, maždaug 200 m virš jūros lygio, bazaltinės kalvos, kurios skiria slėnį nuo Tiberiados ežero. Hulos slėniu teka Jordanas.
Hulos slėnyje vyrauja , kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir vėsios, lietingos žiemos. Vis dėlto, dėl aplinkinių kalnų įtakos slėnyje juntami didesni sezoniniai ir dieniniai temperatūros svyravimai nei šalia esančiuose pakrantės regionuose. Metinis kritulių kiekis skirtingose slėnio dalyse labai skiriasi. Pietinėje dalyje iškrenta maždaug 400 mm per metus, tuo tarpu šiaurinėje – iki 800 mm. Hermono kalnų grandinėje, esančioje vos keli kilometrai į šiaurę nuo Hulos slėnio, kasmet iškrenta daugiau nei 1 500 mm kritulių, daugiausiai sniego pavidalu. Tirpstantis sniegas maitina požeminius šaltinius, įskaitant Jordano upės šaltinius, kurie vėliau teka per slėnį.
Istorija
Prieš nusausinant ežerą XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje, jis buvo 5,3 km ilgio ir 4,4 km pločio. Jo plotas buvo maždaug 12-14 km². Hulos ežeras buvo maždaug 1,5 m gylio vasarą ir 3 m gylio žiemą. Į pelkes panašų ežerą maitino daugybė nuolatinių šaltinių. Žmonės ežero apylinkėse ėmė kurtis dar priešistorės laikais. Pietinėje slėnio pusėje buvo rasti paleolitiniai archeologiniai radiniai. Pirmoji nuolatinė gyvenvietė manoma įsikūrė prieš 9 000-10 000 metų.
Hulos slėnis buvo pagrindinė prekybinių kelių, kurie jungė Damaską su rytiniais Viduržemio jūros regionais bei Egiptu, sandūra. Bronzos amžiuje netoli šių prekybinių kelių buvo įkurti ir miestai. Tam tikru metu teritoriją ėmė kontroliuoti izraelitai. Kiek vėliau ją užėmė Asirijos imperijos armija, kuriai vadovavo (karaliavęs 745-727 pr. m. e.), o jos tuometiniai gyventojai išvyti. Biblijoje Meromo vandenys, slėnyje esantis ežeras, yra paminėti kaip Jozuės pergalės prieš kanaaniečius vieta.
Žmonės Hulos slėnyje gyveno ir helenizmo, romėniškuoju, bizantiškuoju bei ankstyvuoju arabų periodais (nuo IV iki VIII a. prieš mūsų erą). Seleukidų imperijos metu ežero pakrantėje įsikūrė Seleukela helenistinė kolonija.
Jau helenizmo laikotarpiu tradiciniai slėnio pasėliai buvo ryžiai. Kiek vėliau, po arabų užkariavimo 636 m., slėnyje pradėtos auginti ir medvilnė bei cukranendrės. Dar vėliau čia pradėti auginti sorgai ir kukurūzai, kurie buvo atvežti atradus Amerikos žemyną. VIII a. slėnyje pradėti auginti azijiniai buivolai, kurie aprūpino gyvenvietes pienu ir tarnavo kaip nešuliniai gyvuliai.
XIX a. slėnyje, kuriame tuo metu buvo daugiausiai pelkėta žemė ir negilus ežeras, apsigyveno beduinų bendruomenės, kurios audė audinius iš čia augančio papiruso. Vėliau dailūs kilimėliai buvo naudojami iškloti namų vidui, o ilgesni ir šiurkštesni buvo naudojami namelių statybai. Europiečiai apie ežerą sužinojo, kai Viktorijos laikų nuotykių ieškotojas Džonas Makgregoras beduinų, gyvenančių Hulos slėnio pelkėse, buvo paimtas į nelaisvę. Jis buvo pirmasis žmogus, sudaręs ežero ir jį supančių pelkių žemėlapius. 1882 m. keliautojas Viljamas Tompsonas rašė, jog šis regionas yra „tarp geriausių medžioklės plotų Sirijoje“, kuriame gyvena „panteros, leopardai, lokiai, šernai, vilkai, lapės, šakalai, hienos, gazelės ir ūdros.“ Antrojo pasaulinio karo metu britų armijos karininkai rašė apie slėnyje medžiojamus paukščius.
Pirmoji šiuolaikinė žydų gyvenvietė Hulos slėnyje, vakariniame ežero krante buvo įkurta 1883 m., pirmosios žydų alijos metu. 1948 m. Hulos slėnyje buvo 35 kaimai, iš kurių 12 buvo žydų, o 23 – arabų.
1908 m. Osmanų valdžia vienai prancūzų firmai suteikė leidimą nusausinti slėnio pelkes. Įmonė leidimą pardavė Libano verslininkams. 1933 m., Palestinos mandato metu, britų valdžia suteikė šį leidimą sionistinei „Izraelio žemės plėtros bendrovei“, kuri parengė slėnio nusausinimo ir drėkinimo planus. Planų dėka slėnyje prasidėjo mokslinės ekspedicijos.
Pelkių nusausinimas
Nusausinimo darbai, kuriuos vykdė , buvo pradėti 1951 m. ir buvo baigti iki 1958 m. Nusausinimas vyko dviem etapais: iš pradžių gilinant ir plečiant Jordano upę, o vėliau iškasant du periferinius kanalus, nukreipiant Jordaną į slėnio šiaurę. Ežero išsausinimas lėmė, kad išnyko unikali endeminė ežero fauna, įskaitant karpines žuvis Acanthobrama hulensis ir ešeržuves Tristramella intermedia.
Nors tuo metu buvo manoma, kad pelkės nusausinimas yra Izraelio nacionalinis pasiekimas, atsiradus įvairiems ekologiniams judėjimams tapo akivaizdu, kad pelkės pavertimas dirbama žeme turėjo įtakos ekosistemai, apie kurią trūko žinių XX a. pirmoje pusėje. Tuo metu didžiausią susirūpinimą kėlė maliariją sukeliančių uodų mažinimas ir ekonominio našumo didinimas. 1963 m. nedidelė (3,5 km²) teritorija slėnio pietvakariuose buvo paskirta atkurti pelkei, kurioje augo papirusas. Teritorija taip pat buvo paskelbta pirmuoju šalies draustiniu. Nerimaujant dėl Hulos nusausinimo, buvo įkurta „Izraelio gamtos apsaugos draugija“.
Hulos draustinis
Daugybės mokslininkų ir gamtos mylėtojų dėka buvo išsaugota nedidelė Hulos šlapynės dalis. 1964 m. buvo atidarytas Hulos draustinis. Hulos draustinis yra įtrauktas į Ramsaro konvencijos šlapynių sąrašą kaip tarptautinės svarbos pelkė.
Hulos ežero parkas
Hulos ežero parkas, hebrajiškai žinomas kaip Agmon HaHula (hebr. אגמון החולה), yra pietinėje Hulos slėnio dalyje, į šiaurę nuo draustinio. Parkas buvo įsteigtas kaip Žydų nacionalinio fondo reabilitacijos projekto dalis. XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje dėl stiprių liūčių dalis slėnio buvo užtvindyta. Buvo nuspręsta palikti užtvindytą teritoriją nepaliestą. Naujoji vieta tapo antraisiais namais tūkstančiams paukščių, migruojančių rudenį ir pavasarį. Tai taip pat yra migruojančių paukščių, skrendančių iš Europos į Afriką ir atgal, pagrindinė sustojimo vieta, kuri šiuo metu yra populiari tarp paukščių stebėtojų. 2011 m. Izraelio ornitologai patvirtino, kad Hulos ežeras yra dešimčių tūkstančių gervių, kiekvieną žiemą migruojančių iš Suomijos į Etiopiją, sustojimo vieta. Apylinkių ūkininkai paukščiams paruošia maisto, kad jie nelestų pasėlių, pasėtų prie ežero. Ežeras užima vieno kvadratinio kilometro plotą. Jame gausu salų, kuriose paukščiai suka lizdus.
Spalvotosios Hulos varlės sugrįžimas
2011 m. spalio mėnesį parko patruliai pastebėjo , kurią Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN) dėl pelkės nusausinimo nuo 1996 m. laikė išnykusia. Varlės atsiradimą patvirtino Izraelio gamtos ir parkų administracija. Vėliau buvo pastebėta dar mažiausiai dešimt egzempliorių – visi toje pačioje srityje. IUCN rūšį perkvalifikavo kaip grėsmingai nykstančią rūšį.
Archeologija
2009 m. archeologiniai radiniai parodė, kad regione gyvenę hominidai maitinosi Hulos ežero žuvimis. Gesher Benot Ya‘agov archeologinėje vietoje rastos žuvų liekanos parodė, kad hominidai maitinosi įvairiomis žuvimis, pavyzdžiui, šamais, tilapijomis ir karpiais. Kai kurie karpiai buvo daugiau nei metro ilgio. Vietovėje taip pat buvo rasti įrankiai užsikurti laužui ir atidaryti riešutams.
Slėnio vaizdavimas
2007 m. gruodžio mėnesį Izraelis išleido trijų pašto ženklų rinkinį, kuriuose buvo vaizduojamas Hulos draustinis.
Šaltiniai
- Sales, Ben (2016-02-26). „Why Israel is a pilgrimage site for birds — and bird-watchers“. The Times of Israel. Nuoroda tikrinta 2020-06-07.
- Smith, G. A. (1973). The historical geography of the Holy Land. London: Collins. p. 512.
- John Lightfoot, From the Talmud and Hebraica, Vol. 1, p. 139
- William McClure Thomson, The land and the Book; or, Biblical illustrations drawn from the manners and customs, scenes and scenery of the Holy Land, Volume 1, New York 1859, 320 psl.
- Jozuės knyga 11:5-7
- History of the Hula Valley Archyvuota kopija 2012-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- Karmon, Y. (1960). „The drainage of the Hula swamps“. Geographical Review. 50: 169–193. Nuoroda tikrinta 2020-06-08.
- William McClure Thomson (1872) The Land and the Book; or Biblical Illistrations drawn from the manners and customs, the scenes and scenery of The Holy Land. T. Nelson & son. 253 psl.
- Larsson, Theodore (1936 m. spalio mėn.). „A Visit to the Mat Makers of Huleh“. Palestine Exploration Fund Quarterly Statement: 225–229.
- Thompson, William M. (1882). The Land and the Book. Vol. 2 Central Palestine and Phoenicia. New York: Harper & Brothers.
- Tucker, Spencer (2008). The Encyclopaedia of the Arab-Israeli conflict: A Political, Social, and Military History. One, A–H. ABC-CLIO. p. 458. ISBN 978-1851098415.
- Draining the Hula Archyvuota kopija 2011-11-22 iš Wayback Machine projekto.
- Crevelli, A.J. (2006). „Acanthobrama hulensis“. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- Goren, M. (2006). „Tristramella intermedia“. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- Tal, Alon (2002). Pollution in a Promised Land: An Environmental History of Israel. Berkeley, CA: University of California Press. p. 115. ISBN 978-0-520-23428-4.
- Official webpage of the Hula Nature Reserve at the Israel National Parks Authority website „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2016-06-17. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - „The List of Wetlands of International Importance“ (PDF). Ramsar. 2020-06-04. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- „Hula Lake Park“. Keren Kayemeth LeIsrael. Jewish National Fund. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- „The Hula Valley – Bird Watching Site“. Haaretz. 2008-03-25.
- Rinat, Zafrir (2011-03-13). „Israeli Ornithologists Confirm Flight Pathof Migrating Cranes“. Haaretz. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- Shpigel, Noa (2020-02-20). „With Their Food Taken Away, Cranes Invade Farms in Israel’s North“. Haaretz. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- „Latonia nigriventer“. IUCN Red List. 2012. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.
- Alperson-Afil, Nira; Sharon, Gonen; Kislev, Mordechai; Melamed, Yoel; Zohar, Irit; Ashkenazi, Shosh; Rabinovich, Rivka; Biton, Rebecca; Werker, Ella; Hartman, Gideon; Feibel, Craig; Goren-Inbar, Naama (18 December 2009). „Spatial Organization of Hominin Activities at Gesher Benot Ya'aqov, Israel“. Science. 326 (5960): 1677–1680. doi:10.1126/science.1180695. PMID 20019284.
- Goren-Inbar, Naama; Alperson, Nira; Kislev, Mordechai E.; Simchoni, Orit; Melamed, Yoel; Ben-Nun, Adi; Werker, Ella (30 April 2004). „Evidence of Hominin Control of Fire at Gesher Benot Ya'aqov, Israel“. Science. 304 (5671): 725–727. doi:10.1126/science.1095443. PMID 15118160.
- „Hula Reserve series“ (hebrajų). israelphilately.org.il. Suarchyvuotas originalas 2011-07-23.
33°6′12″ š. pl. 35°36′33″ r. ilg. / 33.10333°š. pl. 35.60917°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hulos slėnis, Kas yra Hulos slėnis? Ką reiškia Hulos slėnis?
Hulos slenis hebr עמק החולה Emek Ha Hula zemes ukio regionas Izraelyje kuriame gausu gelo vandens Slenis yra sustojimo vieta pauksciams migruojantiems palei Didįjį Luziu slenį tarp Afrikos Europos ir Azijos Apskaiciuota jog mazdaug 500 milijonu migruojanciu pauksciu kasmet praskrenda Hulos slenį Kvieciu laukas Hulos slenyje Fone matomas Hermono kalnasHulos slenio dirbamoji zeme Pries tai sioje vietoje buvo Hulos ezeras Hulos ezere ir jį supanciose pelkese veisesi maliarija pernesantys uodai Del tos priezasties XX a sestame desimtmetyje ezeras buvo nusausintas Nedidele slenio dalis veliau vel buvo uztvindyta bandant atgaivinti beveik isnykusia ekosistema EtimologijaHulos ezeras istoriskai turejo ne viena pavadinima XIV a pries musu era egiptieciai ezera vadino Samchuna o Tanache jis minimas Merom vardu Pirmajame musu eros amziuje romenu zydu istorikas Juozapas Flavijus pavadino jį Semechonitis gr Shmexwnitis o XVII a anglu mokslininkas savo rasto darbuose jį minejo kaip Samochonitis Tuo tarpu Talmude jis vadinamas Yam Sumchi Sumchi jura Siuo metu ezeras arabu kalboje yra vadinamas Buheirat el Huleh o hebraju kalboje Agam ha Hula Terminas kilo is arameju kalbos zodzio Hulata arba Ulata Mokslineje literaturoje ezeras kartais budavo vadinamas Meromo vandenimis nors sis terminas konkreciai reiskia saltinius tekancius vakarineje slenio puseje Geografija ir klimatasHulos slenyje besiganantys azijiniai buivolai Hulos slenis yra siaurineje Didziojo Luziu slenio dalyje mazdaug 70 m aukstyje virs juros lygio ir uzima 177 km plota Slenį supa status slaitai Rytu puseje yra Golano aukstumos o į vakarus Aukstutines Galilejos Naftalio kalnai kuriu virsunes siekia nuo 400 iki 900 m virs juros lygio Pietineje slenio puseje yra neaukstos mazdaug 200 m virs juros lygio bazaltines kalvos kurios skiria slenį nuo Tiberiados ezero Hulos sleniu teka Jordanas Hulos slenyje vyrauja kuriam budingos karstos sausos vasaros ir vesios lietingos ziemos Vis delto del aplinkiniu kalnu įtakos slenyje juntami didesni sezoniniai ir dieniniai temperaturos svyravimai nei salia esanciuose pakrantes regionuose Metinis krituliu kiekis skirtingose slenio dalyse labai skiriasi Pietineje dalyje iskrenta mazdaug 400 mm per metus tuo tarpu siaurineje iki 800 mm Hermono kalnu grandineje esancioje vos keli kilometrai į siaure nuo Hulos slenio kasmet iskrenta daugiau nei 1 500 mm krituliu daugiausiai sniego pavidalu Tirpstantis sniegas maitina pozeminius saltinius įskaitant Jordano upes saltinius kurie veliau teka per slenį IstorijaMoteris audzianti papiruso kilimelį 1936 m Pries nusausinant ezera XX a sestojo desimtmecio pradzioje jis buvo 5 3 km ilgio ir 4 4 km plocio Jo plotas buvo mazdaug 12 14 km Hulos ezeras buvo mazdaug 1 5 m gylio vasara ir 3 m gylio ziema Į pelkes panasu ezera maitino daugybe nuolatiniu saltiniu Zmones ezero apylinkese eme kurtis dar priesistores laikais Pietineje slenio puseje buvo rasti paleolitiniai archeologiniai radiniai Pirmoji nuolatine gyvenviete manoma įsikure pries 9 000 10 000 metu Hulos slenis buvo pagrindine prekybiniu keliu kurie junge Damaska su rytiniais Vidurzemio juros regionais bei Egiptu sandura Bronzos amziuje netoli siu prekybiniu keliu buvo įkurti ir miestai Tam tikru metu teritorija eme kontroliuoti izraelitai Kiek veliau ja uzeme Asirijos imperijos armija kuriai vadovavo karaliaves 745 727 pr m e o jos tuometiniai gyventojai isvyti Biblijoje Meromo vandenys slenyje esantis ezeras yra pamineti kaip Jozues pergales pries kanaaniecius vieta Zmones Hulos slenyje gyveno ir helenizmo romeniskuoju bizantiskuoju bei ankstyvuoju arabu periodais nuo IV iki VIII a pries musu era Seleukidu imperijos metu ezero pakranteje įsikure Seleukela helenistine kolonija Jau helenizmo laikotarpiu tradiciniai slenio paseliai buvo ryziai Kiek veliau po arabu uzkariavimo 636 m slenyje pradetos auginti ir medvilne bei cukranendres Dar veliau cia pradeti auginti sorgai ir kukuruzai kurie buvo atvezti atradus Amerikos zemyna VIII a slenyje pradeti auginti azijiniai buivolai kurie aprupino gyvenvietes pienu ir tarnavo kaip nesuliniai gyvuliai XIX a slenyje kuriame tuo metu buvo daugiausiai pelketa zeme ir negilus ezeras apsigyveno beduinu bendruomenes kurios aude audinius is cia augancio papiruso Veliau dailus kilimeliai buvo naudojami iskloti namu vidui o ilgesni ir siurkstesni buvo naudojami nameliu statybai Europieciai apie ezera suzinojo kai Viktorijos laiku nuotykiu ieskotojas Dzonas Makgregoras beduinu gyvenanciu Hulos slenio pelkese buvo paimtas į nelaisve Jis buvo pirmasis zmogus sudares ezero ir jį supanciu pelkiu zemelapius 1882 m keliautojas Viljamas Tompsonas rase jog sis regionas yra tarp geriausiu medziokles plotu Sirijoje kuriame gyvena panteros leopardai lokiai sernai vilkai lapes sakalai hienos gazeles ir udros Antrojo pasaulinio karo metu britu armijos karininkai rase apie slenyje medziojamus paukscius Pirmoji siuolaikine zydu gyvenviete Hulos slenyje vakariniame ezero krante buvo įkurta 1883 m pirmosios zydu alijos metu 1948 m Hulos slenyje buvo 35 kaimai is kuriu 12 buvo zydu o 23 arabu 1908 m Osmanu valdzia vienai prancuzu firmai suteike leidima nusausinti slenio pelkes Įmone leidima pardave Libano verslininkams 1933 m Palestinos mandato metu britu valdzia suteike sį leidima sionistinei Izraelio zemes pletros bendrovei kuri parenge slenio nusausinimo ir drekinimo planus Planu deka slenyje prasidejo mokslines ekspedicijos Pelkiu nusausinimasVaizdas į Hulos draustinį nuo Keren Naftali apzvalgos aiksteles Nusausinimo darbai kuriuos vykde buvo pradeti 1951 m ir buvo baigti iki 1958 m Nusausinimas vyko dviem etapais is pradziu gilinant ir pleciant Jordano upe o veliau iskasant du periferinius kanalus nukreipiant Jordana į slenio siaure Ezero issausinimas leme kad isnyko unikali endemine ezero fauna įskaitant karpines zuvis Acanthobrama hulensis ir eserzuves Tristramella intermedia Nors tuo metu buvo manoma kad pelkes nusausinimas yra Izraelio nacionalinis pasiekimas atsiradus įvairiems ekologiniams judejimams tapo akivaizdu kad pelkes pavertimas dirbama zeme turejo įtakos ekosistemai apie kuria truko ziniu XX a pirmoje puseje Tuo metu didziausia susirupinima kele maliarija sukelianciu uodu mazinimas ir ekonominio nasumo didinimas 1963 m nedidele 3 5 km teritorija slenio pietvakariuose buvo paskirta atkurti pelkei kurioje augo papirusas Teritorija taip pat buvo paskelbta pirmuoju salies draustiniu Nerimaujant del Hulos nusausinimo buvo įkurta Izraelio gamtos apsaugos draugija Hulos draustinisBesimaitinancios migruojancios pilkosios gerves Agamon Hulos draustinyje Daugybes mokslininku ir gamtos myletoju deka buvo issaugota nedidele Hulos slapynes dalis 1964 m buvo atidarytas Hulos draustinis Hulos draustinis yra įtrauktas į Ramsaro konvencijos slapyniu sarasa kaip tarptautines svarbos pelke Hulos ezero parkasMigruojanciu pauksciu pulkai Hulos ezero parkas hebrajiskai zinomas kaip Agmon HaHula hebr אגמון החולה yra pietineje Hulos slenio dalyje į siaure nuo draustinio Parkas buvo įsteigtas kaip Zydu nacionalinio fondo reabilitacijos projekto dalis XX a paskutiniojo desimtmecio pradzioje del stipriu liuciu dalis slenio buvo uztvindyta Buvo nuspresta palikti uztvindyta teritorija nepaliesta Naujoji vieta tapo antraisiais namais tukstanciams pauksciu migruojanciu rudenį ir pavasarį Tai taip pat yra migruojanciu pauksciu skrendanciu is Europos į Afrika ir atgal pagrindine sustojimo vieta kuri siuo metu yra populiari tarp pauksciu stebetoju 2011 m Izraelio ornitologai patvirtino kad Hulos ezeras yra desimciu tukstanciu gerviu kiekviena ziema migruojanciu is Suomijos į Etiopija sustojimo vieta Apylinkiu ukininkai pauksciams paruosia maisto kad jie nelestu paseliu pasetu prie ezero Ezeras uzima vieno kvadratinio kilometro plota Jame gausu salu kuriose pauksciai suka lizdus Spalvotosios Hulos varles sugrįzimasGresmingai nykstancios patele 2011 m spalio menesį parko patruliai pastebejo kuria Pasauline gamtos apsaugos organizacija IUCN del pelkes nusausinimo nuo 1996 m laike isnykusia Varles atsiradima patvirtino Izraelio gamtos ir parku administracija Veliau buvo pastebeta dar maziausiai desimt egzemplioriu visi toje pacioje srityje IUCN rusį perkvalifikavo kaip gresmingai nykstancia rusį Archeologija2009 m archeologiniai radiniai parode kad regione gyvene hominidai maitinosi Hulos ezero zuvimis Gesher Benot Ya agov archeologineje vietoje rastos zuvu liekanos parode kad hominidai maitinosi įvairiomis zuvimis pavyzdziui samais tilapijomis ir karpiais Kai kurie karpiai buvo daugiau nei metro ilgio Vietoveje taip pat buvo rasti įrankiai uzsikurti lauzui ir atidaryti riesutams Slenio vaizdavimas2007 m gruodzio menesį Izraelis isleido triju pasto zenklu rinkinį kuriuose buvo vaizduojamas Hulos draustinis Hulos slenisSaltiniaiSales Ben 2016 02 26 Why Israel is a pilgrimage site for birds and bird watchers The Times of Israel Nuoroda tikrinta 2020 06 07 Smith G A 1973 The historical geography of the Holy Land London Collins p 512 John Lightfoot From the Talmud and Hebraica Vol 1 p 139 William McClure Thomson The land and the Book or Biblical illustrations drawn from the manners and customs scenes and scenery of the Holy Land Volume 1 New York 1859 320 psl Jozues knyga 11 5 7 History of the Hula Valley Archyvuota kopija 2012 04 25 is Wayback Machine projekto Karmon Y 1960 The drainage of the Hula swamps Geographical Review 50 169 193 Nuoroda tikrinta 2020 06 08 William McClure Thomson 1872 The Land and the Book or Biblical Illistrations drawn from the manners and customs the scenes and scenery of The Holy Land T Nelson amp son 253 psl Larsson Theodore 1936 m spalio men A Visit to the Mat Makers of Huleh Palestine Exploration Fund Quarterly Statement 225 229 Thompson William M 1882 The Land and the Book Vol 2 Central Palestine and Phoenicia New York Harper amp Brothers Tucker Spencer 2008 The Encyclopaedia of the Arab Israeli conflict A Political Social and Military History One A H ABC CLIO p 458 ISBN 978 1851098415 Draining the Hula Archyvuota kopija 2011 11 22 is Wayback Machine projekto Crevelli A J 2006 Acanthobrama hulensis Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Goren M 2006 Tristramella intermedia Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Tal Alon 2002 Pollution in a Promised Land An Environmental History of Israel Berkeley CA University of California Press p 115 ISBN 978 0 520 23428 4 Official webpage of the Hula Nature Reserve at the Israel National Parks Authority website Archived copy Suarchyvuotas originalas 2016 06 17 Nuoroda tikrinta 2020 06 09 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link The List of Wetlands of International Importance PDF Ramsar 2020 06 04 Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Hula Lake Park Keren Kayemeth LeIsrael Jewish National Fund Nuoroda tikrinta 2020 06 09 The Hula Valley Bird Watching Site Haaretz 2008 03 25 Rinat Zafrir 2011 03 13 Israeli Ornithologists Confirm Flight Pathof Migrating Cranes Haaretz Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Shpigel Noa 2020 02 20 With Their Food Taken Away Cranes Invade Farms in Israel s North Haaretz Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Latonia nigriventer IUCN Red List 2012 Nuoroda tikrinta 2020 06 09 Alperson Afil Nira Sharon Gonen Kislev Mordechai Melamed Yoel Zohar Irit Ashkenazi Shosh Rabinovich Rivka Biton Rebecca Werker Ella Hartman Gideon Feibel Craig Goren Inbar Naama 18 December 2009 Spatial Organization of Hominin Activities at Gesher Benot Ya aqov Israel Science 326 5960 1677 1680 doi 10 1126 science 1180695 PMID 20019284 Goren Inbar Naama Alperson Nira Kislev Mordechai E Simchoni Orit Melamed Yoel Ben Nun Adi Werker Ella 30 April 2004 Evidence of Hominin Control of Fire at Gesher Benot Ya aqov Israel Science 304 5671 725 727 doi 10 1126 science 1095443 PMID 15118160 Hula Reserve series hebraju israelphilately org il Suarchyvuotas originalas 2011 07 23 33 6 12 s pl 35 36 33 r ilg 33 10333 s pl 35 60917 r ilg 33 10333 35 60917