Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Hondūro istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pirmieji Hondūro gyventojai buvo majai, kurie dabar sudaro apie 7 procentus visų šalies gyventojų. Ši tauta ir iki šiu laikų paliko daug vertingų istorijai architektūros statinių. Viduramžiais šalis buvo užimta Ispanijos konkistadorų.
| Centrinės Amerikos istorija |
| Majai, Centroamerika, TAZ |
| Gvatemalos karalystė |
| (1821-23) |
| JCA Provincijos (1823-40) |
| (1842-44) |
| (1852) |
| (1896-98) |
| CA valstybių organizacija (1951-): |
| , , , Hondūras, Nikaragva |
Hondūro istorija
- 1821 m. Hondūras iškovojo nepriklausomybė nuo Ispanijos ir tapo Federalinės Centrinės Amerikos Respublikos dalis.
- 1840 m. šalis tapo visiškai nepriklausoma
- 1880 m. Sostinė buvo perkelta iš Komajagvos į Tegusigalpą
- 1969 m. prasidėjo karas su Salvadoru
- 1982 m. buvo priimta nauja konstitucija
- 1998 m. uraganas Mičas sunaikino didelę dalį šalies infrastruktūros.
Ankstyvieji amžiai
Prieš Amerikos kolonizavimą, Hondūras buvo Mezoamerikos dalis. Didžiąją dali dabartinės šalies teritorijos užėmė Majų civilizacija. Pagrindinis Hondūro miestas tais laikais buvo Kopanas, kuris dabar yra įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kolonizavimų amžiai
Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, atradęs šias žemės. Jis išsilaipino netoli dabartinio Truchiljo miesto 1502 metais. Tuo metu kai Ispanai pradėjo kolonizuoti ši kraštą šalies vakarinės teritorijos buvo užimtos Majų, vidurio Hondūras buvo apgyvendintas lenkų, vidurio-pietų pakrantėse gyveno tolai, o rytų Hondūre gyveno pečai, miskitai bei sumai.
1524 metų sausį, Hernanas Kortesas įsakė kapitonui įkurti gyvenvietę Hondūre. Kapitonas atplaukęs su keliais laivais bei daugiau nei 400 kareivių bei kolonistų pirmiausia išplaukė į Kubą paimti išteklių būtinų gyvenvietės statybai. Olidas atplaukęs iš Kubos į Hondūro pakrantės įkūrė gyvenvietę ir paskelbė save jos gubernatoriumi. Hernanas Kortesas sužinojęs apie jo žemių pasisavinimą, išsiuntė savo pusbrolį Fransiską de las Kasą, su keliais laivais į Hondūrą, kad pašalintų Olidą iš Kortesui priklausančių teritorijų. Nors ir dauguma La Kaso laivų buvo paskandinti keletą dienų besitiesiančiose audrose, keli laivai vis dėlto pasiekė Triunfo įlanką. Kada La Kasas atvyko į Olido būstinę, didelė dalis Olido armijos kovojo prieš Chilo Gonsaleso Davilos ispanų armiją. Vis dėlto Olidas nusprendė išsiųsti dvi karaveles. La Kasas atsakė ugnimi ir išsiuntė kelis žmonės užimti Olido laivus. Galų gale, Olidas pasiūlė taiką, todėl La Kasas neišlaipino savo pajėgų. Atėjus nakčiai, pakilo audra, kuri sunaikino jo flotilę, žuvo trečdalis karių. Likusieji buvo paimti kaip belaisviai po 2 dienų bado. Po to, kai jie prisekė būti lojalūs Olidui, jis juos išlaisvino, tačiau La Kasas vis dar buvo paliktas kaip kalinys, kuris turėjo prisijungti prie Gonsaleso kariuomenės. Patys ispanai turi dvi skirtingas versijas kas atsitiko toliau. Istorikas Antonio de Herrera y Tordesillas XVII amžiuje rašė kad Olido kariai sukilo ir jį nužudė. Kitas Ispanijos kronikas savo veikaluose rašė, kad La Kasas pagrobė Olidą ir nukirto jam galvą.
Hondūro nepriklausomybė
Hondūras kaip ir kitos Centrinės Amerikos provincijos iškovojo nepriklausomybę 1821 metais nuo Ispanijos. 1923 metais Hondūras prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų.
1899-1948 m.
1899 metais prezidentu buvo išrinktas , kuris sustiprino šalies ekonominė padėtį. Sekantis prezidentas sėkmingai pasipriešino Gvatemalos puolimui 1906 metais. Tačiau galingas Nikaragvos prezidentas Chose Santosas Zelaja pradėjo kenkti Bonilai. Į ši konfliktą įsikišo Jungtinės Amerikos Valstijos, sukviesdamos Meksiką bei 5 Centrinės Amerikos šalis į diplomatinį pokalbį dėl stabilumo didinimo šiame regione.
Per taip vadinamąją didžiąją depresiją, šalį valdė generolas . Jo diktatorinis valdymo būdas padėjo jam išsilaikyti valdžioje iki pat 1948 metų.
1954-1979 m.
1954 spalį įvyko prezidento rinkiniai, tačiau nei vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, ir gruodį valdžia užgrobė tuometinis vice-prezidentas Chulio Losanas Diasas. Po dvejų metų prezidentas buvo nuverstas ir buvo išrinkta nauja valdžia. 1969 metais prasidėjo trumpas taip vadinamas Futbolo karas tarp Hondūro ir Salvadoro.
1979 m. - dabartis
1979 metais šalis grižo į demokratišką šalies valdymą. 1981 metais įvyko prezidento rinkimai kurios laimėjo kuris šalyje išvystė pramonę ir pagerino gyvenimo lygį. Tarp 1979 ir 1985 metų JAV karinė ir ekonominė pagalba šiai šaliai išaugo nuo 31 milijono dolerių iki 282 milijonų dolerių.
1990 sausį , laimėjo prezidento rinkimus, įvykdė keletą ekonominių reformų bei sumažino šalies infliaciją. 1993 metais prezidentu buvo išrinktas kuris surinko 56% visų balsavusių balsus. Šis prezidentas įvykdė kelias svarbias reformas, sumažino korupciją bei davę daugiau galių kariuomenei. 1998 metais uraganas Mičas praūžė pro Hondūrą, palikdamas daugiau nei pusantro milijono žmonių be gyvenimo vietos bei nunešdamas 5000 žmonių gyvybių.
2009 metais šalyje prasidėjo karinis perversmas, kuris nuvertė tuometinį prezidentą Manuelį Selachą, tačiau dėl Jungtinų Tautų ir JTO pozicijų šiuo klausimų, daugelis valstybių Manuelį Selachą vis dar laiko teisėtu valstybės prezidentu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hondūro istorija, Kas yra Hondūro istorija? Ką reiškia Hondūro istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pirmieji Honduro gyventojai buvo majai kurie dabar sudaro apie 7 procentus visu salies gyventoju Si tauta ir iki siu laiku paliko daug vertingu istorijai architekturos statiniu Viduramziais salis buvo uzimta Ispanijos konkistadoru Centrines Amerikos istorijaMajai Centroamerika TAZGvatemalos karalyste 1821 23 JCA Provincijos 1823 40 1842 44 1852 1896 98 CA valstybiu organizacija 1951 Honduras NikaragvaHonduro istorija1821 m Honduras iskovojo nepriklausomybe nuo Ispanijos ir tapo Federalines Centrines Amerikos Respublikos dalis 1840 m salis tapo visiskai nepriklausoma 1880 m Sostine buvo perkelta is Komajagvos į Tegusigalpa 1969 m prasidejo karas su Salvadoru 1982 m buvo priimta nauja konstitucija 1998 m uraganas Micas sunaikino didele dalį salies infrastrukturos Ankstyvieji amziaiPries Amerikos kolonizavima Honduras buvo Mezoamerikos dalis Didziaja dali dabartines salies teritorijos uzeme Maju civilizacija Pagrindinis Honduro miestas tais laikais buvo Kopanas kuris dabar yra įrasytas į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa Kolonizavimu amziaiKristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis atrades sias zemes Jis issilaipino netoli dabartinio Truchiljo miesto 1502 metais Tuo metu kai Ispanai pradejo kolonizuoti si krasta salies vakarines teritorijos buvo uzimtos Maju vidurio Honduras buvo apgyvendintas lenku vidurio pietu pakrantese gyveno tolai o rytu Hondure gyveno pecai miskitai bei sumai 1524 metu sausį Hernanas Kortesas įsake kapitonui įkurti gyvenviete Hondure Kapitonas atplaukes su keliais laivais bei daugiau nei 400 kareiviu bei kolonistu pirmiausia isplauke į Kuba paimti istekliu butinu gyvenvietes statybai Olidas atplaukes is Kubos į Honduro pakrantes įkure gyvenviete ir paskelbe save jos gubernatoriumi Hernanas Kortesas suzinojes apie jo zemiu pasisavinima issiunte savo pusbrolį Fransiska de las Kasa su keliais laivais į Hondura kad pasalintu Olida is Kortesui priklausanciu teritoriju Nors ir dauguma La Kaso laivu buvo paskandinti keleta dienu besitiesianciose audrose keli laivai vis delto pasieke Triunfo įlanka Kada La Kasas atvyko į Olido bustine didele dalis Olido armijos kovojo pries Chilo Gonsaleso Davilos ispanu armija Vis delto Olidas nusprende issiusti dvi karaveles La Kasas atsake ugnimi ir issiunte kelis zmones uzimti Olido laivus Galu gale Olidas pasiule taika todel La Kasas neislaipino savo pajegu Atejus nakciai pakilo audra kuri sunaikino jo flotile zuvo trecdalis kariu Likusieji buvo paimti kaip belaisviai po 2 dienu bado Po to kai jie priseke buti lojalus Olidui jis juos islaisvino taciau La Kasas vis dar buvo paliktas kaip kalinys kuris turejo prisijungti prie Gonsaleso kariuomenes Patys ispanai turi dvi skirtingas versijas kas atsitiko toliau Istorikas Antonio de Herrera y Tordesillas XVII amziuje rase kad Olido kariai sukilo ir jį nuzude Kitas Ispanijos kronikas savo veikaluose rase kad La Kasas pagrobe Olida ir nukirto jam galva Honduro nepriklausomybeHonduras kaip ir kitos Centrines Amerikos provincijos iskovojo nepriklausomybe 1821 metais nuo Ispanijos 1923 metais Honduras prisijunge prie Jungtiniu Centrines Amerikos Provinciju 1899 1948 m 1899 metais prezidentu buvo isrinktas kuris sustiprino salies ekonomine padetį Sekantis prezidentas sekmingai pasipriesino Gvatemalos puolimui 1906 metais Taciau galingas Nikaragvos prezidentas Chose Santosas Zelaja pradejo kenkti Bonilai Į si konflikta įsikiso Jungtines Amerikos Valstijos sukviesdamos Meksika bei 5 Centrines Amerikos salis į diplomatinį pokalbį del stabilumo didinimo siame regione Per taip vadinamaja didziaja depresija salį valde generolas Jo diktatorinis valdymo budas padejo jam issilaikyti valdzioje iki pat 1948 metu 1954 1979 m 1954 spalį įvyko prezidento rinkiniai taciau nei vienas is kandidatu nesurinko reikiamo balsu skaiciaus ir gruodį valdzia uzgrobe tuometinis vice prezidentas Chulio Losanas Diasas Po dveju metu prezidentas buvo nuverstas ir buvo isrinkta nauja valdzia 1969 metais prasidejo trumpas taip vadinamas Futbolo karas tarp Honduro ir Salvadoro 1979 m dabartis1979 metais salis grizo į demokratiska salies valdyma 1981 metais įvyko prezidento rinkimai kurios laimejo kuris salyje isvyste pramone ir pagerino gyvenimo lygį Tarp 1979 ir 1985 metu JAV karine ir ekonomine pagalba siai saliai isaugo nuo 31 milijono doleriu iki 282 milijonu doleriu 1990 sausį laimejo prezidento rinkimus įvykde keleta ekonominiu reformu bei sumazino salies infliacija 1993 metais prezidentu buvo isrinktas kuris surinko 56 visu balsavusiu balsus Sis prezidentas įvykde kelias svarbias reformas sumazino korupcija bei dave daugiau galiu kariuomenei 1998 metais uraganas Micas prauze pro Hondura palikdamas daugiau nei pusantro milijono zmoniu be gyvenimo vietos bei nunesdamas 5000 zmoniu gyvybiu 2009 metais salyje prasidejo karinis perversmas kuris nuverte tuometinį prezidenta Manuelį Selacha taciau del Jungtinu Tautu ir JTO poziciju siuo klausimu daugelis valstybiu Manuelį Selacha vis dar laiko teisetu valstybes prezidentu rCentrines Amerikos saliu istorijos Honduras Nikaragva Panama