Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
HimalajaiŠalis Butanas Kinija Indija Pakistanas NepalasAukščiausi kalnai Džomolungma 8848 m Kalnagūbriai Aukštieji Himal
Himalajų kalnai
| Himalajai | |
|---|---|
| Šalis | Butanas, Kinija, Indija, Pakistanas, Nepalas |
| Aukščiausi kalnai | Džomolungma (8848 m) |
| Kalnagūbriai | Aukštieji Himalajai, Mahabharatos kalnagūbris, Transhimalajai |
| Upių ištakos | Ganga, Brahmaputra, Jamuna, Indas, Ravis, Dželamas |
| Ežerai | Pangongas, Manasarovaras, Tiličas, Jamdrokas, , Gurudongmaro ežeras |
| Uolienos | kristaliniai skalūnai, gneisas, granitas, ir kt. |
| Ilgis | ~2400 km |
Himalajai (skr. हिमालय = IAST: Himālaya, urd. ہمالیہ = Hamāleh, kin. 喜馬拉雅山脈, pinyin: Xǐmǎlāyǎ Shānmài) – kalnų grandinė Centrinės Azijos pietinėje dalyje, skirianti Indijos subkontinetą nuo Tibeto plynaukštės.
Himalajų kalnų sistema yra aukščiausia Žemėje su 14 aukščiausių viršukalnių pasaulyje, įskaitant ir Everesto (Džomolungmos) kalną. Čia iškilę virš trisdešimties viršukalnių, siekiančių 7 620 m, tuo tarpu aukščiausia viršukalnė už Azijos žemyno ribų – Akonkagva – siekia tik 6 959 m. sanskrito kalba „Himalajai“ reiškia „sniego buveinė“ (iš žodžių hima „sniegas“ ir ālaya „buveinė“).
Himalajai išsiplėtę per penkias valstybes – Pakistaną, Indiją, Kiniją, Butaną ir Nepalą. Himalajuose prasideda kelios milžiniškos upės – Indas, Ganga, Brahmaputra, Jamuna. Himalajų upių baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln. žmonių, įskaitant ir Bangladešą.
Geografija
Himalajų kalnų regionas, kurią sudaro trys lygiagrečios virtinės, driekiasi apie 2400 km, nuo Nanga Parbato vakaruose iki rytuose. Jam priklauso Indijos valstijos Džamu ir Kašmyras, Himačal Pradešas, Utarakhandas, Sikimas ir Arunačal Pradešas, taip pat Nepalas, Butanas. Pietinė Istorinio Tibeto dalis taip pat driekiasi šalia Himalajų.
Kalnų juostos plotis svyruoja nuo 250 iki 350 km. Jį sudaro kelios lygiagrečiai einančios gamtinės juostos (vardinamos iš pietų į šiaurę):
- Terajai – tropinės pelkingos žemumos, esančios kalnų papėdėje. Jų gamtinė juosta tęsiasi nuo Jamunos vakaruose iki Bramaputros rytuose.
- – pereinamoji akmeninga miškais apaugusi zona.
- Šivaliko kalnagūbris – jauniausia iš trijų virtinių, vadinamoji Subhimalajinė virtinė, iškilusi apie 1200 m. Ji sudaryta iš kylančių Himalajų erozinės medžiagos. Šioje gamtinėje zonoje įsiterpę dideli tropiniai slėniai, vadinami vidiniais terajais.
- Žemieji Himalajai (arba Mahabharatos kalnagūbris) – virtinė, iškilusi 2000–5000 m. Čia driekiasi Indijai priklausantys Šimla, ir Dardžilingo kalnai. Driekiasi nuo Indo upės vakaruose iki Brahmaputros rytuose. Prieš Bramaputrą susilieja su Aukštaisiais Himalajais. Šios grandinės zonoje ir į šiaurę nuo jos yra tinkamos sąlygos žemdirbystei, todėl regionas gana tankiai gyvenamas.
- Aukštieji Himalajai – labiausiai į šiaurę nutolusi virtinė yra vadinama Aukštaisiais Himalajais, ji yra viena iš seniausių ir iškyla daugiau nei 6000 m; jai priklauso aukščiausios pasaulio viršukalnės, išskyrus antrąjį pagal aukštį planetos kalną K2, kuris priklauso Karakorumo kalnynui.
- Transhimalajai – gamtinė zona, kuri pereina į Tibeto plynaukštę.
Geologija
Himalajai susidarę alpinės kalnodaros metu. Kalnai iškilo susidūrus su Eurazijos plokšte. Indijos plokštė ir toliau 67 mm per metus greičiu remiasi į Eurazijos plokštę, dėl to Himalajai vis dar palengva kyla (20 mm per metus). Pietiniai šlaitai sudaryti daugiausia iš smiltainio ir konglomerato, šerdiniai šlaitai ir ašinė dalis – gneiso, granito, kristalinių skalūnų, bei kitų kristalinių ir metamorfinių uolienų.
Himalajai nuo Indo-Gangos lygumos kyla trimis pakopomis – Šivaliko kalvomis, toliau Mažaisiais Himalajais (, ir kt.) bei keleto slėnių ir dubumų (Katmandu, Kašmyro slėnių ir kt.) atskirtais Didžiaisiais Himalajais. Pastarieji skirstomi į Asamo, Nepalo, Pandžabo ir Kumaono dalis. Jiems būdingi alpinio pobūdžio smailiaviršūniai gūbriai, dideli aukščių skirtumai, didelis apledėjimas (~33 000 km²). Šiauriniai Himalajų šlaitai lėkštesni, leidžiasi į Tibeto plokščiakalnį, nuo kurio skiria .
Ežerai
Himalajų regionas yra nužymėtas šimtais ežerų. Dauguma jų virš jūros lygio iškilę daugiau nei 5 000 m. Didžiausias ežeras – Pangongas – driekiasi ties Indijos ir Tibeto siena. Jis pakilęs virš jūros lygio apie 4600 m, yra 8 km pločio ir beveik 134 km ilgio. Aukščiausiai esantis ežeras yra Gurudongmaro ežeras šiauriniame Sikime (5 370 m).
Įtaka klimatui
Himalajai turi nepaprastą įtaką Indijos subkontinento ir Tibeto plynaukštės klimatui. Jie apsaugo nuo šaltų, sausų arktinių vėjų, pučiančių į subkontinento pietus, todėl temperatūra Pietų Azijoje yra aukštesnė negu atitinkamose kitų žemynų platumose. Himalajai taip pat suformuoja barjerą musoniniams vėjams, kurie, negalėdami plūsti į šiaurę, atneša daug drėgmės Terai regionui. Manoma, kad Himalajai daro didelį poveikį Centrinės Azijos Taklamakano ir Gobio dykumoms.
Kalnų grandinės taip pat sulaiko vakarų vėjus iš Irano, kurie žiemą atneša sniegą Kašmyrui, liūtis Pandžabui ir šiaurinei Indijai. Tačiau dalis šaltų šiaurės vėjų pasiekia Brahmaputros slėnį, atvėsindami orą Šiaurės Rytų Indijoje ir Bangladeše.
Gamta
Pietiniuose, musonų veikiamuose Himalajų šlaituose iškrenta nuo 1000 (vakaruose) iki 4000 mm (rytuose) kritulių. Šioje kalnų pusėje ryškus vertikalus zoniškumas – nuo pelkėtų džiunglių (terajų) gamta keičiasi į visžalius atogrąžų miškus, toliau į lapus metančių medžių ir spygliuočių miškus, krūmynus, pievas. Šiauriuose, sausringuose šlaituose vyrauja kalnų stepės ir pusdykumės. 5000 m aukštyje prasideda ledyniniai kraštovaizdžiai.
Religija ir mitologija
Keletas vietų Himalajuose turi sakralinės reikšmės reikšmės hinduizmo ir budizmo išpažinėjams. Hinduizme Himalajai įsivaizduojami kaip dievas Himavanas, Šivos žmonos Parvatės tėvas. Svarbiausios šventvietės:
- Haridvaras – vieta, kur Ganga išteka į lygumą.
- Badrinathas – šventykla, pašvęsta Višnui.
- Kedarnathas – vieta, kur yra vienas 12 „švytinčiųjų lingų“.
- – vieta, kur susiliejusios ir sudaro Gangą.
- Kailašo kalnas – 6718 m aukščio viršukalnė, kuri laikoma dievo Šivos buveine, taip pat didžiai gerbiama budistų, bei papėdėje telkšąs Manasarovaro ežeras, iš kurio išteka Brahmaputra.
- Taip pat Himalajuose gausu Tibeto budistų gerbiamų vietų – šventųjų kalnų, perėjų, upių; daugelyje slėnių stovi vienuolynai.
Šaltiniai
- Rimantas Krupickas, Danutė Rimšienė. Himalajai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 562 psl.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 116
Nuorodos
- Himalajų geologija Archyvuota kopija 2005-04-04 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- Himalajų gimimas (anglų kalba)
- Informacija apie Himalajus Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Himalajų kalnai, Kas yra Himalajų kalnai? Ką reiškia Himalajų kalnai?
HimalajaiSalis Butanas Kinija Indija Pakistanas NepalasAuksciausi kalnai Dzomolungma 8848 m Kalnagubriai Aukstieji Himalajai Mahabharatos kalnagubris TranshimalajaiUpiu istakos Ganga Brahmaputra Jamuna Indas Ravis DzelamasEzerai Pangongas Manasarovaras Tilicas Jamdrokas Gurudongmaro ezerasUolienos kristaliniai skalunai gneisas granitas ir kt Ilgis 2400 km Himalajai skr ह म लय IAST Himalaya urd ہمالیہ Hamaleh kin 喜馬拉雅山脈 pinyin Xǐmǎlayǎ Shanmai kalnu grandine Centrines Azijos pietineje dalyje skirianti Indijos subkontineta nuo Tibeto plynaukstes Himalaju kalnu sistema yra auksciausia Zemeje su 14 auksciausiu virsukalniu pasaulyje įskaitant ir Everesto Dzomolungmos kalna Cia iskile virs trisdesimties virsukalniu siekianciu 7 620 m tuo tarpu auksciausia virsukalne uz Azijos zemyno ribu Akonkagva siekia tik 6 959 m sanskrito kalba Himalajai reiskia sniego buveine is zodziu hima sniegas ir alaya buveine Himalajai issiplete per penkias valstybes Pakistana Indija Kinija Butana ir Nepala Himalajuose prasideda kelios milziniskos upes Indas Ganga Brahmaputra Jamuna Himalaju upiu baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln zmoniu įskaitant ir Bangladesa GeografijaHimalaju geografine vieta zemelapyjeHimalajai Himalaju kalnu regionas kuria sudaro trys lygiagrecios virtines driekiasi apie 2400 km nuo Nanga Parbato vakaruose iki rytuose Jam priklauso Indijos valstijos Dzamu ir Kasmyras Himacal Pradesas Utarakhandas Sikimas ir Arunacal Pradesas taip pat Nepalas Butanas Pietine Istorinio Tibeto dalis taip pat driekiasi salia Himalaju Kalnu juostos plotis svyruoja nuo 250 iki 350 km Jį sudaro kelios lygiagreciai einancios gamtines juostos vardinamos is pietu į siaure Terajai tropines pelkingos zemumos esancios kalnu papedeje Ju gamtine juosta tesiasi nuo Jamunos vakaruose iki Bramaputros rytuose pereinamoji akmeninga miskais apaugusi zona Sivaliko kalnagubris jauniausia is triju virtiniu vadinamoji Subhimalajine virtine iskilusi apie 1200 m Ji sudaryta is kylanciu Himalaju erozines medziagos Sioje gamtineje zonoje įsiterpe dideli tropiniai sleniai vadinami vidiniais terajais Zemieji Himalajai arba Mahabharatos kalnagubris virtine iskilusi 2000 5000 m Cia driekiasi Indijai priklausantys Simla ir Dardzilingo kalnai Driekiasi nuo Indo upes vakaruose iki Brahmaputros rytuose Pries Bramaputra susilieja su Aukstaisiais Himalajais Sios grandines zonoje ir į siaure nuo jos yra tinkamos salygos zemdirbystei todel regionas gana tankiai gyvenamas Aukstieji Himalajai labiausiai į siaure nutolusi virtine yra vadinama Aukstaisiais Himalajais ji yra viena is seniausiu ir iskyla daugiau nei 6000 m jai priklauso auksciausios pasaulio virsukalnes isskyrus antrajį pagal aukstį planetos kalna K2 kuris priklauso Karakorumo kalnynui Transhimalajai gamtine zona kuri pereina į Tibeto plynaukste GeologijaHimalajai susidare alpines kalnodaros metu Kalnai iskilo susidurus su Eurazijos plokste Indijos plokste ir toliau 67 mm per metus greiciu remiasi į Eurazijos plokste del to Himalajai vis dar palengva kyla 20 mm per metus Pietiniai slaitai sudaryti daugiausia is smiltainio ir konglomerato serdiniai slaitai ir asine dalis gneiso granito kristaliniu skalunu bei kitu kristaliniu ir metamorfiniu uolienu Himalajai nuo Indo Gangos lygumos kyla trimis pakopomis Sivaliko kalvomis toliau Mazaisiais Himalajais ir kt bei keleto sleniu ir dubumu Katmandu Kasmyro sleniu ir kt atskirtais Didziaisiais Himalajais Pastarieji skirstomi į Asamo Nepalo Pandzabo ir Kumaono dalis Jiems budingi alpinio pobudzio smailiavirsuniai gubriai dideli auksciu skirtumai didelis apledejimas 33 000 km Siauriniai Himalaju slaitai lekstesni leidziasi į Tibeto ploksciakalnį nuo kurio skiria EzeraiGokyo ezeras Himalaju regionas yra nuzymetas simtais ezeru Dauguma ju virs juros lygio iskile daugiau nei 5 000 m Didziausias ezeras Pangongas driekiasi ties Indijos ir Tibeto siena Jis pakiles virs juros lygio apie 4600 m yra 8 km plocio ir beveik 134 km ilgio Auksciausiai esantis ezeras yra Gurudongmaro ezeras siauriniame Sikime 5 370 m Gurudongmaro ezerasĮtaka klimatuiHimalajai turi nepaprasta įtaka Indijos subkontinento ir Tibeto plynaukstes klimatui Jie apsaugo nuo saltu sausu arktiniu veju pucianciu į subkontinento pietus todel temperatura Pietu Azijoje yra aukstesne negu atitinkamose kitu zemynu platumose Himalajai taip pat suformuoja barjera musoniniams vejams kurie negaledami plusti į siaure atnesa daug dregmes Terai regionui Manoma kad Himalajai daro didelį poveikį Centrines Azijos Taklamakano ir Gobio dykumoms Kalnu grandines taip pat sulaiko vakaru vejus is Irano kurie ziema atnesa sniega Kasmyrui liutis Pandzabui ir siaurinei Indijai Taciau dalis saltu siaures veju pasiekia Brahmaputros slenį atvesindami ora Siaures Rytu Indijoje ir Bangladese GamtaPietiniuose musonu veikiamuose Himalaju slaituose iskrenta nuo 1000 vakaruose iki 4000 mm rytuose krituliu Sioje kalnu puseje ryskus vertikalus zoniskumas nuo pelketu dziungliu teraju gamta keiciasi į viszalius atograzu miskus toliau į lapus metanciu medziu ir spygliuociu miskus krumynus pievas Siauriuose sausringuose slaituose vyrauja kalnu stepes ir pusdykumes 5000 m aukstyje prasideda ledyniniai krastovaizdziai Religija ir mitologijaKeletas vietu Himalajuose turi sakralines reiksmes reiksmes hinduizmo ir budizmo ispazinejams Hinduizme Himalajai įsivaizduojami kaip dievas Himavanas Sivos zmonos Parvates tevas Svarbiausios sventvietes Haridvaras vieta kur Ganga isteka į lyguma Badrinathas sventykla pasvesta Visnui Kedarnathas vieta kur yra vienas 12 svytinciuju lingu vieta kur susiliejusios ir sudaro Ganga Kailaso kalnas 6718 m aukscio virsukalne kuri laikoma dievo Sivos buveine taip pat didziai gerbiama budistu bei papedeje telksas Manasarovaro ezeras is kurio isteka Brahmaputra Taip pat Himalajuose gausu Tibeto budistu gerbiamu vietu sventuju kalnu pereju upiu daugelyje sleniu stovi vienuolynai SaltiniaiRimantas Krupickas Danute Rimsiene Himalajai Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 562 psl Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 116NuorodosHimalaju geologija Archyvuota kopija 2005 04 04 is Wayback Machine projekto anglu kalba Himalaju gimimas anglu kalba Informacija apie Himalajus Archyvuota kopija 2010 06 12 is Wayback Machine projekto anglu kalba