Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vidiniai terajai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Terajai (hind. तराई, IAST: tarāī, urd. ترائی – „drėgna žemė“) – gamtinis Himalajų regionas, siaura gamtinė zona, juosianti piečiausią Himalajų kalnagūbrį (Sivaliką) ir pietų. Šiaurėje ji siekiasi su pereinamąja gamtine zona, o pietuose ji susisiekia su derlinga Indijos subkontinento aliuvine lyguma.
Terajai prasideda ties Džamnos upe vakaruose ir baigiasi ties Bramaputros upe rytuose. Jie eina per šias valstybes ir Indijos valstijas: Himačal Pradešą, Utarakhandą, Nepalą, Sikimą, Butaną, Arunačal Pradešą.
Gamta
Regionui būdingi molio ir smėlio dirvožemiai ir aukštas gruntinio vandens lygis, kas daro jį labai drėgną, pelkingą ir dažnai užliejamą iš Himalajų atitekančių upių.
Zonoje stepinė augmenija su ypač aukštomis žolėmis kaitaliojasi su tropiniais miškais. Čia veisiasi , dramblys, tigras, lokys, leopardas, kiti laukiniai gyvūnai.
Terajų gamtinėje juostoje Nepale įkurti 4 nacionaliniai parkai.
Terajai, esantys į pietus nuo Sivaliko, vadinami „Išoriniais terajais“. Tos pačios gamtinės sąlygos būdingos ir siaurai 5-10 km pločio juostai, esančiai šiauriau Sivaliko ir iš šiaurės apribotai Mahabharatos kalnagūbrio. Čia susidaro ilgi iš rytų į vakarus nusidriekę kalnų slėniai, vadinami vidiniais terajais arba dun, siekiantys iki 100 km ilgio.
Kultūra, ekonomika
Kadangi drėgnas klimatas leido greitai plisti maliarijai, šis džiunglių regionas istoriškai buvo rečiau gyvenamas, čia gyvenę tautelės (daugiausia ) buvo prisitaikę išlikti gana žmogui netinkamomis sąlygomis. Tiek šiauriau gyvenę aukštikalnių tautos, tiek piečiau esančių lygumų tautos į vietos gentis žiūrėjo pažeminančiai, ir dabar jos užima vieną žemiausių vietų visuomenės hierarchijoje. Joms taikomas bendras pavadinimas (madhesi (मधेसी), kuris yra diskriminuojantis žodis. Jie kalba įvairiausiomis kalbomis: daugiausia hindi dialektais , bhodžpuri, avadhi ir kt.
XX a., kai išmokta kovoti su maliarija, terajai buvo gausiai apgyvendinami. Masiškai kertami tropiniai miškai, lygumose vystomas žemės ūkis, nes tai – vienos derlingiausių žemių Nepale. Čia gausiai auginami ryžiai, kviečiai, cukranendrės, tabakas ir kitos kultūros. Vietos tautos yra išstumiamos nepalių ir indų iš pietų.
Vidinių terajų slėniai
Vidinių terajų slėniai turi savo pavadinimus. Iš vakarų į rytus jie yra tokie:
- Dehradunas (Utarakhando ) – vienas didžiausių slėnių, su dideliu to paties pavadinimo miestu,
- Džogbudha (Nepalo ), menkai įsisavintas slėnis
- Surkhetas (Nepalo ), didžiausia gyvenvietė Birendranagaras, vietinės tautos – ir radžhi
- Dangas ir Deukhuris (Nepalo ) – du paralelūs slėniai, vietinės tautos – taru ir kham magarai, didžiausia gyvenvietė .
- Čitvanas – (Nepalo ) – vienas didžiausių slėnių, esantis į pietus nuo Katmandu, gyvenamas taru, danuvar, darai and madžhi tautų. Narajani upė daro slėnį ypač derlingą, čia yra ne vienas miestas.
- Kamala (Nepalo ) – atsiradęs Trijuga ir Koši upių santakoje. Menkai įsisavintas slėnis.
- Marin Khola (Nepalo ) – gyvenamas haju tautelės, didžiausia gyvenvietė – Kamalamai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vidiniai terajai, Kas yra Vidiniai terajai? Ką reiškia Vidiniai terajai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Terajai hind तर ई IAST tarai urd ترائی dregna zeme gamtinis Himalaju regionas siaura gamtine zona juosianti pieciausia Himalaju kalnagubrį Sivalika ir pietu Siaureje ji siekiasi su pereinamaja gamtine zona o pietuose ji susisiekia su derlinga Indijos subkontinento aliuvine lyguma Tropines pelkingos dziungles Citvano slenyje Terajai prasideda ties Dzamnos upe vakaruose ir baigiasi ties Bramaputros upe rytuose Jie eina per sias valstybes ir Indijos valstijas Himacal Pradesa Utarakhanda Nepala Sikima Butana Arunacal Pradesa GamtaRegionui budingi molio ir smelio dirvozemiai ir aukstas gruntinio vandens lygis kas daro jį labai dregna pelkinga ir daznai uzliejama is Himalaju atitekanciu upiu Zonoje stepine augmenija su ypac aukstomis zolemis kaitaliojasi su tropiniais miskais Cia veisiasi dramblys tigras lokys leopardas kiti laukiniai gyvunai Teraju gamtineje juostoje Nepale įkurti 4 nacionaliniai parkai Terajai esantys į pietus nuo Sivaliko vadinami Isoriniais terajais Tos pacios gamtines salygos budingos ir siaurai 5 10 km plocio juostai esanciai siauriau Sivaliko ir is siaures apribotai Mahabharatos kalnagubrio Cia susidaro ilgi is rytu į vakarus nusidrieke kalnu sleniai vadinami vidiniais terajais arba dun siekiantys iki 100 km ilgio Kultura ekonomikaPagrindinis straipsnis taru kaimelis Kadangi dregnas klimatas leido greitai plisti maliarijai sis dziungliu regionas istoriskai buvo reciau gyvenamas cia gyvene tauteles daugiausia buvo prisitaike islikti gana zmogui netinkamomis salygomis Tiek siauriau gyvene aukstikalniu tautos tiek pieciau esanciu lygumu tautos į vietos gentis ziurejo pazeminanciai ir dabar jos uzima viena zemiausiu vietu visuomenes hierarchijoje Joms taikomas bendras pavadinimas madhesi मध स kuris yra diskriminuojantis zodis Jie kalba įvairiausiomis kalbomis daugiausia hindi dialektais bhodzpuri avadhi ir kt XX a kai ismokta kovoti su maliarija terajai buvo gausiai apgyvendinami Masiskai kertami tropiniai miskai lygumose vystomas zemes ukis nes tai vienos derlingiausiu zemiu Nepale Cia gausiai auginami ryziai kvieciai cukranendres tabakas ir kitos kulturos Vietos tautos yra isstumiamos nepaliu ir indu is pietu Vidiniu teraju sleniaiNepalo topografinis zemelapis Vidiniu teraju sleniai turi savo pavadinimus Is vakaru į rytus jie yra tokie Dehradunas Utarakhando vienas didziausiu sleniu su dideliu to paties pavadinimo miestu Dzogbudha Nepalo menkai įsisavintas slenis Surkhetas Nepalo didziausia gyvenviete Birendranagaras vietines tautos ir radzhi Dangas ir Deukhuris Nepalo du paralelus sleniai vietines tautos taru ir kham magarai didziausia gyvenviete Citvanas Nepalo vienas didziausiu sleniu esantis į pietus nuo Katmandu gyvenamas taru danuvar darai and madzhi tautu Narajani upe daro slenį ypac derlinga cia yra ne vienas miestas Kamala Nepalo atsirades Trijuga ir Kosi upiu santakoje Menkai įsisavintas slenis Marin Khola Nepalo gyvenamas haju tauteles didziausia gyvenviete Kamalamai