Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukštieji HimalajaiŠalis Indija Nepalas Butanas KLR Tibetas Aukščiausi kalnai Everestas Gangkhar Puensum Kančendžanga Na
Aukštieji Himalajai
| Aukštieji Himalajai | |
|---|---|
| Šalis | Indija, Nepalas, Butanas, KLR (Tibetas) |
| Aukščiausi kalnai | Everestas, Gangkhar Puensum, Kančendžanga, Nanga Parbat ir kt. |
| Kalnagūbriai | , kt. |
| Upių ištakos | , Gangas, Džamna, Manasas, Tista, Torsa, Narajani ir kt. |
| Ežerai | |
| Uolienos | |
| Ilgis | 2400 km |
Aukštieji Himalajai, Didieji Himalajai – Himalajų kalnų sistemos gamtinė zona, kalnų grandinė, viena iš trijų pagrindinių juostų, esanti arčiausiai Tibeto plynaukštės. Tai – aukščiausias pasaulio kalnagūbris, kur vidutinis aukštingumas yra 6000 m.
Iš pietų juos juosia Mahabharatos kalnagūbris ir „vidurio kalvų“ regionas, kuriame aukštingumas svyruoja tarp 1200–2400 m. Šiaurėje Aukštieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukštę, taip vadinamą Trans-Himalajų gamtinę zoną. Grandinė tęsiasi nuo Indo vakaruose iki Bramaputros upės rytuose. Jų ilgis yra apie 2400 km.
Aukštųjų Himalajų kalnynas beveik sutampa su Kinijos pietvakarine siena, kartu praeidamas pro Indijos Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo, Utarakhando, Nepalo, Sikimo (Indija), Butano ir Arunačal Pradešo (Indija) teritorijas.
Kalnagūbriai ir kalnai
Visa Aukštųjų Himalajų sistema skirstoma į šešias atkarpas, administruojamas skirtingų valstybių (ar valstijų), kurių ribas dažniausiai žymi svarbiausios upės:
- Vakarų (Pandžabo) Himalajai – Vakaruose Himalajai atsiremia į Karakorumą, vakariausiai esantis žymus Himalajų kalnas yra Nanga Parbat (Pakistano kontroliuojamoje teritorijoje). Pirmoji Himalajų atkarpa prasideda nuo Indo upės ir tęsiasi iki Satledžo. Administruojama Indijos (Džamu ir Kašmyro), šiauriausia dalis kontroliuojama Pakistano. Šiai atkarpai būdinga tai, kad greta eina du kalnagūbriai: pagrindinis Himalajų kalnagūbris ir rytuose. Tarp jų įsiterpę keli dideli slėniai.
- Gharvalio Himalajai – tęsiasi nuo Satledžo iki upės. Administruojamas Indijos (Himačal Pradešo ir Utarakhando). Šioje atkarpoje, kaip ir Pandžabo Himalajuose, greta pagrindinio kalnagūbrio yra Zanskaro kalnagūbris. Atkarpos aukščiausia viršūnė yra (7816 m).
- Centriniai (Nepalo) Himalajai – pati sudėtingiausia ir aukščiausia Himalajų atkarpa, pasidedanti ties Mahakali (kartu tai ir Nepalo vakarinė siena) ir pasibaigianti ties upe. Administruojama Nepalo valstybės. Ją sudaro apie 20 atskirų kalnagūbrių, vadinamų „himaliais“. Atkarpoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas (8,848), ir kitos viršūnės: Lotsė, Makalu, Čo Oju, Dhaulagiris, Manaslu, Anapurna ir kitos.
- Sikimo Himalajai – trumpa atkarpa nuo Tamuro iki Čumbi slėnio. Administruojama Indijos Sikimo valstijos. Čia aukščiausia viršūnė yra Kančendžanga (8598 m).
- Butano Himalajai – tęsiasi nuo Čumbi slėnio iki Manaso upės. Administruojamos Butano valstybės. Aukščiausios viršūnės yra Kula Kangri ir Gangkhar Puensumas.
- Rytų (Asamo) Himalajai – tęsiasi tarp Manaso ir Brahmaputros. Nors ir vadinami Asamo vardu, yra administruojami Indijos Arunačal Pradešo valstijos. Žemiausia Himalajų atkarpa. Ryčiausia svarbi Himalajų viršūnė yra Namča Barva (7756 m), ties kuria Brahmaputra daro staigų posūkį į pietus.
Gamta
Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.) klimato juostos. Ištisus metus temperatūra laikosi žemiau nulio. Klimatas ypač atšiaurus, amžinas įšalas, ledynai (bendras jų plotas – 33 tūkst kv. km.). Aukštuosiuose Himalajuose, maitinamos šų ledynų, prasideda daugybė upių, kurių visos teka į Indijos subkontinentą.
Augalija ir gyvūnija labai skurdi. Žemiausiose teritorijose auga tam tikra aukštikalnių augalija. Vasarą čia iš žemumų migruoja snieginiai leopardai.
Dėl unikalios gamtos regione įkurta labai daug nacionalinių parkų ir draustinių. Tarp jų yra Didžiųjų Himalajų, Pušų slėnio (Himačal Pradešas), Gongotrio, Nanda Devi, Gėlių slėnio (Utarakhande), Šei Poksundo, Anapurnos, Manaslu, Langtango, Sagarmathos, Makalu Baruno, Kančendžungos (Nepalas) ir kiti nacionaliniai parkai. Kai kurie jų paskelbti pasaulio paveldu.
Regionas yra plačiai naudojamas turizmui, pirmiausia alpinizmui, nors kai kuriose šalyse ši veikla yra apribota dėl pasienio demarkacijos nesutarimų (jie egzistuoja tarp KLR ir Butano, taip pat tarp KLR ir Indijos Arunačal Pradeše). Geriausiai Aukštųjų Himalajų turizmą vysto Nepalas, administruojantis aukščiausias pasaulio viršūnes.
Gyventojai
| Tibeto regionas Aukštieji Himalajai | |
|---|---|
| Šalis | Indija, Nepalas, Butanas |
| Tautos | bhotijai |
| Tibeto ist. regionai ir provincijos: U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, , A. Himalajai, Sikimas, Butanas, | |
Buitis
Aukštųjų Himalajų teritorija kaip kultūrinis regionas nepalų kalba dažnai vadinama Parbat. Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m., nors ir retai, dar yra gyvenama, ir tai yra viena atšiauriausių žmogaus gyvenamų teritorijų.
Gyvenimas yra įmanomas tik slėniuose tarp kalnų, kuriuose yra pusiau dirbamos žemės. Čia auginamos šalčiui ir aukštikalnių orui atsparios kultūros, pirmiausia miežis, tačiau dėl žemės nederlingumo tik reti slėniai gali užsiauginti pakankamai. Visas ūkis paremtas gyvulininkyste: čia auginami jakai ir aukštikalnėms atsparūs jų mišrūnai ().
Kultūra
Istoriškai regionas buvo labai svarbus kaip Tibeto ir Indijos civilizacijų riba, per kurią buvo vykdoma gyvybiškai svarbi prekyba tarp Tibeto plynaukštės ir Indijos subkontinento. Šios prekybos dėka per Aukštuosius Himalajus buvo atrasta daugybė kalnų perėjų, žinomų, kaip la. Ir dabar šios perėjos jungia atskiras valstybes, per jas eina svarbiausi keliai tarp Kinijos ir Indijos, kurie ilgą laiką dėl šių dviejų valstybių konflikto buvo uždaryti.
Visas Aukštųjų Himalajų regionas yra įtakotas Tibeto civilizacijos. Nuo VII a., konsoliduojantis budistinei Tibeto kultūrai ir valstybei, tibetiečiai kolonizavo Aukštuosius Himalajus, vietiniams gyventojams skleisdami kultūrą ir apgyvendindami šias atšiaurias teritorijas. Tokie tibetiečių palikuonys bendrai žinomi kaip bhotijai, jie puoselėja Tibeto kultūrą, iš kitų Himalajų tautų (gyvenančių „vidurio kalvose“) išsiskiria religija: išpažįsta Tibeto budizmą ir boną.
Svarbiausi slėniai
Nepaisant bendrų kultūrinių bruožų, Aukštųjų Himalajų gyventojai gyvena atskirtuose kalnų slėniuose, dėl ko šių mažų bendruomenių kultūros ir kalbos izoliavosi – praktiškai kiekvienas slėnis turi atskirą kalbą, kuri dažnai vadinama slėnio vardu.
Svarbiausi Aukštuosiuose Himalajuose kalnų slėniai ir tautelės yra:
- Džamu ir Kašmyre: Suru, Dras (purikai), Zanskaras (zanskariai)
- Himačal Pradeše: Spitis, Lahulis, Bhagiratis (džadhai)
- Utarakhande: Mana, Niti (marčai, tolčai), Džoharas (džohariai), Darma (darmaniai), Vijas (bjansiai), Čauda (čaudansiai), Mahakali (rangkai)
- Nepale: Humla (humlai), Dolpo (dolpai), Mustangas (lovai, seke), Kali Gandaki (thakaliai, čantjaliai), Nar (nar phu), Manangas (manangbai), Buru Gandaki (nubri, ghale), Šiar Khola (tsumai), Helambu (Helambu šerpai), Langtangas (tamangai, ), Džiri (džireliai), Khumbu (šerpai), Arunas (, naaba), Tamuras (valungbai, thudamai)
- Sikime: Čumbi (gromai)
- Butane: Laja (lajapai), Lunana (lunanapai)
- Arunačal Pradeše: Tavangas ()
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštieji Himalajai, Kas yra Aukštieji Himalajai? Ką reiškia Aukštieji Himalajai?
Aukstieji HimalajaiSalis Indija Nepalas Butanas KLR Tibetas Auksciausi kalnai Everestas Gangkhar Puensum Kancendzanga Nanga Parbat ir kt Kalnagubriai kt Upiu istakos Gangas Dzamna Manasas Tista Torsa Narajani ir kt EzeraiUolienosIlgis 2400 km Aukstieji Himalajai Didieji Himalajai Himalaju kalnu sistemos gamtine zona kalnu grandine viena is triju pagrindiniu juostu esanti arciausiai Tibeto plynaukstes Tai auksciausias pasaulio kalnagubris kur vidutinis aukstingumas yra 6000 m Is pietu juos juosia Mahabharatos kalnagubris ir vidurio kalvu regionas kuriame aukstingumas svyruoja tarp 1200 2400 m Siaureje Aukstieji Himalajai pereina į Tibeto plynaukste taip vadinama Trans Himalaju gamtine zona Grandine tesiasi nuo Indo vakaruose iki Bramaputros upes rytuose Ju ilgis yra apie 2400 km Aukstuju Himalaju kalnynas beveik sutampa su Kinijos pietvakarine siena kartu praeidamas pro Indijos Dzamu ir Kasmyro Himacal Pradeso Utarakhando Nepalo Sikimo Indija Butano ir Arunacal Pradeso Indija teritorijas Kalnagubriai ir kalnaiVisa Aukstuju Himalaju sistema skirstoma į sesias atkarpas administruojamas skirtingu valstybiu ar valstiju kuriu ribas dazniausiai zymi svarbiausios upes Vakaru Pandzabo Himalajai Vakaruose Himalajai atsiremia į Karakoruma vakariausiai esantis zymus Himalaju kalnas yra Nanga Parbat Pakistano kontroliuojamoje teritorijoje Pirmoji Himalaju atkarpa prasideda nuo Indo upes ir tesiasi iki Satledzo Administruojama Indijos Dzamu ir Kasmyro siauriausia dalis kontroliuojama Pakistano Siai atkarpai budinga tai kad greta eina du kalnagubriai pagrindinis Himalaju kalnagubris ir rytuose Tarp ju įsiterpe keli dideli sleniai Gharvalio Himalajai tesiasi nuo Satledzo iki upes Administruojamas Indijos Himacal Pradeso ir Utarakhando Sioje atkarpoje kaip ir Pandzabo Himalajuose greta pagrindinio kalnagubrio yra Zanskaro kalnagubris Atkarpos auksciausia virsune yra 7816 m Centriniu Himalaju auksciausios virsunes vaizdas is Tibeto puses KancendzungaCentriniai Nepalo Himalajai pati sudetingiausia ir auksciausia Himalaju atkarpa pasidedanti ties Mahakali kartu tai ir Nepalo vakarine siena ir pasibaigianti ties upe Administruojama Nepalo valstybes Ja sudaro apie 20 atskiru kalnagubriu vadinamu himaliais Atkarpoje yra 8 is 10 auksciausiu pasaulio kalnu tarp ju ir auksciausias pasaulio kalnas Everestas 8 848 ir kitos virsunes Lotse Makalu Co Oju Dhaulagiris Manaslu Anapurna ir kitos Sikimo Himalajai trumpa atkarpa nuo Tamuro iki Cumbi slenio Administruojama Indijos Sikimo valstijos Cia auksciausia virsune yra Kancendzanga 8598 m Butano Himalajai tesiasi nuo Cumbi slenio iki Manaso upes Administruojamos Butano valstybes Auksciausios virsunes yra Kula Kangri ir Gangkhar Puensumas Rytu Asamo Himalajai tesiasi tarp Manaso ir Brahmaputros Nors ir vadinami Asamo vardu yra administruojami Indijos Arunacal Pradeso valstijos Zemiausia Himalaju atkarpa Ryciausia svarbi Himalaju virsune yra Namca Barva 7756 m ties kuria Brahmaputra daro staigu posukį į pietus Gharvalio Himalaju peizazasGamtaGeliu slenio nacionalinis parkas Sioje gamtineje juostoje isskiriamos subarktine 3600 m 4400 m ir arktine virs 4400 m klimato juostos Istisus metus temperatura laikosi zemiau nulio Klimatas ypac atsiaurus amzinas įsalas ledynai bendras ju plotas 33 tukst kv km Aukstuosiuose Himalajuose maitinamos su ledynu prasideda daugybe upiu kuriu visos teka į Indijos subkontinenta Augalija ir gyvunija labai skurdi Zemiausiose teritorijose auga tam tikra aukstikalniu augalija Vasara cia is zemumu migruoja snieginiai leopardai Del unikalios gamtos regione įkurta labai daug nacionaliniu parku ir draustiniu Tarp ju yra Didziuju Himalaju Pusu slenio Himacal Pradesas Gongotrio Nanda Devi Geliu slenio Utarakhande Sei Poksundo Anapurnos Manaslu Langtango Sagarmathos Makalu Baruno Kancendzungos Nepalas ir kiti nacionaliniai parkai Kai kurie ju paskelbti pasaulio paveldu Regionas yra placiai naudojamas turizmui pirmiausia alpinizmui nors kai kuriose salyse si veikla yra apribota del pasienio demarkacijos nesutarimu jie egzistuoja tarp KLR ir Butano taip pat tarp KLR ir Indijos Arunacal Pradese Geriausiai Aukstuju Himalaju turizma vysto Nepalas administruojantis auksciausias pasaulio virsunes GyventojaiTibeto regionas Aukstieji HimalajaiSalis Indija Nepalas ButanasTautos bhotijaiTibeto ist regionai ir provincijos U cangas Amdo Khamas Cangtangas Ladakas A Himalajai Sikimas Butanas DzoBuitis Aukstuju Himalaju teritorija kaip kulturinis regionas nepalu kalba daznai vadinama Parbat Nepaisant atsiauraus klimato aukstyje iki 4500 m nors ir retai dar yra gyvenama ir tai yra viena atsiauriausiu zmogaus gyvenamu teritoriju Gyvenimas yra įmanomas tik sleniuose tarp kalnu kuriuose yra pusiau dirbamos zemes Cia auginamos salciui ir aukstikalniu orui atsparios kulturos pirmiausia miezis taciau del zemes nederlingumo tik reti sleniai gali uzsiauginti pakankamai Visas ukis paremtas gyvulininkyste cia auginami jakai ir aukstikalnems atsparus ju misrunai Aukstikalniu bhotijai zanskariai Kultura Pagrindinis straipsnis bhotijai Istoriskai regionas buvo labai svarbus kaip Tibeto ir Indijos civilizaciju riba per kuria buvo vykdoma gyvybiskai svarbi prekyba tarp Tibeto plynaukstes ir Indijos subkontinento Sios prekybos deka per Aukstuosius Himalajus buvo atrasta daugybe kalnu pereju zinomu kaip la Ir dabar sios perejos jungia atskiras valstybes per jas eina svarbiausi keliai tarp Kinijos ir Indijos kurie ilga laika del siu dvieju valstybiu konflikto buvo uzdaryti Visas Aukstuju Himalaju regionas yra įtakotas Tibeto civilizacijos Nuo VII a konsoliduojantis budistinei Tibeto kulturai ir valstybei tibetieciai kolonizavo Aukstuosius Himalajus vietiniams gyventojams skleisdami kultura ir apgyvendindami sias atsiaurias teritorijas Tokie tibetieciu palikuonys bendrai zinomi kaip bhotijai jie puoseleja Tibeto kultura is kitu Himalaju tautu gyvenanciu vidurio kalvose issiskiria religija ispazįsta Tibeto budizma ir bona Svarbiausi sleniai Nepaisant bendru kulturiniu bruozu Aukstuju Himalaju gyventojai gyvena atskirtuose kalnu sleniuose del ko siu mazu bendruomeniu kulturos ir kalbos izoliavosi praktiskai kiekvienas slenis turi atskira kalba kuri daznai vadinama slenio vardu Gyvenamas slenis kalnuose Svarbiausi Aukstuosiuose Himalajuose kalnu sleniai ir tauteles yra Dzamu ir Kasmyre Suru Dras purikai Zanskaras zanskariai Himacal Pradese Spitis Lahulis Bhagiratis dzadhai Utarakhande Mana Niti marcai tolcai Dzoharas dzohariai Darma darmaniai Vijas bjansiai Cauda caudansiai Mahakali rangkai Nepale Humla humlai Dolpo dolpai Mustangas lovai seke Kali Gandaki thakaliai cantjaliai Nar nar phu Manangas manangbai Buru Gandaki nubri ghale Siar Khola tsumai Helambu Helambu serpai Langtangas tamangai Dziri dzireliai Khumbu serpai Arunas naaba Tamuras valungbai thudamai Sikime Cumbi gromai Butane Laja lajapai Lunana lunanapai Arunacal Pradese Tavangas Nuorodoshttp bameduniya tripod com tradingroutes html