Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Humo kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Zahumlė (serb. Захумље – „už Humo (kalno)“), kitaip Zahlumija, Humas, Chelmas – viduramžių valstybė Balkanuose, dabartinėje pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje (Hercegovinos istoriniame regione) ir Kroatijoje (pietinėje Dalmatijoje). Didžiąją dalį jos istorijos ji buvo nuo didesnių valstybių priklausoma valda.
| Захумље Zahumlė | |||||
| vasalė (iki XI a.) Raškos (927-960), Duklios dalis (1054-1091) Serbijos dalis (1091-1254) Bosnijos banato ir karalystės dalis (1312-1435) Osmanų imperijos vasalė (1435-1483) | |||||
| |||||
| |||||
| Chelmija 925 m. | |||||
| Sostinė | |||||
| Kalbos | Senoji slavų kalba | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Zahulmjės kunigaikščiai | |||||
| 910-940 (pirmasis žinomas) | Mikalojus (Zahumlė) | ||||
| 1466–1483 (paskutinis) | Vladislovas Hercegovičius | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Nepriklausoma | 910 m., 910 | ||||
| - Nukariavo Osmanai | 1483 m. | ||||
Geografija
Pagrindinės Zahumlės teritorijos apėmė Adrijos pajūrio ruožą nuo Neretvos upės šiaurėje iki Dubrovniko pietuose. Šiauriau buvo Paganija, o piečiau – Travunija. Zahumlei priklausė ir Pelješaco pusiasalis. Zahumlė taip pat apėmė kalnuotas teritorijas giliau žemyne, atsiremdama į (už jos buvo Bosnija).
Svarbiausios gyvenvietės regione buvo (gr. το Σταγνον), (gr. το Μοκρισκικ), Joslis (gr. το Ιοσλε), Galumainikas (gr. το Γαλυμαενικ), Dobriskikas (gr. το Δοβρισκικ) ir kt. Kunigaikštystė buvo dalinami į 9 dalis (): Stono, Popovo, Dubravos, Lukos, Dabaro, Žapskos, Goričko, Večeniko
Istorija
Kroatijos įtakoje
I tūkst. pr. m. e. Zahumlė sudarė dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama ilyrų. VII a. kraštas slavizuotas ir čia susikūrė viena iš proto-serbų sklavinijų (kiti buvo Duklia, Raška, Bosnija, Travunija ir Paganija). Ankstyvuoju laikotarpiu ji pateko į įtaką ir kartu su Travunija, Paganija ir Duklia, buvo priskiriama .
Tam tikrą nepriklausomybę Zahumlė gavo X a. I pusėje, kuomet minimas jos valdovas (910-940), vietinės dinastijos atstovas, kuris sėkmingai vykdė politiką ir laviravo tarp galingesnių kaimynių , Raškos ir Bulgarijos. Michailas valdė ne tik Zahulmję, bet ir gretimas kunigaikštystes pietuose - Travuniją ir Duklią. Tiesa, jam nepriklausė Ragūza, kurią valdė Bizantija.
Po Michailo mirties valstybę trumpam prijungė Raška, kurią tuo metu valdė , didysis serbų vienytojas, tačiau vėliau ji vėl minima kaip Kroatijos vasalė. Kroatijos įtaka tęsėsi iki XI a.
Duklios, Raškos ir Bosnijos įtakoje
Nuo XI a. Zahumlė pateko į kitos serbų župos – Duklios valdžią, o apie 1091 m. hegemonija perėjo Serbijos didžiajai kunigaikštystei. Zahumlė ir toliau buvo traktuojama kaip atskira feodalinė valda, ir joje valdė atskiri županai. 1166 m. į Zahumlės sostą pasodintas Raškos valdovo brolis (1166–1190), kuris pripažino brolio Stefano Nemanios viršenybę. Nuo tada Zahumlės kunigaikštystė buvo valdoma kaip atskiras vienetas Raškos sudėtyje, ir čia daugiausia valdė Miroslavo palikuonys. Jai reikėjo laviruoti tarp Serbijos, Bizantijos ir Vengrijos įtakos.
Tuo pat metu Zahumlę nuo jūros atskyrė Venecijos respublika, vėliau čia viešpatavo .
Bosnijos ir Osmanų įtakoje
1254 m. Zahumlė pripažino Vengrijos karalystės hegemoniją, nors tuo pačiu į ją pretendavo ir Serbija, kurios karaliai kartais titulavosi "Visos Serbijos ir Pakrantės karaliais". Vengrijos įtaka lėmė katalikybės sustiprėjimą krašte o kartu vėl įtraukė Zahulmję į Kroatijos politinę orbitą. Tuometinis Kroatijos banas (1275–1312) užėmė kunigaikštystę, o 1312 m. paliko ją savo sūnui , kuris buvo kartu ir Bosnijos banas. Maždaug tuo metu kunigaikštystė neteko savo svarbiausio pajūrio miesto Stono ir pusiasalio, kurie buvo parduoti Ragūzos respublikai.
Po to, kai Bosnijoje įvyko pilietinis karas tarp Šubičių ir Kotromaničių, 1322-1326 m. valdžią Zahumlėje paėmė pastarieji, galutinai paversdami Zahumlę Bosnijos banato dalimi. 1377 m. jis liko Bosnijos karalystės dalimi. Karalystės sudėtyje Humo kunigaikštystė 1388 m. buvo atiduota karvedžiui . Tai leido įsigalėti Kosača giminei. Po Vlatko mirties kunigaikštystę paveldėjo jo sūnėnas , kuris buvo vis labiau nepriklausomas nuo Bosnijos karaliaus. Vietoj to, įsivėlęs į karus su įtakinga vietos didikų gimine Pavlovičiais, 1415 m. jis sudarė sąjungą su Osmanų imperija, kas įtraukė Humo kunigaikštystę į Osmanų politinę orbitą. Sandaljo žemės apėmė teritorijas ne tik pačioje Zahumlėje, bet ir piečiau, t. y. Travunijoje.
1435 m. Humo kunigaikštystę paveldėjo Sandaljo sūnėnas Stefanas Vukčičius. Pradėjęs karą su Zeta, jis nukariavo jos vidines sritis iki pat Skodros ežero. Jis toliau palaikė santykius su Osmanais, tačiau 1444 m. sudarė sutartį su Aragonu, kad galėtų apsiginti nuo Bosnijos karaliaus. 1449 m. jis perkrikštijo savo valstybėlę Šventojo Savos kunigaikštyste ir gavo vakarietišką "Hercogo" titulą. 1451 m. jis užpuolė Ragūzos respubliką pajūryje.
1463 m. Osmanų imperija nukariavo Bosnijos karalystę ir įsiveržė į Zahumlę. Apgulus Blagajaus miestą, Stefanas turėjo vėl pripažinti Osmanų siuzerenitetą, atiduoti žemes į šiaurę nuo Blagajaus ir nusiųsti savo jauniausią sūnų į Stambulą kaip įkaitą. Ten pastarasis priėmė islamą ir vėliau tapo imperijos viziriu.
1466 m. Stefanui mirus, kunigaikštystę paveldėjo jos paskutinis kunigaikštis . 1482 m. jis susidūrė mūšyje su savo broliu musulmonu, kuriam pralaimėjo. Šventojo Savos kunigaikštystė buvo įjungta į Osmanų imperiją ir paversta .
Kunigaikščiai
| Bosnijos ir Hercegovinos istorija |
| Ilyrija |
| Kroatijos karalystė, Serbijos kng., Zahumljė, Travunija, Paganija |
| Vengrijos karalystė (Bosnija, ) |
| Bosnijos karalystė |
| Osmanų imperija () |
| Habsburgų monarchija () |
| Jugoslavijos karalystė () |
| Nepriklausoma Kroatijos valstybė |
| Jugoslavija: |
| () |
| Bosnijos karas |
| Bosnija ir Hercegovina |
| Istoriniai regionai: |
| Bosnija, Hercegovina, , , , |
- viešpatavimas;
- 910-940;
- viešpatavimas;
- c. 1039–1054;
- Duklios viešpatavimas (1054-1091);
- Serbijos viešpatavimas (1091-1254):
- , apie 1113;
- 1151-1156 ( vietininkas);
- (Stefano Nemanjos vietininkas) 1162-1190;
- 1190 - 1192;
- 1192-1198 (pakartotinai);
- 1199-1227;
- 1199-1227;
- iki 1239;
- Andrija (1243-1249);
- iki 1249;
- 1249-1254;
- Vengrijos karalystės vasalė:
- ;
- 1285 - 1299
- Bosnijos dalis:
- , Bosnijos banas 1299–1304;
- , Koratijos banas 1304–1312;
- 1312 - 1322;
- , Bosnijos banas 1325–1353;
- , Bosnijos banas ir karalius 1353 - 1391;
- (1388-1392);
- (1392-1435);
- Osmanų imperijos vasalė:
- (1435–1466);
- , (1466–1483);
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Humo kunigaikštystė, Kas yra Humo kunigaikštystė? Ką reiškia Humo kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zahumle serb Zahumљe uz Humo kalno kitaip Zahlumija Humas Chelmas viduramziu valstybe Balkanuose dabartineje pietu Bosnijoje ir Hercegovinoje Hercegovinos istoriniame regione ir Kroatijoje pietineje Dalmatijoje Didziaja dalį jos istorijos ji buvo nuo didesniu valstybiu priklausoma valda Zahumљe Zahumlevasale iki XI a Raskos 927 960 Duklios dalis 1054 1091 Serbijos dalis 1091 1254 Bosnijos banato ir karalystes dalis 1312 1435 Osmanu imperijos vasale 1435 1483 910 1483 Veliava HerbasLocation ofChelmija 925 m SostineKalbos Senoji slavu kalbaValdymo forma monarchijaZahulmjes kunigaiksciai 910 940 pirmasis zinomas Mikalojus Zahumle 1466 1483 paskutinis Vladislovas HercegoviciusEra Viduramziai Nepriklausoma 910 m 910 Nukariavo Osmanai 1483 m GeografijaPagrindines Zahumles teritorijos apeme Adrijos pajurio ruoza nuo Neretvos upes siaureje iki Dubrovniko pietuose Siauriau buvo Paganija o pieciau Travunija Zahumlei priklause ir Peljesaco pusiasalis Zahumle taip pat apeme kalnuotas teritorijas giliau zemyne atsiremdama į uz jos buvo Bosnija Svarbiausios gyvenvietes regione buvo gr to Stagnon gr to Mokriskik Joslis gr to Iosle Galumainikas gr to Galymaenik Dobriskikas gr to Dobriskik ir kt Kunigaikstyste buvo dalinami į 9 dalis Stono Popovo Dubravos Lukos Dabaro Zapskos Goricko VecenikoIstorijaKroatijos įtakoje Zahulmje 814 m Pagrindinis straipsnis I tukst pr m e Zahumle sudare dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama ilyru VII a krastas slavizuotas ir cia susikure viena is proto serbu sklaviniju kiti buvo Duklia Raska Bosnija Travunija ir Paganija Ankstyvuoju laikotarpiu ji pateko į įtaka ir kartu su Travunija Paganija ir Duklia buvo priskiriama Tam tikra nepriklausomybe Zahumle gavo X a I puseje kuomet minimas jos valdovas 910 940 vietines dinastijos atstovas kuris sekmingai vykde politika ir laviravo tarp galingesniu kaimyniu Raskos ir Bulgarijos Michailas valde ne tik Zahulmje bet ir gretimas kunigaikstystes pietuose Travunija ir Duklia Tiesa jam nepriklause Raguza kuria valde Bizantija Po Michailo mirties valstybe trumpam prijunge Raska kuria tuo metu valde didysis serbu vienytojas taciau veliau ji vel minima kaip Kroatijos vasale Kroatijos įtaka tesesi iki XI a Duklios Raskos ir Bosnijos įtakoje Nuo XI a Zahumle pateko į kitos serbu zupos Duklios valdzia o apie 1091 m hegemonija perejo Serbijos didziajai kunigaikstystei Zahumle ir toliau buvo traktuojama kaip atskira feodaline valda ir joje valde atskiri zupanai 1166 m į Zahumles sosta pasodintas Raskos valdovo brolis 1166 1190 kuris pripazino brolio Stefano Nemanios virsenybe Nuo tada Zahumles kunigaikstyste buvo valdoma kaip atskiras vienetas Raskos sudetyje ir cia daugiausia valde Miroslavo palikuonys Jai reikejo laviruoti tarp Serbijos Bizantijos ir Vengrijos įtakos Tuo pat metu Zahumle nuo juros atskyre Venecijos respublika veliau cia viespatavo Bosnijos ir Osmanu įtakoje Sandaljo Chraniciaus kunigaikstyste 1412 m 1254 m Zahumle pripazino Vengrijos karalystes hegemonija nors tuo paciu į ja pretendavo ir Serbija kurios karaliai kartais titulavosi Visos Serbijos ir Pakrantes karaliais Vengrijos įtaka leme katalikybes sustiprejima kraste o kartu vel įtrauke Zahulmje į Kroatijos politine orbita Tuometinis Kroatijos banas 1275 1312 uzeme kunigaikstyste o 1312 m paliko ja savo sunui kuris buvo kartu ir Bosnijos banas Mazdaug tuo metu kunigaikstyste neteko savo svarbiausio pajurio miesto Stono ir pusiasalio kurie buvo parduoti Raguzos respublikai Po to kai Bosnijoje įvyko pilietinis karas tarp Subiciu ir Kotromaniciu 1322 1326 m valdzia Zahumleje paeme pastarieji galutinai paversdami Zahumle Bosnijos banato dalimi 1377 m jis liko Bosnijos karalystes dalimi Karalystes sudetyje Humo kunigaikstyste 1388 m buvo atiduota karvedziui Tai leido įsigaleti Kosaca giminei Po Vlatko mirties kunigaikstyste paveldejo jo sunenas kuris buvo vis labiau nepriklausomas nuo Bosnijos karaliaus Vietoj to įsiveles į karus su įtakinga vietos didiku gimine Pavloviciais 1415 m jis sudare sajunga su Osmanu imperija kas įtrauke Humo kunigaikstyste į Osmanu politine orbita Sandaljo zemes apeme teritorijas ne tik pacioje Zahumleje bet ir pieciau t y Travunijoje 1435 m Humo kunigaikstyste paveldejo Sandaljo sunenas Stefanas Vukcicius Pradejes kara su Zeta jis nukariavo jos vidines sritis iki pat Skodros ezero Jis toliau palaike santykius su Osmanais taciau 1444 m sudare sutartį su Aragonu kad galetu apsiginti nuo Bosnijos karaliaus 1449 m jis perkrikstijo savo valstybele Sventojo Savos kunigaikstyste ir gavo vakarietiska Hercogo titula 1451 m jis uzpuole Raguzos respublika pajuryje 1463 m Osmanu imperija nukariavo Bosnijos karalyste ir įsiverze į Zahumle Apgulus Blagajaus miesta Stefanas turejo vel pripazinti Osmanu siuzereniteta atiduoti zemes į siaure nuo Blagajaus ir nusiusti savo jauniausia sunu į Stambula kaip įkaita Ten pastarasis prieme islama ir veliau tapo imperijos viziriu 1466 m Stefanui mirus kunigaikstyste paveldejo jos paskutinis kunigaikstis 1482 m jis susidure musyje su savo broliu musulmonu kuriam pralaimejo Sventojo Savos kunigaikstyste buvo įjungta į Osmanu imperija ir paversta KunigaiksciaiBosnijos ir Hercegovinos istorijaIlyrijaKroatijos karalyste Serbijos kng Zahumlje Travunija PaganijaVengrijos karalyste Bosnija Bosnijos karalysteOsmanu imperija Habsburgu monarchija Jugoslavijos karalyste Nepriklausoma Kroatijos valstybeJugoslavija Bosnijos karasBosnija ir HercegovinaIstoriniai regionai Bosnija Hercegovina viespatavimas 910 940 viespatavimas c 1039 1054 Duklios viespatavimas 1054 1091 Serbijos viespatavimas 1091 1254 apie 1113 1151 1156 vietininkas Stefano Nemanjos vietininkas 1162 1190 1190 1192 1192 1198 pakartotinai 1199 1227 1199 1227 iki 1239 Andrija 1243 1249 iki 1249 1249 1254 Vengrijos karalystes vasale 1285 1299 Bosnijos dalis Bosnijos banas 1299 1304 Koratijos banas 1304 1312 1312 1322 Bosnijos banas 1325 1353 Bosnijos banas ir karalius 1353 1391 1388 1392 1392 1435 Osmanu imperijos vasale 1435 1466 1466 1483