Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kanutas RuseckasKanutas Ruseckas Autoportretas 1842 m Lietuvos dailės muziejus Vilnius Gimė 1800 m vasario 22 d Stebėkia
Kanutas Ruseckas
| Kanutas Ruseckas | |
|---|---|
| Kanutas Ruseckas „Autoportretas“ 1842 m. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius. | |
| Gimė | 1800 m. vasario 22 d. Stebėkiai |
| Mirė | 1860 m. rugsėjo 2 d. (60 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Jonas Ruseckas |
| Motina | Teresė Romanovičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanina Červinskytė |
| Vaikai | Julija Marija, Boleslovas Ruseckas, Virginija, Tadas |
| Veikla | dailininkas, tapytojas |
| Išsilavinimas | Troškūnų bernardinų vienuolyno kolegija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Vikiteka | Kanutas Ruseckas |
Kanutas Ruseckas (piln. Pranciškus Kanutas Felicijanas; 1800 m. vasario 22 d. Stebėkiuose – 1860 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse) – vienas ryškiausių XIX a. lietuvių dailininkų, tapytojų.
Ankstyvieji gyvenimo metai
Kanutas Ruseckas gimė 1800 m. vasario 22 d. Stebėkių kaime (Panevėžio rajone), smulkiųjų bajorų Jono ir Teresės Romanovičiūtės Ruseckų šeimoje. Be Kanuto šeimoje augo jo broliai Juozapas, vėliau tapęs kunigu, Feliksas ir Mauricijus - vėliau ūkininkavę. Su antrąja žmona Grasilda Prontnickyte Jonas Ruseckas susilaukė sūnaus Prospero ir dukters Adelės.
Kanutas Ruseckas jau nuo vaikystės rodė didelį susidomėjimą menu. Būdamas vaikas lipdydavo iš duonos minkštimo ar vaško išraiškingas žmonių ir gyvulių figurėles ir tuo stebino suaugusiuosius. 1809–1815 m. K. Ruseckas mokėsi Troškūnų bernardinų vienuolyno kolegijoje. 1816 m. jis įstojo į Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1818 m. persivedė į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą, buvo Jono Rustemo, Kazimiero Jelskio ir Juozapo Saunderso mokinys. Studijų metais Kanuto tėvai jau gyveno Paberžės seniūnijoje, tačiau neilgai, po dviejų metų jie persikėlė į Turgelių parapiją, t. y. nuo 1818 m. tėvas Jonas valdė Pavlovo dvarą. Vėliau tėvas, Kanutui gyvenant užsienyje, pirko Kernavėlės dvarą, kuriame įsikūrė.
1820–1821 m. K.Ruseckas lankė litografijos dirbtuvę. Studijuodamas priklausė Spindulingųjų draugijai, manoma, jog 1820–1821 m. buvo priimtas ir į Filomatų draugiją.
Prancūzijos ir Italijos laikotarpis
1821–1830 m., remiamas Adomo Jurgio Čartoriskio bei tėvo lėšomis, Kanutas Ruseckas tęsė dailės studijas Paryžiuje, Prancūzijos dailės akademijoje ir Romoje (be kitų, pas garsųjį danų skulptorių Bertelį Thorvaldseną ir prancūzų tapytoją Antoine’ą Jeaną Gros). Užsienyje K.Ruseckas gyveno ne vienas, o su žmona žydaite Antanina Červinskyte, su kuria prieš kelionę dailininką slapta Ukmergėje sutuokė brolis Juozapas. Pasiekęs Paryžių, K. Ruseckas iš karto pradėjo lankyti muziejus ir privačias galerijas, supirkinėti piešinius ir graviūras, privačiai studijavo tapybą Guillaume’o Guillono Lethiėre’o studijoje, nuo 1822 m. pavasario buvo priimtas ir į Dailės mokyklą (pranc. Ecole des Beaux-Arts).
Romoje Kanutas Ruseckas tobulinosi pas profesorių tapytoją Vinčenco Kamučinį bei pas skulptorių Bertelį Torvaldseną, vėliau tęsė studijas Romos Prancūzų akademijoje. Po ilgų pastangų, tarpininkaujant Rusijos imperijos pasiuntiniui Romoje ir remiantis palankiomis Vinčenso Kamučinio bei Bertelio Torvaldseno rekomendacijomis, 1826 m. K.Ruseckui buvo suteikta Vilniaus universiteto finansinė parama, už kurią jis turėjo per metus atlikti po dvi žymiausių tapybos darbų, esančių Romos kolekcijose, kopijas. Kanutas daug dirbo savarankiškai - ne tik universiteto galerijai, bet ir norėdamas tobulėti kopijavo senųjų meistrų darbus. Rusecko eskizų knygose užfiksuota beveik visa Roma: pavieniai architektūros paminklai, jų ansambliai, eksterjerai, interjerai, reprezentaciniai rūmai.
1823–1824 m. su kitais Romoje studijavusiais dailininkais (Jonu Trojanausku, Juliumi Miševskiu, Romanu Postemskiu, Vaitiekumi Korneliu Statleriu, Jonu Zelinskiu, Pranciškumi Pfanhauzeriu) sudarė lietuvių ir lenkų dailininkų būrelį. Gyvendamas Italijoje keliavo po šalį, tapydamas peizažus bei portretus. Aplankė Neapolį, Kaprio salą, Sorentą, Pompėją ir Herkulanumą, Tirolį ir kitas vietas. Šias keliones lydi eskizai, senųjų galerijų lankymas, antikinių kolekcijų apžiūros. K. Rusecko pamatyta ir piešiniuose, akvarelėse, aliejinės tapybos paveiksluose įamžinta Italija gerokai skyrėsi nuo tos, kokią ją atsiskleidė XVIII a. dailininkai. Ikonografinio tikslumo siekį jo darbuose pakeitė tapybiškumas, tariamą objektyvumą - individualaus ir netgi subjektyvaus požiūrio paieškos.
Italijoje gimė beveik visi Kanuto ir Antaninos Červinskytės Ruseckų vaikai. Apie sūnaus Boleslovo gimimą Kanutas dienoraštyje įrašė taip: „Šiandien 5 val. vakaro žmona pagimdė sūnų. (…) Šiandien pakrikštijome sūnų Boleslovo Mykolo Julijono Karolio vardais. Krikštynos buvo labai linksmos lenkiškoje kompanijoje”.
Paskutinieji gyvenimo metai Vilniuje
1831m. Kanutas Ruseckas su šeima sugrįžo į Vilnių. 1834 –1860 m. dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute (vienas iš jo mokinių buvo Alfredas Romeris). K.Ruseckas konservavo Šv. Kazimiero koplyčios freskas Vilniaus katedroje, atnaujino prancūzų kareivių apgadintą Šv. Teresės bažnyčios interjerą, nutapė bažnyčiai kelis paveikslus, taip pat Nukryžiuotojo freską Bernardinų bažnyčios frontone. 1848– 1852 m. bandė ūkininkauti, nuomojo netoli Vilniaus Dziekaniškių dvarą. 1856 m. kartu su V. Dmachausku ir K. Jelskiu mėgino įsteigti Vilniuje Meno mokyklą.
Kanutas Ruseckas mirė 1860 m. rugpjūčio 21 d. (pagal naująjį kalendorių – rugsėjo 2 d.) Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Bernardinų kapinėse šeimos kape prie anksčiau mirusios pirmosios žmonos ir sūnaus Mykolo.
Kūryba
K. Ruseckas yra vienas ryškiausių Vilniuje kūrusių XIX a. lietuvių dailininkų, romantizmo dailės atstovas. Jis nutapė daug religinių ir istorinių kompozicijų, portretų, peizažų, buitinio bei animalistinio žanrų paveikslų.
Nutapė altorinių paveikslų Vilniaus katedrai, Vilniaus Šv. Teresės, Salų, Giedraičių, Ukmergės, Svėdasų, Maišiagalos, Kreslaujos ir kt. bažnyčioms, „Nukryžiuotojo“ freską Vilniaus Bernardinų bažnyčiai. Restauravo molbertinę ir sienų tapybą: 1833 m. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios freskas ir Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos paveikslą, 1837 m. Michelangelo Palloni freskas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Sukūrė portretų, kompozicijų, Vilniaus ir jo apylinkių peizažų, buitinio žanro paveikslų. Kanutas Ruseckas paliko daug portretų, Vilniaus vaizdų ir buitinių scenų („Pjovėja“, 1844; „Lietuvaitė su verbomis“, 1847). Dauguma (128) Rusecko darbų saugomi Vilniuje, kai kurie Varšuvoje ir Krokuvoje.
Kūrinių galerija
- Kanutas Ruseckas. „Lietuvaitė su verbomis“ XIX a. pab. (Lietuvos dailės muziejus)
- Kanutas Ruseckas.„Pjovėja“, 1844 m. (Lietuvos dailės muziejus)
- Kanutas Ruseckas.Vakarinės pamaldos Aušros Vartuose, 1846 m. (Lietuvos dailės muziejus)
- Kanutas Ruseckas. Sūnaus Boleslovo Rusecko portretas, (Lietuvos dailės muziejus)
- Kanutas Ruseckas. Stumbro medžioklė, (Lietuvos dailės muziejus)
- Kanutas Ruseckas. Antakalnis, dešinėje matyti Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 1848 m. (Lietuvos dailės muziejus)
Šaltiniai
- Vladas Drėma. Kanutas Ruseckas, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996, ISBN 9986-571-18-9.
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- Kanutas Ruseckas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- Rūta Janonienė. Vilniaus meno mokyklos auklėtiniai Italijoje XIX a. pirmoje pusėje.[2]
- Irma Randakevičienė.Šiek tiek tikslesnių detalių apie dailininko Kanuto Rusecko giminystės ryšius, skelbta svetainėje „Voruta.lt", 2021.[3]
- Kanuto Rusecko biografija Pasaulio anykštėnų bendrijos interneto svetainėje.[4]
- Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.
- Marius Vyšniauskas. Italija Lietuvos dailininkų gyvenime, skelbta „Bernardinai.lt", 2014. [5]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanutas Ruseckas, Kas yra Kanutas Ruseckas? Ką reiškia Kanutas Ruseckas?
Kanutas RuseckasKanutas Ruseckas Autoportretas 1842 m Lietuvos dailes muziejus Vilnius Gime 1800 m vasario 22 d StebekiaiMire 1860 m rugsejo 2 d 60 metu VilniusPalaidotas a Bernardinu kapinesTautybe lietuvisTevas Jonas RuseckasMotina Terese RomanoviciuteSutuoktinis e Antanina CervinskyteVaikai Julija Marija Boleslovas Ruseckas Virginija TadasVeikla dailininkas tapytojasIssilavinimas Troskunu bernardinu vienuolyno kolegijaAlma mater Vilniaus universitetasVikiteka Kanutas Ruseckas Kanutas Ruseckas piln Pranciskus Kanutas Felicijanas 1800 m vasario 22 d Stebekiuose 1860 m rugsejo 2 d Vilniuje palaidotas Bernardinu kapinese vienas ryskiausiu XIX a lietuviu dailininku tapytoju Kanuto Rusecko kapas Bernardinu kapineseKanutas Ruseckas Zmonos Antaninos Cervinskytes portetas apie 1830 m Krokuvos nacionalinis dailes muziejusAnkstyvieji gyvenimo metaiKanutas Ruseckas gime 1800 m vasario 22 d Stebekiu kaime Panevezio rajone smulkiuju bajoru Jono ir Tereses Romanoviciutes Rusecku seimoje Be Kanuto seimoje augo jo broliai Juozapas veliau tapes kunigu Feliksas ir Mauricijus veliau ukininkave Su antraja zmona Grasilda Prontnickyte Jonas Ruseckas susilauke sunaus Prospero ir dukters Adeles Kanutas Ruseckas jau nuo vaikystes rode didelį susidomejima menu Budamas vaikas lipdydavo is duonos minkstimo ar vasko israiskingas zmoniu ir gyvuliu figureles ir tuo stebino suaugusiuosius 1809 1815 m K Ruseckas mokesi Troskunu bernardinu vienuolyno kolegijoje 1816 m jis įstojo į Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakulteta 1818 m persivede į Literaturos ir laisvuju menu fakulteta buvo Jono Rustemo Kazimiero Jelskio ir Juozapo Saunderso mokinys Studiju metais Kanuto tevai jau gyveno Paberzes seniunijoje taciau neilgai po dvieju metu jie persikele į Turgeliu parapija t y nuo 1818 m tevas Jonas valde Pavlovo dvara Veliau tevas Kanutui gyvenant uzsienyje pirko Kernaveles dvara kuriame įsikure 1820 1821 m K Ruseckas lanke litografijos dirbtuve Studijuodamas priklause Spindulinguju draugijai manoma jog 1820 1821 m buvo priimtas ir į Filomatu draugija Prancuzijos ir Italijos laikotarpis1821 1830 m remiamas Adomo Jurgio Cartoriskio bei tevo lesomis Kanutas Ruseckas tese dailes studijas Paryziuje Prancuzijos dailes akademijoje ir Romoje be kitu pas garsujį danu skulptoriu Bertelį Thorvaldsena ir prancuzu tapytoja Antoine a Jeana Gros Uzsienyje K Ruseckas gyveno ne vienas o su zmona zydaite Antanina Cervinskyte su kuria pries kelione dailininka slapta Ukmergeje sutuoke brolis Juozapas Pasiekes Paryziu K Ruseckas is karto pradejo lankyti muziejus ir privacias galerijas supirkineti piesinius ir graviuras privaciai studijavo tapyba Guillaume o Guillono Lethiere o studijoje nuo 1822 m pavasario buvo priimtas ir į Dailes mokykla pranc Ecole des Beaux Arts Romoje Kanutas Ruseckas tobulinosi pas profesoriu tapytoja Vincenco Kamucinį bei pas skulptoriu Bertelį Torvaldsena veliau tese studijas Romos Prancuzu akademijoje Po ilgu pastangu tarpininkaujant Rusijos imperijos pasiuntiniui Romoje ir remiantis palankiomis Vincenso Kamucinio bei Bertelio Torvaldseno rekomendacijomis 1826 m K Ruseckui buvo suteikta Vilniaus universiteto finansine parama uz kuria jis turejo per metus atlikti po dvi zymiausiu tapybos darbu esanciu Romos kolekcijose kopijas Kanutas daug dirbo savarankiskai ne tik universiteto galerijai bet ir noredamas tobuleti kopijavo senuju meistru darbus Rusecko eskizu knygose uzfiksuota beveik visa Roma pavieniai architekturos paminklai ju ansambliai eksterjerai interjerai reprezentaciniai rumai 1823 1824 m su kitais Romoje studijavusiais dailininkais Jonu Trojanausku Juliumi Misevskiu Romanu Postemskiu Vaitiekumi Korneliu Statleriu Jonu Zelinskiu Pranciskumi Pfanhauzeriu sudare lietuviu ir lenku dailininku burelį Gyvendamas Italijoje keliavo po salį tapydamas peizazus bei portretus Aplanke Neapolį Kaprio sala Sorenta Pompeja ir Herkulanuma Tirolį ir kitas vietas Sias keliones lydi eskizai senuju galeriju lankymas antikiniu kolekciju apziuros K Rusecko pamatyta ir piesiniuose akvarelese aliejines tapybos paveiksluose įamzinta Italija gerokai skyresi nuo tos kokia ja atsiskleide XVIII a dailininkai Ikonografinio tikslumo siekį jo darbuose pakeite tapybiskumas tariama objektyvuma individualaus ir netgi subjektyvaus poziurio paieskos Italijoje gime beveik visi Kanuto ir Antaninos Cervinskytes Rusecku vaikai Apie sunaus Boleslovo gimima Kanutas dienorastyje įrase taip Siandien 5 val vakaro zmona pagimde sunu Siandien pakrikstijome sunu Boleslovo Mykolo Julijono Karolio vardais Krikstynos buvo labai linksmos lenkiskoje kompanijoje Paskutinieji gyvenimo metai Vilniuje1831m Kanutas Ruseckas su seima sugrįzo į Vilniu 1834 1860 m dirbo piesimo mokytoju Vilniaus bajoru institute vienas is jo mokiniu buvo Alfredas Romeris K Ruseckas konservavo Sv Kazimiero koplycios freskas Vilniaus katedroje atnaujino prancuzu kareiviu apgadinta Sv Tereses baznycios interjera nutape baznyciai kelis paveikslus taip pat Nukryziuotojo freska Bernardinu baznycios frontone 1848 1852 m bande ukininkauti nuomojo netoli Vilniaus Dziekaniskiu dvara 1856 m kartu su V Dmachausku ir K Jelskiu megino įsteigti Vilniuje Meno mokykla Kanutas Ruseckas mire 1860 m rugpjucio 21 d pagal naujajį kalendoriu rugsejo 2 d Vilniuje Palaidotas Vilniaus Bernardinu kapinese seimos kape prie anksciau mirusios pirmosios zmonos ir sunaus Mykolo KurybaK Ruseckas yra vienas ryskiausiu Vilniuje kurusiu XIX a lietuviu dailininku romantizmo dailes atstovas Jis nutape daug religiniu ir istoriniu kompoziciju portretu peizazu buitinio bei animalistinio zanru paveikslu Nutape altoriniu paveikslu Vilniaus katedrai Vilniaus Sv Tereses Salu Giedraiciu Ukmerges Svedasu Maisiagalos Kreslaujos ir kt baznycioms Nukryziuotojo freska Vilniaus Bernardinu baznyciai Restauravo molbertine ir sienu tapyba 1833 m Vilniaus Sv Tereses baznycios freskas ir Ausros Vartu Svc Dievo Motinos paveiksla 1837 m Michelangelo Palloni freskas Vilniaus katedros Sv Kazimiero koplycioje Sukure portretu kompoziciju Vilniaus ir jo apylinkiu peizazu buitinio zanro paveikslu Kanutas Ruseckas paliko daug portretu Vilniaus vaizdu ir buitiniu scenu Pjoveja 1844 Lietuvaite su verbomis 1847 Dauguma 128 Rusecko darbu saugomi Vilniuje kai kurie Varsuvoje ir Krokuvoje Kuriniu galerijaKanutas Ruseckas Lietuvaite su verbomis XIX a pab Lietuvos dailes muziejus Kanutas Ruseckas Pjoveja 1844 m Lietuvos dailes muziejus Kanutas Ruseckas Vakarines pamaldos Ausros Vartuose 1846 m Lietuvos dailes muziejus Kanutas Ruseckas Sunaus Boleslovo Rusecko portretas Lietuvos dailes muziejus Kanutas Ruseckas Stumbro medziokle Lietuvos dailes muziejus Kanutas Ruseckas Antakalnis desineje matyti Vilniaus sv apastalu Petro ir Povilo baznycia 1848 m Lietuvos dailes muziejus Vikiteka Kanutas Ruseckas vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiVladas Drema Kanutas Ruseckas Vilniaus dailes akademijos leidykla 1996 ISBN 9986 571 18 9 Tomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 Kanutas Ruseckas Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 1 Ruta Janoniene Vilniaus meno mokyklos aukletiniai Italijoje XIX a pirmoje puseje 2 Irma Randakeviciene Siek tiek tikslesniu detaliu apie dailininko Kanuto Rusecko giminystes rysius skelbta svetaineje Voruta lt 2021 3 Kanuto Rusecko biografija Pasaulio anykstenu bendrijos interneto svetaineje 4 Vida Girininkiene Bernardinu kapines 1810 2010 Vilnius Versus Aureus 2010 ISBN 978 9955 34 278 6 Marius Vysniauskas Italija Lietuvos dailininku gyvenime skelbta Bernardinai lt 2014 5