Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gegužės 3 d Konstitucija liet Protwa pastanawita treczio Dieno Moios 1791 Miatu Pastanawims Rondaus lenk Ustawa Rządowa
Gegužės 3 d. Konstitucija
Gegužės 3 d. Konstitucija (liet. Protwa pastanawita treczio Dieno Moios, 1791 Miatu. Pastanawims Rondaus, lenk. Ustawa Rządowa z dnia 3 maja) – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai jį panaikino Gardino Seimas.
Gegužės 3 d. Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. kovo 4 d. įsigaliojusios Konstitucijos. Gegužės 3 d. šios konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė.
Priešistorė
Politinės prielaidos
XVII – XVIII a. Abiejų Tautų Respublika daug kartų kariavo su ekspansionistinius tikslus turėjusiomis kaimyninėmis šalimis. Tarp tokių karų, kurie labai susilpnino šalį buvo:
- keletas karų su Švedija;
- Bogdano Chmelnickio sukilimas Ukrainoje vykęs nuo 1648 m. iki 1654 m., po kurio Lenkija gerokai susilpnėjo, o Rytų Ukraina atiteko Rusijai;
- keletas (1609–1618, 1632–1634, 1654–1667);
- keletas karų prieš Osmanų imperiją (1620–1621, 1633-1634, 1672–1676, 1683/84–1699);
- vidaus karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735/38;
- Septynerių metų karas 1756–1763;
- daugybė smulkesnių kazokų sukilimų, Krymo totorių siaubiamųjų žygių ir vidaus kovų.
Dėl šių karų Abiejų Tautų Respublika prarado turėtą galią Vidurio ir Rytų Europoje ir ją aplenkė Romanovų Rusija (Rytų Europoje) ir Hohencolernų Brandenburgas-Prūsija (Vidurio Europoje). Po 1772 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo iš kažkada buvusios didžiausios Europos valstybės buvo likęs tik trečdalis. Žlugimo ženklais buvo nuolatinis Seimų išardymas naudojantis liberum veto teise, bajorų teisėtai kuriamos kovai su karaliumi skirtos konfederacijos, kai magnatams pasirodydavo, kad karalius pažeidžia jų teises ir laisves. Šaliai buvo reikalingos reformos, ypatingai dėl ūkio pažangos, augančių miestų, didėjančio pavojaus iš užsienio bei dėl kaimyninių valstybių intrigų nuolat destabilizuojamos vidaus padėties.
1764 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu buvo išrinktas Stanislovas Poniatovskis, kuris nutarė vykdyti aiškiai artikuliuotą politinių ir socialinių permainų programą. Valdovo ir vidutiniosios bajorijos politinėje sąveikoje, tobulos visuomenės modelio paieškose, nuosekliai buvo kuriama kokybiškai nauja valstybės valdymo sistema: 1764-1766 m. įsteigtos Iždo ir Karo reikalų komisijos, 1773 m. įkurta Edukacijos Komisija, 1775 m. – Nuolatinė Taryba. Šių kryptingų pastangų kulminacija tapo Ketverių metų seimas (1788–1792 m.), kuris įvykdė esminę valstybės valdymo reformą ir paklojo pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis.
Reformų pradžia
Seimas susirinko 1788 m. spalio 6 d., o lapkričio 10 d. seime Stanislovo Poniatovskio pasakyti žodžiai: „Karalius su tauta, tauta su karaliumi“ tapo oficialiu Ketverių metų seimo darbo devizu į valstybės pertvarkymų epochą. 1789 m. rugsėjo 7 d. seimas sudarė Deputaciją valdymo formai pataisyti. Jai vadovavo Kameneco vyskupas . Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos rūmų maršalka Ignotas Potockis, Lietuvos pakancleris Jokimas Liutauras Chreptavičius, vienas žymiausių Ketverių metų seimo veikėjų, publicistas ir švietėjas Hugas Kolontajus, Stanislovas Stasičius ir kiti.
Lapkričio mėnesį seimas nutarė Lenkijoje ir Lietuvoje įsteigti 72 civilinės-karinės tvarkos komisijas, kurios tapo pirmosiomis vietinės valdžios institucijomis, turėjusiomis atlikti naujas, laiko reikalavimus atitinkančias administravimo funkcijas. Didžioji Prancūzijos revoliucija, jos atgarsiai tautoje tik pagreitino įvykius. 1789 m. lapkričio pabaigoje į Varšuvą iš Respublikos karališkųjų miestų atvyko 141 delegacija ir 269 atstovai Varšuvos rotušėje surašė „miestų suvienijimo aktą“, kurį parengė Senosios Varšuvos prezidentas ir Hugas Kolontajus.
Lapkričio 25 d. Stanislovo Poniatovskio dvidešimt penktųjų karūnavimo metinių proga į valdovo pilį atvyko „juodoji procesija“. Delegacijos nariai juodais rūbais tylėdami įteikė karaliui savo prašymus dėl miestiečių pilietinių teisių. Tokia drastiška miesto atstovų akcija netrukus davė vaisių – buvo sudaryta deputacija miestų įstatymui parengti, kuriai vadovavo Poznanės vyskupas Antonis Okenckis.
1789 m. rudenį susiformavo vadinamoji patriotų partija, kurios lyderiais tapo Ignotas Potockis ir jo brolis Stanislovas Kostka Potockis, Podolės žemių kaštelionas generolas Adomas Kazimieras Čartoriskis ir seimo maršalka Stanislovas Malachovskis. Labai aktyviai su jais bendradarbiavo vis didesnę įtaką įgaunantis Hugas Kolontajus.
1789 m. gruodžio mėnesį seimui buvo pateiktos „Taisyklės valdymo formai pataisyti“, kurias parengė Ignotas Potockis. Tai buvo taktinis žingsnis, turėjęs įžiebti seime diskusijas dėl būsimojo valstybės modelio. Kiek vėliau, 1790 m. rugpjūtį, Deputacija seimui pateikė didžiulį, 658 straipsnių „Projektą valdymo formai pataisyti“. Jame buvo išdėstyti nuogąstavimai dėl vykdomosios valdžios sustiprėjimo.
1790 m. rudenį baigėsi seimo kadencija, bet, kad nebūtų nutrauktas reformų kūrimo procesas, nutarta tuometiniams seimo nariams pratęsti mandatus dar dvejiems metams, o lapkričio 16 d. paskirti nauji rinkimai, po kurių seimas darbą pradėjo būdamas dvigubos sudėties. Po rinkimų karaliaus stovyklai jau priklausė beveik du trečdaliai narių iš 180 naujai išrinktų, kurie atstovavo jau kitai politinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijai, išauklėtai pagal Edukacinės Komisijos pilietinio lavinimo programą, kurie aiškiai suvokė individualios pilietinės atsakomybės ir su ja susijusios konkrečios veiksmų programos reikšmę valstybės gyvenime.
Konstitucijos kūrimas
Stanislovas Poniatovskis padedamas savo sekretoriaus, italų kunigo Scipiono Piatolio, paruošė konstitucijos projektą, kurį pats pavadino „gero piliečio svajone“. Monarcho asmenį jis traktavo kaip stiprią vykdomąją valdžią. Paskutinė konstitucijos projekto versija buvo tobulinama iki 1791 m. balandžio pabaigos.
Tuo metu vis intensyviau dirbantis seimas 1791 m. kovo 24 d. patvirtino seimelių nuostatus, o balandžio 18 d. priimtas miestų įstatymas. Jo iniciatorius buvo J. Dekertas, kūrimo grupei vadovavo J. L. Chreptavičius, o įstatymo detales tikslino Hugo Kolontajus. Miestų įstatymas atspindėjo „juodosios procesijos" iškeltus reikalavimus. Lietuvos-Lenkijos miestiečiai, ilgą laiką buvę politinio gyvenimo nuošalėje, dabar tapo veikliu ir aktyviu visuomenės sluoksniu, įsitraukusiu į kokybiškai naujų valdymo struktūrų kūrimo darbą. Buvo tikimasi, jog miestiečiai parems ir būsimąją konstituciją.
Konstitucijos priėmimas
Balandžio pabaigoje konstitucijos rengėjai darbą baigė. Pritarus karaliui, buvo nutarta dokumentą kuo greičiau pristatyti seimui. Tačiau seimo atstovai per Šv. Velykas buvo išvykę iš Varšuvos. Konstitucijos autoriai, norėdami pasinaudoti aplinkybe, jog nėra priešiškai nusiteikusių opozicijos atstovų, dokumentą nutarė svarstyti 1791 m. gegužės 5 d. Tačiau žinia apie naują valdymo įstatymą pasiekė ir Rusijos pasiuntinį Varšuvoje Jakovą Bulgakovą, kuris paragino konstitucijos priešininkus grįžti atgal į sostinę. Teko skubiai pakeisti dokumento svarstymo pradžios datą, ir jau gegužės 2 d. Radvilų rūmuose pusiau slaptame susirinkime buvo perskaitytas konstitucijos projektas. Po to seimo maršalkos S. Malachovskio namuose susirinko 83 konstitucijos šalininkai.
Gegužės 3 d. Varšuvoje tvyrojo įtampa. Į gatves išėjo apie 20 tūkstančių miestiečių, demonstruojančių savo pilietinę ištikimybę pagrindinėms konstitucijos nuostatoms. Kariuomenė apsupo karaliaus pilį, kurioje posėdžiavo seimas. Pačioje salėje greta seimo narių ir senatorių sėdėjo vadinami arbitrai – miestiečių atstovai. Audringa diskusija tęsėsi septynias valandas. Nepaisant Kališo atstovo Jano Sucharževskio protesto, kuris grasino nužudyti vienintelį sūnų, jeigu Konstitucija bus priimta, 110 seimo narių pritarė projektui, 72 buvo prieš.
Konstitucija
Valdymo įstatymą, Gegužės 3 dienos konstituciją sudaro įvadas ir 11 straipsnių. Sudėtinė Konstitucijos dalis yra ir 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas įstatymas – „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas“.
Viešpataujanti religija
Pirmasis Konstitucijos straipsnis teigė, jog viešpataujanti religija yra Romos katalikų, kuriai paliekamos visos teisės ir privilegijos. Kitiems tikėjimams buvo užtikrinta laisvė, tačiau draudžiama pereiti iš katalikybės į kurį nors kitą tikėjimą. Šis straipsnis sankcionavo ne tiek dvasininkų luomo išskirtinę padėtį, kiek įteisino Lietuvos-Lenkijos visuomenėje po Liublino unijos susiklosčiusią gyvensenos tradiciją.
Bajorai žemvaldžiai
Antrojo straipsnio įvadinėje dalyje pabrėžiama bajorų luomo pirmenybė visuomenėje, tačiau kokių nors papildomų ypatingų teisių ir privilegijų jam nėra suteikiama. Pamatinėmis bajorų teisėmis yra pripažįstamos asmens neliečiamumo teisė, arba lot. neminem captivabimus nisi iure victum, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teisė. Taip pat deklaruojama visų bajorų lygybė, siekiant pareigybių ir tarnaujant savo valstybei.
Miestai ir miestiečiai
Trečiasis straipsnis į konstitucijos tekstą įtraukė įstatymą „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“. Miestiečiams buvo garantuota asmens neliečiamumo teisė, išskyrus bankrotininkus ir sučiuptus nusikaltimo vietoje. Vėlesnė norma, priimta 1792 metais, neliečiamumo teisę pritaikė ir žydams. Miestiečiai įgijo teisę eiti administracines ir teismo pareigas, taip pat siekti karinių laipsnių.
Pagal antrąjį punktą „Apie miestiečių prerogatyvas“ bajorų seimas į savo sudėtį turėjo priimti 24 taip vadinamus miestų įgaliotinius. Miestiečiams atsivėrė plačios galimybės turtėti. Šie nuostatai buvo vis stiprėjančios vidutiniųjų bajorų ir miestų atstovų sąjungos išraiška. Be to, bajorai aiškiai ėmė suvokti, jog pajamų šaltinis yra nebe palivarkiniame ūkyje, bet miesto gyvenime.
Valstiečiai valsčionys
Labai svarbios problemos buvo aptariamos ketvirtajame straipsnyje. Valstiečiai buvo priimti krašto valdymo globon, tačiau ši deklaracija nenumatė jokios institucijos, galėjusios teisėtai reguliuoti valstiečių ir valstybės santykius. Vėliau tuos reikalus bandė spręsti policijos komisija ir tvarkos komisijos, tačiau aiškiausiai valstiečių statusą apibrėžė Tadas Kosciuška.
Straipsnis numatė suteikti asmens laisvę, arba išlaisvinimo iš baudžiavos galimybę, tačiau tik tiems valstiečiams, kurie norėjo įsikurti Respublikoje, arba bėgliams, ketinantiems į ją sugrįžti. Pastaroji nuostata labai nepatiko imperatorei Jekaterinai II, nes galėjo paskatinti Rusijos valstiečius, ypač gyvenančius pasienio zonoje, bėgti į kaimyninę Lenkiją ir Lietuvą.
Valdymas, arba viešųjų valdžių paskirtis
Penktojo straipsnio įvade atsispindi tautos suverenumo koncepcija. Aptariant valdžių padalijimo principą, pirmą kartą Europoje teisinį pavidalą įgavo Šarlio Monteskje idėja, kad įstatymų leidimas turi būti atskirtas nuo vykdomosios valdžios ir nuo teismo.
Seimas, arba įstatymų leidžiamoji valdžia
Pagal šeštąjį straipsnį leisti įstatymus turėjo seimas, susidedantis iš atstovų rūmų ir senatorių rūmų. Atstovai buvo renkami dvejiems metams, bet jų mandatai galiojo ligi kitų rinkimų. Atstovų rūmus sudarė 204 atstovai, išrinkti seimeliuose, tarp jų – 24 naujieji miestų įgaliotiniai. Atstovai jau turėjo būti ne pavietų seimelių, bet visos tautos reprezentantai.
Senatą sudarė vyskupai, vaivados, kaštelionai ir ministrai, iš viso – 132 asmenys. Pirmininkauti senatui turėjo karalius. Tačiau įstatymų leidybos procese monarcho galios buvo ribotos.
Seimo nariai turėjo rinktis Varšuvoje arba Gardine ir posėdžiauti 70-100 dienų, išskyrus šventines dienas. Ypatingais atvejais seimas turėjo susirinkti į nepaprastąjį posėdį. Buvo panaikinta „liberum veto“ teisė. Įstatymų leidžiamosios valdžios reforma buvo svarbiausias Gegužės 3 d. konstitucijos darbas, ja buvo kuriami valstybės parlamentarizmo pradai.
Karalius, vykdomoji valdžia
Svarbiausia Ketverių metų seimo reforma buvo vykdomosios valdžios struktūros pertvarka. Ją aptarė konstitucijos septintasis, o papildė devintasis, dešimtasis ir vienuoliktasis straipsniai. Buvo griežtai sunormintos trys valdžios institucijos: karalius, Įstatymų sargyba ir vaivadijų tvarkos komisijos.
Vykdomojoje valdžioje sustiprėjo karaliaus statusas. Pirmiausia, buvo panaikinti karaliaus rinkimai. Stanislovo Poniatovskio sostas tapo paveldimu, bet valdovas neturėjo sūnaus ir antra, užimdamas sostą jis buvo prisiekęs laisvos elekcijos principui. Taigi ligi gyvenimo pabaigos Stanislovas Poniatovskis turėjo likti elekciniu monarchu.
Tačiau konstitucijos kūrėjai, atsižvelgdami į šią situaciją, numatė išimtį, pagal kurią būsimuoju karaliumi turėjo būti paskirtas Saksonijos princas (1750-1827 m.), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Augusto III anūkas. Jis palaikė tradicinius ryšius su Respublika ir mokėjo lenkų kalbą. Tai buvo kompromisas, turėjęs apraminti skirtingų seimo politinių grupuočių aistras. Be to, Saksonijos elektorius turėjo vienturtę dukterį, kuri būtų tapusi Lenkijos infante. Nebuvo jokių formalių kliūčių jai ištekėti už kurio nors Stanislovo Poniatovskio sūnėno ir Poniatovskiai būtų grįžę į sostą.
Tvarkyti valstybės reikalus valdovui turėjo padėti Įstatymų sargyba. Į ją įėjo karalius, primas, penki ministrai, du sekretoriai ir, be balso teisės, seimo maršalka bei pilnametis sosto įpėdinis. Kiekvieną Įstatymų sargybos išleistą aktą turėjo pasirašyti karalius. Tokiu būdu jis, neatsakydamas už pasirašytus dokumentus, tapo vykdomosios valdžios galva. Ši vykdomosios valdžios koncepcija buvo artima Anglijos monarchijos ar JAV prezidentūros tradicijai.
Svarbiausiomis vietinės administracijos institucijomis tapo civilinės – karinės tvarkos komisijos, sudarytos vaivadijose dvejų metų laikotarpiui. Jų sudėtin įėjo seimeliuose išrinkti komisarai. Komisijos ėmė keisti merdinčią seniūno instituciją ir tapo naujai suvoktos administravimo sistemos idėjos išraiška.
Teisminė valdžia
Aštuntasis straipsnis aptarė Respublikos teisenos principus, kurie vis dar bylojo apie luominį nuosprendžių skyrimą. Buvo reformuotos atskiros bajorų ir miestiečių teismų sistemos, taip pat numatyta civilinės ir baudžiamosios teisės kodifikacija. Valstybė turėjo būti padalinta į tris teismines provincijas: Mažosios Lenkijos, Didžiosios Lenkijos ir Lietuvos. Tačiau iškilę išorės pavojai nutraukė pradėtus darbus.
Tautos karinė jėga
Vienuoliktasis straipsnis iškelia tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo gynėjos idėją. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo ir tautos laisvę. Šis straipsnis yra tarsi visos Gegužės 3 d. pertvarkymų epochos garantas. Jau 1792 m., Rusijos kariuomenei įsiveržus į Lietuvos-Lenkijos Respubliką, jo idėjų pagrindu užsimezgė šiuolaikiškai suprantama nepriklausomybės idėja.
Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimas
Valstybės pagrindų reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas įstatymas, tapęs esmine konstitucijos pataisa. Lietuvos DK privalėjo būti atstovaujama taip, kad pusė iždo ir karo komisijų bei trečdalis policijos komisijos narių būtų iš Lietuvos DK. Visi privalėjo 5 metus ištarnauti kariuomenėje.
Signatarai
- Stanislovas Malachovskis, Karūnos seimo didysis referendorius, seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka.
- Kunigaikštis Kazimieras Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka.
- Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Livonijos ir Kuršo vyskupas, Vilniaus vyskupijos įpareigotas koadjutorius kaip deputatas.
- Kunigaikštis , Krokuvos kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos senato.
- , Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato
- , Kališo kaštelionas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos senato.
- Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas konstitucijai iš LDK senato
- , Bušo pakamorė, Volynės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos.
- Stanislovas Kostka Potockis, Liublino pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos provincijos
- , žemės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos
- , Višegrado medžioklis ir žemės pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos.
- , pakamorė ir pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos
- Juozapas Zabiela, pasiuntinys iš Žemaičių kunigaikštystės, deputatas konstitucijai.
- , Minsko vaivadijos pasiuntinys, deputatas konstitucijai iš LDK provincijos.
Šaltiniai
- Gegužės trečiosios konstitucija (lenk. Konstytucja 3 Maja), Valdymo įstatymas (lenk. Ustawa rządowa). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 484-485 psl.
- Gegužės 3-osios Konstitucija (1791). Varšuvos senųjų dokumentų centrinis archyvas
Nuorodos
- Gegužės 3-iosios Konstitucija. Gegužės 3-Iosios Konstitucijos lietuviškas vertimas
- 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Lietuvos konstitucingumo tradicija Archyvuota kopija 2020-07-12 iš Wayback Machine projekto.
- L. Glemža. Gegužės 3 d. konstitucija – viena pirmųjų pasaulyje ir Europoje
- Kodėl Lietuvoje nešvenčiama Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena?
- XXI amžius. Nr. 18 (2186). Pirmajai Europoje rašytinei ATR Konstitucijai — 225 metai Archyvuota kopija 2021-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Verslo žinios. Gegužės 3-iosios Konstitucija - Lietuvos pergalė ar pabaiga
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gegužės 3 d. Konstitucija, Kas yra Gegužės 3 d. Konstitucija? Ką reiškia Gegužės 3 d. Konstitucija?
Geguzes 3 d Konstitucija liet Protwa pastanawita treczio Dieno Moios 1791 Miatu Pastanawims Rondaus lenk Ustawa Rzadowa z dnia 3 maja pagrindinis Abieju Tautu Respublikos įstatymas priimtas Ketveriu metu Seimo 1791 m geguzes 3 d ir galiojes iki 1792 m lapkricio 23 d kai jį panaikino Gardino Seimas Lietuviskai isversta konstitucijaGeguzes 3 d Konstitucija isspausdinta Petro Diufuro 1791 m Geguzes 3 d Konstitucija originalas saugomas karaliaus rumuose Geguzes 3 d Konstitucija laikoma pirmaja Europoje ir antraja pasaulyje rasytine konstitucija po Jungtiniu Amerikos Valstiju 1789 m kovo 4 d įsigaliojusios Konstitucijos Geguzes 3 d sios konstitucijos garbei Lenkijoje svenciama kaip nacionaline svente PriesistorePolitines prielaidos Abieju Tautu Respublika po pirmojo padalinimo XVII XVIII a Abieju Tautu Respublika daug kartu kariavo su ekspansionistinius tikslus turejusiomis kaimyninemis salimis Tarp tokiu karu kurie labai susilpnino salį buvo keletas karu su Svedija Bogdano Chmelnickio sukilimas Ukrainoje vykes nuo 1648 m iki 1654 m po kurio Lenkija gerokai susilpnejo o Rytu Ukraina atiteko Rusijai keletas 1609 1618 1632 1634 1654 1667 keletas karu pries Osmanu imperija 1620 1621 1633 1634 1672 1676 1683 84 1699 vidaus karas del sosto paveldejimo 1733 1735 38 Septyneriu metu karas 1756 1763 daugybe smulkesniu kazoku sukilimu Krymo totoriu siaubiamuju zygiu ir vidaus kovu Del siu karu Abieju Tautu Respublika prarado tureta galia Vidurio ir Rytu Europoje ir ja aplenke Romanovu Rusija Rytu Europoje ir Hohencolernu Brandenburgas Prusija Vidurio Europoje Po 1772 m Abieju Tautu Respublikos padalijimo is kazkada buvusios didziausios Europos valstybes buvo likes tik trecdalis Zlugimo zenklais buvo nuolatinis Seimu isardymas naudojantis liberum veto teise bajoru teisetai kuriamos kovai su karaliumi skirtos konfederacijos kai magnatams pasirodydavo kad karalius pazeidzia ju teises ir laisves Saliai buvo reikalingos reformos ypatingai del ukio pazangos auganciu miestu didejancio pavojaus is uzsienio bei del kaimyniniu valstybiu intrigu nuolat destabilizuojamos vidaus padeties 1764 m rugsejo 7 d Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didziuoju Kunigaiksciu buvo isrinktas Stanislovas Poniatovskis kuris nutare vykdyti aiskiai artikuliuota politiniu ir socialiniu permainu programa Valdovo ir vidutiniosios bajorijos politineje saveikoje tobulos visuomenes modelio paieskose nuosekliai buvo kuriama kokybiskai nauja valstybes valdymo sistema 1764 1766 m įsteigtos Izdo ir Karo reikalu komisijos 1773 m įkurta Edukacijos Komisija 1775 m Nuolatine Taryba Siu kryptingu pastangu kulminacija tapo Ketveriu metu seimas 1788 1792 m kuris įvykde esmine valstybes valdymo reforma ir paklojo pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis Reformu pradzia Seimas susirinko 1788 m spalio 6 d o lapkricio 10 d seime Stanislovo Poniatovskio pasakyti zodziai Karalius su tauta tauta su karaliumi tapo oficialiu Ketveriu metu seimo darbo devizu į valstybes pertvarkymu epocha 1789 m rugsejo 7 d seimas sudare Deputacija valdymo formai pataisyti Jai vadovavo Kameneco vyskupas Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos rumu marsalka Ignotas Potockis Lietuvos pakancleris Jokimas Liutauras Chreptavicius vienas zymiausiu Ketveriu metu seimo veikeju publicistas ir svietejas Hugas Kolontajus Stanislovas Stasicius ir kiti Lapkricio menesį seimas nutare Lenkijoje ir Lietuvoje įsteigti 72 civilines karines tvarkos komisijas kurios tapo pirmosiomis vietines valdzios institucijomis turejusiomis atlikti naujas laiko reikalavimus atitinkancias administravimo funkcijas Didzioji Prancuzijos revoliucija jos atgarsiai tautoje tik pagreitino įvykius 1789 m lapkricio pabaigoje į Varsuva is Respublikos karaliskuju miestu atvyko 141 delegacija ir 269 atstovai Varsuvos rotuseje surase miestu suvienijimo akta kurį parenge Senosios Varsuvos prezidentas ir Hugas Kolontajus Lapkricio 25 d Stanislovo Poniatovskio dvidesimt penktuju karunavimo metiniu proga į valdovo pilį atvyko juodoji procesija Delegacijos nariai juodais rubais tyledami įteike karaliui savo prasymus del miestieciu pilietiniu teisiu Tokia drastiska miesto atstovu akcija netrukus dave vaisiu buvo sudaryta deputacija miestu įstatymui parengti kuriai vadovavo Poznanes vyskupas Antonis Okenckis 1789 m rudenį susiformavo vadinamoji patriotu partija kurios lyderiais tapo Ignotas Potockis ir jo brolis Stanislovas Kostka Potockis Podoles zemiu kastelionas generolas Adomas Kazimieras Cartoriskis ir seimo marsalka Stanislovas Malachovskis Labai aktyviai su jais bendradarbiavo vis didesne įtaka įgaunantis Hugas Kolontajus 1789 m gruodzio menesį seimui buvo pateiktos Taisykles valdymo formai pataisyti kurias parenge Ignotas Potockis Tai buvo taktinis zingsnis turejes įziebti seime diskusijas del busimojo valstybes modelio Kiek veliau 1790 m rugpjutį Deputacija seimui pateike didziulį 658 straipsniu Projekta valdymo formai pataisyti Jame buvo isdestyti nuogastavimai del vykdomosios valdzios sustiprejimo 1790 m rudenį baigesi seimo kadencija bet kad nebutu nutrauktas reformu kurimo procesas nutarta tuometiniams seimo nariams pratesti mandatus dar dvejiems metams o lapkricio 16 d paskirti nauji rinkimai po kuriu seimas darba pradejo budamas dvigubos sudeties Po rinkimu karaliaus stovyklai jau priklause beveik du trecdaliai nariu is 180 naujai isrinktu kurie atstovavo jau kitai politinio ir kulturinio gyvenimo tradicijai isaukletai pagal Edukacines Komisijos pilietinio lavinimo programa kurie aiskiai suvoke individualios pilietines atsakomybes ir su ja susijusios konkrecios veiksmu programos reiksme valstybes gyvenime Konstitucijos kurimasStanislovas Poniatovskis padedamas savo sekretoriaus italu kunigo Scipiono Piatolio paruose konstitucijos projekta kurį pats pavadino gero piliecio svajone Monarcho asmenį jis traktavo kaip stipria vykdomaja valdzia Paskutine konstitucijos projekto versija buvo tobulinama iki 1791 m balandzio pabaigos Tuo metu vis intensyviau dirbantis seimas 1791 m kovo 24 d patvirtino seimeliu nuostatus o balandzio 18 d priimtas miestu įstatymas Jo iniciatorius buvo J Dekertas kurimo grupei vadovavo J L Chreptavicius o įstatymo detales tikslino Hugo Kolontajus Miestu įstatymas atspindejo juodosios procesijos iskeltus reikalavimus Lietuvos Lenkijos miestieciai ilga laika buve politinio gyvenimo nuosaleje dabar tapo veikliu ir aktyviu visuomenes sluoksniu įsitraukusiu į kokybiskai nauju valdymo strukturu kurimo darba Buvo tikimasi jog miestieciai parems ir busimaja konstitucija Konstitucijos priemimasKonstitucijos priemimas Jano Mateikos paveikslasGeguzes 3 d Konstitucijos priemimas Kazimiero Voiniakovskio paveikslasJano Sucharzevskio protestas Balandzio pabaigoje konstitucijos rengejai darba baige Pritarus karaliui buvo nutarta dokumenta kuo greiciau pristatyti seimui Taciau seimo atstovai per Sv Velykas buvo isvyke is Varsuvos Konstitucijos autoriai noredami pasinaudoti aplinkybe jog nera priesiskai nusiteikusiu opozicijos atstovu dokumenta nutare svarstyti 1791 m geguzes 5 d Taciau zinia apie nauja valdymo įstatyma pasieke ir Rusijos pasiuntinį Varsuvoje Jakova Bulgakova kuris paragino konstitucijos priesininkus grįzti atgal į sostine Teko skubiai pakeisti dokumento svarstymo pradzios data ir jau geguzes 2 d Radvilu rumuose pusiau slaptame susirinkime buvo perskaitytas konstitucijos projektas Po to seimo marsalkos S Malachovskio namuose susirinko 83 konstitucijos salininkai Geguzes 3 d Varsuvoje tvyrojo įtampa Į gatves isejo apie 20 tukstanciu miestieciu demonstruojanciu savo pilietine istikimybe pagrindinems konstitucijos nuostatoms Kariuomene apsupo karaliaus pilį kurioje posedziavo seimas Pacioje saleje greta seimo nariu ir senatoriu sedejo vadinami arbitrai miestieciu atstovai Audringa diskusija tesesi septynias valandas Nepaisant Kaliso atstovo Jano Sucharzevskio protesto kuris grasino nuzudyti vienintelį sunu jeigu Konstitucija bus priimta 110 seimo nariu pritare projektui 72 buvo pries KonstitucijaValdymo įstatyma Geguzes 3 dienos konstitucija sudaro įvadas ir 11 straipsniu Sudetine Konstitucijos dalis yra ir 1791 m spalio 20 d seimo priimtas įstatymas Abieju Tautu tarpusavio įsipareigojimas Viespataujanti religija Pirmasis Konstitucijos straipsnis teige jog viespataujanti religija yra Romos kataliku kuriai paliekamos visos teises ir privilegijos Kitiems tikejimams buvo uztikrinta laisve taciau draudziama pereiti is katalikybes į kurį nors kita tikejima Sis straipsnis sankcionavo ne tiek dvasininku luomo isskirtine padetį kiek įteisino Lietuvos Lenkijos visuomeneje po Liublino unijos susiklosciusia gyvensenos tradicija Bajorai zemvaldziai Antrojo straipsnio įvadineje dalyje pabreziama bajoru luomo pirmenybe visuomeneje taciau kokiu nors papildomu ypatingu teisiu ir privilegiju jam nera suteikiama Pamatinemis bajoru teisemis yra pripazįstamos asmens nelieciamumo teise arba lot neminem captivabimus nisi iure victum bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto teise Taip pat deklaruojama visu bajoru lygybe siekiant pareigybiu ir tarnaujant savo valstybei Miestai ir miestieciai Treciasis straipsnis į konstitucijos teksta įtrauke įstatyma Musu karaliskieji laisvieji miestai Respublikos valstybese Miestieciams buvo garantuota asmens nelieciamumo teise isskyrus bankrotininkus ir suciuptus nusikaltimo vietoje Velesne norma priimta 1792 metais nelieciamumo teise pritaike ir zydams Miestieciai įgijo teise eiti administracines ir teismo pareigas taip pat siekti kariniu laipsniu Pagal antrajį punkta Apie miestieciu prerogatyvas bajoru seimas į savo sudetį turejo priimti 24 taip vadinamus miestu įgaliotinius Miestieciams atsivere placios galimybes turteti Sie nuostatai buvo vis stiprejancios vidutiniuju bajoru ir miestu atstovu sajungos israiska Be to bajorai aiskiai eme suvokti jog pajamu saltinis yra nebe palivarkiniame ukyje bet miesto gyvenime Valstieciai valscionys Labai svarbios problemos buvo aptariamos ketvirtajame straipsnyje Valstieciai buvo priimti krasto valdymo globon taciau si deklaracija nenumate jokios institucijos galejusios teisetai reguliuoti valstieciu ir valstybes santykius Veliau tuos reikalus bande spresti policijos komisija ir tvarkos komisijos taciau aiskiausiai valstieciu statusa apibreze Tadas Kosciuska Straipsnis numate suteikti asmens laisve arba islaisvinimo is baudziavos galimybe taciau tik tiems valstieciams kurie norejo įsikurti Respublikoje arba begliams ketinantiems į ja sugrįzti Pastaroji nuostata labai nepatiko imperatorei Jekaterinai II nes galejo paskatinti Rusijos valstiecius ypac gyvenancius pasienio zonoje begti į kaimynine Lenkija ir Lietuva Valdymas arba viesuju valdziu paskirtis Penktojo straipsnio įvade atsispindi tautos suverenumo koncepcija Aptariant valdziu padalijimo principa pirma karta Europoje teisinį pavidala įgavo Sarlio Monteskje ideja kad įstatymu leidimas turi buti atskirtas nuo vykdomosios valdzios ir nuo teismo Seimas arba įstatymu leidziamoji valdzia Pagal sestajį straipsnį leisti įstatymus turejo seimas susidedantis is atstovu rumu ir senatoriu rumu Atstovai buvo renkami dvejiems metams bet ju mandatai galiojo ligi kitu rinkimu Atstovu rumus sudare 204 atstovai isrinkti seimeliuose tarp ju 24 naujieji miestu įgaliotiniai Atstovai jau turejo buti ne pavietu seimeliu bet visos tautos reprezentantai Senata sudare vyskupai vaivados kastelionai ir ministrai is viso 132 asmenys Pirmininkauti senatui turejo karalius Taciau įstatymu leidybos procese monarcho galios buvo ribotos Seimo nariai turejo rinktis Varsuvoje arba Gardine ir posedziauti 70 100 dienu isskyrus sventines dienas Ypatingais atvejais seimas turejo susirinkti į nepaprastajį posedį Buvo panaikinta liberum veto teise Įstatymu leidziamosios valdzios reforma buvo svarbiausias Geguzes 3 d konstitucijos darbas ja buvo kuriami valstybes parlamentarizmo pradai Karalius vykdomoji valdzia Svarbiausia Ketveriu metu seimo reforma buvo vykdomosios valdzios strukturos pertvarka Ja aptare konstitucijos septintasis o papilde devintasis desimtasis ir vienuoliktasis straipsniai Buvo grieztai sunormintos trys valdzios institucijos karalius Įstatymu sargyba ir vaivadiju tvarkos komisijos Vykdomojoje valdzioje sustiprejo karaliaus statusas Pirmiausia buvo panaikinti karaliaus rinkimai Stanislovo Poniatovskio sostas tapo paveldimu bet valdovas neturejo sunaus ir antra uzimdamas sosta jis buvo prisiekes laisvos elekcijos principui Taigi ligi gyvenimo pabaigos Stanislovas Poniatovskis turejo likti elekciniu monarchu Taciau konstitucijos kurejai atsizvelgdami į sia situacija numate isimtį pagal kuria busimuoju karaliumi turejo buti paskirtas Saksonijos princas 1750 1827 m Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Augusto III anukas Jis palaike tradicinius rysius su Respublika ir mokejo lenku kalba Tai buvo kompromisas turejes apraminti skirtingu seimo politiniu grupuociu aistras Be to Saksonijos elektorius turejo vienturte dukterį kuri butu tapusi Lenkijos infante Nebuvo jokiu formaliu kliuciu jai isteketi uz kurio nors Stanislovo Poniatovskio suneno ir Poniatovskiai butu grįze į sosta Tvarkyti valstybes reikalus valdovui turejo padeti Įstatymu sargyba Į ja įejo karalius primas penki ministrai du sekretoriai ir be balso teises seimo marsalka bei pilnametis sosto įpedinis Kiekviena Įstatymu sargybos isleista akta turejo pasirasyti karalius Tokiu budu jis neatsakydamas uz pasirasytus dokumentus tapo vykdomosios valdzios galva Si vykdomosios valdzios koncepcija buvo artima Anglijos monarchijos ar JAV prezidenturos tradicijai Svarbiausiomis vietines administracijos institucijomis tapo civilines karines tvarkos komisijos sudarytos vaivadijose dveju metu laikotarpiui Ju sudetin įejo seimeliuose isrinkti komisarai Komisijos eme keisti merdincia seniuno institucija ir tapo naujai suvoktos administravimo sistemos idejos israiska Teismine valdzia Astuntasis straipsnis aptare Respublikos teisenos principus kurie vis dar bylojo apie luominį nuosprendziu skyrima Buvo reformuotos atskiros bajoru ir miestieciu teismu sistemos taip pat numatyta civilines ir baudziamosios teises kodifikacija Valstybe turejo buti padalinta į tris teismines provincijas Mazosios Lenkijos Didziosios Lenkijos ir Lietuvos Taciau iskile isores pavojai nutrauke pradetus darbus Tautos karine jega Vienuoliktasis straipsnis iskelia tautos kaip valstybes vientisumo ir suverenumo gynejos ideja Ne monarchas su kariuomene bet kiekvienas valstybes pilietis privalo ginti savo ir tautos laisve Sis straipsnis yra tarsi visos Geguzes 3 d pertvarkymu epochos garantas Jau 1792 m Rusijos kariuomenei įsiverzus į Lietuvos Lenkijos Respublika jo ideju pagrindu uzsimezge siuolaikiskai suprantama nepriklausomybes ideja Abieju Tautu tarpusavio įsipareigojimasValstybes pagrindu reforma vainikavo 1791 m spalio 20 d priimtas įstatymas tapes esmine konstitucijos pataisa Lietuvos DK privalejo buti atstovaujama taip kad puse izdo ir karo komisiju bei trecdalis policijos komisijos nariu butu is Lietuvos DK Visi privalejo 5 metus istarnauti kariuomeneje SignataraiStanislovas Malachovskis Karunos seimo didysis referendorius seimo ir Karunos provinciju konfederacijos marsalka Kunigaikstis Kazimieras Sapiega Lietuvos artilerijos generolas LDK konfederacijos marsalka Juozapas Kazimieras Kosakovskis Livonijos ir Kurso vyskupas Vilniaus vyskupijos įpareigotas koadjutorius kaip deputatas Kunigaikstis Krokuvos kastelionas deputatas is Mazosios Lenkijos senato Zarnovo kastelionas deputatas is Mazosios Lenkijos provincijos senato Kaliso kastelionas deputatas konstitucijai is Didziosios Lenkijos provincijos senato Kazimieras Konstantinas Pliateris Traku generolas kastelionas deputatas konstitucijai is LDK senato Buso pakamore Volynes pasiuntinys deputatas konstitucijai is Mazosios Lenkijos Stanislovas Kostka Potockis Liublino pasiuntinys deputatas konstitucijai is Mazosios Lenkijos provincijos zemes pasiuntinys deputatas konstitucijai is Didziosios Lenkijos provincijos Visegrado medzioklis ir zemes pasiuntinys deputatas konstitucijai is Didziosios Lenkijos provincijos pakamore ir pasiuntinys deputatas konstitucijai is Didziosios Lenkijos provincijos Juozapas Zabiela pasiuntinys is Zemaiciu kunigaikstystes deputatas konstitucijai Minsko vaivadijos pasiuntinys deputatas konstitucijai is LDK provincijos SaltiniaiGeguzes treciosios konstitucija lenk Konstytucja 3 Maja Valdymo įstatymas lenk Ustawa rzadowa Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 484 485 psl Geguzes 3 osios Konstitucija 1791 Varsuvos senuju dokumentu centrinis archyvasNuorodosGeguzes 3 iosios Konstitucija Geguzes 3 Iosios Konstitucijos lietuviskas vertimas 1791 m Geguzes 3 iosios Konstitucija ir Lietuvos konstitucingumo tradicija Archyvuota kopija 2020 07 12 is Wayback Machine projekto L Glemza Geguzes 3 d konstitucija viena pirmuju pasaulyje ir Europoje Kodel Lietuvoje nesvenciama Geguzes 3 iosios Konstitucijos diena XXI amzius Nr 18 2186 Pirmajai Europoje rasytinei ATR Konstitucijai 225 metai Archyvuota kopija 2021 09 28 is Wayback Machine projekto Verslo zinios Geguzes 3 iosios Konstitucija Lietuvos pergale ar pabaigaWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Geguzes 3 Konstitucija 1791 m originalus vertimas Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Geguzes 3 Konstitucija siuolaikinis tekstas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu