Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Valdžių padalijimo principas valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms siekiant apriboti valdžią i
Valdžių pasidalijimo principas
Valdžių padalijimo principas – valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę.
Valdžių padalijimo principu demokratinėje valstybėje turi būti grindžiama valdžios organizacija ir veikla. Taip siekiama garantuoti asmens teises ir laisves, išvengti valdžios sutelkimo vienose rankose, , diktatūros.
Atsižvelgiant į pagrindines valstybės valdžios vykdomas funkcijas – įstatymų leidyba, jų vykdymas ir ginčų, kilusių šioje veikloje, taip pat privatinėje asmenų srityje (visuomeniniuose santykiuose), sprendimas, – valstybės valdžios skirstomos į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Šias valstybės valdžias įgyvendinančios institucijos vykdo svarbiausias valstybės funkcijas.
Pagal valdžių padalijimo principą skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios turi būti pakankamai savarankiškos, nepriklausomos, tačiau kartu ir kontroliuoti bei riboti viena kitą (atsvarų mechanizmas).
Istorija
Valdžių pasidalijimo arba atskyrimo principas į atskiras šakas, rūšis yra gana sena teisinė politinė problema, kurios kilmės šaknų reikia ieškoti ne naujojoje arba naujausioje istorijoje, o žiloje senovėje.
Tačiau tikrasis, šiandieninis, valdžių padalijimo principas aptinkamas XVIII a. Dž. Loko darbuose. Džonas Lokas (1632‒1704) yra vienas iš iškiliausių Švietimo epochos teoretikų ir ideologų. Savo veikaluose jis grindė mintį, kad norint turėti bendruomenės valdžią, reikia susivienyti į visuomenę. Panaudojus turimą valdžią, galima kurti bendruomenei įstatymus per jos paskirtus pareigūnus. Dž. Loko koncepcijoje išskiriamos trys valdžios „šakos“: įstatymų leidybos, kuri suteikiama parlamentui; vykdomoji, kuria disponuoja vyriausybė; federalinė, kuriai priskiriami tarptautiniai įgaliojimai. Teisinė valdžia Dž. Loko koncepcijoje nėra savarankiška, ji priskiriama vykdomajai valdžiai. Jis manė, jog kertinis visų valstybių pozityvus įstatymas yra įstatymų leidimo valdžios įkūrimas. Ji turi teisę nurodyti, kaip bus naudojama valstybės jėga saugant bendruomenę ir jos narius. Kadangi įstatymai, turi pastovią ir nuolatinę galią ir turi būti nepaliaujamai vykdomi bei prižiūrimi, būtina turėti visą laiką veikiančią valdžią, kuri garantuotų, kad priimti ir galiojantys įstatymai būtų vykdomi. Štai kodėl Dž. Lokas atskyrė leidžiamąją ir vykdomąją valdžias. Federalinei valdžiai priskiriama: karo ir taikos teisė, koalicijų ir sąjungų teisė bei visi santykiai su užsienio asmenimis ir bendruomenėmis. Dž. Lokas teigė, kad nėra būtina, kad įstatymų leidžiamoji valdžia veiktų nuolat, tačiau labai svarbu, kad nuolat veiktų vykdomoji valdžia, nes poreikis kurti naujus įstatymus ne visada yra, bet visada yra poreikis vykdyti sukurtuosius, todėl jis teisminės valdžios neatskyrė nuo vykdomosios valdžios.
Kitas žymus valdžių padalijimo principo tyrėjas – prancūzų filosofas bei švietėjas Šarlis de Monteskjė (1689–1755 m.). Jis mums svarbus tuo, kad plėtojo valdžių padalijimo koncepciją (kurios pradininkas buvo Dž. Lokas) ir jo darbai turėjo didelės reikšmės vėlesnėms Vakarų valstybių Konstitucijoms. 1748 m. Š. Monteskjė išleido veikalą „Apie įstatymų dvasią“. Šioje knygoje Š.Monteskjė siekė įrodyti, kad pasaulį valdo ne dievo valia ir ne likimas, bet valstybėje egzistuojančios taisyklės – nusistovėję tarpusavio santykiai. Jis teigė: „Tik protaujančios būtybės gali kurti įstatymus pačios sau, bet ir jos turi įstatymus, kuriuos sukūrė kiti. Be to savo knygoje „Apie įstatymų dvasią“ Š. Monteskjė skiria tris valdžios rūšis: įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją, teisminę. Įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijos – leisti, atšaukti, keisti įstatymus. Vykdomoji valdžia vykdo įstatymų leidžiamosios valdžios išleistus įstatymus, saugo taiką, skelbia karą, užtikrina piliečių ramybę. Teisminė valdžia baudžia nusikaltėlius, sprendžia piliečių tarpusavio ginčus. Jis išskyrė šiuos tris valdžios padalijimo principus, nes manė jei valstybinė valdžia bus sukoncentruota vieno asmens rankose arba valstybės institucijoje, tai valdžia bus neteisiška, o valdžių paskirstymas prilaiko atskiras valdžias, apsaugo nuo galimo piktnaudžiavimo. Jis rašė: „daugelio metų patyrimas rodo mums, jog kiekvienas valdžią turintis žmogus, linkęs ja piktnaudžiauti… Siekiant išvengti tokio piktnaudžiavimo valdžia, viena valdžia turi atsveri kitą… Kai įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžios susilieja vienoje institucijoje…negali būti laisvės… Antra vertus, negali būti laisva teisminė valdžia, jeigu ji neatskirta nuo įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios… Ir viskas ateis galas, jeigu vienas asmuo arba institucija, aristokratinė arba liaudinė savo prigimtimi, pradės aprėpti visas tris valdžias.“ (Montesquieu „Apie įstatymų dvasią“). Šios priežastys paskatino Š. Monteskjė ieškoti būdų, kaip padalinti valdžias. Šarlis de Monteskjė buvo įsitikinęs, kad įstatymų leidžiamoji valdžia turi priklausyti tautai, tačiau tai sunku realizuoti praktiškai, ypač didelėje valstybėje, todėl įstatymų leidžiamąją valdžią pavedama vykdyti tautos atstovams, tauta turi valdyti per atstovus. Š. Monteskjė sako, kad vykdomosios valdžios sprendimai turi būti greiti ir staigūs, todėl įstatymų vykdomoji valdžia turi būti vieno asmens rankose. Be to, vykdomoji valdžia turi turėti teisę sušaukti ir paleisti įstatymų leidžiamąją valdžią, sustabdyti įstatymų leidžiamosios valdžios priimtų sprendimų vykdymą, priešingu atveju, įstatymų leidžiamoji valdžia taptų nekontroliuojama, despotiška. Teisminę valdžią, Šarlio de Monteskjė požiūriu, turi vykdyti įstatymų nustatyta tvarka išrinkti asmenys. Š. Monteskjė teigė, kad – teismų sprendimai turi būti pagrįsti įstatymais. Priešingu atveju, jei teisėjo sprendimai būtų pagrįsti ne įstatymais, o teisėjo nuomone, būtų gyvenama tokioje valstybėje, kurioje nėra aiškios teisės, laisvės ir pareigos.
Valstybės valdžių sistema
- Įstatymų leidžiamoji valdžia. Šiuolaikinėse valstybėse įstatymų leidimu užsiima parlamentas. Parlamentas – įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, įteisinantis politinius ir ekonominius sprendimus. Demokratinis valdymas be parlamento neįsivaizduojamas. Būtent parlamentui tauta rinkimuose paveda spręsti svarbiausius valstybės klausimus ir suteikia teisę kalbėti jos vardu.
- Vykdomoji valdžia. Įstatymų vykdomoji valdžia – vyriausybė – yra savarankiškai veikianti institucija. Jos nariai paprastai negali būti parlamento deputatais. Ministro postą užėmęs deputatas paprastai turi pasitraukti iš parlamento. Būtent vyriausybė tiesiogiai atsakinga už visus politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius valdžios aktus ir jų įgyvendinimą.
- Teisminė valdžia.Teismas – yra galiojančių teisės normų sergėtojas. Jis privalo būti apatiškas, t. y. laisvas nuo politinių veiksmų įtakos. Perversmų metu teismai neturi ginti nuverstosios teisės normų, nes tai politinių jėgų reikalas. Teismas turi vykdyti tą teisę, kurią yra patvirtinusi politinė valdžia. Be to, jis privalo užkirsti kelią neteisėtiems aktams. Specialūs konstitucinės priežiūros institutai (Lietuvoje – Konstitucinis Teismas) prižiūri, kad valdžios struktūros nepažeistų įstatymų. Kiekvienoje šalyje yra susiklosčiusi sava teismų struktūra(baudžiamasis, civilinis, administracinis, kasacinis, konstitucinis teismas.) Jų veikla turi būti visiškai savarankiška, nepavaldi jokiai valstybinės valdžios institucijai. Tai dar viena garantija, kad kiekvienas pilietis bus lygus prieš įstatymą.
Valdžių padalijimo principas konstitucinėje teisėje
Valdžių padalijimas ir asmens laisvės bei teisės yra pagrindiniai konstitucionalizmo elementai. Teisinėje literatūroje dažnai teigiama, kad demokratinės valstybinės organizacijos veikla turi būti paremta valdžių padalijimo principu. Šio principo tikslas – padėti užtikrinti žmogaus teises bei laisves ir apginti piliečius nuo valdžios savivalės. Principo esmė – nors įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos ir dalinai savarankiškos, tačiau tarp jų turi vyrauti pusiausvyra. Įvairių valdžios institucijų sudarymas, jų veiklos materialus pagrindas leidžia institucijoms būti savarankiškoms savoje srityje, tačiau valdžių savarankiškumas nereiškia, kad jos gali daryti bet ką. Savo uždavinius įgyvendinti jos gali tik pasiremdamos konstituciniais įgaliojimais, bei bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis. Teisinėje literatūroje pabrėžiama: „Valdžių padalijimo esmė – ne formalus, schematiškas atskirų valdžios šakų galių diferencijuotas išvardijimas, bet visų pirma tam tikras svertų ir atsvarų mechanizmas, garantuojantis jų santykinį autonomiškumą ir pusiausvyrą“. Taigi susiduriama su valdžių konstitucinės pusiausvyros problema, su „svertų ir atsvarų“ klausimu.
Valdžių padalijimo principas Lietuvoje
Pagal 1992 m. spalio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valdžių pasidalijimo samprata, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas. Be to valdžios galias riboja Konstitucija, tai reiškia, kad kiekviena šių institucijų turi tik tiek galių, kiek jų suteikia Valstybės Konstitucija. Taigi, Lietuvoje įstatymų leidžiamoji valdžia yra Seimas, kurį sudaro tautos atstovai – Seimo nariai, kurie leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri jo vykdymą. Įstatymų vykdomoji valdžia: Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas – atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Vyriausybė yra vykdomoji tvarkomoji šalies institucija. Ji vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarko krašto reikalus. Įstatymų teisminė valdžia yra teismai, kurie vykdo teisingumą. Lietuvoje valdžių padalijimo principo esmė – visos šios institucijos savo uždavinius gali vykdyti tik konstitucinių įgaliojimų ribose, gerbdamos kitų valstybės valdžios institucijų teises ir veikdamos kartu su kitomis institucijomis.
Valdžių padalijimo privalumai
Konstitucijoje įteisintas valdžių padalijimo principas teisiškai įtvirtina valstybės demokratinį režimą, lemia valstybės organizacinį modelį ir yra vienas iš svarbiausių demokratijos veiksnių. Jis apibrėžia kiekvienai iš valdžių ne tik skirtingas galias ir kompetencijas, bet ir tam tikrus įgaliojimus viena kitos atžvilgiu. Tokio pobūdžio įgaliojimai užtikrina jų veiklos teisėtumą ir kiekvienai iš valdžių sudaro galimybę sulaikyti vienai kitą nuo bandymų peržengti savo įgaliojimus. Valdžių padalijimo principas taip pat garantuoja žmogaus ir piliečio teises bei laisves, kurios Konstitucijoje yra vertinamos kaip viena iš svarbiausių demokratijos vertybių. Taigi valstybės valdžios organizavimas remiasi valdžių padalijimo principu, kuris yra grindžiamas valstybės privalomumu vykdyti ar privalėti vykdyti tris funkcijas: leisti įstatymus, juos vykdyti ir spręsti ginčus.
Nuorodos
- Lokas Dž. „Esė apie pilietinę valdžią“, Mintis 1992.
- Montesquieu „Apie įstatymų dvasią“, Mintis 2005.
- „Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda“, Vilnius 2007.
- Meosnis G. „Valdžių padalijimas kaip teisinės valstybės elementas“, Vilnius 2000.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valdžių pasidalijimo principas, Kas yra Valdžių pasidalijimo principas? Ką reiškia Valdžių pasidalijimo principas?
Valdziu padalijimo principas valstybes valdzios galiu paskirstymas skirtingoms institucijoms siekiant apriboti valdzia ir issaugoti laisve bei lygybe Vienas valdziu padalijimo principo pagrindeju Montesquieu Valdziu padalijimo principu demokratineje valstybeje turi buti grindziama valdzios organizacija ir veikla Taip siekiama garantuoti asmens teises ir laisves isvengti valdzios sutelkimo vienose rankose diktaturos Atsizvelgiant į pagrindines valstybes valdzios vykdomas funkcijas įstatymu leidyba ju vykdymas ir gincu kilusiu sioje veikloje taip pat privatineje asmenu srityje visuomeniniuose santykiuose sprendimas valstybes valdzios skirstomos į įstatymu leidziamaja vykdomaja ir teismine Sias valstybes valdzias įgyvendinancios institucijos vykdo svarbiausias valstybes funkcijas Pagal valdziu padalijimo principa skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdzios institucijoms uzdraudziant savintis svetimas funkcijas Valdzios turi buti pakankamai savarankiskos nepriklausomos taciau kartu ir kontroliuoti bei riboti viena kita atsvaru mechanizmas IstorijaValdziu pasidalijimo arba atskyrimo principas į atskiras sakas rusis yra gana sena teisine politine problema kurios kilmes saknu reikia ieskoti ne naujojoje arba naujausioje istorijoje o ziloje senoveje Taciau tikrasis siandieninis valdziu padalijimo principas aptinkamas XVIII a Dz Loko darbuose Dzonas Lokas 1632 1704 yra vienas is iskiliausiu Svietimo epochos teoretiku ir ideologu Savo veikaluose jis grinde mintį kad norint tureti bendruomenes valdzia reikia susivienyti į visuomene Panaudojus turima valdzia galima kurti bendruomenei įstatymus per jos paskirtus pareigunus Dz Loko koncepcijoje isskiriamos trys valdzios sakos įstatymu leidybos kuri suteikiama parlamentui vykdomoji kuria disponuoja vyriausybe federaline kuriai priskiriami tarptautiniai įgaliojimai Teisine valdzia Dz Loko koncepcijoje nera savarankiska ji priskiriama vykdomajai valdziai Jis mane jog kertinis visu valstybiu pozityvus įstatymas yra įstatymu leidimo valdzios įkurimas Ji turi teise nurodyti kaip bus naudojama valstybes jega saugant bendruomene ir jos narius Kadangi įstatymai turi pastovia ir nuolatine galia ir turi buti nepaliaujamai vykdomi bei priziurimi butina tureti visa laika veikiancia valdzia kuri garantuotu kad priimti ir galiojantys įstatymai butu vykdomi Stai kodel Dz Lokas atskyre leidziamaja ir vykdomaja valdzias Federalinei valdziai priskiriama karo ir taikos teise koaliciju ir sajungu teise bei visi santykiai su uzsienio asmenimis ir bendruomenemis Dz Lokas teige kad nera butina kad įstatymu leidziamoji valdzia veiktu nuolat taciau labai svarbu kad nuolat veiktu vykdomoji valdzia nes poreikis kurti naujus įstatymus ne visada yra bet visada yra poreikis vykdyti sukurtuosius todel jis teismines valdzios neatskyre nuo vykdomosios valdzios Kitas zymus valdziu padalijimo principo tyrejas prancuzu filosofas bei svietejas Sarlis de Monteskje 1689 1755 m Jis mums svarbus tuo kad pletojo valdziu padalijimo koncepcija kurios pradininkas buvo Dz Lokas ir jo darbai turejo dideles reiksmes velesnems Vakaru valstybiu Konstitucijoms 1748 m S Monteskje isleido veikala Apie įstatymu dvasia Sioje knygoje S Monteskje sieke įrodyti kad pasaulį valdo ne dievo valia ir ne likimas bet valstybeje egzistuojancios taisykles nusistoveje tarpusavio santykiai Jis teige Tik protaujancios butybes gali kurti įstatymus pacios sau bet ir jos turi įstatymus kuriuos sukure kiti Be to savo knygoje Apie įstatymu dvasia S Monteskje skiria tris valdzios rusis įstatymu leidziamaja įstatymu vykdomaja teismine Įstatymu leidziamosios valdzios funkcijos leisti atsaukti keisti įstatymus Vykdomoji valdzia vykdo įstatymu leidziamosios valdzios isleistus įstatymus saugo taika skelbia kara uztikrina pilieciu ramybe Teismine valdzia baudzia nusikaltelius sprendzia pilieciu tarpusavio gincus Jis isskyre siuos tris valdzios padalijimo principus nes mane jei valstybine valdzia bus sukoncentruota vieno asmens rankose arba valstybes institucijoje tai valdzia bus neteisiska o valdziu paskirstymas prilaiko atskiras valdzias apsaugo nuo galimo piktnaudziavimo Jis rase daugelio metu patyrimas rodo mums jog kiekvienas valdzia turintis zmogus linkes ja piktnaudziauti Siekiant isvengti tokio piktnaudziavimo valdzia viena valdzia turi atsveri kita Kai įstatymu leidybos ir vykdomoji valdzios susilieja vienoje institucijoje negali buti laisves Antra vertus negali buti laisva teismine valdzia jeigu ji neatskirta nuo įstatymu leidybos ir vykdomosios valdzios Ir viskas ateis galas jeigu vienas asmuo arba institucija aristokratine arba liaudine savo prigimtimi prades aprepti visas tris valdzias Montesquieu Apie įstatymu dvasia Sios priezastys paskatino S Monteskje ieskoti budu kaip padalinti valdzias Sarlis de Monteskje buvo įsitikines kad įstatymu leidziamoji valdzia turi priklausyti tautai taciau tai sunku realizuoti praktiskai ypac dideleje valstybeje todel įstatymu leidziamaja valdzia pavedama vykdyti tautos atstovams tauta turi valdyti per atstovus S Monteskje sako kad vykdomosios valdzios sprendimai turi buti greiti ir staigus todel įstatymu vykdomoji valdzia turi buti vieno asmens rankose Be to vykdomoji valdzia turi tureti teise susaukti ir paleisti įstatymu leidziamaja valdzia sustabdyti įstatymu leidziamosios valdzios priimtu sprendimu vykdyma priesingu atveju įstatymu leidziamoji valdzia taptu nekontroliuojama despotiska Teismine valdzia Sarlio de Monteskje poziuriu turi vykdyti įstatymu nustatyta tvarka isrinkti asmenys S Monteskje teige kad teismu sprendimai turi buti pagrįsti įstatymais Priesingu atveju jei teisejo sprendimai butu pagrįsti ne įstatymais o teisejo nuomone butu gyvenama tokioje valstybeje kurioje nera aiskios teises laisves ir pareigos Valstybes valdziu sistemaĮstatymu leidziamoji valdzia Siuolaikinese valstybese įstatymu leidimu uzsiima parlamentas Parlamentas įstatymu leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas įteisinantis politinius ir ekonominius sprendimus Demokratinis valdymas be parlamento neįsivaizduojamas Butent parlamentui tauta rinkimuose paveda spresti svarbiausius valstybes klausimus ir suteikia teise kalbeti jos vardu Vykdomoji valdzia Įstatymu vykdomoji valdzia vyriausybe yra savarankiskai veikianti institucija Jos nariai paprastai negali buti parlamento deputatais Ministro posta uzemes deputatas paprastai turi pasitraukti is parlamento Butent vyriausybe tiesiogiai atsakinga uz visus politinius ekonominius socialinius ir kulturinius valdzios aktus ir ju įgyvendinima Teismine valdzia Teismas yra galiojanciu teises normu sergetojas Jis privalo buti apatiskas t y laisvas nuo politiniu veiksmu įtakos Perversmu metu teismai neturi ginti nuverstosios teises normu nes tai politiniu jegu reikalas Teismas turi vykdyti ta teise kuria yra patvirtinusi politine valdzia Be to jis privalo uzkirsti kelia neteisetiems aktams Specialus konstitucines prieziuros institutai Lietuvoje Konstitucinis Teismas priziuri kad valdzios strukturos nepazeistu įstatymu Kiekvienoje salyje yra susiklosciusi sava teismu struktura baudziamasis civilinis administracinis kasacinis konstitucinis teismas Ju veikla turi buti visiskai savarankiska nepavaldi jokiai valstybines valdzios institucijai Tai dar viena garantija kad kiekvienas pilietis bus lygus pries įstatyma Valdziu padalijimo principas konstitucineje teisejeValdziu padalijimas ir asmens laisves bei teises yra pagrindiniai konstitucionalizmo elementai Teisineje literaturoje daznai teigiama kad demokratines valstybines organizacijos veikla turi buti paremta valdziu padalijimo principu Sio principo tikslas padeti uztikrinti zmogaus teises bei laisves ir apginti piliecius nuo valdzios savivales Principo esme nors įstatymu leidziamoji vykdomoji ir teismine valdzios turi buti atskirtos ir dalinai savarankiskos taciau tarp ju turi vyrauti pusiausvyra Įvairiu valdzios instituciju sudarymas ju veiklos materialus pagrindas leidzia institucijoms buti savarankiskoms savoje srityje taciau valdziu savarankiskumas nereiskia kad jos gali daryti bet ka Savo uzdavinius įgyvendinti jos gali tik pasiremdamos konstituciniais įgaliojimais bei bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis Teisineje literaturoje pabreziama Valdziu padalijimo esme ne formalus schematiskas atskiru valdzios saku galiu diferencijuotas isvardijimas bet visu pirma tam tikras svertu ir atsvaru mechanizmas garantuojantis ju santykinį autonomiskuma ir pusiausvyra Taigi susiduriama su valdziu konstitucines pusiausvyros problema su svertu ir atsvaru klausimu Valdziu padalijimo principas LietuvojePagal 1992 m spalio 25 d priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valdziu pasidalijimo samprata kad valstybes valdzia Lietuvoje vykdo Seimas Respublikos Prezidentas Vyriausybe Teismas Be to valdzios galias riboja Konstitucija tai reiskia kad kiekviena siu instituciju turi tik tiek galiu kiek ju suteikia Valstybes Konstitucija Taigi Lietuvoje įstatymu leidziamoji valdzia yra Seimas kurį sudaro tautos atstovai Seimo nariai kurie leidzia įstatymus priziuri Vyriausybes veikla tvirtina valstybes biudzeta ir priziuri jo vykdyma Įstatymu vykdomoji valdzia Vyriausybe ir Respublikos Prezidentas Respublikos Prezidentas valstybes vadovas atstovauja valstybei ir daro visa kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymu Vyriausybe yra vykdomoji tvarkomoji salies institucija Ji vykdo įstatymus ir kitus teises aktus tvarko krasto reikalus Įstatymu teismine valdzia yra teismai kurie vykdo teisinguma Lietuvoje valdziu padalijimo principo esme visos sios institucijos savo uzdavinius gali vykdyti tik konstituciniu įgaliojimu ribose gerbdamos kitu valstybes valdzios instituciju teises ir veikdamos kartu su kitomis institucijomis Valdziu padalijimo privalumaiKonstitucijoje įteisintas valdziu padalijimo principas teisiskai įtvirtina valstybes demokratinį rezima lemia valstybes organizacinį modelį ir yra vienas is svarbiausiu demokratijos veiksniu Jis apibrezia kiekvienai is valdziu ne tik skirtingas galias ir kompetencijas bet ir tam tikrus įgaliojimus viena kitos atzvilgiu Tokio pobudzio įgaliojimai uztikrina ju veiklos teisetuma ir kiekvienai is valdziu sudaro galimybe sulaikyti vienai kita nuo bandymu perzengti savo įgaliojimus Valdziu padalijimo principas taip pat garantuoja zmogaus ir piliecio teises bei laisves kurios Konstitucijoje yra vertinamos kaip viena is svarbiausiu demokratijos vertybiu Taigi valstybes valdzios organizavimas remiasi valdziu padalijimo principu kuris yra grindziamas valstybes privalomumu vykdyti ar privaleti vykdyti tris funkcijas leisti įstatymus juos vykdyti ir spresti gincus NuorodosLokas Dz Ese apie pilietine valdzia Mintis 1992 Montesquieu Apie įstatymu dvasia Mintis 2005 Lietuvos konstitucine teise raida institucijos teisiu apsauga savivalda Vilnius 2007 Meosnis G Valdziu padalijimas kaip teisines valstybes elementas Vilnius 2000