Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hugas Kolontajus lenk Hugo KołłątajHugas KolontajusGimė 1750 m balandžio 1 d Didieji Dederkalai Ternopilio sritis Voluin
Hugo Kołłątaj
| Hugas Kolontajus lenk. Hugo Kołłątaj | |
|---|---|
| Hugas Kolontajus | |
| Gimė | 1750 m. balandžio 1 d. Didieji Dederkalai, Ternopilio sritis, Voluinė |
| Mirė | 1812 m. vasario 28 d. (61 metai) Varšuva, Lenkijos Karalystė |
| Tėvas | Antonijus Kolontajus |
| Motina | Marijana Meržecka |
| Veikla | Lenkijos Karalystės švietimo veikėjas, politikas, Lenkijos Edukacinės komisijos vadovas, liberalų partijos pirmininkas, publicistas |
| Alma mater | Krokuvos universitetas |
Hugas Kolòntajus (lenk. Hugo Kołłątaj; 1750 m. balandžio 1 d. Didieji Dederkalai, Ternopilio sritis, Voluinė – 1812 m. vasario 28 d. Varšuva, Lenkijos Karalystė) – Lenkijos Karalystės švietimo veikėjas, politikas, Lenkijos Edukacinės komisijos vadovas, liberalų partijos pirmininkas, publicistas.
Ankstyvieji gyvenimo metai
Hugas Kolontajus gimė 1750 m. balandžio 1 d. Didžiųjų Dederkalų kaime, Šumsko rajone, Ternopilio srityje, smulkiųjų bajorų šeimoje. Tėvams persikėlus gyventi į kaimą prie Sandomiero, vaikystę praleido šiose apylinkėse.
Vidurinį išsilavinimą gavo Pinčuvo gimnazijoje. 1764–1770 m. H. Kolontajus studijavo Krokuvos universitete teisę, apsigynė disertaciją. Įstojęs į dvasininkų draugiją Hugas Kolontajus 1770 m. išvyko į Italiją, kurioje pragyveno keletą metų. Studijavo Romoje ir Neapolyje, taip pat Vienoje teologiją ir filosofiją. Baigęs studijas H.Kolontajus grįžo į Krokuvą ir čia išsirūpino kanaunininko vietą be vietos vyskupo palaikymo. H.Kolontajus buvo laikomas Prancūzijos švietėjų gerbėju. 1775 m. Hugas Kolontajus įstojo į tuo metu Lenkijoje veikusį švietimo sąjūdį ir aktyviai dalyvavo Švietimo edukacinės komisijos darbe, taip pat priklausė Lenkijos literatų draugijai, pavadinimu lenk. Towarzystwo do Ksiąg Elementarnych.
1777 m. Hugas Kolontajus buvo išsiųstas į Krokuvos universitetą kaip Edukacinės komisijos vizitatorius (auditorius) įgyvendinti komisijos sudaryto reformos plano. Hugas Kolontajus energingai ėmėsi pertvarkos, pakeitė pasenusius dėstytojus jaunaisiais, sustiprino gamtos mokslų dėstymą, nustatė egzaminus studentams ir kt. Vykdydamas šias pertvarkas jis susidūrė su tokiu ryžtingu vietinių dvasininkų pasipriešinimu, kad net laikinai turėjo nutraukti darbą, bet 1782 m. jis vėl ėmėsi reformos ir ją baigė. Po to Krokuvos universitetas išrinko jį savo rektoriumi kitiems trejiems metams. Netrukus H. Kolontajus pasuko į politiką.
Dalyvavimas Didžiojo Seimo reformose
Paskirtas Lietuvos referendaru prieš pat vadinamojo Ketverių metų seimo sušaukimą, Hugas Kolontajus rengė politinius traktatus, iš kurių pirmasis pasirodė pavadinimu „Anoniminiai laiškai", skirti maršalui Stanislovui Malachovskiui. H. Kolontajus grupuodamas aplink save kitus publicistus ir subordinuodamas jų veiklą, užmegzdamas asmeninius ryšius su Seimo nariais, netrukus užėmė Patriotiškosios partijos lenk. Stronnictwo Patriotyczne vadovo poziciją. Jau anoniminiuose laiškuose H. Kolontajus pateikė plačią reformų programą, kuri subūrė pažangiausius Lenkijos liberaliosios partijos žmones, jis numatė Seimo valdymo modernizavimą, naikinant liberum veto, miestiečių sulyginimą su bajorais ir valstiečių išlaisvinimą iš baudžiavos.
Panaikinus Nuolatinę tarybą, H. Kolontajus, būdamas vadinamosios valdančiosios vyriausybės pavaduotoju, 1790 m. įsitraukė į Seimo darbą ir tapo 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos vienu autorių. Tais pačiais metais jis priėmė vicekanclerio pareigas.
Nugalėjus Targovicos konfederacijai, Hugas Kolontajus pasitraukė į Drezdeną.
Vėlesnieji gyvenimo metai
Hugas Kolontajus vėl atsirado Lenkijoje, kai Tadas Kosciuška 1794 m. sukėlė sukilimą. Užėmęs nacionaliniame sukilėlių komitete nario, atsakingo už finansus, vietą, H. Kolontajus aktyviai įsitraukė į 1794 m. sukilimo veiksmus. Dalyvaujant H. Kolontajui, buvo sudarytas Polaneco universalas. H. Kolontajus vadovavo kairiesiems revoliucionieriams, siekusiems bet kokiomis priemonėmis atstatyti Abiejų Tautų Respubliką.
Po 1794 m. sukilimo numalšinimo, Hugas Kolontajus pabėgo į Austriją, kurioje buvo sučiuptas ir patalpintas į kalėjimą (1795–1802 m.). Paleistas iš kalėjimo, tarpininkaujant kunigaikščiui Adomui Kazimierui Čartoriskiui. Apsigyveno Voluinėje ir užsiėmė žemės ūkiu. 1807 m. pagal valdžios nurodymą Hugas Kolontajus turėjo persikelti į Maskvą, tačiau po Tilžės taikos sudarymo H. Kolontajui buvo suteikta laisvė ir jis persikėlė gyventi į Varšuvą, kurioje ir mirė 1812 m. Palaidotas Povonzkų kapinėse.
Šaltiniai
- Hugas Kolòntajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Krzysztof Bauer (1991). Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja. Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne. p. 40.
- Krzysztof Bauer (1991). Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja. Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne. p. 40. ISBN 978-83-02-04615-5.
- Halina Zwolska, TOWARZYSZE SZKOŁY GŁÓWNEJ KORONNEJ, Alma Mater, wiosna 1997, nr 4.
- HALINA LERSKI; Harcourt Education (1 January 1996). Historical Dictionary of Poland, 966–1945. ABC-CLIO. pp. 259–260. ISBN 978-0-313-03456-5.
- Jacek Jędruch (1998). Constitutions, elections, and legislatures of Poland, 1493–1977: a guide to their history. EJJ Books. p. 194. ISBN 978-0-7818-0637-4.
- HALINA LERSKI; Harcourt Education (1 January 1996). Historical Dictionary of Poland, 966–1945. ABC-CLIO. pp. 259–260. ISBN 978-0-313-03456-5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hugo Kołłątaj, Kas yra Hugo Kołłątaj? Ką reiškia Hugo Kołłątaj?
Hugas Kolontajus lenk Hugo KollatajHugas KolontajusGime 1750 m balandzio 1 d Didieji Dederkalai Ternopilio sritis VoluineMire 1812 m vasario 28 d 61 metai Varsuva Lenkijos KaralysteTevas Antonijus KolontajusMotina Marijana MerzeckaVeikla Lenkijos Karalystes svietimo veikejas politikas Lenkijos Edukacines komisijos vadovas liberalu partijos pirmininkas publicistasAlma mater Krokuvos universitetas Hugas Kolontajus lenk Hugo Kollataj 1750 m balandzio 1 d Didieji Dederkalai Ternopilio sritis Voluine 1812 m vasario 28 d Varsuva Lenkijos Karalyste Lenkijos Karalystes svietimo veikejas politikas Lenkijos Edukacines komisijos vadovas liberalu partijos pirmininkas publicistas Kolontajaus parasasAnkstyvieji gyvenimo metaiPaminklas Hugui Kolontajui Krokuvoje Hugas Kolontajus gime 1750 m balandzio 1 d Didziuju Dederkalu kaime Sumsko rajone Ternopilio srityje smulkiuju bajoru seimoje Tevams persikelus gyventi į kaima prie Sandomiero vaikyste praleido siose apylinkese Vidurinį issilavinima gavo Pincuvo gimnazijoje 1764 1770 m H Kolontajus studijavo Krokuvos universitete teise apsigyne disertacija Įstojes į dvasininku draugija Hugas Kolontajus 1770 m isvyko į Italija kurioje pragyveno keleta metu Studijavo Romoje ir Neapolyje taip pat Vienoje teologija ir filosofija Baiges studijas H Kolontajus grįzo į Krokuva ir cia issirupino kanaunininko vieta be vietos vyskupo palaikymo H Kolontajus buvo laikomas Prancuzijos svieteju gerbeju 1775 m Hugas Kolontajus įstojo į tuo metu Lenkijoje veikusį svietimo sajudį ir aktyviai dalyvavo Svietimo edukacines komisijos darbe taip pat priklause Lenkijos literatu draugijai pavadinimu lenk Towarzystwo do Ksiag Elementarnych 1777 m Hugas Kolontajus buvo issiustas į Krokuvos universiteta kaip Edukacines komisijos vizitatorius auditorius įgyvendinti komisijos sudaryto reformos plano Hugas Kolontajus energingai emesi pertvarkos pakeite pasenusius destytojus jaunaisiais sustiprino gamtos mokslu destyma nustate egzaminus studentams ir kt Vykdydamas sias pertvarkas jis susidure su tokiu ryztingu vietiniu dvasininku pasipriesinimu kad net laikinai turejo nutraukti darba bet 1782 m jis vel emesi reformos ir ja baige Po to Krokuvos universitetas isrinko jį savo rektoriumi kitiems trejiems metams Netrukus H Kolontajus pasuko į politika Dalyvavimas Didziojo Seimo reformosePaskirtas Lietuvos referendaru pries pat vadinamojo Ketveriu metu seimo susaukima Hugas Kolontajus renge politinius traktatus is kuriu pirmasis pasirode pavadinimu Anoniminiai laiskai skirti marsalui Stanislovui Malachovskiui H Kolontajus grupuodamas aplink save kitus publicistus ir subordinuodamas ju veikla uzmegzdamas asmeninius rysius su Seimo nariais netrukus uzeme Patriotiskosios partijos lenk Stronnictwo Patriotyczne vadovo pozicija Jau anoniminiuose laiskuose H Kolontajus pateike placia reformu programa kuri subure pazangiausius Lenkijos liberaliosios partijos zmones jis numate Seimo valdymo modernizavima naikinant liberum veto miestieciu sulyginima su bajorais ir valstieciu islaisvinima is baudziavos Panaikinus Nuolatine taryba H Kolontajus budamas vadinamosios valdanciosios vyriausybes pavaduotoju 1790 m įsitrauke į Seimo darba ir tapo 1791 m geguzes 3 d konstitucijos vienu autoriu Tais paciais metais jis prieme vicekanclerio pareigas Nugalejus Targovicos konfederacijai Hugas Kolontajus pasitrauke į Drezdena Velesnieji gyvenimo metaiHugas Kolontajus vel atsirado Lenkijoje kai Tadas Kosciuska 1794 m sukele sukilima Uzemes nacionaliniame sukileliu komitete nario atsakingo uz finansus vieta H Kolontajus aktyviai įsitrauke į 1794 m sukilimo veiksmus Dalyvaujant H Kolontajui buvo sudarytas Polaneco universalas H Kolontajus vadovavo kairiesiems revoliucionieriams siekusiems bet kokiomis priemonemis atstatyti Abieju Tautu Respublika Po 1794 m sukilimo numalsinimo Hugas Kolontajus pabego į Austrija kurioje buvo suciuptas ir patalpintas į kalejima 1795 1802 m Paleistas is kalejimo tarpininkaujant kunigaiksciui Adomui Kazimierui Cartoriskiui Apsigyveno Voluineje ir uzsieme zemes ukiu 1807 m pagal valdzios nurodyma Hugas Kolontajus turejo persikelti į Maskva taciau po Tilzes taikos sudarymo H Kolontajui buvo suteikta laisve ir jis persikele gyventi į Varsuva kurioje ir mire 1812 m Palaidotas Povonzku kapinese SaltiniaiHugas Kolontajus Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Krzysztof Bauer 1991 Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne p 40 Krzysztof Bauer 1991 Uchwalenie i obrona Konstytucji 3 Maja Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne p 40 ISBN 978 83 02 04615 5 Halina Zwolska TOWARZYSZE SZKOLY GLoWNEJ KORONNEJ Alma Mater wiosna 1997 nr 4 HALINA LERSKI Harcourt Education 1 January 1996 Historical Dictionary of Poland 966 1945 ABC CLIO pp 259 260 ISBN 978 0 313 03456 5 Jacek Jedruch 1998 Constitutions elections and legislatures of Poland 1493 1977 a guide to their history EJJ Books p 194 ISBN 978 0 7818 0637 4 HALINA LERSKI Harcourt Education 1 January 1996 Historical Dictionary of Poland 966 1945 ABC CLIO pp 259 260 ISBN 978 0 313 03456 5