Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frida Gurevič rus Фрида Давыдовна ГуревичGimė 1912 m sausio 1 d Sankt PeterburgasMirė 1988 m rugsėjo 8 d 76 metai RygaSu
Frida Gurevič
| Frida Gurevič rus. Фрида Давыдовна Гуревич | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. sausio 1 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1988 m. rugsėjo 8 d. (76 metai) Ryga |
| Sutuoktinis (-ė) | Vladimiras Revunenkovas |
| Veikla | Rusijos archeologė |
| Organizacijos | Materialinės kultūros istorijos institutas |
| Alma mater | Leningrado Gerceno pedagoginis institutas |
Frida Gurevič (rus. Фрида Давыдовна Гуревич; 1912 m. sausio 1 d. (senuoju stiliumi 1911 m. gruodžio 19 d.) Rygoje – 1988 m. rugsėjo 8 d. Sankt Peterburge) – Tarybų Rusijos archeologė, istorijos mokslų daktarė.
Biografija
Kilusi iš Preilių (Latvija) žydų amatininkų šeimos. Jos gimimo metu tėvas buvo išvykęs į Sankt Peterburgą mokytis batsiuvio amato. Kilo Pirmasis pasaulinis karas ir motina su dukra 1914 m. taip pat persikėlė gyventi į Rusijos imperijos sostinę. F. Gurevič 1929 m. baigė Penktąją nacionalinę žydų mokyklą Leningrade ir toliau studijavo istoriją šio miesto Gerceno pedagoginiame institute. Po baigimo 1932 m. kartu su vyru istoriku Vladimiru Revunenkovu pagal paskyrimą išvyko dirbti į Tomską. Ji dėstė Kalnakasybos institute, vėliau tęsė mokslus aspirantūroje. 1938 m. Materialinės kultūros istorijos institute Leningrade (toliau MKIIL) apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją apie „Saksų 1073–1075 m. sukilimą“.
Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Totorijoje ir Uzbekistane. Pokaryje MKIIL archeologinių ekspedicijų sudėtyje darbavosi Leningrado srityje, o 1948–1961 m. su pertraukomis tyrė senprūsių ir jotvingių materialinį palikimą Lietuvoje ir buvusiuose Rytprūsiuose – Kaliningrado srityje (tame tarpe Galtgarbių, Kramavos ir Kaniavėlės piliakalnius, pilkapynus Viskiautuose, Medinave bei kt.). Nuo 1956 m. su pertraukomis vadovavo archeologiniams kasinėjimams Naugarduke (Baltarusijos TSR).
Virš 120 mokslinių publikacijų autorė. Didžiajai tarybinei enciklopedijai parašė straipsnius lietuviškomis temomis „Raginėnų kultūra“ ir „Piliakalnis“. Lenkų ir lietuvių išeivijos istorikų buvo kritikuota dėl paskelbtų išvadų politizavimo ir neobjektyvumo.
Darbų bibliografija (pasirinktinai)
- Древности Белорусского Понеманья (1962)
- Восточное стекло в Древней Руси (1968)
- Древний Новогрудок: Посад-окольный город (1981)
- Древние города Белорусского Понеманья (1982)
- Новгородок (Старажытнарускi Наваградак) (2003)[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
- Frida Davydovna Gurievič (1911-1988)
- Е. В. Ревуненкова, Н. В. Ревуненкова. Фрида Давыдовна Гуревич (01.01.1912-02.09.1988) // Записки ИИМК РАН. СПб: 2012, №7. С. 233-244
- Пра кнiгу i яе Аўтара // Гурэвiч Ф. Д. Летапiсны Новгородок
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frida Gurevič, Kas yra Frida Gurevič? Ką reiškia Frida Gurevič?
Frida Gurevic rus Frida Davydovna GurevichGime 1912 m sausio 1 d Sankt PeterburgasMire 1988 m rugsejo 8 d 76 metai RygaSutuoktinis e Vladimiras RevunenkovasVeikla Rusijos archeologeOrganizacijos Materialines kulturos istorijos institutasAlma mater Leningrado Gerceno pedagoginis institutas Frida Gurevic rus Frida Davydovna Gurevich 1912 m sausio 1 d senuoju stiliumi 1911 m gruodzio 19 d Rygoje 1988 m rugsejo 8 d Sankt Peterburge Tarybu Rusijos archeologe istorijos mokslu daktare BiografijaKilusi is Preiliu Latvija zydu amatininku seimos Jos gimimo metu tevas buvo isvykes į Sankt Peterburga mokytis batsiuvio amato Kilo Pirmasis pasaulinis karas ir motina su dukra 1914 m taip pat persikele gyventi į Rusijos imperijos sostine F Gurevic 1929 m baige Penktaja nacionaline zydu mokykla Leningrade ir toliau studijavo istorija sio miesto Gerceno pedagoginiame institute Po baigimo 1932 m kartu su vyru istoriku Vladimiru Revunenkovu pagal paskyrima isvyko dirbti į Tomska Ji deste Kalnakasybos institute veliau tese mokslus aspiranturoje 1938 m Materialines kulturos istorijos institute Leningrade toliau MKIIL apgyne istorijos mokslu kandidato disertacija apie Saksu 1073 1075 m sukilima Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Totorijoje ir Uzbekistane Pokaryje MKIIL archeologiniu ekspediciju sudetyje darbavosi Leningrado srityje o 1948 1961 m su pertraukomis tyre senprusiu ir jotvingiu materialinį palikima Lietuvoje ir buvusiuose Rytprusiuose Kaliningrado srityje tame tarpe Galtgarbiu Kramavos ir Kaniaveles piliakalnius pilkapynus Viskiautuose Medinave bei kt Nuo 1956 m su pertraukomis vadovavo archeologiniams kasinejimams Naugarduke Baltarusijos TSR Virs 120 moksliniu publikaciju autore Didziajai tarybinei enciklopedijai parase straipsnius lietuviskomis temomis Raginenu kultura ir Piliakalnis Lenku ir lietuviu iseivijos istoriku buvo kritikuota del paskelbtu isvadu politizavimo ir neobjektyvumo Darbu bibliografija pasirinktinai Drevnosti Belorusskogo Ponemanya 1962 Vostochnoe steklo v Drevnej Rusi 1968 Drevnij Novogrudok Posad okolnyj gorod 1981 Drevnie goroda Belorusskogo Ponemanya 1982 Novgorodok Starazhytnaruski Navagradak 2003 neveikianti nuoroda SaltiniaiFrida Davydovna Gurievic 1911 1988 E V Revunenkova N V Revunenkova Frida Davydovna Gurevich 01 01 1912 02 09 1988 Zapiski IIMK RAN SPb 2012 7 S 233 244 Pra knigu i yae Aytara Gurevich F D Letapisny Novgorodok