Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Folkloristika tautosakos mokslas mokslas tiriantis dainuojamąjį instrumentinį ir pasakojamąjį liaudies kultūros palikimą
Folkloristika
Folkloristika (tautosakos mokslas) – mokslas, tiriantis dainuojamąjį, instrumentinį ir pasakojamąjį liaudies kultūros palikimą. Tautosakos mokslo tikslai – tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje, kūrinių sąrangos ypatumus, organizavimo principus, ryšius su kultūriniu kontekstu, kitomis meno rūšimis, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tautosakos procesus.
Istorija
Daugelyje Europos kraštų tautosaka imta domėtis nuo romantizmo laikų (XVIII a. gale), o Ispanijoje jau XV a. buvo užrašinėjami romansai ir kitos . Ryškiausi tautosakos mokslo raidos požymiai stebimi XIX a., kai susiformavo mitologinės, , antropologinės, agnostinės teorijos. XX a. tautosakos mokslo plėtra pasaulyje nuolatos intensyvėjo, kuriamos naujos metodologijos ir teorijos: istorinė – geografinė, funkcinė, struktūrinė, semiotinė, komunikacinė, kontekstinė ir kt. Europos mokslo šakų kodų lentelėje dėl lauko tyrimų svarbos tautosakos mokslas yra greta : folkloristika – H 400, dialektologija – H 401.
Lietuvoje tautosakos mokslo užuomazgų taip pat randama ankstesniuose šimtmečiuose. Kiek vėliau, bręstant lietuvių nacionalinei sąmonei, plintant romantizmo idėjoms didėjo tautosakos reikšmės suvokimas. XIX a. lietuvių ir užsienio mokslininkų pastangomis prasidėjo reikšmingas tautosakos tiriamosios veiklos etapas – kūrinių rinkimas ir skelbimas, o kartu ir intensyvus surinktos medžiagos tyrimas. Vieni pirmųjų tautosaką istorijos teorijų kūrimui panaudojo Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Simonas Daukantas, Samuelis Teodoras Cipelis, vėliau – Jonas Basanavičius, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Juozas Miliauskas-Miglovara, Ansas Bruožis, Povilas Višinskis, Stanislovas Narutavičius, Stanislovas Didžiulis, Matas Slančiauskas, Steponas Strazdas, Rokas Šliūpas ir daugelis kitų .
XX a. pirmojoje pusėje tautosakos mokslu Lietuvoje pradėjo rūpintis Lietuvių mokslo draugija, buvo leidžiamas žurnalas „Lietuvių tauta“. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tautosakos mokslo reikalais ėmė rūpintis Lietuvos universitetas, pradėta skaityti tautosakos kursus. Tautosaka skelbta ir nagrinėta bendro lituanistinio profilio leidiniuose „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“. 1918–1940 m. buvo sukaupta apie pusė milijono kūrinių, pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka imta užrašinėti fonografu. Reikšmingų tyrimo darbų paskelbė: apie dainas – Augustas Robertas Niemis, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga; apie pasakojamąją tautosaka – Jonas Balys, . Nuo 1935 m. buvo įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, kurio vadovu paskirtas Jonas Balys pradėjo leisti žurnalą „Tautosakos darbai“.
Į tautosakinę veiklą įsitraukė daug studentų, mokytojų, kitų profesijų žmonių. Ypač aktyvus buvo tautosakos rinkimas. Per ir pavieniui įvairią tautosaką rinko Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, regioniniai muziejai, aukštosios mokyklos, ir pavieniai kraštotyrininkai. Buvo sisteminamos surinktos medžiagos pagrindinės rūšys – dainos, proza, patarlės ir , publikuojama tautosaka. Pažymėtini tautosakos tyrėjai Jurgis Lebedys, Zenonas Slaviūnas, Kazys Grigas, Leonardas Sauka, Donatas Sauka, Ambraziejus Jonynas, Norbertas Vėlius, Bronislava Kerbelytė, Bronė Kazlauskienė, Danutė Krištopaitė ir kiti. 1980 m. LKLI pradėjo leisti daugiatomį fundamentinį leidinį „Lietuvių liaudies dainynas“. Tautosakos problemas yra nagrinėję lingvistas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, archeologė Marija Gimbutienė.
Per šį laikotarpį išleisti anksčiau sukauptų lietuvių liaudies dainų, pasakų, patarlių ir priežodžių rinkiniai, parašyta nemažai teorinių darbų iš istoriografijos („Lietuvių tautosakos apybraiža“), toliau tyrinėti įvairūs tautosakos žanrai. Tarptautiniu lygiu pripažinti K. Grigo darbai, D. Saukos veikalas „Tautosakos savitumas ir vertė“, L. Saukos dainų eilėdaros, N. Vėliaus mitologijos, B. Kerbelytės pasakojamosios tautosakos ir kitų folkloristų tyrimai. Išeivijoje atsidūręs J. Balys tęsė su tautosaka susijusią mokslinę veiklą: skelbė sukauptą medžiagą ir jos tyrinėjimus lietuvių ir užsienio leidiniuose.
Tautosakos tyrimai šiandien
Lietuvos mokslų sistemoje tautosakos mokslas yra filologijos mokslo šaka, nes yra artimas literatūros mokslui – abu tiria žodžio meną, vienas – sakytinį, kitas – rašytinį. Nemažai literatūros mokslininkų yra tyrinėję ir tautosaką. Tokia tradicija, kai tautosakos mokslas laikomas savarankišku, bet artimu literatūrologijai, gyvuoja ir kitose Rytų Europos šalyse. Neretai tai vadinama folkloristika, nors tai nėra visai tikslu. Lituanistiniai, tarp jų ir tautosakiniai, tyrimai yra reikšmingi visuomenės kultūros raidai ir lietuvių tautinio tapatumo stiprinimui.
Tautosakos mokslas susideda iš tautosakos teorijos, tautosakos mokslo metodologijos, tautosakos istorijos. Kaip atskiros disciplinos yra išsiskyrusios tautosakos genealogija, , tautosakos sistematika, tautosakos archyvistika, lauko tyrimai, taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt. Tautosaką taip pat tiria kalbotyra, literatūrologija, muzikologija, istorija, etnologija, mitologija ir religijotyra, psichologija, estetika. Kalbotyriniai, mitologiniai, psichologiniai tautosakos tyrimai pradėti jau XIX a. Tautosakos tyrimai atliekami aprašomuoju, lyginamuoju, interpretaciniu, fenomenologiniu, semiotiniu, istoriniu, tipologiniu ir kt. metodais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę spartūs pokyčiai vyko visose su tautosaka susijusiose srityse. Susidarė galimybė kaupti, publikuoti ir tirti iki tol draustus folkloro klodus. Fiksuojant tautosaką pradėtos naudoti šiuolaikinės technologijos, imtasi kopijuoti archyvinę medžiagą. Ieškoma būdų elektroninėms tautosakos duomenų bazėms kurti, susidarė palankesnės sąlygos susipažinti su užsienio folkloro teorijomis ir užmegzti ryšius su Vakarų mokslo pasauliu.
Siekiant išsaugoti tautosakos paveldą, leidžiami regioniniai dainų rinkiniai, tautosakos antologijos. Visų su tautosakos mokslu susijusių institucijų tyrimų rezultatai skelbiami monografijose, mokslo straipsniuose. LLTI rengia ir leidžia pagrindinį periodinį tautosakos mokslo leidinį „“ (du tomai per metus). Juose skelbiami nauji tyrinėjimai, reikšmingi užsienio mokslininkų straipsniai, nauja tautosakinė medžiaga, tautinių mažumų tautosaka, recenzijos ir kt. Be to, tautosakos moksliniai straipsniai skelbiami leidiniuose „Liaudies kultūra“ (LKC), „Darbai ir dienos“ (VDU), „Kultūros barai“ ir kt.
Šiuo metu tautosaka tyrinėjama keliose šalies institucijose. Pagrindinis mokslinio tautosakinio darbo centras yra 1990 m. padalijus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą suformuotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Institute įvairių tautosakos žanrų, mitologijos, etnomuzikologijos, archyvinės medžiagos tyrimus vykdo trys skyriai, kuriuose dirba 29 darbuotojai. Čia saugomi ir toliau kaupiami didžiuliai tautosakos fondai (1 500 000 tautosakos kūrinių), leidžiamas „“.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius yra etnomuzikologinių tyrinėjimų ir etnomuzikologų rengimo centras.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojai skaito etnologijos, etnomuzikologijos, tautosakos kursus. Universitete vykdoma etnologijos ir folkloristikos bakalauro ir magistro studijų programa. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje bakalauro lygio studentams skaitomi keli tautosakos kursai.
Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedroje taip pat skaitomi kursai iš lietuvių folkloristikos, o Slavistikos fakulteto Rusų literatūros katedra vykdo rusų tautosakos ir tyrimus.
Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra turi Folkloro laboratoriją, kuri veikia kaip dielektologijos, tautosakos, etnografijos duomenų kaupimo bei mokymo proceso aptarnavimo bazė.
Lietuvos liaudies kultūros centras veikia kaip taikomojo mokslinio pobūdžio įstaiga. Jame kaupiama informacija apie etninės kultūros paveldą ir šiuolaikines jos įgyvendinimo formas, rengiama ir leidžiama etninės kultūros literatūra, garso ir vaizdo publikacijos, žurnalas „Liaudies kultūra“.
Nuorodos
- Lietuvių liaudies dainynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
- Prūsų dainos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000 m.
- Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Mūsų knyga, 2001 m.
- Eglė Mirončikienė, Meilės magija: lietuvių vedybiniai meilės burtai. Saulužė. 2000 m.
- Lietuvių tautosaka Archyvuota kopija 2016-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių liaudies pasakos internete Archyvuota kopija 2017-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių tautosaka Archyvuota kopija 2006-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių patarlės
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Folkloristika, Kas yra Folkloristika? Ką reiškia Folkloristika?
Folkloristika tautosakos mokslas mokslas tiriantis dainuojamajį instrumentinį ir pasakojamajį liaudies kulturos palikima Tautosakos mokslo tikslai tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje kuriniu sarangos ypatumus organizavimo principus rysius su kulturiniu kontekstu kitomis meno rusimis regioninius nacionalinius ir tarptautinius tautosakos procesus IstorijaDaugelyje Europos krastu tautosaka imta dometis nuo romantizmo laiku XVIII a gale o Ispanijoje jau XV a buvo uzrasinejami romansai ir kitos Ryskiausi tautosakos mokslo raidos pozymiai stebimi XIX a kai susiformavo mitologines antropologines agnostines teorijos XX a tautosakos mokslo pletra pasaulyje nuolatos intensyvejo kuriamos naujos metodologijos ir teorijos istorine geografine funkcine strukturine semiotine komunikacine kontekstine ir kt Europos mokslo saku kodu lenteleje del lauko tyrimu svarbos tautosakos mokslas yra greta folkloristika H 400 dialektologija H 401 Lietuvoje tautosakos mokslo uzuomazgu taip pat randama ankstesniuose simtmeciuose Kiek veliau brestant lietuviu nacionalinei samonei plintant romantizmo idejoms didejo tautosakos reiksmes suvokimas XIX a lietuviu ir uzsienio mokslininku pastangomis prasidejo reiksmingas tautosakos tiriamosios veiklos etapas kuriniu rinkimas ir skelbimas o kartu ir intensyvus surinktos medziagos tyrimas Vieni pirmuju tautosaka istorijos teoriju kurimui panaudojo Albertas Vijukas Kojelavicius Simonas Daukantas Samuelis Teodoras Cipelis veliau Jonas Basanavicius Mecislovas Davainis Silvestraitis Juozas Miliauskas Miglovara Ansas Bruozis Povilas Visinskis Stanislovas Narutavicius Stanislovas Didziulis Matas Slanciauskas Steponas Strazdas Rokas Sliupas ir daugelis kitu XX a pirmojoje puseje tautosakos mokslu Lietuvoje pradejo rupintis Lietuviu mokslo draugija buvo leidziamas zurnalas Lietuviu tauta 1918 m Lietuvai atgavus nepriklausomybe tautosakos mokslo reikalais eme rupintis Lietuvos universitetas pradeta skaityti tautosakos kursus Tautosaka skelbta ir nagrineta bendro lituanistinio profilio leidiniuose Tauta ir zodis Darbai ir dienos Musu tautosaka 1918 1940 m buvo sukaupta apie puse milijono kuriniu pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka imta uzrasineti fonografu Reiksmingu tyrimo darbu paskelbe apie dainas Augustas Robertas Niemis Mykolas Birziska Balys Sruoga apie pasakojamaja tautosaka Jonas Balys Nuo 1935 m buvo įkurtas Lietuviu tautosakos archyvas kurio vadovu paskirtas Jonas Balys pradejo leisti zurnala Tautosakos darbai Į tautosakine veikla įsitrauke daug studentu mokytoju kitu profesiju zmoniu Ypac aktyvus buvo tautosakos rinkimas Per ir pavieniui įvairia tautosaka rinko Lietuviu kalbos ir literaturos institutas regioniniai muziejai aukstosios mokyklos ir pavieniai krastotyrininkai Buvo sisteminamos surinktos medziagos pagrindines rusys dainos proza patarles ir publikuojama tautosaka Pazymetini tautosakos tyrejai Jurgis Lebedys Zenonas Slaviunas Kazys Grigas Leonardas Sauka Donatas Sauka Ambraziejus Jonynas Norbertas Velius Bronislava Kerbelyte Brone Kazlauskiene Danute Kristopaite ir kiti 1980 m LKLI pradejo leisti daugiatomį fundamentinį leidinį Lietuviu liaudies dainynas Tautosakos problemas yra nagrineje lingvistas semiotikas Algirdas Julius Greimas archeologe Marija Gimbutiene Per sį laikotarpį isleisti anksciau sukauptu lietuviu liaudies dainu pasaku patarliu ir priezodziu rinkiniai parasyta nemazai teoriniu darbu is istoriografijos Lietuviu tautosakos apybraiza toliau tyrineti įvairus tautosakos zanrai Tarptautiniu lygiu pripazinti K Grigo darbai D Saukos veikalas Tautosakos savitumas ir verte L Saukos dainu eiledaros N Veliaus mitologijos B Kerbelytes pasakojamosios tautosakos ir kitu folkloristu tyrimai Iseivijoje atsidures J Balys tese su tautosaka susijusia moksline veikla skelbe sukaupta medziaga ir jos tyrinejimus lietuviu ir uzsienio leidiniuose Tautosakos tyrimai siandienLietuvos mokslu sistemoje tautosakos mokslas yra filologijos mokslo saka nes yra artimas literaturos mokslui abu tiria zodzio mena vienas sakytinį kitas rasytinį Nemazai literaturos mokslininku yra tyrineje ir tautosaka Tokia tradicija kai tautosakos mokslas laikomas savarankisku bet artimu literaturologijai gyvuoja ir kitose Rytu Europos salyse Neretai tai vadinama folkloristika nors tai nera visai tikslu Lituanistiniai tarp ju ir tautosakiniai tyrimai yra reiksmingi visuomenes kulturos raidai ir lietuviu tautinio tapatumo stiprinimui Tautosakos mokslas susideda is tautosakos teorijos tautosakos mokslo metodologijos tautosakos istorijos Kaip atskiros disciplinos yra issiskyrusios tautosakos genealogija tautosakos sistematika tautosakos archyvistika lauko tyrimai taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt Tautosaka taip pat tiria kalbotyra literaturologija muzikologija istorija etnologija mitologija ir religijotyra psichologija estetika Kalbotyriniai mitologiniai psichologiniai tautosakos tyrimai pradeti jau XIX a Tautosakos tyrimai atliekami aprasomuoju lyginamuoju interpretaciniu fenomenologiniu semiotiniu istoriniu tipologiniu ir kt metodais Atkurus Lietuvos nepriklausomybe spartus pokyciai vyko visose su tautosaka susijusiose srityse Susidare galimybe kaupti publikuoti ir tirti iki tol draustus folkloro klodus Fiksuojant tautosaka pradetos naudoti siuolaikines technologijos imtasi kopijuoti archyvine medziaga Ieskoma budu elektroninems tautosakos duomenu bazems kurti susidare palankesnes salygos susipazinti su uzsienio folkloro teorijomis ir uzmegzti rysius su Vakaru mokslo pasauliu Siekiant issaugoti tautosakos pavelda leidziami regioniniai dainu rinkiniai tautosakos antologijos Visu su tautosakos mokslu susijusiu instituciju tyrimu rezultatai skelbiami monografijose mokslo straipsniuose LLTI rengia ir leidzia pagrindinį periodinį tautosakos mokslo leidinį du tomai per metus Juose skelbiami nauji tyrinejimai reiksmingi uzsienio mokslininku straipsniai nauja tautosakine medziaga tautiniu mazumu tautosaka recenzijos ir kt Be to tautosakos moksliniai straipsniai skelbiami leidiniuose Liaudies kultura LKC Darbai ir dienos VDU Kulturos barai ir kt Siuo metu tautosaka tyrinejama keliose salies institucijose Pagrindinis mokslinio tautosakinio darbo centras yra 1990 m padalijus Lietuviu kalbos ir literaturos instituta suformuotas Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Institute įvairiu tautosakos zanru mitologijos etnomuzikologijos archyvines medziagos tyrimus vykdo trys skyriai kuriuose dirba 29 darbuotojai Cia saugomi ir toliau kaupiami didziuliai tautosakos fondai 1 500 000 tautosakos kuriniu leidziamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius yra etnomuzikologiniu tyrinejimu ir etnomuzikologu rengimo centras Kauno Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros destytojai skaito etnologijos etnomuzikologijos tautosakos kursus Universitete vykdoma etnologijos ir folkloristikos bakalauro ir magistro studiju programa Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuviu literaturos katedroje bakalauro lygio studentams skaitomi keli tautosakos kursai Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuviu literaturos katedroje taip pat skaitomi kursai is lietuviu folkloristikos o Slavistikos fakulteto Rusu literaturos katedra vykdo rusu tautosakos ir tyrimus Klaipedos universiteto humanitariniu mokslu fakulteto Baltu kalbotyros ir etnologijos katedra turi Folkloro laboratorija kuri veikia kaip dielektologijos tautosakos etnografijos duomenu kaupimo bei mokymo proceso aptarnavimo baze Lietuvos liaudies kulturos centras veikia kaip taikomojo mokslinio pobudzio įstaiga Jame kaupiama informacija apie etnines kulturos pavelda ir siuolaikines jos įgyvendinimo formas rengiama ir leidziama etnines kulturos literatura garso ir vaizdo publikacijos zurnalas Liaudies kultura NuorodosLietuviu liaudies dainynas Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Prusu dainos Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2000 m Lietuviu patarles ir priezodziai Musu knyga 2001 m Egle Mironcikiene Meiles magija lietuviu vedybiniai meiles burtai Sauluze 2000 m Lietuviu tautosaka Archyvuota kopija 2016 03 28 is Wayback Machine projekto Lietuviu liaudies pasakos internete Archyvuota kopija 2017 12 12 is Wayback Machine projekto Zemaiciu tautosaka Archyvuota kopija 2006 02 02 is Wayback Machine projekto Lietuviu patarles