Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Organization for Security and Co operation in EuropeSantrumpaESBO OSCEĮ

Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija

  • Pagrindinis puslapis
  • Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija
Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
Organization for Security and Co-operation in Europe
SantrumpaESBO, OSCE
Įkurta1973 m. liepos 3–7 d.
TipasTarptautinė organizacija
BūstinėViena, Austrija
Narystė57 šalys narės
11 bendradarbiavimo partnerių
Oficialios kalbosAnglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ispanų
Generalinis sekretoriusHelga Schmid
Tinklalapisosce.org

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) (angl. Organization for Security and Co-operation in Europe, OSCE) – didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas mažinti karinės konfrontacijos ir sustiprinti saugumą Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Įkurta 1973 m. liepos 3 – 7 d. JAV, Kanados, 33 Europos šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK), pervadinta 1995 m. sausio 1 d.

2011 m. organizacijai pirmą kartą pirmininkavo Lietuva.

ESBK/ESBO dalyviai

Valstybė Prisijungimo data Pasirašė Helsinko baigiamąjį aktą Pasirašė Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai
 Albanija 1991-06-19 1991-09-19 1991-09-17
 Andora 1996-04-25 1999-11-10 1998-02-17
 Armėnija 1992-01-30 1992-07-08 1992-04-17
 Austrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Azerbaidžanas 1992-01-30 1992-07-08 1993-12-20
 Baltarusija 1992-01-30 1992-02-26 1993-04-08
 Belgija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Bosnija ir Hercegovina 1992-04-30 1992-07-08  
 Bulgarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Kanada 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Kroatija 1992-03-24 1992-07-08  
 Kipras 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Čekija 1993-01-01    
 Danija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Estija 1991-09-10 1992-10-14 1991-12-06
 Suomija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Prancūzija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Gruzija 1992-03-24 1992-03-24 1994-03-24
 Vokietija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Graikija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Vatikanas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Vengrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Islandija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Airija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Italija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Kazachstanas 1992-01-30 1992-07-08 1992-09-23
 Kirgizija 1992-01-30 1992-07-08 1994-06-03
 Latvija 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
 Lichtenšteinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Lietuva 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
 Liuksemburgas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Makedonija 1995-10-12    
 Malta 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Moldova 1992-01-30 1992-01-30 1993-01-30
 Monakas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Juodkalnija 2006-06-22 2006-09-01  
 Nyderlandai 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Norvegija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Lenkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Portugalija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Rumunija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Rusija 1973-06-25 (kaip TSRS) 1975-08-01 1990-11-21
 San Marinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Serbija (kaip Jugoslavija) 2000-11-10 2000-11-27 2000-11-27
 Slovakija 1993-01-01    
 Slovėnija 1992-03-24 1992-07-08 1993-03-08
 Ispanija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Švedija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Šveicarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Tadžikistanas 1992-01-30 1992-02-26  
 Turkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Turkmėnistanas 1992-01-30 1992-07-08  
 Ukraina 1992-01-30 1992-02-26 1992-06-16
 Jungtinė Karalystė 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Jungtinės Valstijos 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
 Uzbekistanas 1992-01-30 1992-02-26 1993-10-27

ESBO struktūra

Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai

Jie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnės raidos klausimais, nustato prioritetus ir orientyrus aukščiausiu politiniu lygiu.

Ministrų taryba (MT)

Tai – pagrindinė sprendimų priėmimo ir vykdomoji institucija, kurią sudaro valstybių dalyvių užsienio reikalų ministrai. Taryba renkasi mažiausiai kartą per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. 2006-11-01 Ministrų taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014-09-01 iš Wayback Machine projekto..

Nuolatinė taryba

Ji susideda iš valstybių dalyvių nuolatinių atstovų, renkasi karta per savaitę, taip pat gali būti šaukiama esant būtinumui bet kada. Nuolatinė taryba yra nuolatinė politinių konsultacijų ir sprendimų priėmimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija.

Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (SBF)

Jis susideda iš valstybių narių delegacijų prie ESBO atstovų, susitinka kartą per savaitę konsultacijoms ir deryboms dėl konkrečių priemonių, susijusių su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu. Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos dėl ginklavimosi kontrolės, nusiginklavimo ir pasitikėjimo bei saugumo stiprinimo priemonių, reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam, kad kiek įmanoma būtų sumažinta konfliktų galimybė. Jis taip pat yra atsakingas už pasitikėjimo ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą, kurio viena iš kontrolės formų yra kasmetiniai įgyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai, kurių tikslas – didinti tarpusavio pasitikėjimą.

Veikiantysis pirmininkas

Veikiantysis pirmininkas yra aukščiausias ESBO pareigūnas, atsakingas už organizacijos kasdienę veiklą, jos koordinavimą ir konsultacijas. Juo vieneriems metams skiriamas valstybės, kuri paskutinė rengė MT sesiją, užsienio reikalų ministras. Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto (Troikos), kurį sudaro ankstesnis, esamas ir busimas pirmininkas, pagalba, atsiskaitydamas už savo veiklą MT ir Vyresniajai tarybai. Be to, pirmininkas gali inicijuoti specialiųjų tikslų grupių (Ad Hoc Steering Groups) steigimą. Tokios grupės teikia paramą pirmininkui, užkertant kelią konkretiems konfliktams, reguliuojant krizes ir sprendžiant ginčus.

Pirmininkavimo istorija (nuo 1991 m.):

Metai Valstybė Veikiantysis pirmininkas
1991  Vokietija (nuo 1991-06)
1992  Čekoslovakija (iki 1992-07-02); (nuo 1992-07-03)
1993  Švedija
1994  Italija (until 11 May); Antonio Martino (from 12 May)
1995  Vengrija László Kovács
1996  Šveicarija
1997  Danija
1998  Lenkija
1999  Norvegija
2000  Austrija (iki 2000-02-04); (nuo 2000-02-05)
2001  Rumunija
2002  Portugalija (iki 2002-04-06); (nuo 2002-04-07)
2003  Nyderlandai Jaap de Hoop Scheffer (iki 2003-12-03); (nuo 2003-12-04)
2004  Bulgarija
2005  Slovėnija
2006  Belgija
2007  Ispanija
2008  Suomija (nuo 2008-04-04); Alexander Stubb (nuo 2008-04-05)
2009  Graikija (iki 2009-10-05); Giorgos Andrea Papandreou (nuo 2009-10-06)
2010  Kazachstanas
2011  Lietuva Audronius Ažubalis
2012  Airija
2013  Ukraina
2014 Šveicarija
2015  Serbija
2016 Vokietija Frank-Walter Steinmeier
2017 Austrija Sebastian Kurz (iki 2017-12-18); Karin Kneissl (nuo 2018-12-18)
2018 Italija Angelino Alfano (2018-06-01); Enzo Moavero Milanesi (nuo 2018-06-01)
2019 Slovakija Miroslav Lajčák

Generalinis sekretorius

Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams. Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje, siekiant ESBO tikslų įgyvendinimo, kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymą. Generalinis sekretorius yra aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas.

Sekretoriatas

Jam vadovauja generalinis sekretorius. Sekretoriato būstinė yra Vienoje, jis susideda iš keturių skyrių:

Veikiančiojo pirmininko paramos skyriaus, kuris yra atsakingas už ryšius su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, santykius su spauda, visuomenės informavimą ir vadinamąjį ”ekonominį matmenį“;

Konfliktą prevencijos centro, kuris padeda įgyvendinti visas akcijas, susijusias su ankstyvąją konfliktų prevencija, ir reguliuoti krizines situacijas, taip pat teikia pagalbą, šioje srityje ESBO misijoms;

Konferencijų organizavimo skyriaus;

Administracijos ir biudžeto skyriaus.

Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras, organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus, taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus.

Tarptautinių mažumų reikalų vyriausiasis komisaras

Šį pareigūną, kurio būstinė yra Hagoje, skiria MT, remdamasi konsensusu, rekomendavus Vyresniajai tarybai, trejiems metams. Jis turi užtikrinti kuo ankstesnę konfliktų prevenciją ir prireikus imtis skubių veiksmų dėl įtemptų situacijų susijusių su tautinių mažumų problemomis ir galinčių potencialiai peraugti į konfliktą, kuris gali kelti grėsmę stabilumui, taikai ar pabloginti valstybių dalyvių santykius ESBO regione.

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, anksčiau žinomas kaip Laisvų rinkimų biuras, veikia Varšuvoje. Tai – pagrindinė ESBO institucija, teikianti paramą valstybėms dalyvėms bei koordinuojanti jų veiklą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės įgyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertų susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informaciją.

Parlamentinė asamblėja (PA)

1991 metų kovą vykusioje ESBK valstybių parlamentarų konferencijoje, atsižvelgiant į Naujosios Europos Paryžiaus chartiją buvo pritarta įsteigti PA. Ši institucija, sudaryta iš 320 valstybėms dalyvėms atstovaujančių parlamentarų, veikia kartą per metus: vyksta sesijos, kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje, ir priimamos rekomendacinės rezoliucijos.

Sutaikymo ir arbitražo teismas

Jis buvo įsteigtas remiantis 1992 metų gruodį pasirašyta ESBO sutaikymo ir arbitražo konvencija, įsigaliojusia 1994 metų gruodį. Teismas, kuris yra įsikūręs Ženevoje, nagrinėja valstybių – konvencijos dalyvių jam pateiktus ginčus.

ESBO visuotinio saugumo koncepcija

ESBO saugumo koncepcija sudaryta iš keleto komponentų. Tai – politinis ir karinis matmuo, sudarantis vadinamąją „pirmąją pintinę“, ekonominis matmuo – „antroji pintinė“ ir žmogaus teisės bei su tuo susiję klausimai – „trečioji pintinė“. Sprendimai priimami konsensuso principu.

ESBO ir Lietuva

1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva prisijungė prie ESBK valstybių – dalyvių. Tais pačiais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Įkūrus Lietuvos Respublikos misiją prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsėjo 17 d. paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

Būtent šios organizacijos dėka Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių teritorijos. Tai sąlygojo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įtvirtinimą ir jos tarptautinį pripažinimą.

1991 m. spalio 14 d. Lietuva pasirašė 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą.

1991 m. gruodžio 6 d. Lietuva pasirašė 1990 m. Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai.

1996 m. gruodžio mėn. priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (taip pat ir JTO dokumentus) paskelbė Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.

1999 m. vasario 17 d. ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradėjo dirbti Šarūnas Adomavičius.

1999 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos.

2003 m. spalio 9 d. ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų Vienoje pareigas užėmė Rytis Paulauskas.

2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus.

Nuo 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Čekuolis.

2009 m. birželio 29 d. – liepos 3 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje (Seimo rūmuose).

2011 m. Lietuva (pirmoji iš Baltijos valstybių) pirmininkavo ESBO. Šis pirmininkavimas padėjo Lietuvai padidinti savo įtaką tarptautiniuose procesuose.

Taip pat skaitykite

  • Jungtinių Tautų Organizacija
  • Europos Taryba
  • Vakarų Europos Sąjunga
  • Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija
  • Varšuvos sutarties organizacija
  • Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija

Nuorodos

  • Oficiali ESBO svetainė (angl.)
  • LR Nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje svetainė Archyvuota kopija 2008-02-25 iš Wayback Machine projekto.
  • Lietuvos pirmininkavimo ESBO komandos tinklaraštis Archyvuota kopija 2010-02-22 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

  1. referatas
  2. ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
  3. Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
  4. Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius
  5. referatas
  6. ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
  7. Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
  8. Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 06 Lie, 2025 / 19:16

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, Kas yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija? Ką reiškia Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija?

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Organization for Security and Co operation in EuropeSantrumpaESBO OSCEĮkurta1973 m liepos 3 7 d TipasTarptautine organizacijaBustineViena AustrijaNaryste57 salys nares 11 bendradarbiavimo partneriuOficialios kalbosAnglu prancuzu vokieciu italu rusu ispanuGeneralinis sekretoriusHelga SchmidTinklalapisosce org wbr Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ESBO angl Organization for Security and Co operation in Europe OSCE didziausia pasaulyje regionine tarptautine organizacija pletojanti priemones skirtas mazinti karines konfrontacijos ir sustiprinti sauguma Europoje Ji vienija 57 valstybes esancias Siaures Amerikoje Europoje ir Centrineje Azijoje Įkurta 1973 m liepos 3 7 d JAV Kanados 33 Europos saliu uzsienio reikalu ministru konferencijoje Jungtiniu Tautu Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija ESBK pervadinta 1995 m sausio 1 d 2011 m organizacijai pirma karta pirmininkavo Lietuva ESBK ESBO dalyviaiValstybe Prisijungimo data Pasirase Helsinko baigiamajį akta Pasirase Paryziaus Chartija Naujajai Europai Albanija 1991 06 19 1991 09 19 1991 09 17 Andora 1996 04 25 1999 11 10 1998 02 17 Armenija 1992 01 30 1992 07 08 1992 04 17 Austrija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Azerbaidzanas 1992 01 30 1992 07 08 1993 12 20 Baltarusija 1992 01 30 1992 02 26 1993 04 08 Belgija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Bosnija ir Hercegovina 1992 04 30 1992 07 08 Bulgarija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Kanada 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Kroatija 1992 03 24 1992 07 08 Kipras 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Cekija 1993 01 01 Danija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Estija 1991 09 10 1992 10 14 1991 12 06 Suomija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Prancuzija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Gruzija 1992 03 24 1992 03 24 1994 03 24 Vokietija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Graikija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Vatikanas 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Vengrija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Islandija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Airija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Italija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Kazachstanas 1992 01 30 1992 07 08 1992 09 23 Kirgizija 1992 01 30 1992 07 08 1994 06 03 Latvija 1991 09 10 1991 10 14 1991 12 06 Lichtensteinas 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Lietuva 1991 09 10 1991 10 14 1991 12 06 Liuksemburgas 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Makedonija 1995 10 12 Malta 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Moldova 1992 01 30 1992 01 30 1993 01 30 Monakas 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Juodkalnija 2006 06 22 2006 09 01 Nyderlandai 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Norvegija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Lenkija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Portugalija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Rumunija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Rusija 1973 06 25 kaip TSRS 1975 08 01 1990 11 21 San Marinas 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Serbija kaip Jugoslavija 2000 11 10 2000 11 27 2000 11 27 Slovakija 1993 01 01 Slovenija 1992 03 24 1992 07 08 1993 03 08 Ispanija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Svedija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Sveicarija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Tadzikistanas 1992 01 30 1992 02 26 Turkija 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Turkmenistanas 1992 01 30 1992 07 08 Ukraina 1992 01 30 1992 02 26 1992 06 16 Jungtine Karalyste 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Jungtines Valstijos 1973 06 25 1975 08 01 1990 11 21 Uzbekistanas 1992 01 30 1992 02 26 1993 10 27ESBO strukturaAuksciausio lygio virsuniu susitikimai Jie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnes raidos klausimais nustato prioritetus ir orientyrus auksciausiu politiniu lygiu Ministru taryba MT Tai pagrindine sprendimu priemimo ir vykdomoji institucija kuria sudaro valstybiu dalyviu uzsienio reikalu ministrai Taryba renkasi maziausiai karta per metus paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai 2006 11 01 Ministru taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014 09 01 is Wayback Machine projekto Nuolatine taryba ESBO Nuolatine taryba Ji susideda is valstybiu dalyviu nuolatiniu atstovu renkasi karta per savaite taip pat gali buti saukiama esant butinumui bet kada Nuolatine taryba yra nuolatine politiniu konsultaciju ir sprendimu priemimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija Saugumo ir bendradarbiavimo forumas SBF Jis susideda is valstybiu nariu delegaciju prie ESBO atstovu susitinka karta per savaite konsultacijoms ir deryboms del konkreciu priemoniu susijusiu su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos del ginklavimosi kontroles nusiginklavimo ir pasitikejimo bei saugumo stiprinimo priemoniu reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam kad kiek įmanoma butu sumazinta konfliktu galimybe Jis taip pat yra atsakingas uz pasitikejimo ir saugumo uztikrinimo priemoniu įgyvendinima kurio viena is kontroles formu yra kasmetiniai įgyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai kuriu tikslas didinti tarpusavio pasitikejima Veikiantysis pirmininkas Veikiantysis pirmininkas yra auksciausias ESBO pareigunas atsakingas uz organizacijos kasdiene veikla jos koordinavima ir konsultacijas Juo vieneriems metams skiriamas valstybes kuri paskutine renge MT sesija uzsienio reikalu ministras Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto Troikos kurį sudaro ankstesnis esamas ir busimas pirmininkas pagalba atsiskaitydamas uz savo veikla MT ir Vyresniajai tarybai Be to pirmininkas gali inicijuoti specialiuju tikslu grupiu Ad Hoc Steering Groups steigima Tokios grupes teikia parama pirmininkui uzkertant kelia konkretiems konfliktams reguliuojant krizes ir sprendziant gincus Pirmininkavimo istorija nuo 1991 m Metai Valstybe Veikiantysis pirmininkas1991 Vokietija nuo 1991 06 1992 Cekoslovakija iki 1992 07 02 nuo 1992 07 03 1993 Svedija1994 Italija until 11 May Antonio Martino from 12 May 1995 Vengrija Laszlo Kovacs1996 Sveicarija1997 Danija1998 Lenkija1999 Norvegija2000 Austrija iki 2000 02 04 nuo 2000 02 05 2001 Rumunija2002 Portugalija iki 2002 04 06 nuo 2002 04 07 2003 Nyderlandai Jaap de Hoop Scheffer iki 2003 12 03 nuo 2003 12 04 2004 Bulgarija2005 Slovenija2006 Belgija2007 Ispanija2008 Suomija nuo 2008 04 04 Alexander Stubb nuo 2008 04 05 2009 Graikija iki 2009 10 05 Giorgos Andrea Papandreou nuo 2009 10 06 2010 Kazachstanas2011 Lietuva Audronius Azubalis2012 Airija2013 Ukraina2014 Sveicarija2015 Serbija2016 Vokietija Frank Walter Steinmeier2017 Austrija Sebastian Kurz iki 2017 12 18 Karin Kneissl nuo 2018 12 18 2018 Italija Angelino Alfano 2018 06 01 Enzo Moavero Milanesi nuo 2018 06 01 2019 Slovakija Miroslav LajcakGeneralinis sekretorius ESBO generalinis sekretorius Marc Perrin de Brichambaut Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje siekiant ESBO tikslu įgyvendinimo kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir uztikrina priimtu sprendimu vykdyma Generalinis sekretorius yra auksciausias organizacijos administracinis pareigunas Sekretoriatas Jam vadovauja generalinis sekretorius Sekretoriato bustine yra Vienoje jis susideda is keturiu skyriu Veikianciojo pirmininko paramos skyriaus kuris yra atsakingas uz rysius su tarptautinemis ir nevyriausybinemis organizacijomis santykius su spauda visuomenes informavima ir vadinamajį ekonominį matmenį Konflikta prevencijos centro kuris padeda įgyvendinti visas akcijas susijusias su ankstyvaja konfliktu prevencija ir reguliuoti krizines situacijas taip pat teikia pagalba sioje srityje ESBO misijoms Konferenciju organizavimo skyriaus Administracijos ir biudzeto skyriaus Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus Tarptautiniu mazumu reikalu vyriausiasis komisaras Sį pareiguna kurio bustine yra Hagoje skiria MT remdamasi konsensusu rekomendavus Vyresniajai tarybai trejiems metams Jis turi uztikrinti kuo ankstesne konfliktu prevencija ir prireikus imtis skubiu veiksmu del įtemptu situaciju susijusiu su tautiniu mazumu problemomis ir galinciu potencialiai peraugti į konflikta kuris gali kelti gresme stabilumui taikai ar pabloginti valstybiu dalyviu santykius ESBO regione Demokratiniu instituciju ir zmogaus teisiu biuras DIZTB direktorius Janez Lenarcic Demokratiniu instituciju ir zmogaus teisiu biuras anksciau zinomas kaip Laisvu rinkimu biuras veikia Varsuvoje Tai pagrindine ESBO institucija teikianti parama valstybems dalyvems bei koordinuojanti ju veikla zmogaus teisiu demokratijos ir įstatymu virsenybes įgyvendinimo srityje Biuras organizuoja ekspertu susitikimus ir seminarus stebi rinkimus ir platina informacija Parlamentine asambleja PA 1991 metu kova vykusioje ESBK valstybiu parlamentaru konferencijoje atsizvelgiant į Naujosios Europos Paryziaus chartija buvo pritarta įsteigti PA Si institucija sudaryta is 320 valstybems dalyvems atstovaujanciu parlamentaru veikia karta per metus vyksta sesijos kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje ir priimamos rekomendacines rezoliucijos Sutaikymo ir arbitrazo teismas Jis buvo įsteigtas remiantis 1992 metu gruodį pasirasyta ESBO sutaikymo ir arbitrazo konvencija įsigaliojusia 1994 metu gruodį Teismas kuris yra įsikures Zenevoje nagrineja valstybiu konvencijos dalyviu jam pateiktus gincus ESBO visuotinio saugumo koncepcijaESBO saugumo koncepcija sudaryta is keleto komponentu Tai politinis ir karinis matmuo sudarantis vadinamaja pirmaja pintine ekonominis matmuo antroji pintine ir zmogaus teises bei su tuo susije klausimai trecioji pintine Sprendimai priimami konsensuso principu ESBO ir Lietuva1991 m rugsejo 10 d Lietuva prisijunge prie ESBK valstybiu dalyviu Tais paciais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Įkurus Lietuvos Respublikos misija prie ESBO jos vadove 1991 m rugsejo 17 d paskirta Ginte Bernadeta Damusis Butent sios organizacijos deka Rusijos kariuomene pasitrauke is Lietuvos ir kitu Baltijos valstybiu teritorijos Tai salygojo Lietuvos nepriklausomybes atkurimo įtvirtinima ir jos tarptautinį pripazinima 1991 m spalio 14 d Lietuva pasirase 1975 m Helsinkio baigiamajį akta 1991 m gruodzio 6 d Lietuva pasirase 1990 m Paryziaus Chartija Naujajai Europai 1996 m gruodzio men priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymas kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus taip pat ir JTO dokumentus paskelbe Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu 1999 m vasario 17 d ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradejo dirbti Sarunas Adomavicius 1999 m gruodzio men Lietuva prisijunge prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos 2003 m spalio 9 d ambasadoriaus prie tarptautiniu organizaciju Vienoje pareigas uzeme Rytis Paulauskas 2008 m rugpjucio 12 d Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus Nuo 2012 m sausio 17 d Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Cekuolis 2009 m birzelio 29 d liepos 3 d ESBO Parlamentines Asamblejos Vasaros sesija vyko Vilniuje Seimo rumuose 2011 m Lietuva pirmoji is Baltijos valstybiu pirmininkavo ESBO Sis pirmininkavimas padejo Lietuvai padidinti savo įtaka tarptautiniuose procesuose Taip pat skaitykiteJungtiniu Tautu Organizacija Europos Taryba Vakaru Europos Sajunga Siaures Atlanto Sutarties Organizacija Varsuvos sutarties organizacija Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijaNuorodosOficiali ESBO svetaine angl LR Nuolatines atstovybes prie tarptautiniu organizaciju Vienoje svetaine Archyvuota kopija 2008 02 25 is Wayback Machine projekto Lietuvos pirmininkavimo ESBO komandos tinklarastis Archyvuota kopija 2010 02 22 is Wayback Machine projekto Isnasosreferatas ESBO zinynas ISBN 3 902107 00 6 Pertrauskas Z Steponavicius G Lietuva ir tarptautines organizacijos Kaunas 1998 Zalimas D Zalkauskaite Zilimiene S Petrauskas Z Saladzius J Tarptautines organizacijos Vilnius referatas ESBO zinynas ISBN 3 902107 00 6 Pertrauskas Z Steponavicius G Lietuva ir tarptautines organizacijos Kaunas 1998 Zalimas D Zalkauskaite Zilimiene S Petrauskas Z Saladzius J Tarptautines organizacijos Vilnius

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Vakarų Krantas

  • Liepa 05, 2025

    Vakarų Galicija

  • Liepa 07, 2025

    Vajomingas

  • Liepa 06, 2025

    Vaizdo žaidimai

  • Liepa 07, 2025

    Vaito sala

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje