Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Macuo Bašio jap 松尾 芭蕉Gimė 1644 m Mirė 1694 m lapkričio 28 d 50 metų Veikla žinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoj
Macuo Bašio
| Macuo Bašio jap. 松尾 芭蕉 | |
|---|---|
| Gimė | 1644 m. |
| Mirė | 1694 m. lapkričio 28 d. (~50 metų) |
| Veikla | žinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje. |
| Vikiteka | Macuo Bašio |
Macuo Bašio (松尾 芭蕉? 1644–1694 m. lapkričio 28 d.) – žinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje. Gyvas būdamas jis buvo vertinamas už bendradarbiavimą haikai no renga žanre, o dabar – už trumpus haiku.
Ankstyvasis gyvenimas
Bašio gimė kaip Macuo Kinsaku apie 1644 m., kažkur prie Ueno, . Jo tėvas galėjo būti žemo rango samurajus, o tai galėjo suteikti Bašio galimybę padaryti karjerą kariuomenėje. Tačiau Bašio tapo Tōdō Jošitada tarnu. Jie abu mėgo haikai (bendradarbiaujant sukurta poezija, prasidedanti 5-7-5 skiemenimis (dabar vadinamais haiku) ir užsibaigianti kito poeto 7-7 skiemenų priedu). Todo ir Bašio susigalvojo haigo (haikai rašytojų slapyvardžius). Bašio buvo Sobo ir jis turėjo Macuo Munefusa samurajaus vardą. 1662 m. buvo išspausdinta pirmoji išlikusi Bašio poema, 1664 m. du haiku išspausdinti rinktinėje ir 1665 m. Bašio ir Jošitada šimto eilučių renku su keliais pažįstamais.
1666 m. Jošitada mirė, užbaigdamas ramų Bašio kaip tarno gyvenimą. Nėra jokių to meto įrašų, bet tikima, kad Bašio atsisakė galimybės gauti samurajaus statusą ir paliko namus. Biografai svarsto įvairias priežastis ir tikslus, įskaitant neįtikėtiną romaną tarp Bašio ir Šinto šventikės, vardu Džutei. Paties Bašio pastabos apie tuos laikus yra itin miglotos. Jis prisimena, kad „aš troškau valdžios posto su žemės valda“ ir „buvo laikai, kai aš buvau susižavėjęs homoseksualia meile“, bet nėra nuorodų, ar tai realios, ar išgalvotos aistros. Jis net negalėjo nuspręsti, ar tapti profesionaliu poetu savo paties sprendimu: „alternatyvos kovojo mano mintyse ir padarė mano gyvenimą neramų“. Bet kokiu atveju jo poemos toliau buvo spausdintos 1667 m., 1669 m. ir 1671 m. antologijose bei įvairių autorių rinkinyje Jūros kriauklelių žaidimas (貝おほひ Kai Ōi?) 1672 m. Maždaug tų metų pavasarį jis persikėlė į Edo toliau studijuoti poeziją.
Išgarsėjimas
Edo mieste Bašio poezija buvo greitai pripažinta dėl paprasto ir natūralaus stiliaus. Jis susigalvojo naują slapyvardį Tosei ir 1680 m. turėjo nuolatinį darbą: mokė 20 mokinių, išspausdinusių Tosei dvidešimties mokinių geriausios poemos (桃青門弟独吟二十歌仙 Tōsei-montei Dokugin-Nijukasen?), parodydami savo ryšį su Tosei talentu. Tą žiemą jo mokiniai jam pastatė kaimišką trobelę ir pasodino bananmedį (芭蕉 bashō?) kieme, duodami Bašio naują haigo ir pirmus pastovius namus. Jis parašė šį hokku kaip pajuoką-dovaną šiogūnui:
- kabitan mo / tsukubawasekeri / kimi ga haru
- „Olandai irgi/ klaupiasi prieš Jo Šviesybę/ pavasaris jam valdant“ (1678 m.)
Bet su sėkme augo nepasitenkinimas ir vienatvė. Jis pradėjo praktikuoti Zen meditaciją, bet tai nesumažino jo baimių. 1682 metų žiemą jo lūšnelė visiškai sudegė, o 1683 metų pradžioje jo motina mirė. Jis iškeliavo į Jamurą apsistoti pas draugą. 1684 metų žiemą jo mokiniai davė jam antrą trobelę Edo mieste, bet jo dvasia nepasitaisė. Vietoj to po kito rinkinio Sudžiūvę kaštonai (虚栗 Minashiguri?), 1684 m. jis paliko Edo ir patraukė į pirmą iš keturių betikslių klajonių.
Kelionės viduramžių Japonijoje buvo labai pavojingos ir iš pražių Bašio tikėjosi paprasčiausiai numirti dievo apleistoj vietoj ar nuo plėšikų rankų. Kelionei besitęsiant nuotaika pasitaisė ir jis apsiprato. Jis sutiko daug draugų ir pradėjo džiaugtis besikeičiančiu kraštovaizdžiu ir metų laikais. Jo poemose sumažėjo savistabos ir padaugėjo pasaulio stebėjimo aplink Bašio:
- uma wo sae / nagamuru yuki no / ashita kana
- Net arklys/ patraukia mano akis šį/ snieguotą rytą (1684 m.)
Jis keliavo iš Edo į Fudži kalną, Ueno ir Kiotą. Jis sutiko keletą poetų, besivadinančių jo mokiniais ir norinčių iš jo patarimo. Jis liepė ignoruoti to meto Edo stilių ir jo Sudžiūvusius kaštonus, sakydamas, kad juose yra „daug eilių, kurių neverta aptarinėti“. 1685 m. vasarą jis grįžo į Edo, pakeliui parašydamas dar daugiau hokku ir savo paties gyvenimo komentarą:
- toshi kurenu / kasa kite waraji / hakinagara
- Dar vieneri metai praėjo/ keliautojo dvasia virš mano galvos/ mano kojos šiaudiniuos sandaluose (1685 m.)
Sugrįžęs į Edo Bašio mielai atnaujino poezijos mokytojo darbą Bašio lūšnelėje, nors kūrė kitos kelionės planus. Poemos iš jo kelionės buvo išleistos Vėjo nugairinto skeleto pasakojimas (野ざらし紀行 Nozarashi kikō?). 1686 m. pradžioje jis sukūrė vieną labiausiai įsimenamų hokku:
- furuike ya / kawazu tobikomu / mizu no oto
- Senas tvenkinys/ varlė įšoko vidun/ vandenų garsas (1686)
Ši poema iš karto tapo garsi: balandžio mėnesį Edo poetai susirinko į Bašio lūšnelėj vykusį haikai no renga varžybas varlių tema. Tai buvo duoklė Bašio hokku, kuris buvo rinkinio pradžioje. Bašio pasiliko Edo, tęsė mokymą ir organizavo varžybas. 1687 m. vasarą jis išvyko į ekskursiją į kaimą stebėti Mėnulį, 1688 m. jis grįžo į Ueno švesti Mėnulio Naujuosius Metus. Kai tik apsistojo savo vardu pavadintoje lūšnelėje, Bašio nuolat jaudinosi dėl to, kad pakvietė per daug lankytojų ar jo suprasto „tingumo“. Tuo pat metu jis džiaugėsi gyvenimu ir turėjo subtilų humoro jausmą, atsispindintį šiame hokku:
- iza saraba / yukimi ni korobu / tokoromade
- Nagi išeikim laukan/ pasidžiaugti sniegu, kol/ paslysiu ir nukrisiu! (1688 m.)
Oku no Hosomichi
Bašio planai kitai kelionei baigėsi 1689 m. gegužės 16 d., kai jis išvyko su savo studentu Kawai Sora į kelionę į šiaurės provincijas. Bašio ir Sora patraukė į Hiraizumi, kurį pasiekė birželio 29 d. Po to jie patraukė į vakarinę šalies dalį, liepos 30 d. žvalgėsi po Kisakatą ir lėtai pėsčiom grįžo pakrante. Jis pabaigė savo kelionės rankraštį, Siauras kelias į Oku (奥の細道 Oku no Hosomichi?) 1694 m. Jis dažnai laikomas didžiausiu Bašio pasiekimu, įskaitant hokku kaip šis:
- araumi ya / Sado ni yokotau / amanogawa
- Audringa jūrą/ ištįsusi link Sado/ Paukščių Takas (1689)
Bašio su savo mokiniu Kawai Sora kelionę pradėjo Edo 1689 m. gegužės 16 d. arba Jajoi 27 Genroku eros antrais metais. Jis nukeliavo 600 ri (2400 km) per 150 dienų po šiaurės rytinę Japonijos dalį ir sugrįžo į Edo 1691 m. Kai jis atvyko į miestą (dabar Gifu prefektūroje), jis buvo pabaigęs Oku no Hosomichi.
Gyvenimo pabaiga
1691 m. žiemą jis sugrįžo į Edo ir apsigyveno trečiojoje Bašio lūšnelėje, vėl parūpintoje mokinių. Šį kartą jis buvo ne vienas: jis priėmė sūnėną ir jo draugę Džutei, bandančius atsigauti po ligos. Jis turėjo labai daug lankytojų.
Bašio vis dar buvo nelengva su darbu. Jis rašė draugui: „trukdomas kitų, neturiu ramybės mintyse“. Jis toliau užsidirbo iš mokymo ir dalyvavimo haikai varžybose iki 1693 m. rugpjūčio pabaigos, kai uždarė lūšnelės vartus ir atsisakė mėnesį ką nors matyti. Galiausiai jis nusileido priėmęs karumi, pusiau budistinės filosofijos, mokančios verčiau sveikinti šį žemišką pasaulį, nei atsiriboti nuo jo. Bašio paliko Edo paskutinį kartą 1694 m. vasarą ir leido laiką Ueno ir Kiote, prieš vykdamas į Osaką. Jis susirgo skrandžio liga ir ramiai mirė apsuptas mokinių.
Įtaka ir literatūros kritika
Vietoje to, kad liktų prie kigo formulės, populiarios Japonijoje ir dabar, Bašio įkvėpė išreikšti tikras žmonių emocijas savo hokku. Gyvam esant jo poezijos pastangos ir stilius buvo plačiai vertinami, o po mirties jo šlovė tik dar labiau padidėjo. Keli jo mokiniai surinko Bašio citatas apie jo paties poeziją, labiausiai pasireiškė Mukai Kyorai ir Hattori Dohō.
XVIII a. Bašio poemų garbinimas buvo dar karštesnis, ir tokie komentatoriai, kaip Ishiko Sekisui ir Moro Nanimaru, įdėjo daug pastangų rasti Bašio hokku užuominas apie istorinius įvykius, viduramžių knygas ir kitas poemas. Šie komentatoriai itin vertino miglotas užuominas, kai kurios iš jų, atrodo, buvo literatūriškai padirbtos. 1793 m. Šinto biurokratija sudievino Bašio ir kurį laiką kritikuoti jo poemas buvo šventvagiška.
Iki pat XIX a. pabaigos nesibaigė vieningas žavėjimasis Bašio poemomis. Masaoka Shiki, tikriausiai žymiausias Bašio kritikas, sudraskė ilgai buvusią ortodoksiją drąsiais ir atvirais prieštaravimais Bašio stiliui. Bet Šiki taip pat buvo instrumentas, padaręs Bašio poeziją prieinamą intelektualams ir plačiajai publikai. Jis sugalvojo terminą haiku (pakeitusį hokku) 5-7-5 formai, laikomai artistiškiausia ir geidžiamiausia haikai no renga dalimi.
Kritika tęsiasi ir XX a. su pastebimais Yamamoto Kenkichi, Imoto Nōichi, ir Ogata Tsutomu darbuose. XX a. Bašio poezija taip pat buvo verčiama į kitas kalbas.
Literatūra
- J. D. Selindžerio apsakyme „Tedis“ pagrindinis herojus cituoja Bašio haiku.
- Jano Flemingo romane „Gyveni tik du kartus“ cituojami keli Bašio haiku.
Šaltiniai
- Macuo Bašio (Bashō Matsuo). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 752 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Macuo Bašio, Kas yra Macuo Bašio? Ką reiškia Macuo Bašio?
Macuo Basio jap 松尾 芭蕉Gime 1644 m Mire 1694 m lapkricio 28 d 50 metu Veikla zinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje Vikiteka Macuo Basio Macuo Basio 松尾 芭蕉 1644 1694 m lapkricio 28 d zinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje Gyvas budamas jis buvo vertinamas uz bendradarbiavima haikai no renga zanre o dabar uz trumpus haiku Ankstyvasis gyvenimasBasio gime kaip Macuo Kinsaku apie 1644 m kazkur prie Ueno Jo tevas galejo buti zemo rango samurajus o tai galejo suteikti Basio galimybe padaryti karjera kariuomeneje Taciau Basio tapo Tōdō Jositada tarnu Jie abu mego haikai bendradarbiaujant sukurta poezija prasidedanti 5 7 5 skiemenimis dabar vadinamais haiku ir uzsibaigianti kito poeto 7 7 skiemenu priedu Todo ir Basio susigalvojo haigo haikai rasytoju slapyvardzius Basio buvo Sobo ir jis turejo Macuo Munefusa samurajaus varda 1662 m buvo isspausdinta pirmoji islikusi Basio poema 1664 m du haiku isspausdinti rinktineje ir 1665 m Basio ir Jositada simto eiluciu renku su keliais pazįstamais 1666 m Jositada mire uzbaigdamas ramu Basio kaip tarno gyvenima Nera jokiu to meto įrasu bet tikima kad Basio atsisake galimybes gauti samurajaus statusa ir paliko namus Biografai svarsto įvairias priezastis ir tikslus įskaitant neįtiketina romana tarp Basio ir Sinto sventikes vardu Dzutei Paties Basio pastabos apie tuos laikus yra itin miglotos Jis prisimena kad as troskau valdzios posto su zemes valda ir buvo laikai kai as buvau susizavejes homoseksualia meile bet nera nuorodu ar tai realios ar isgalvotos aistros Jis net negalejo nuspresti ar tapti profesionaliu poetu savo paties sprendimu alternatyvos kovojo mano mintyse ir padare mano gyvenima neramu Bet kokiu atveju jo poemos toliau buvo spausdintos 1667 m 1669 m ir 1671 m antologijose bei įvairiu autoriu rinkinyje Juros kriaukleliu zaidimas 貝おほひ Kai Ōi 1672 m Mazdaug tu metu pavasarį jis persikele į Edo toliau studijuoti poezija IsgarsejimasEdo mieste Basio poezija buvo greitai pripazinta del paprasto ir naturalaus stiliaus Jis susigalvojo nauja slapyvardį Tosei ir 1680 m turejo nuolatinį darba moke 20 mokiniu isspausdinusiu Tosei dvidesimties mokiniu geriausios poemos 桃青門弟独吟二十歌仙 Tōsei montei Dokugin Nijukasen parodydami savo rysį su Tosei talentu Ta ziema jo mokiniai jam pastate kaimiska trobele ir pasodino bananmedį 芭蕉 bashō kieme duodami Basio nauja haigo ir pirmus pastovius namus Jis parase sį hokku kaip pajuoka dovana siogunui kabitan mo tsukubawasekeri kimi ga haru Olandai irgi klaupiasi pries Jo Sviesybe pavasaris jam valdant 1678 m Bet su sekme augo nepasitenkinimas ir vienatve Jis pradejo praktikuoti Zen meditacija bet tai nesumazino jo baimiu 1682 metu ziema jo lusnele visiskai sudege o 1683 metu pradzioje jo motina mire Jis iskeliavo į Jamura apsistoti pas drauga 1684 metu ziema jo mokiniai dave jam antra trobele Edo mieste bet jo dvasia nepasitaise Vietoj to po kito rinkinio Sudziuve kastonai 虚栗 Minashiguri 1684 m jis paliko Edo ir patrauke į pirma is keturiu betiksliu klajoniu Keliones viduramziu Japonijoje buvo labai pavojingos ir is praziu Basio tikejosi paprasciausiai numirti dievo apleistoj vietoj ar nuo plesiku ranku Kelionei besitesiant nuotaika pasitaise ir jis apsiprato Jis sutiko daug draugu ir pradejo dziaugtis besikeicianciu krastovaizdziu ir metu laikais Jo poemose sumazejo savistabos ir padaugejo pasaulio stebejimo aplink Basio uma wo sae nagamuru yuki no ashita kanaNet arklys patraukia mano akis sį snieguota ryta 1684 m Jis keliavo is Edo į Fudzi kalna Ueno ir Kiota Jis sutiko keleta poetu besivadinanciu jo mokiniais ir norinciu is jo patarimo Jis liepe ignoruoti to meto Edo stiliu ir jo Sudziuvusius kastonus sakydamas kad juose yra daug eiliu kuriu neverta aptarineti 1685 m vasara jis grįzo į Edo pakeliui parasydamas dar daugiau hokku ir savo paties gyvenimo komentara toshi kurenu kasa kite waraji hakinagaraDar vieneri metai praejo keliautojo dvasia virs mano galvos mano kojos siaudiniuos sandaluose 1685 m Sugrįzes į Edo Basio mielai atnaujino poezijos mokytojo darba Basio lusneleje nors kure kitos keliones planus Poemos is jo keliones buvo isleistos Vejo nugairinto skeleto pasakojimas 野ざらし紀行 Nozarashi kikō 1686 m pradzioje jis sukure viena labiausiai įsimenamu hokku furuike ya kawazu tobikomu mizu no otoSenas tvenkinys varle įsoko vidun vandenu garsas 1686 Si poema is karto tapo garsi balandzio menesį Edo poetai susirinko į Basio lusnelej vykusį haikai no renga varzybas varliu tema Tai buvo duokle Basio hokku kuris buvo rinkinio pradzioje Basio pasiliko Edo tese mokyma ir organizavo varzybas 1687 m vasara jis isvyko į ekskursija į kaima stebeti Menulį 1688 m jis grįzo į Ueno svesti Menulio Naujuosius Metus Kai tik apsistojo savo vardu pavadintoje lusneleje Basio nuolat jaudinosi del to kad pakviete per daug lankytoju ar jo suprasto tingumo Tuo pat metu jis dziaugesi gyvenimu ir turejo subtilu humoro jausma atsispindintį siame hokku iza saraba yukimi ni korobu tokoromadeNagi iseikim laukan pasidziaugti sniegu kol paslysiu ir nukrisiu 1688 m Oku no HosomichiBasio planai kitai kelionei baigesi 1689 m geguzes 16 d kai jis isvyko su savo studentu Kawai Sora į kelione į siaures provincijas Basio ir Sora patrauke į Hiraizumi kurį pasieke birzelio 29 d Po to jie patrauke į vakarine salies dalį liepos 30 d zvalgesi po Kisakata ir letai pesciom grįzo pakrante Jis pabaige savo keliones rankrastį Siauras kelias į Oku 奥の細道 Oku no Hosomichi 1694 m Jis daznai laikomas didziausiu Basio pasiekimu įskaitant hokku kaip sis araumi ya Sado ni yokotau amanogawaAudringa jura istįsusi link Sado Pauksciu Takas 1689 Basio su savo mokiniu Kawai Sora kelione pradejo Edo 1689 m geguzes 16 d arba Jajoi 27 Genroku eros antrais metais Jis nukeliavo 600 ri 2400 km per 150 dienu po siaures rytine Japonijos dalį ir sugrįzo į Edo 1691 m Kai jis atvyko į miesta dabar Gifu prefekturoje jis buvo pabaiges Oku no Hosomichi Gyvenimo pabaiga1691 m ziema jis sugrįzo į Edo ir apsigyveno treciojoje Basio lusneleje vel parupintoje mokiniu Sį karta jis buvo ne vienas jis prieme sunena ir jo drauge Dzutei bandancius atsigauti po ligos Jis turejo labai daug lankytoju Basio vis dar buvo nelengva su darbu Jis rase draugui trukdomas kitu neturiu ramybes mintyse Jis toliau uzsidirbo is mokymo ir dalyvavimo haikai varzybose iki 1693 m rugpjucio pabaigos kai uzdare lusneles vartus ir atsisake menesį ka nors matyti Galiausiai jis nusileido priemes karumi pusiau budistines filosofijos mokancios verciau sveikinti sį zemiska pasaulį nei atsiriboti nuo jo Basio paliko Edo paskutinį karta 1694 m vasara ir leido laika Ueno ir Kiote pries vykdamas į Osaka Jis susirgo skrandzio liga ir ramiai mire apsuptas mokiniu Įtaka ir literaturos kritikaVietoje to kad liktu prie kigo formules populiarios Japonijoje ir dabar Basio įkvepe isreiksti tikras zmoniu emocijas savo hokku Gyvam esant jo poezijos pastangos ir stilius buvo placiai vertinami o po mirties jo slove tik dar labiau padidejo Keli jo mokiniai surinko Basio citatas apie jo paties poezija labiausiai pasireiske Mukai Kyorai ir Hattori Dohō XVIII a Basio poemu garbinimas buvo dar karstesnis ir tokie komentatoriai kaip Ishiko Sekisui ir Moro Nanimaru įdejo daug pastangu rasti Basio hokku uzuominas apie istorinius įvykius viduramziu knygas ir kitas poemas Sie komentatoriai itin vertino miglotas uzuominas kai kurios is ju atrodo buvo literaturiskai padirbtos 1793 m Sinto biurokratija sudievino Basio ir kurį laika kritikuoti jo poemas buvo sventvagiska Iki pat XIX a pabaigos nesibaige vieningas zavejimasis Basio poemomis Masaoka Shiki tikriausiai zymiausias Basio kritikas sudraske ilgai buvusia ortodoksija drasiais ir atvirais priestaravimais Basio stiliui Bet Siki taip pat buvo instrumentas padares Basio poezija prieinama intelektualams ir placiajai publikai Jis sugalvojo termina haiku pakeitusį hokku 5 7 5 formai laikomai artistiskiausia ir geidziamiausia haikai no renga dalimi Kritika tesiasi ir XX a su pastebimais Yamamoto Kenkichi Imoto Nōichi ir Ogata Tsutomu darbuose XX a Basio poezija taip pat buvo verciama į kitas kalbas LiteraturaJ D Selindzerio apsakyme Tedis pagrindinis herojus cituoja Basio haiku Jano Flemingo romane Gyveni tik du kartus cituojami keli Basio haiku SaltiniaiMacuo Basio Bashō Matsuo Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 752 psl