Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kroatijos Respublika kroat Republika HrvatskaVėliava HerbasHimnas Mūsų nuostabi gimtinė Kroatija žemėlapyjeValstybinė ka
Chorvatija
| Kroatijos Respublika kroat. Republika Hrvatska | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų nuostabi gimtinė“ | |||||
Kroatija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | kroatų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Zagrebas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas | Zoranas Milanovičius | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 56 594 km2 (124) 1,09 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 3 888 529 (128) 73 žm./km2 (109) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2022 68 mlrd. $ (81) 17 222$ (66) | ||||
| Valiuta | Euras (€) (EUR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Jugoslavijos 1991 m. birželio 25 d. | ||||
| Interneto kodas | . | ||||
| Telefono kodas | +385 | ||||
Kroatija (kroat. Hrvatska), oficialiai Kroatijos Respublika (kroat. Republika Hrvatska) – valstybė Pietryčių Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Slovėnija, šiaurės rytuose – su Vengrija, rytuose – su Serbija, pietryčiuose – su Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija. Pietvakariuose Kroatija prieina prie Adrijos jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Zagrebas. Nuo 2009 m. Kroatija yra NATO, o nuo 2013 m. liepos 1 d. – Europos Sąjungos narė.
Istorija
Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus . 1463 m. Kroatija kare su Osmanų imperija neteko Bosnijos, o po turkų pergalės Mohačo mūšyje 1526 m. saboras, Kroatijos parlamentas, vengdamas osmanų okupacijos, pasirinko Habsburgų globą. Napoleonmečio metu Kroatija priklausė Prancūzijai kaip ilyrų provincijos, vėliau šalį vėl okupavo austrai. Po Pirmojo pasaulinio karo Kroatija atiteko Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei. Antrojo pasaulinio karo metu gyvavo trumpalaikė marionetinė Nepriklausoma Kroatijos valstybė, pavaldi Italijai, vėliau Vokietijai. Karui pasibaigus, Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.
Politinė sistema
Kroatijos parlamentas (kroat. Sabor) – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.
Derybos dėl Kroatijos narystės ES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirašyta 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. 2012 m. sausio 22 d. Kroatijoje baigėsi referendumas dėl narystės ES. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos narystę ES. 2013 m. liepos mėn. 1 d. – pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare. Ji tapo antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos.
Administracinis suskirstymas
Kroatija skirstoma į 6 regionus (kartu su Zagrebo miestu):
- Istrija ir Kvarnero regionas
- Dalmatija
- Zagrebas
- Centrinė Kroatija
- Slavonija ir Baranija
- Šiaurinės apygardos
Taip pat Kroatija suskirstyta į 20 apskričių ir 1 miestą (nurodyti administraciniai centrai):
- Bjelovaras–Bilogora (Bjelovarsko-bilogorska; Bjelovaras)
- Brodas–Posavina (Brodsko-posavska; Slavonski Brodas)
- Dubrovnikas–Neretva (Dubrovačko-neretvanska; Dubrovnikas)
- Istrija (Istarska; Pazinas)
- Karlovacas (Karlovačka; Karlovacas)
- Koprivnica–Križevcai (Koprivničko-križevačka; Koprivnica)
- Krapina–Zagorjė (Krapinsko-zagorska; Krapina)
- Lika–Senis (Ličko-senjska; Gospičius)
- Medžimurjė (Međimurska; Čakovecas)
- Osijekas–Barania (Osječko-baranjska; Osijekas)
- Požega–Slavonija (Požeško-slavonska; Požega)
- Primorjė–Kalnų Kotaras (Primorsko-goranska; Rijeka)
- Sisakas–Moslavina (Sisačko-moslavačka; Sisakas)
- Splitas–Dalmatija (Splitsko-dalmatinska; Splitas)
- Šibenikas–Kninas (Šibensko-kninska; Šibenikas)
- Varaždinas (Varaždinska; Varaždinas)
- Virovitica–Podravina (Virovitičko-podravska; Virovitica)
- Vukovaras–Srijemas (Vukovarsko-srijemska; Vukovaras)
- Zadaras (Zadarska; Zadaras)
- Zagrebo apskritis (Zagrebačka; Zagrebas)
- Zagrebo miestas (Grad Zagreb; Zagrebas)
Geografija
Klimatas
Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir . Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis 20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12 laipsnių šilumos.
Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.
Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus.
Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis +13, dienomis +25 laipsniai. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių.
Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos.
Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie +12 laipsnių, liepą apie +27 laipsnius. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki +30 laipsnių.
Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei.
Žemės ūkis
Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų, iš kurių spaudžiamas aliejus.
Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.
Ekonomika
Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.
Demografija
Pasak 2001 m. surašymo, 89,6 % šalies gyventojų yra kroatai, o didžiausios tautinė mažuma yra serbai (4,5 %). Likusius 5,9 % sudaro daugiausiai bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir romai. 96,1 % gyventojų kalba kroatiškai, 1 % – serbiškai ir 2,9 % kitomis kalbomis. Šalyje galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei itališkai. 87,8 % Kroatijos gyventojų yra Romos katalikai, 4,4 % – stačiatikiai, 0,4 % – kiti krikščionys ir 5,2 % nepriklauso jokiai konfesijai. Pasak 2005 m. apklausos, 67 % Kroatijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 7 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.
Didžiąją XX amžiaus dalį šalies gyventojų skaičius didėjo. 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 žmonių, o 1991 m. metais – 4 784 265. Bet šiuo metu, nepaisant imigracijos, gyventojų skaičius mažėja ir dabartinė (2009 m.) šalies populiacija yra 4 489 409. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Kroatijoje yra 75,35 metų (truputį didesnė nei Lietuvos). 98,7 % vyresnių nei 15 m. žmonių yra raštingi.
Kultūra
Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.
Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.
Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis senovinių tradicijų.
Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miestais.
Kita informacija
Šaltiniai
- „Census of population, households and dwellings in 2021 - First results“. Croatian Bureau of Statistics. 14 January 2022. Suarchyvuotas originalas 2022-01-30. Nuoroda tikrinta 2022-01-15.
- [1]
- https://www.petersommer.com/croatia/history Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- https://enacademic.com/dic.nsf/enwiki/393990 Archyvuota kopija 2018-11-03 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- https://www.britannica.com/place/Illyrian-Provinces Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- https://enacademic.com/dic.nsf/enwiki/393990 Archyvuota kopija 2018-11-03 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- https://www.britannica.com/place/Croatia/From-World-War-I-to-the-establishment-of-the-Kingdom-of-Serbs-Croats-and-Slovenes Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- https://www.warhistoryonline.com/instant-articles/croatia-in-ww2.html Nuoroda tikrinta 2020-11-18
- Croatia cleared for EU membership in 2013
- CIA faktų knyga: Kroatija Archyvuota kopija 2020-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Croatia’s location on a 3D globe (Java) Archyvuota kopija 2011-08-25 iš Wayback Machine projekto.
- Speleology @ showcaves.com
Žemėlapiai:
- Kroatijos fizinis žemėlapis
- Kroatijos administracinis žemėlapis
- Kroatijos svarbesnių kelių žemėlapis
- Kroatija googlemaps žemėlapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chorvatija, Kas yra Chorvatija? Ką reiškia Chorvatija?
Kroatijos Respublika kroat Republika HrvatskaVeliava HerbasHimnas Musu nuostabi gimtine Kroatija zemelapyjeValstybine kalba kroatuSostine ir didziausias miestas ZagrebasValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Zoranas MilanoviciusPlotas Is viso vandens 56 594 km2 124 1 09 Gyventoju 2021 Tankis 3 888 529 128 73 zm km2 109 BVP Is viso Vienam gyventojui 2022 68 mlrd 81 17 222 66 Valiuta Euras EUR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 CET UTC 2 CEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Jugoslavijos 1991 m birzelio 25 d Interneto kodas Telefono kodas 385 Kroatija kroat Hrvatska oficialiai Kroatijos Respublika kroat Republika Hrvatska valstybe Pietryciu Europoje Siaures vakaruose ribojasi su Slovenija siaures rytuose su Vengrija rytuose su Serbija pietryciuose su Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija Pietvakariuose Kroatija prieina prie Adrijos juros Salies sostine ir didziausias miestas Zagrebas Nuo 2009 m Kroatija yra NATO o nuo 2013 m liepos 1 d Europos Sajungos nare IstorijaPagrindinis straipsnis Kroatijos istorija Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a pradzioje ir cia sukure dvi kunigaikstystes Dalmatija ir Panonija Valdant Trpimiroviciu dinastijai apie 850 m sustiprejo Dalmatijos kroatu kunigaikstyste kuri kartu su Panonijos kunigaikstyste 925 m tapo karalyste valdoma karaliaus 1463 m Kroatija kare su Osmanu imperija neteko Bosnijos o po turku pergales Mohaco musyje 1526 m saboras Kroatijos parlamentas vengdamas osmanu okupacijos pasirinko Habsburgu globa Napoleonmecio metu Kroatija priklause Prancuzijai kaip ilyru provincijos veliau salį vel okupavo austrai Po Pirmojo pasaulinio karo Kroatija atiteko Serbu kroatu ir slovenu karalystei Antrojo pasaulinio karo metu gyvavo trumpalaike marionetine Nepriklausoma Kroatijos valstybe pavaldi Italijai veliau Vokietijai Karui pasibaigus Kroatija priklause Jugoslavijos SFR taciau 1991 m iskovojo nepriklausomybe Kroatija yra NATO nuo 2009 m ir Europos Sajungos nuo 2013 m nare Politine sistemaPagrindinis straipsnis Kroatijos parlamentas kroat Sabor vieneriu rumu įstatymu leidziamasis organas kurį sudaro 160 nariu visuotiniu balsavimu renkamu ketveriu metu kadencijai Derybos del Kroatijos narystes ES siuo metu yra baigtos Kroatijos Stojimo į ES sutartis pasirasyta 2011 m gruodzio men 9 d 2012 m sausio 22 d Kroatijoje baigesi referendumas del narystes ES Suskaiciavus beveik visus balsus paaiskejo kad 66 rinkeju pasisake uz Kroatijos naryste ES 2013 m liepos men 1 d pirmaja Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai diena Kroatija tapo 28 aja ES salimi nare Ji tapo antra buvusios Jugoslavijos respublika tapusi ES nare po Slovenijos Administracinis suskirstymasKroatija skirstoma į 6 regionus kartu su Zagrebo miestu Istrija ir Kvarnero regionas Dalmatija Zagrebas Centrine Kroatija Slavonija ir Baranija Siaurines apygardosPagrindinis straipsnis Kroatijos apskritys Taip pat Kroatija suskirstyta į 20 apskriciu ir 1 miesta nurodyti administraciniai centrai Administracinis suskirstymasBjelovaras Bilogora Bjelovarsko bilogorska Bjelovaras Brodas Posavina Brodsko posavska Slavonski Brodas Dubrovnikas Neretva Dubrovacko neretvanska Dubrovnikas Istrija Istarska Pazinas Karlovacas Karlovacka Karlovacas Koprivnica Krizevcai Koprivnicko krizevacka Koprivnica Krapina Zagorje Krapinsko zagorska Krapina Lika Senis Licko senjska Gospicius Medzimurje Međimurska Cakovecas Osijekas Barania Osjecko baranjska Osijekas Pozega Slavonija Pozesko slavonska Pozega Primorje Kalnu Kotaras Primorsko goranska Rijeka Sisakas Moslavina Sisacko moslavacka Sisakas Splitas Dalmatija Splitsko dalmatinska Splitas Sibenikas Kninas Sibensko kninska Sibenikas Varazdinas Varazdinska Varazdinas Virovitica Podravina Viroviticko podravska Virovitica Vukovaras Srijemas Vukovarsko srijemska Vukovaras Zadaras Zadarska Zadaras Zagrebo apskritis Zagrebacka Zagrebas Zagrebo miestas Grad Zagreb Zagrebas KroatijaGeografijaPagrindinis straipsnis Kroatijos geografija Plitvicos ezeraiKlimatas Kroatijoje isskiriamos trys klimatines zonos Vidurzemio pajurio kalnu ir vidutine zemynine Vidurzemio pajurio arba subtropinio klimato zona apima Adrijos juros pakrante ir Sioje teritorijoje vasaros karstos ir sausos ziemos vesios ir lietingos Vidutine liepos ir rugpjucio menesiu oro temperatura 24 laipsniai Celsijaus Dienomis paprastai buna 27 30 naktimis 20 22 laipsniai silumos Sausio naktimis vidutiniskai buna 5 dienomis 12 laipsniu silumos Teritorija pasizymi dideliu krituliu kiekiu Skirtingai nuo kitu Vidurzemio pajurio klimata turinciu krastu Kroatijos pakranteje palyja ir vasara Tai dazniausiai buna trumpi smarkus perkuniju lydimi lietus ateinantys slenkant vesesnio oro masei is vakaru Paprastai vasara lyja apie 15 dienu krituliu kiekis sudaro apie 100 mm arba daugiau nei 30 mm per menesį Ziema Kroatijos pakranteje labai lietinga lapkritį gruodį iskrenta virs 100 mm krituliu per menesį dazniausiai tai buna lietus Pakrantese vyrauja silpni vejai vasara dazni brizai ziema kartais prauzia audros Skvaliniai vejo sustiprejimai galimi visus metus Zemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostine Zagrebas bei aplinkines vietoves Vasaros karstos ir dregnos dazni liutiniai lietus Vidutine oro temperatura liepos menesį naktimis 13 dienomis 25 laipsniai Ziemos saltos su dazna slapdriba ir sniegu oro temperatura svyruoja apie 0 laipsniu Kalnu klimato zonoje vyrauja dideli krituliu kiekiai stiprios vasaros perkunijos ir labai sniegingos ziemos Kroatijos klimatas sudaro palankias salygas įvairioms poilsio ir turizmo rusims ziema kalnuose paplites slidinejimas pavasarį vasara ir rudenį Vidurzemio juros pakrantese vyrauja ir maudynes Adrijos juros vandens temperatura ties Kroatijos pakrante sausio men buna apie 12 laipsniu liepa apie 27 laipsnius Labiausiai vanduo yra buves įkaites iki 30 laipsniu Dazniausios gamtos nelaimes Kroatijoje buna vasara ilgai trunkantys karsciai kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsniu zemynineje dalyje ir kalnuose liutys potvyniai perkunijos skvalai Ziema vyrauja audros stiprus lietus Zemynineje dalyje gali kilti smarkios pugos kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantes kurortus Speigai dazniausiai yra galimi tik kalnuose ir zemyne bet su rytu vejais kartais uzsuka ir į Dinaru salas Tornadai reti bet pasitaiko virs vandens uzslinkus salto oro masei Zemes ukis Derlinguose siaures upiu sleniuose puikiai dera slyvos abrikosai ir vynuoges Auginami ir linai del pluosto is kurio audziama drobe ir del seklu is kuriu spaudziamas aliejus Į siaure nuo sostines Zagrebo plyti Zagorjes regionas kalvu krastas o rytuose derlinga dirbamos zemes regiona Panonijos lygumoje riboja Dravos Dunojaus ir Savos upes Daugiau kaip trecdalis Kroatijos teritorijos apauge miskais EkonomikaPagrindinis straipsnis Kroatijos ekonomika Pries kara salies ukis klestejo Karas nusiaube valstybe bet palengva ekonomika atsigauna Savos naudingosios iskasenos leido pletoti pramone aliuminis gelezis derlingos zemes duoda gera derliu daugiausia vynuogiu ir kukuruzu Kroatijos ekonomikos pagrindas lengvoji pramone kur ne kur statomi laivai metalurgija naftos perdirbimas Taip pat ir turizmas duoda nemaza pajamu dalį DemografijaPagrindinis straipsnis Kroatijos demografija Splito panorama Pasak 2001 m surasymo 89 6 salies gyventoju yra kroatai o didziausios tautine mazuma yra serbai 4 5 Likusius 5 9 sudaro daugiausiai bosniai vengrai slovenai cekai ir romai 96 1 gyventoju kalba kroatiskai 1 serbiskai ir 2 9 kitomis kalbomis Salyje galima susikalbeti angliskai vokiskai bei italiskai 87 8 Kroatijos gyventoju yra Romos katalikai 4 4 staciatikiai 0 4 kiti krikscionys ir 5 2 nepriklauso jokiai konfesijai Pasak 2005 m apklausos 67 Kroatijos gyventoju tiki kad egzistuoja Dievas 25 tiki jog yra kokia nors dvasia arba dvasine energija ir 7 netiki jokiais dievais dvasiomis ar dvasinemis energijomis Didziaja XX amziaus dalį salies gyventoju skaicius didejo 1931 metais Kroatijoje gyveno apie 2 481 000 zmoniu o 1991 m metais 4 784 265 Bet siuo metu nepaisant imigracijos gyventoju skaicius mazeja ir dabartine 2009 m salies populiacija yra 4 489 409 Pasak 2009 m apskaiciavimu vidutine gyvenimo trukme Kroatijoje yra 75 35 metu truputį didesne nei Lietuvos 98 7 vyresniu nei 15 m zmoniu yra rastingi KulturaPagrindinis straipsnis Dubrovniko senamiestis yra įrasytas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa ir pritraukia daug turistu Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas esantys Adrijos juros pakranteje priklauso pasaulio istorijos bei kulturos aukso fondui ir yra globojami bei saugomi tarptautines UNESCO organizacijos Sesi pasaulio paveldo objektai ir astuoni nacionaliniai parkai liudija kad Kroatija turi didziulį kulturos lobyna Kroatijos kulturinis turtas atsispindi kartais gana neramioje salies istorijoje pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis po to Austrijos Vengrijos ir Osmanu imperiju pasienio regionas Kroatija garsina ir jos vynai daromi laikantis senoviniu tradiciju Zymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrante su simtais salu ir istoriniais Dubrovniko Splito ir Zadaro miestais Kita informacijaKroatijos transportas Kroatijos sventes Kroatijos monarchu sarasas Kroatijos virtuveSaltiniai Census of population households and dwellings in 2021 First results Croatian Bureau of Statistics 14 January 2022 Suarchyvuotas originalas 2022 01 30 Nuoroda tikrinta 2022 01 15 1 https www petersommer com croatia history Nuoroda tikrinta 2020 11 18 https enacademic com dic nsf enwiki 393990 Archyvuota kopija 2018 11 03 is Wayback Machine projekto Nuoroda tikrinta 2020 11 18 https www britannica com place Illyrian Provinces Nuoroda tikrinta 2020 11 18 https enacademic com dic nsf enwiki 393990 Archyvuota kopija 2018 11 03 is Wayback Machine projekto Nuoroda tikrinta 2020 11 18 https www britannica com place Croatia From World War I to the establishment of the Kingdom of Serbs Croats and Slovenes Nuoroda tikrinta 2020 11 18 https www warhistoryonline com instant articles croatia in ww2 html Nuoroda tikrinta 2020 11 18 Croatia cleared for EU membership in 2013 CIA faktu knyga Kroatija Archyvuota kopija 2020 05 15 is Wayback Machine projekto Angliskai Eurobarometer on Social Values Science and technology 2005 9 puslapis PDF NuorodosVikiteka Kroatija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Kroatija Bendros nuorodos Croatia s location on a 3D globe Java Archyvuota kopija 2011 08 25 is Wayback Machine projekto Speleology showcaves com Zemelapiai Kroatijos fizinis zemelapis Kroatijos administracinis zemelapis Kroatijos svarbesniu keliu zemelapis Kroatija googlemaps zemelapyje