Potvynis (stichinė nelaimė)

Kitos reikšmės – Potvynis (reikšmės).

Potvynis, užtvindymas – stichinė nelaimė, sukelta staigaus vandens pertekliaus. Gali kilti smarkiai ištvinus upei, ežerui, jūrai ar kitam vandens telkiniui.

Potvynių klasifikacija

Pagal potvynius sukėlusias priežastis jie skirstomi į:

• gamtinio pobūdžio potvynius;
• techninio pobūdžio potvynius.

Gamtinio pobūdžio potvyniai žymiai dažnesni, todėl skirstomi detaliau. Upėse gamtinio pobūdžio potvynių susidarymo priežastys dažniausiai yra:

1. Intensyvus lietus arba sniego tirpsmas;
2. .

Jūrose gamtinio pobūdžio potvynius gali sukelti:

1. Audros bangų patvanka;
2. Cunamis;
3. Aukštas jūrinio potvynio lygis.

Ežeruose ir tvenkiniuose gamtinio pobūdžio potvynius sukelia:

1. Per didelė prietaka;
2. Vėjo patvanka.

Techninio pobūdžio potvyniai paprastai kyla dėl apsauginių pylimų ar kitų hidrotechninių konstrukcijų išardymo arba sugriuvimo.

Potvyniai upėse

Didžiausia stichinių arba katastrofinių potvynių susidarymo tikimybė upėse kyla vykstant sezoniniam upės potvyniui. Šiuo atveju didelės teritorijos užliejamos dėl to, kad susiformavęs debitas netelpa į normalioms sąlygoms prisitaikiusią upės vagą (todėl pakyla vandens lygis ir padidėja srovės greitis). Lietuvoje tokie potvyniai paprastai kyla pavasarį. Jie ypač grėsmingi jei potvynis kyla po ilgos, šaltos ir sniegingos žiemos, o prasideda vėlai ir staigiai. Didžiojoje Lietuvos dalyje didžiausio masto pavasario potvynis stebėtas 1958 m. balandžio – gegužės mėnesiais.

Upėje susidarius ledų sangrūdoms vaga pasitvenkia ir vanduo ima lietis į slėnį. Nuo tokių potvynių ne kartą yra nukentėję prie Nemuno ir Neries įsikūrę Lietuvos miestai. Ardant ledų sangrūdas, statant užtvankas tokių potvynių galima išvengti.

Kita dažna potvynio priežastis – smarkios liūtys, sukeliančios smarkius upių poplūdžius. Tokio tipo potvynių Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) pasitaiko užsitęsus vasaros ir rudens lietums.

Kartais potvyniai upėse kyla dėl žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, purvo nuošliaužų (pvz., 1941 m. purvo nuošliauža smarkiai pakėlė Santos upės vandens lygį ir ši užliejo slėnio gyvenvietes.

Su techninio pobūdžio potvyniai susiję katastrofiški užtvindymai dažniausiai įvyksta dėl įvairių priežasčių (vandens pertekliaus, seisminio aktyvumo, , techninių klaidų) sugriuvus užtvankai, dambai, pylimui (pvz., Tetono užtvankos griūtis 1976 m.). Techninio pobūdžio avarijų sukeltų potvynių kelis kartus būta ir Lietuvoje. Žinomiausi Pabradės (1957-04-15, kilo potvynis Dubingoje ir Žeimenoje) ir Padvarių (2005-08-11, kilo potvynis Akmenoje-Danėje) užtvankų pralaužimų metu kilę potvyniai.

Potvyniai jūrose, ežeruose, tvenkiniuose

Jūrų, didelių ežerų, tvenkinių pakrančių objektai gali nukentėti nuo audringo vėjo sukeltų didelių bangų, ypač jei audra sutampa su jūros potvyniu. Smarkių audrų metu Klaipėdoje pakyla Danės lygis ir užlieja senamiestį.

Ypač katastrofiški potvyniai kyla dėl seisminio aktyvumo: žemės drebėjimas vandenyno dugne gali sukelti cunamio bangą, nušluojančią pakrančių gyvenvietes (pvz., 2004 m. Indijos vandenyno cunamis).

Potvynių padariniai ir kova su jais

Potvynio metu patiriama daug nuostolių: nuskęsta žmonės, gyvūnai, negrįžtamai sunaikinamos materialinės vertybės, gali būti sugriaunami ar nepataisomai pažeidžiami pastatai, sutrinka automobilių, traukinių eismas. Didelis potvynis sukelia ilgalaikę žalą: užteršiamas požeminis vanduo, vandeniui išplovus kanalizacijos ir kitas nuotėkas, šiukšles išplinta infekcinės ligos, užliejus dirbamus laukus žūsta derlius. Lietuvoje nuo potvynių dažniausiai nukenčia Nemuno deltos regionas: beveik kasmet pavasario potvynio metu apsemiamas Šilutės-Rusnės kelias, sutrinka susisiekimas su atokiau išsidėsčiusiomis gyvenvietėmis.

Siekiant apsisaugoti nuo upių keliamų potvynių įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pylimai, polderių sistemos, jūrų, ežerų pakrantėse įrengiami dirbtiniai barjerai, barjerinės salos, plečiami paplūdimiai. Potvynių padažnėjimą itin lemia , melioracija (spartina vandens nutekėjimą į upes), visuotinis klimato atšilimas (dažnesnės liūtys, uraganai, spartus ledynų tirpsmas).

Šaltiniai

1. Barisas A. Kai siautėja mūsų upės. Kn.: Apie Lietuvos žemę. Kaunas, 1992
2. http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=9b82f7ee-af59-4c0a-828f-bf0c601372fb#1 Archyvuota kopija 2013-11-04 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

1931 m. potvynis Vilniuje^{[neveikianti nuoroda]}