Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Burgundų karalystės
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Burgundų karalystės – Ankstyvaisiais viduramžiais Vidurinėje Europoje egzistavusios valstybės, kurias sukūrė germanų tauta burgundai. Jos egzistavo 411–534 m. dabartinės šiaurės Italijos, vakarų Šveicarijos ir pietryčių Prancūzijos teritorijose.
| lot. Regnum Burgundiae Burgundų karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Lionas, Viena, Valensija | |||
| Kalbos | ||||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atsiskyrimas nuo Romos imperijos | 411 m., 411 | |||
| - Prijungta prie Frankų imperijos | 534 m. | |||
Pirmoji karalystė
411 m. burgundų karalius ar Gundikaras su , alanų karaliumi, pasodino į sostą jiems paklusnų imperatorių . Su jo autoritetu Gundaharas įsikūrė kairiajam Reino krante, tarp Najės ir Lauterio upių, užimdami Vormso, Speyer ir Strasbūro miestus. Pagal taikos sutartį imperatorius Honorijus oficialiai jiems „davė“ tas žemes.
Nepaisant naujo (lot. foederati) statuso, burgundų išpuoliai į aukštutinę Belgijos Galiją tapo netoleruotini ir buvo užbaigti 436 m., kai Romos generolas , kuris pasikvietė hunų samdinius, o šie nugalėjo šią Burgundų karalystę 437 m. Gundaharas buvo nužudytas mūšyje su didžiąja genties dalimi. Burgundų karalystės žlugimas pavaizduotas Nybelungų giesmėje.
Antroji karalystė
Gunderiko valdymas
Dėl šaltiniuose neminimų priežasčių 443 m. burgundai antrąkart gavo federatų statusą, ir Etijus juos perkėlė į Sapaudijos regioną. Spėjama Sapaudijos vieta greičiausiai buvo dabartinės Šveicarijos teritorijoje. Vėliau burgundų įtaka išsiplėtė (šių dienų Liono). Naujas burgundų karalius (ar Gunderikas), laikomas Gundaharo sūnum, valdžiusiu po tėvo mirties.
451 m. kaip Romos sąjungininkai burgundai drauge su Etijumi, Vizigotų konfederacija ir kitomis germanų gentimis kovėsi prieš Atilą Chalonų mūšyje (kitaip „Katalaunų laukų mūšis“). Burgundų ir vizigotų sąjunga atrodo buvo stipri, nes Gundiokas ir jo brolis Chilperikas I lydėjo į Ispaniją kovoti su svebais 455 m.
Nuo pat įsitvirtinimo burgundai plėtė savo įtaką Vakarų Romos imperijoje, dalyvaudami rūmų perversmuose ir naudodamiesi imperatoriais kaip marionetėmis. 455 m. neaiški nuoroda infidoque tibi Burdundio ductu įvelia neįvardintą maištingą burgundų lyderį į imperatoriaus Petronijaus Maksimo nužudymą prieš Romą nusiaubiant vandalams. Tuo taip pat kaltinamas Patricijus , kuris spėjama buvo Gundioko žentas ir Gundobado dėdė. Burgundai, tikintys savo augančia galia 456 m. derėjosi su vietiniais Romos senatoriais dėl savo teritorijos išplėtimo.
457 m. Ricimeris nuvertė kitą imperatorių - , pasodindamas į sostą Majorianą. Tačiau naujasis imperatorius greit pasirodė nepravartus Ricimeriui, kadangi nedavė burgundams žemių, kurių jie prašė prieš dvejus metus. Po kitų nepriklausomybės ženklų pademonstravimo, Ricimeris jį nužudė 461 m. Po metų 462 m. Ricimeris, kuris tada buvo imperatoriaus Antemijaus žentas, planavo su Gundobadu nužudyti uošvį. Gundobadas nukirto galvą imperatoriui (atrodo asmeniškai), ir Ricimeris imperatorium paskyrė Olibrijų.
Netrukus mirus Ricimeriui, Gundobadas vietoj dėdės tapo patricijumi ir į imperijos sostą pasodino Glicerijų.
Susiskaldymas
Prieš mirdamas burgundų karalius Gundiokas padalino karalystę keturiems sūnums: Gundobadui, Godigiseliui, Čilperikui II, ir Gundomarui I. Todėl 437 m. jam mirus, Gundobadas buvo priverstas sugrįžti į Burgundiją. Tai pabaigė burgundų įtaką Romos imperijai, o Glycerijų nušalino Julijus Neposas.
Gregoras iš Tūro (nors ne visai teisingai nurodo chronologiją) teigia, kad Gundobadui sugrįžus į Burgundiją prasidėjo kraujo praliejimas siekiant sutvirtinti valdžią. Gundobadas nužudė brolį Čilperiką, nuskandino jo žmoną ir ištrėmė dukras. Viena iš jų, princesė Klotilda, 493 m. tapo Chlodvigo žmona ir atvertė jį į katalikybę.
Apie 500 m. kai Gundobadas ir frankų Chlodvigas I kariavo tarpusavy, Godegiselis atrodo išdavė brolį ir prisijungė prie frankų, su kuriais nugalėjo Gundobado armiją. Pats Gundobadas pasislėpė Avinjone, bet sugebėjo atkurti armiją ir nusiaubti Vieną, kur buvo nužudytas Godegiselis ir daug jo pasekėjų. Tuo metu Gundomaras turėjo būti miręs nors jokie šaltiniai to tiesiogiai nenurodo.
Nukariavimas
Nuo 501 m. Gundobadas tapo vieninteliu Burgundijos karaliumi. Tuo metu Burgundų valdos buvo pietryčių Galija, t. y. šiaurės Italija, vakarų Šveicarija, pietryčių Prancūzija. Susitaikęs su frankais ar dėl ankstesnio pralaimėjimo turėjęs pripažinti jų pranašumą, Gundobadas padėjo frankams pergalėje prieš vizigotus 507 m.
Be to, per neramumus kažkur 483-501 m. Gundobadas pradėjo rengti (Lex Gundobada), išleidęs tik pirmą dalį, paremtą (Lex Visigothorum). Po valdžios sutvirtinimo, t. y. tarp 501 m. ir jo mirties 516 m., Gundobadas išleido antrąją dalį, kuri buvo labiau burgundiška.
Po Gundobado mirties valdė du jo sūnūs, tačiau karalystė silpo. Iš pradžių buvę sąjungininkais su Chlodvigo frankais prieš vizigotus, 534 m. burgundai buvo užkariauti Frankų imperijos. Taip Burgundija tapo Merovingų karalystės dalimi.
Frankų imperijoje Burgundų karalystė buvo administraciškai suskaldyta, o 561- m. ji buvo valdoma kaip Orleano karalystės dalis.
Burgundų karaliai
| Šveicarijos istorija |
| Šveicarijos priešistorė |
| Keltai |
| Romos imperija (, Retija) |
| Burgundų karalystės |
| Frankų imperija (Aukšt. Burgundija) |
| Šventoji Romos Imperija |
| Senoji konfederacija |
| Aštuoni kantonai > |
| Reformacija Šveicarijoje |
| (1648–1798) |
| (1798–1847) |
| (1848–1914) |
| Pasaulinių karų metais |
- (iki 407)
- (c.407 – 411)
- (c.407 – 411)
- (Gunteris) (c.407 – 436)
Įkuriama II Burgundų karalystė
- (Gundiokas) (436–473) kartu su
- (443–c. 480)
- Karalystė padalinta tarp keturių Gunderiko sūnų:
- (473–516 Lione),
- (473–493 Valencijoje)
- (Godomaras) (473–486 Vienoje)
- (473–500, Vienoje ir Ženevoje)
- , Gundobado sūnus (516–523)
- (Gundimaras), Gundobado sūnus (523–532)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Burgundų karalystės, Kas yra Burgundų karalystės? Ką reiškia Burgundų karalystės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Burgundu karalystes Ankstyvaisiais viduramziais Vidurineje Europoje egzistavusios valstybes kurias sukure germanu tauta burgundai Jos egzistavo 411 534 m dabartines siaures Italijos vakaru Sveicarijos ir pietryciu Prancuzijos teritorijose lot Regnum Burgundiae Burgundu karalystebuvusi karalyste 411 534 Location ofSostine Lionas Viena ValensijaKalbosValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Atsiskyrimas nuo Romos imperijos 411 m 411 Prijungta prie Franku imperijos 534 m Pirmoji karalyste411 m burgundu karalius ar Gundikaras su alanu karaliumi pasodino į sosta jiems paklusnu imperatoriu Su jo autoritetu Gundaharas įsikure kairiajam Reino krante tarp Najes ir Lauterio upiu uzimdami Vormso Speyer ir Strasburo miestus Pagal taikos sutartį imperatorius Honorijus oficialiai jiems dave tas zemes Nepaisant naujo lot foederati statuso burgundu ispuoliai į aukstutine Belgijos Galija tapo netoleruotini ir buvo uzbaigti 436 m kai Romos generolas kuris pasikviete hunu samdinius o sie nugalejo sia Burgundu karalyste 437 m Gundaharas buvo nuzudytas musyje su didziaja genties dalimi Burgundu karalystes zlugimas pavaizduotas Nybelungu giesmeje Antroji karalysteGunderiko valdymas Del saltiniuose neminimu priezasciu 443 m burgundai antrakart gavo federatu statusa ir Etijus juos perkele į Sapaudijos regiona Spejama Sapaudijos vieta greiciausiai buvo dabartines Sveicarijos teritorijoje Veliau burgundu įtaka issiplete siu dienu Liono Naujas burgundu karalius ar Gunderikas laikomas Gundaharo sunum valdziusiu po tevo mirties 451 m kaip Romos sajungininkai burgundai drauge su Etijumi Vizigotu konfederacija ir kitomis germanu gentimis kovesi pries Atila Chalonu musyje kitaip Katalaunu lauku musis Burgundu ir vizigotu sajunga atrodo buvo stipri nes Gundiokas ir jo brolis Chilperikas I lydejo į Ispanija kovoti su svebais 455 m Nuo pat įsitvirtinimo burgundai plete savo įtaka Vakaru Romos imperijoje dalyvaudami rumu perversmuose ir naudodamiesi imperatoriais kaip marionetemis 455 m neaiski nuoroda infidoque tibi Burdundio ductu įvelia neįvardinta maistinga burgundu lyderį į imperatoriaus Petronijaus Maksimo nuzudyma pries Roma nusiaubiant vandalams Tuo taip pat kaltinamas Patricijus kuris spejama buvo Gundioko zentas ir Gundobado dede Burgundai tikintys savo augancia galia 456 m derejosi su vietiniais Romos senatoriais del savo teritorijos ispletimo 457 m Ricimeris nuverte kita imperatoriu pasodindamas į sosta Majoriana Taciau naujasis imperatorius greit pasirode nepravartus Ricimeriui kadangi nedave burgundams zemiu kuriu jie prase pries dvejus metus Po kitu nepriklausomybes zenklu pademonstravimo Ricimeris jį nuzude 461 m Po metu 462 m Ricimeris kuris tada buvo imperatoriaus Antemijaus zentas planavo su Gundobadu nuzudyti uosvį Gundobadas nukirto galva imperatoriui atrodo asmeniskai ir Ricimeris imperatorium paskyre Olibriju Netrukus mirus Ricimeriui Gundobadas vietoj dedes tapo patricijumi ir į imperijos sosta pasodino Gliceriju Burgundijos karalyste zalia ir franku karalystes 511 m Susiskaldymas Pries mirdamas burgundu karalius Gundiokas padalino karalyste keturiems sunums Gundobadui Godigiseliui Cilperikui II ir Gundomarui I Todel 437 m jam mirus Gundobadas buvo priverstas sugrįzti į Burgundija Tai pabaige burgundu įtaka Romos imperijai o Glyceriju nusalino Julijus Neposas Gregoras is Turo nors ne visai teisingai nurodo chronologija teigia kad Gundobadui sugrįzus į Burgundija prasidejo kraujo praliejimas siekiant sutvirtinti valdzia Gundobadas nuzude brolį Cilperika nuskandino jo zmona ir istreme dukras Viena is ju princese Klotilda 493 m tapo Chlodvigo zmona ir atverte jį į katalikybe Apie 500 m kai Gundobadas ir franku Chlodvigas I kariavo tarpusavy Godegiselis atrodo isdave brolį ir prisijunge prie franku su kuriais nugalejo Gundobado armija Pats Gundobadas pasislepe Avinjone bet sugebejo atkurti armija ir nusiaubti Viena kur buvo nuzudytas Godegiselis ir daug jo pasekeju Tuo metu Gundomaras turejo buti mires nors jokie saltiniai to tiesiogiai nenurodo Nukariavimas Burgundijos karalystes teritorija Franku Orleano karalystes sudetyje zalia spalva 561 m Nuo 501 m Gundobadas tapo vieninteliu Burgundijos karaliumi Tuo metu Burgundu valdos buvo pietryciu Galija t y siaures Italija vakaru Sveicarija pietryciu Prancuzija Susitaikes su frankais ar del ankstesnio pralaimejimo turejes pripazinti ju pranasuma Gundobadas padejo frankams pergaleje pries vizigotus 507 m Be to per neramumus kazkur 483 501 m Gundobadas pradejo rengti Lex Gundobada isleides tik pirma dalį paremta Lex Visigothorum Po valdzios sutvirtinimo t y tarp 501 m ir jo mirties 516 m Gundobadas isleido antraja dalį kuri buvo labiau burgundiska Po Gundobado mirties valde du jo sunus taciau karalyste silpo Is pradziu buve sajungininkais su Chlodvigo frankais pries vizigotus 534 m burgundai buvo uzkariauti Franku imperijos Taip Burgundija tapo Merovingu karalystes dalimi Franku imperijoje Burgundu karalyste buvo administraciskai suskaldyta o 561 m ji buvo valdoma kaip Orleano karalystes dalis Burgundu karaliaiSveicarijos istorijaSveicarijos priesistoreKeltaiRomos imperija Retija Burgundu karalystesFranku imperija Aukst Burgundija Sventoji Romos ImperijaSenoji konfederacijaAstuoni kantonai gt Reformacija Sveicarijoje 1648 1798 1798 1847 1848 1914 Pasauliniu karu metais iki 407 c 407 411 c 407 411 Gunteris c 407 436 Įkuriama II Burgundu karalyste Gundiokas 436 473 kartu su 443 c 480 Karalyste padalinta tarp keturiu Gunderiko sunu 473 516 Lione 473 493 Valencijoje Godomaras 473 486 Vienoje 473 500 Vienoje ir Zenevoje Gundobado sunus 516 523 Gundimaras Gundobado sunus 523 532