Nybelungų giesmė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nybelungų giesmė (arba Nibelungų giesmė) – epinė poema, parašyta vidurine vokiečių aukštaičių kalba. Joje pasakojama apie drakonų žudiką Zigfrydą burgundų rūmuose, apie jo nužudymą ir jo žmonos Krimhildos kerštą, atnešusį mirtį visiems pagrindiniams veikėjams.

Nybelungų giesmė grįsta ikikrikščioniškais germanų herojiniais motyvais, įskaitant žodinę tradiciją ir pranešimus, paremtus V-VI a. istoriniais įvykiais ir asmenybėmis. Šios istorijos išliko senovės skandinavų Volsungos sagoje, prozinėse ir poetinėse , legendoje apie Norna-Gestą ir Tidreko sagoje (Þiðrekssaga).

Autorius

Vyrauja nuomonė, kad rašytinė Nybelungų giesmė yra anoniminio poeto, 1180–1210 m. gyvenusio Dunojaus teritorijoje tarp Pasau ir Vienos, tikriausiai Pasau vyskupo Volfgerio iš Erlos (Wolfger von Erla; ėjo pareigas 1191–1204 m.) rūmuose. Daugelis mano, kad autorius turėjo literatūrinį ir bažnytinį išsilavinimą, o poemos klausytojai buvo tų rūmų dvasininkai ir kilmingieji.

Santrauka

Epas padalintas į dvi dalis. Pirmoji pasakoja Zigfrydo (Zygfrydo) ir Krimhildos istoriją, Zigfrydo mirtį nuo Hageno rankų ir kaip Hagenas paslėpė Nybelungų lobius Reine.

Antroje dalyje Krimhilda išteka už Etzelio ir planuoja kerštą, Nybelungai keliauja į Etzelio rūmus ir paskutinį kartą stovi Etzelio menėje.

Zigfrydas ir Krimhilda

Pirmajame skyriuje pasakojama apie Burgundijos rūmus. Krimhilda, skaisti karaliaus Giunterio ir jo brolių Gernoto ir Giselherio sesuo, susapnavo kaip du ereliai nužudo sakalą. Anot jos motinos, sapnas reiškia, kad Krimhildos būsimasis vyras mirs smurtine mirtimi. Ji nutaria netekėti.

Antrajame skyriuje pasakojama Zigfrydo, Ksanteno princo, istorija. Jis yra pelnęs šlovingo kario vardą dar prieš prasidedant poemos pagrindiniams įvykiams. Labiausiai jis išgarsėjo užmušęs drakoną Fafnirą ir pavogęs jo turtus – Nybelungų lobį. Po drakono nužudymo jis išsimaudė jo kraujyje ir tapo nesužeidžiamas. Deja, kai jis maudėsi, nuo liepos nukrito lapelis, uždengė odos lopinėlį ir neprileido drakono kraujo. Taip Zigfrydas tapo pažeidžiamas vienoj vietoj (kaip kad Achilui buvo neapsaugotas kulnas). Trečiame skyriuje Zigfrydas atvyksta į Vormus pirštis Krimhildai, bet jos šeima neleidžia į ją net pažvelgti. Nusivylęs jis visgi lieka mieste ir padeda Giunteriui nugalėti įsiveržusius saksus. Ketvirtame skyriuje Zigfrydas pagaliau sutinka Krimhildą, penktajame jam leidžiama ją vesti, kai jis Giunteriui padeda nugalėti Brunhildą, Islandijos karalienę, su savo didvyriška jėga ir apsiaustu, leidžiančiu tapti nematomu (šeštas – aštuntas skyriai). Atvykęs į Islandiją, jis prisistato kaip Giunterio vasalas, ir Brunhilda pamano, kad Giunteris, o ne Zigfrydas ją nugalėjo. Taip Brunhilda įtikinama tekėti už karaliaus.

Bet vestuvių naktį Giunteris nesusitvarko su Brunhildos jėga ir „nenoru“ ir įveikia žmoną tik su pasivertusio nematomu Zigfrydo pagalba, kai jis paima jos žiedą ir diržą (nekaltybės atėmimo simboliai) kaip dovaną savo paties žmonai Krimhildai.

Po keleto metų Zigfrydas ir Krimhilda lankosi Vormuose. Brunhilda vis dar mano, kad Giunteris atidavė sesers ranką žemo rango vasalui, nors iš tiesų Giunteris ir Zigrydas yra lygios padėties. Prie Vormų katedros Krimhilda ir Brunhilda susiginčija, kurios teisė pagal vyro padėtį įeiti pirmai. Brunhildai akivaizdu, kad ji turi eiti pirma. Krimhilda, nežinodama Brunhildos piršlybų apgaulės, tikina, kad jos yra lygios padėties. Ginčui užsitęsus, ji parodo diržą, kurį Zigrydas paėmė iš Brunhildos per jos vestuvinę naktį, ir pavadina ją Zigfrydo meiluže.

Nesutarimas tarp karalienių kelia grėsmę Giunterio ir Brunhildos santuokai ir tikriausiai tampa priešiškumo tarp Giunterio ir Zigfrydo priežastimi. Hagenas iš Tronjė (Hagen von Tronje), tamsus, žiaurus ir ištikimas Giunterio vasalas, nusprendžia nužudyti Zigfrydą, kad apsaugotų karaliaus garbę ir valdžią. Nors veikia tik Hagenas, Giunteris ir jo broliai žino jo planus ir tyliai jam pritaria. Hagenas įtikina Krimhildą pažymėti Zigfydo pažeidžiamą vietą kryžiumi kaip dieviškos apsaugos simboliu. Hagenas per medžioklę nutaiko ietį į kryžiumi pažymėtą Zigfrydo vietą ir begeriantį upelio vandenį jį nužudo. Hagenas taip pat pagrobia iš Krimhilda lobį ir įmeta jį į Reiną, kad Krimhilda nepasisamdytų savos kariuomenės.

Krimhildos kerštas

Krimhilda prisiekia atkeršyti už vyro nužudymą ir lobio vagystę. Po daugelio metų hunų karalius Etzelis (Atila) pasiperša Krimhildai. Ji nukeliauja pas hunus ir jie susituokia. Į sūnaus krikšto puotą, vykstančią Etzelio pilyje, Vengrijoje, ji pakviečia brolius burgundus. Hagenas nenori keliauti, bet iš jo šaipomasi, ir galiausiai jis sutinka: Hagenas supranta, kad tai yra Krimhildos apgaulė, norint juos visus nužudyti. Kai burgundai kėlėsi per Dunojų, jo likimą patvirtina undinė, kuri išpranašauja, kad visi, išskyrus vienuolį, mirs. Hagenas bando paskandinti vienuolį, kad pranašystė būtų bevaisė, bet šis išgyvena.

Burgundai atvyksta į Etzelio pilį ir Krimhilda juos pasitinka „su apsimestine šypsena ir mandagumu“. Bet Ditrichas iš Berno pataria burgundams nuolat su savimi turėti ginklus, o tai paprastai draudžiama. Tragedija plėtojasi. Krimhilda atsistoja prieš Hageną, priekaištauja dėl Zigfrydo nužudymo ir reikalauja grąžinti Nybelungų lobį. Hagenas drąsiai atsako, kad jis nužudė Zigfrydą ir nuskandino lobį Reine, bet dėl visko kaltina Krimhildos elgesį.

Karalius Etzelis tuo metu šiltai sveikina žmonos brolius. Bet už puotos salės prasideda kova tarp hunų ir burgundų, įsivyrauja chaosas. Kai salėje sužinoma apie kovą, Hagenas tėvams matant nukerta Krimhildos sūnui galvą. Burgundai užgrobia salę, kurią yra apsupę Etzelio kareiviai. Krimhilda pasiūlo savo broliams išsaugoti jų gyvybę mainais į Hageną, bet jie atsisako. Kova trunka visą dieną, kol karalienė įsako padegti salę su burgundais viduje.

Visi burgundai nužudomi, išskyrus Hageną ir Giunterį, kurie surišami ir Ditricho iš Berno laikomi belaisviais. Jie atvedami pas Krimhildą ir ji liepia nužudyti savo brolį Giunterį. Net matydamas Giunterio galvą, Hagenas atsisako pasakyti, ką padarė su Nybelungų lobiu. Įsiutusi pati Krimhilda nukerta Hagenui galvą. Senasis Hildebrandas, Ditricho iš Berno patarėjas, įtūžta dėl gėdingos burgundų mirties. Jis sukapoja Krimhildą į gabalus. Aštuntame rankraščio skyriuje jis kerta vieną stiprų smūgį į krūtinę, bet ji nepajunta skausmo ir pareiškia, kad jo kardas bevertis. Hildebrandas pameta žiedą ir įsako Krimhildai jį pakelti. Kai ji pasilenkia, jos kūnas subyra į gabalus. Ditrichas, Etzelis ir visi rūmų žmonės apverkia tokios daugybės žmonių mirtį.

Faktai

Ši poema neprieštarauja platesniajam istorijos kontekstui. Vadovaujami savo karaliaus Atilos, 436 metais hunai iš tiesų nukariavo Burgundiją. Jie sugriovė ir Burgundijos sostinę Vormsą. Po to, kai hunai buvo išvyti, 534 m. burgundus ėmė valdyti frankų merovingų dinastija, o karolingai Burgundiją visiškai įtraukė į savo imperiją..

Ši poema apibūdina sudėtingą, prieštaringą bei kupiną kovų ankstyvosios Vakarų Europos visuomenės susidarymą. Poemoje ryškiai, kaip europiečių bruožas, atskleidžiamas individualizmas, jis taip pat stiprus ankstyvojoje keltų visuomenėje.