Klimato kaita

Klimato kaita – žymus, neįprastas tam tikro regiono klimato pokytis. Į šią sąvoką gali įeiti vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo pokyčiai. Klimato kaita gali apimti įvairios trukmės laikotarpius, nuo dešimtmečių iki milijonų metų. Dabar terminas „klimato kaita“ dažniausiai vartojamas kalbant apie pastarojo meto visuotinį atšilimą.

Priežastys

Klimato kaita yra daugybės faktorių rezultatas, atspindintis pokyčius atmosferoje, procesus kitose Žemės dalyse – vandenynuose, ledynuose, o pastaruoju metu ir žmogaus veiklos padarinius. Klimatą taip pat veikia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, tokie kaip Saulės radiacija, nežymūs Žemės orbitos nukrypimai ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos lygmuo.

Apledėjimas

Ledynai – vienas jautriausių indikatorių, parodančių, jog klimatas keičiasi. Pavyzdžiui, XVII amžiaus viduryje planetoje ėmė augti ledynų skaičius, klimatas atšalo. Šis reiškinys žinomas Mažojo ledynmečio pavadinimu. Vėliau ledynai ėmė tirpti – iš to buvo galima spręsti, kad klimatas šyla.

Žemės paviršių dengiančių ledynų skaičių bandyta apibrėžti dar 1970 m. Apskaičiavimai rėmėsi iš oro darytomis nuotraukomis ir žemėlapiais. Buvo atrasta daugiau kaip 100 000 ledynų, iš viso apimančių daugiau kaip 240 000 km² teritoriją. Preliminariais paskaičiavimais ledynai gali apimti iki 445 000 km² plotą. Ledynai susiformuoja ir tirpsta – visa tai susiję su natūraliais gamtos pokyčiais, tačiau pastaraisiais metais tokie pokyčiai ima gąsdinti savo pagreičiu. Pagal Jungtinių Tautų organizacijos 2008 m. kovo 16 d. ataskaitą, ledynai tirpsta greičiau nei per praėjusius 5000 metų. Vidutinis tirpimo greitis 1980–1999 m. laikotarpyje buvęs apie 0,3 m per metus, iki 2006 m. pabaigos beveik dvigubai padidėjo. Po keleto dešimtmečių daug ledynų gali visiškai pranykti.

Ledyniniai ir tarpledyniniai dabartinio amžiaus ciklai yra reikšmingiausi praėjusių kelių milijonų metų klimato procesai.
Paskutinis apledėjimas truko apie 10 000 metų. Tuo laikotarpiu įvykę svarbūs pakitimai ir padėjo susiformuoti dabartiniam klimatui.

Pokyčiai vandenynuose

Bėgant laikui, atliekant įvairius tyrimus pastebėta, kad klimato pokyčiams daro įtaką ir sąveika tarp atmosferos sluoksnių bei vandenynų. Šylant vandenynams, stiprėja audros, sausumą dažniau ima siaubti stipresni uraganai. Pasak Al’o Gore’o knygos apie globalinį atšilimą ir jo pasekmes : „Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad šiltesnis viršutinio vandenyno sluoksnio vanduo gali išskirti daugiau konvekcinės energijos, sukeliančios galingesnius uraganus“ .

Histerezė

Histerezė – tai fizikinis terminas, kuris reiškia, jog priežastis veikia daug anksčiau, o padariniai išryškėja pavėluotai.
Šis terminas tinka apibūdinti klimato kitimą. Situacija klimato kaitos sistemoje atitinka būtent histerezę, nes dabartinė padėtis planetoje yra daug anksčiau veikusių faktorių pasekmė. Kadangi Žemės klimato sistema yra labai plati, ji ne iš karto sureaguoja į priežastis keičiančias klimatą, esminiai padariniai išryškėja tik po kurio laiko. Tokius pokyčius dabar ir stebime.

CO₂ dujos

CO₂ dujos (anglies dvideginis) laikomos pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančiu veiksniu. Dėl atmosferoje gausėjančio CO₂ kiekio visoje Žemėje kyla temperatūra. Mažas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra naudingas, nes padeda palaikyti gyvenimui tinkamą Žemės paviršiaus temperatūrą, tačiau per didelis jų kiekis kelia grėsmę žmonijos išlikimui – tirpsta ledynai, kyla vandenyno lygis ir t.t Žmogaus veikla – pagrindinis gausėjančio CO₂ kiekio šaltinis. Didžiausią anglies dvideginio kiekį sudaro visos išmetamosios dujos, išsiskiriančios iškasamojo kuro deginimo metu.

Atmosferos gebėjimas sulaikyti ir pakartotinai „panaudoti“ energiją, kuri išsiskiria nuo Žemės paviršiaus, yra labai svarbus stabiliam klimatui planetoje palaikyti. Temperatūros kilimas gali destabilizuoti oro struktūrą ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam klimato pasikeitimui.

Žmogaus veiklos įtaka klimato pokyčiams

Žmogaus veikla stipriai keičia aplinką pvz., irigacinė žemdirbystė paveikia drėgmės pusiausvyrą dirvožemyje, žmogaus veiklos produktas, atsirandantis gamyklose, automobiliuose deginamo kuro procese, naudojant aerozolius – CO₂, skatina temperatūros kilimą planetoje, kertant miškus, mažinami „Žemės plaučiai“, todėl ne taip efektyviai sugeriamas CO₂ perteklius. Mokslininkai ilgus dešimtmečius diskutavo ar žmogus iš tikrųjų turi tokią didelę įtaką klimato pasikeitimams. Šiuo metu tuo jau neabejojama ir debatai pasisuko kita linkme – ieškoma būdų, kaip sumažinti žmogaus veiklos padarinius ir kaip žmonijai prisitaikyti prie pasikeitimų, kurie jau įvyko mūsų planetoje.

Cemento gamyba

Gaminant cementą į atmosferą patenka didelis CO₂ kiekis. Kuomet kalcio karbonatas yra įkaitinamas išsiskiria kalkės ir anglies dvideginis. Manoma, kad cemento pramonė išmeta apytiksliai 5 % globalinės dirbtinės CO₂emisijos, iš kurių 50 % anglies dvideginio savaime išsiskiria cheminio proceso metu, ir 40 % degant kurui. Iškastinis kuras deginamas cemento gaminimo procesui palaikyti. Kaskart proceso metu į aplinką patenka 900 kg CO₂ kiekvienam 1000 kg pagaminto cemento.

Žemdirbystė

Po iškastinio kuro deginimo, dar vienas vietinio klimato pokyčius skatinantis veiksnys yra žemės ūkio plėtojimas. Po iškastinio kuro deginimo, dar vienas vietinio klimato pokyčius skatinantis veiksnys yra žemės ūkio plėtojimas. Ūkininkavimo įtaka klimato kaitai daugiausia yra susijusi su transporto naudojimu paruošiant dirvą, sėjant, tręšiant, purškiant pesticidais, nuimant derlių. Pavyzdžiui, N2O į aplinką patenka iš dirvožemių, t. y. sintetinių ir organinių trąšų, gyvulių mėšlo, liekančio ganyklose, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo bei azoto mineralizacijos, taip pat šių dujų į atmosferą patenka ir netiesiogiai – azoto išgaravimo, išplovimo, nutekėjimo būdu. ŠESD koncentraciją aplinkoje taip pat didina gyvulių žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis didelis kiekis CH4. Tuo tarpu CO2 susidarymą žemės ūkio sektoriuje daugiausia lemia žemės ūkio technikos naudojimas. Žemės ūkyje iš viso sunaudojama apie 20 proc. viso sunaudojamo dyzelinio kuro Lietuvoje.

Didelę žalą aplinkai ir poveikį klimato kaitai turi trąšų bei pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Naudojant mineralines trąšas pakinta dirvožemio mikroorganizmų rūšių sudėtis, rūgštėja dirvožemis. Rūgščiame dirvožemyje sunkieji metalai lengviau įsisavinami augalų, per kuriuos ir per jais mintančius galvijus patenka į žmogaus organizmą. Dėl intensyvaus trąšų naudojimo žemės ūkyje didėja ir vandens tarša organiniais azoto bei fosforo junginiais. Mat lietaus išplautos mineralinės trąšos patenka į paviršinius vandenis, o per didelė vandens tarša šiais organiniais junginiais gali sukelti ežerų bei upių pelkėjimo procesus ir taip sutrikdyti vandens ekosistemų pusiausvyrą.Ne mažiau žalos aplinkai turi ir pesticidų naudojimas. Nors pesticidai žemės ūkio veikloje sumažina kenkėjų bei ligų daromą žalą, jie yra nuodingi žmogui ir gyvūnijai, taip pat gali užteršti pavojingais teršalais vandens telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį. Dėl sparčios žemės ūkio plėtros, ypač 1997 m., neigiamą poveikį mūsų šalyje patyrė miškai, kuriuos naikinant kartu mažinamas išmetamųjų ŠESD sugėrimas, skatinama klimato kaita.

Irigacija, miško iškirtimas ir žemės ūkio plėtra dideliais mastais gali iš esmės pakeisti aplinką. Pavyzdžiui, sudarkyti požeminių vandens srovių tekėjimo kryptis, sunaikinti laukinių gyvūnų natūralią gyvenamąją apinką. Žemės ūkis taip pat gali pakeisti vietinį albedą, naikindamas dirvožemio viršutinį sluoksnį ir, todėl, keisdamas įprastą saulės šviesos sugėrimą ar atspindėjimą.

Pvz., yra įrodymų, jog Graikijos ir kitų Viduržemio jūros šalių klimatas ilgainiui pasikeitė dėl plačiai paplitusio miškų kirtimo 700 m. pr. m. e. ir pirmaisias Kristaus eros metais (mediena, panaudota laivų, namų statybai ir kurui). Dabar klimatas šiame regione yra žymiai karštesnis ir sausesnis, medžių rūšys, kurios buvo panaudotos laivų statybai senoviniame pasaulyje, yra išnykę.

Lietuvoje Žemės ūkis yra trečias pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, remiantis Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis.

Galvijų auginimas

Pagal 2006 m. Jungtinių Tautų pranešimą, galvijų auginimas sąlygoja apytiksliai 18 % pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Visgi, į šį kiekį įeina ir gryno miško iškirtimo padariniai bei galvijų natūraliai išskiriamas metanas.

Vis tik, naujausi tyrimai rodo, kad ne visos jautienos auginimas vienodai veikia klimatą ir gamtą.

Būdai, kaip užauginama jautiena – ar gyvuliai ganomi laukuose, ar laikomi fermose – turi reikšmės ne tik skoniui, bet ir klimatui bei gamtai.

Kai kurie ganymo būdai, pavyzdžiui, ekstensyvus ganymas (kai mažiau gyvulių ganoma viename plote), prie aplinkos sąlygų pritaikomas rotacinis ganymas (kai gyvuliai reguliariai perkelinėjami tarp suskirstytų ganyklų plotų, atsižvelgiant į vietos ypatybes ir sąlygas, kurios lemia žolės augimo greitį bei ganiavos plote trukmę), gali būti palankesni klimatui. Tokie ūkininkavimo būdai padeda palaikyti gerą ganyklų ir jų dirvožemio būklę, o kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad jie netgi padeda sugerti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei jų išskiriama auginant gyvulį. Vis dėlto tai dar nepakankamai ištirta sritis, kuri reikalauja tolimesnių mokslinių tyrimų.

Kai toks dėmesingas ir kruopštus ganymas netaikomas, jautienos kilogramas iš fermose laikomų galvijų dažnai turi mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką, kadangi dėl kombinuotų pašarų naudojimo galvijai užauginami žymiai greičiau. Tačiau ši gyvulininkystės forma neapsieina be žalos aplinkai – ypač biologinei įvairovei, dėl intensyvios pašarų gamybos, žemės naudojimo pokyčių ir didelio trąšų kiekio.

Svarbu nepamiršti - tinkamai suplanuotas ganymas ne tik gali būti draugiškesnis klimatui, bet ir leidžia gamtai klestėti. Tokios ganyklos tampa prieglobsčiu laukinei gyvybei, o dirvožemis ilgainiui tampa sveikesnis ir gyvybingesnis.

Klimato kaitos poveikis gamtai ir ekonomikai

Klimato kaita daro vis didesnį ir visapusišką poveikį tiek gamtinėms ekosistemoms, tiek ekonomikos sektoriams. Kylanti oro temperatūra, dažnėjantys ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausros, liūtys, karščio bangos ar potvyniai, keičia natūralius procesus, trikdo ekosistemų pusiausvyrą ir spartina biologinės įvairovės nykimą. Daugelis rūšių praranda tinkamas buveines, keičiasi migracijos ir veisimosi ciklai, silpnėja ekosistemų gebėjimas teikti gyvybiškai svarbias paslaugas.

Ekonominiu požiūriu klimato kaita didina rizikas ir kaštus daugelyje sektorių, ypač žemės ūkyje, miškininkystėje, vandens ūkyje ir infrastruktūroje. Derliaus svyravimai, dirvožemio degradacija, vandens išteklių stoka ir augančios prisitaikymo išlaidos tiesiogiai veikia maisto saugą, regionų plėtrą ir gyventojų gerovę. Tuo pačiu metu klimato kaitos poveikis gamtai ir ekonomikai yra glaudžiai susijęs – silpnėjant ekosistemoms, mažėja ir jų teikiama nauda visuomenei bei ekonomikai. Todėl veiksminga klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo politika, grindžiama gamtos apsauga ir atkūrimu, tampa esmine ilgalaikio tvarumo sąlyga.

Poveikis žemės ūkiui

Žemės ūkis yra viena jautriausių sričių klimato kaitos kontekste ir vienas pirmųjų sektorių, kuris tiesiogiai patiria jos padarinius. Lietuvos klimatui švelnėjant, vidutinė metinė oro temperatūra didėja, o vegetacijos sezonas ilgėja, tačiau tuo pat metu dažnėja ekstremalūs oro reiškiniai – tokie kaip pavasarinės sausros, vėlyvos šalnos ir staigūs kritulių svyravimai – kurie kelia papildomų iššūkių ūkininkams ir pasėliams. Tai reiškia, kad žemės ūkis turi nuolat prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų, siekiant užtikrinti derlingumą ir maisto gamybą ateityje.

Be to, klimato kaitos poveikis dirvožemiui ir vandens režimui lemia didesnę riziką sausrų periodais bei pakeičia tradicinius ūkininkavimo modelius, todėl būtina taikyti tvarias žemės ūkio praktikas ir gerinti dirvožemio būklę.

Galiausiai, norint išsaugoti derlingumą ir maisto gamybos pajėgumą ateityje, būtina ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos, bet ir imtis veiksmų, kurie sumažintų žemės ūkio veiklos neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, didinant tvarumus dirvožemio valdyme ir skatinant natūralias ekosistemas.

Klimato kaitos įrodymai

Klimatas keičiasi – tą galime matyti iš įvairių šaltinių, kurie parodo, koks jis buvo prieš kelis šimtmečius. Pokyčius įrodo į klimato kaitą reaguojantys indikatoriai: augmenija, jūros lygio pasikeitimas, ledynų geologija, dendrochronologija.

Klimato kaitos pavyzdžiai

Klimatas keičiasi visą Žemės egzistavimo laikotarpį. Paleoklimatologijos mokslas mums leidžia stebėti klimato pokyčius vykusius daugybę metų atgal. Vienas iš svarbiausių šaltinių, leidžiantis sužinoti apie klimato ypatumus praeityje yra ledas. Antarktidoje – amžinas įšalas, čia ledo sluoksnis siekia beveik 4 km. Lede išliko svarbūs duomenys apie Žemės klimatą praeityje. Šie duomenys labai svarbūs, norint suprasti dabar vykstančius klimato pokyčius bei numatyti galimas jų pasekmes. Imdami amžino įšalo ledo pavyzdžius ir tirdami juose įstrigusius oro burbuliukus, mokslininkai gali nustatyti ryšį tarp praeityje buvusio anglies dioksido (CO₂) dujų kiekio (būtent padidėjęs dėl žmonių veiklos šių dujų kiekis yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys) ir šimtmečiais vykusios temperatūros kaitos. (Europos Komisija)

Vienas iš ryškiausių klimato kaitos pavyzdžių buvo 2002-aisiais netikėtai atskilęs 3 000 km² ploto Antarktidos ledyno gabalas. Visgi tuo pačiu šis įvykis leido mokslininkams prieiti prie vandenyno ploto, kuris buvo po ledu ištisus 12 000 metų. 2002 – ieji vadinami „nuliniais metais“ – tai klimato kaitos padarinių pradžia.

Kai kuriose šalyse klimato kaitos pavyzdžiai itin aiškūs ir konkretūs: pvz., Grenlandijoje. Visa tai pasako paprasti pavyzdžiai: ten, kur anksčiau buvo upė – dabar išdžiūvus vaga, sniego, kuris dengdavo šalyje esančius kalnus – nebėra.

Politiniai sprendimai

1992 m. Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija. Ši konvencija – ištakos viso pasaulio lyderius pritraukiančios kasmetinės konferencijos klimato krizės klausimais COP. 2025 m. vyko 30-toji tokia konferencija.

1997 m. Kioto protokolas.

2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamentas oficialiai pritarė Klimatos kaitos paketui. Dėl triskart pasikartojančio skaičiaus „20“ šis planas vadinamas trijų dvidešimtukų, arba „20-20-20“ vardu. Plane numatyta, kad iki 2020 metų 27 ES valstybės turėtų sumažinti anglies dvideginio emisijas 20 proc. palyginus su 1990 metais, 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, o iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti 20 proc. visos energijos.

2012 m. Dohoje (Katare) įvykusio viršūnių susitikimo dalyviai sutarė pratęsti Kioto protokolo susitarimus iki 2020 m.

2015 m. Paryžiuje (Prancūzijoje) susitikimo metu 195 šalys sutarė pasirašyti Paryžiaus susitarimą. Jį sėkmingai ratifikavus, jo adaptacija ir finansavimas prasidės 2020 m. 2016 m. pabaigoje susitarimą pasirašė 194 Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencijos šalys, iš jų 125 – jį ratifikavo. 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimas buvo patvirtintas, nes užteko šalių ratifikavusių susitarimą skaičiaus. Paryžiaus susitarimo šalys sieks šių pagrindinių tikslų:

užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį;

didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai;

užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą.

Lietuvos klimato kaitos įsipareigojimai

Lietuva yra pasirašiusi Paryžiaus susitarimą. Pagal jį Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.

Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43%, o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pastatai ir kt.) – ES lygiu 30%, palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms. Lietuva iki 2030 m. privalės 9% sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.

Svarbiausi nacionaliniai teisės aktai:

· Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė

· Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas

Lentelė 1. Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai. * Įskaitant ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbavimą⁵.

Išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslai	Lietuva
Išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslai	2030 m.	2040 m.	2050 m.
Palyginti su 1990 m. lygiu*	≥-70 %	-85 %	-100 %
Palyginti su 2005 m. lygiu*	≥-30 %	–	–
ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu	≥-50 %	–	–
ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu*	≥-25 %	–	–

Lentelė 2. Išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslai atskiruose ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose 2021–2030 m. laikotarpiu, procentais.⁵

Sektorius	2016–2018 m. vidurkis,  palyginti su 2005 m., %	2025 m. tikslas, palyginti su 2005 m., %	2030 m. tikslo įgyvendinimas, palyginti su 2005 m., %
Transportas	+36,2	+11,3	-14
Pramonė	+23,5	+2,2	-19
Žemės ūkis	+3,2	-3,8	-11
Atliekos	-36,6	-50,6	-65
Mažoji energetika	-3,2	-14,8	-26
Bendras nacionalinis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose tikslas			-25

Lietuvos pasiekimai įgyvendinant klimato kaito įsipareigojimus

Notre Dame Global Adaptation iniciatyva atlieka šalių indekso tyrimą, kurio metu sudaromas sąrašas valstybių, geriausiai pasirengusių prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių. Šiame tyrime vertinamas šalių pažeidžiamumas klimato kaitos bei kitų pasaulinių iššūkių atžvilgiu.“ Per daugiau nei du dešimtmečius mūsų šaliai teko pabuvoti ir 37 indekso pozicijoje, tačiau pastaraisiais metais situacija gerėja – įvertinta 61,0 indekso taškais Lietuva laikosi pirmajame 30-tuke užimdama 28-ą poziciją.

Atsižvelgiant į Baltijos šalių kontekstą, kaimyninė šalis Latvija rikiuojasi po Lietuvos 35-oje pozicijoje, o Estija pirmauja, užimdama 22-ąją indekso vietą. Tuo tarpu palyginti su kitomis tyrime reitinguojamomis šalimis, Lietuva yra 46-a mažiausiai klimato kaitos pažeidžiama šalis (nuo 2016 metų pakilo per 14 vietų) ir 27-oji valstybė pagal pasirengimą visuotiniam klimato atšilimui.

Ir nors mūsų šaliai yra kur tobulėti, indekso pokytis, pasak ekspertų, atspindi nemenką mūsų šalies pažangą. Sulig kiekvienais metais gerėjantis Lietuvos įvertinimas rodo, kad klimato kaitos politika šalyje formuojama ir įgyvendinama tinkamai, pasirenkant efektyvias kryptis ir veiksmus.

2025 m. Baltijos aplinkos forumas atliko analizę, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti klimato kaitos tikslus žemės ūkyje, reimaintis 2024 m. duomenimis. Pagrindinės išvados: net 7 iš 18 priemonių tikslai yra įgyvendinti minimaliai arba visiškai neįgyvendinti, dėmesys telkiamas nebūtinai į efektyviausias priemones, trūksta dėmesio pievų ir pelkių atkūrimui.