Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vaistiniai augalai plati augalų kurių dalys naudojamos kaip žaliava vaistiniams preparatams grupė Priskaičiuojama apie 1
Vaistiniai augalai
Vaistiniai augalai – plati augalų, kurių dalys naudojamos kaip žaliava vaistiniams preparatams, grupė. Priskaičiuojama apie 12 000 augalų rūšių, laikomų vaistiniais.
Šie vaistiniai preparatai naudojami medicinoje ir veterinarijoje gydymui bei profilaktikai. Toks gydymas vadinamas fitoterapija. Kai kurie vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje.
Augalai savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų: eterinių aliejų, , rauginių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, vitaminų, glikozidų bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia ligų sukėlėjus (žudo bakterijas), kitos – veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios – papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais.
Vaistiniai augalai dažnai priešpastatomi pagamintiems cheminiams vaistams. Kartu paplitusi nuomonė, kad naturalūs augaliniai vaistai turi silpnesnį šalutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo alergijos. Tačiau to negalima apibendrinti: jeigu lyginama, reikia palyginti konkretų gydymą vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais.
Vaistiniai augalai labai reikšmingi farmacijoje. Iš augalinių žaliavų ar sintetintų veikliosios medžiagos atitikmenų pagaminama bene trečdalis visų vaistų.
Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojami mitybai, riba tarp maistinių, vaistinių, prieskoninių, narkotinių ar nuodingųjų augalo savybių sunkiai apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.
Sudėtis
Vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos priklauso šiems cheminiams junginiams:
- Alkaloidai
- Eteriniai aliejai
- Flavonoidai
- Glikozidai
- Rauginės medžiagos
- Saponinai
Vaistinių augalų privalumai ir trūkumai
Yra samprotaujama, kad vaistažolių kenksmingas poveikis gali būti mažesnis, nes žmogaus organizmas per tūkstančius metų jau yra pripratęs prie vaistažolių organinių junginių ir jie tapo nebe svetimi, tuo tarpu sintetiniai preparatai išbandomi tik palyginus trumpą laiką. Tačiau lygiai taip pat galima įrodinėti ir tai, kad žmogaus organizmo tūkstantmetinis kontaktas su vaistažolėmis susilpnino jų gydomąjį poveikį.
Augalai visada veikia kompleksiškai. Tai reiškia, kad skirtingai nei daugumoje sintetinių preparatų vaistažolės sudėtyje gali būti keletas veikliųjų medžiagų ir kiekviena sudedamoji dalis gali stiprinti kitos aktyvumą. Tačiau gali egzistuoti ir atvirkštinė situacija, kai skirtingos augalo veikliosios medžiagos mažina viena kitos veikimą.
Veikliųjų medžiagų koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vietą, laiką, orą. Atitinkamai sudėtingas dozavimas.
Vaistinių augalų rinkimas
Rinkimo taisyklės
Dėl aktyvios žmogaus veiklos (trąšų naudojimo, melioracijos, miškų rekonstrukcijos) mažėja vaistinių augalų masyvai. Tačiau pasitaiko, kad nemažai vaistažolių yra sunaikinama dėl neteisingo jų rinkimo. Renkant kad ir gausiai augančius vaistinius augalus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:
- Vienu metu surinkti tiek vaistažolių, kiek jų galima iš karto apdoroti.
- Rinkti tik tankiai suaugusius augalus, paliekant retus ir augančius pavieniui.
- Vienoje vietoje būtina palikti mažiausiai trečdalį augalų.
- Vaistažoles rinkti taip, kad nenukentėtų jų kokybė, antraip tai bus sugadinta žaliava.
- Rinkimo metu stengtis kuo mažiau sužaloti augalus ir imti tik tą jų dalį, kuri bus panaudota vaistinei žaliavai.
- Kasant požemines augalo dalis, rinkimo vietoje palikti šakniastiebių gabalėlių, išlyginti žemę kasimo vietoje. Šaknis ir šakniastiebius kasti tik gerai išsivysčiusių augalų.
- Medžių ir krūmų lapų skinti tik tiek, kad augalas nenusilptų ir nenukentėtų jo išvaizda. Lapai skinami tik visiškai užaugę.
- Renkant vienas augalų rūšis, negalima naikinti kitų, niokoti pasėlių.
Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų. Be to jų negalima rinkti nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose.
Rinkimo sąlygos
Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Antžeminėje augalų dalyje jų daugiau susikaupia prieš žydėjimą ir tik pradėjus žydėti. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje, kartais skinant visą žiedyną, kartais – tik vainiklapius. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vegetacijos pabaigoje rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai arba anksti pavasarį, vegetacijai neprasidėjus.
Renkant vaistažoles, reikia atsižvelgti į dienos laiką, oro sąlygas. Sultingų augalų, jų lapų, žiedų negalima rinkti po lietaus ir anksti rytą, kol dar rasa. Kitaip jie blogai džiūsta, pakinta natūrali jų spalva, žaliava netenka savo vertės. Geriausiai juos rinkti giedrą dieną, popietinėmis valandomis. Šakniastiebius ir šaknis galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis. Kai kas atkreipia dėmesį į mėnulio fazes ir paros metą. Daugiausia veikliųjų medžiagų augalai turi auštant – bet tai sunku apibendrinti.
Renkamos tik pilnai užaugusios, sveikos augalo dalys, o vaisiai ir sėklos – visiškai prinokę. Negalima skinti nešvarių, šlapių, pageltusių, padžiuvusių, ligų ar kenkėjų užpultų augalų.
Renkant vaistažoles, jas reikia atsargiai krauti į pintines, krepšius, popierinius ar reto audinio maišus, kartonines dėžes. Negalima surinktų augalų krauti į dideles krūvas, kad nekaistų. Laikas, leidžiamas nuo surinkimo iki jų padžiovinimo kiekvienai augalo rūšiai skirtingas, tačiau pageidautina, kad jis būtų ne ilgesnis nei 2 valandos. Surinktos vaistažolės tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai ir neužlyja lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Sultingi lapai pradžioje apvytinami, o po to džiovinami. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą nuvalomi, nuplaunami, o stori – supjaustomi išilgai.
Vaistažolės išdžiūsta per 3-15 dienas. Gerai išdžiuvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Paprastai antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai – 3 m.
Vaistams gali būti vartojamas visas augalas arba atskiros jo dalys: pumpurai, žiedai, lapai, stiebai, žievė, šaknys, vaisiai, sėklos.
- Pumpurai
Renkami žiemą ir anksti pavasarį iki jų brinkimo pradžios. Šiuo metu jie turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Žiemos metu renkami alksnių kankorėžėliai.
- Lapai
Skinami visiškai užaugę, normalaus dydžio. Geriausia juos skinti augalų žydėjimo pradžioje. Negalima rinkti pageltusių, apdžiuvusių, ligų bei pažeistų lapų. Nuskintų lapų negalima spausti, nes taip jie kaista ir juose suyra veikliosios medžiagos.
- Žolė
Ją sudaro augalų stiebai su lapais ir žiedais ar žiedynais. Smulkių augalų stiebai pjaunami žemai, o stambesnių, turinčių storus sumedėjusius stiebus, pjaunama viršutinė jų dalis su žiedais (25-30 cm ilgio). Geriausia žolę pjauti tik prasiskleidus pirmiesiems žiedams (jonažolė, čiobrelis, pelynas) arba tik išryškėjus žiedynams (lakišius).
- Žiedai
Skinami tik neišsiskleidę. Vėliau skintų žiedų gydomoji vertė mažesnė. Skinami arba visi žiedynai (ramunė, šlamutis, liepa) arba tik jų dalys (rugiagėlė).
- Vaisiai, sėklos
Renkami visiškai prinokę. Tačiau kai kurių augalų (kmynas, krapas, kalendra) nunokę vaisiai renkant byra, todėl tokie augalai pjaunami anksti ryte su rasa. Jie rišami į pundelius ir džiovinami, po to iškuliami ir vaisiai švariai išvalomi. Sultingi vaisiai (mėlynė, avietė, žemuogė]]) renkami nepernokę, nerasoti, nesulyti, atsargiai juos sukraunant į kraiteles.
- Šakniastiebiai ir šaknys
Kasami nunykus antžeminei augalų daliai. Iškasus, nukrečiamos žemės, nupjaustomos smulkios pridėtinės šaknelės ir nunykusios dalys. Esant reikalui, išilgai supjaustomi ir, paskleidus plonu sluoksniu, džiovinami.
- Žievė
Lupama nuo jaunų stiebų, šakų, nukirstų ar išrautų medžių ir krūmų anksti pavasarį, prasidėjus sulčių tekėjimui. Tai sutampa su pumpurų brinkimu. Vaistams tinka žievė ne senesnių kaip 3-4 metų augalų. Lupant žievę, skersai šakos ir stiebo kas 30-40 cm arba ties atsišakojimais daromi skersiniai įpjovimai (žiedai), kurie sujungiami 2-3 išilginiais pjūviais. Po to žievė atkeliama ir nulupama. Tai atliekama mediniu, kauliniu ar plastmasiniu peiliu (geležinis netinka, nes žievė pajuoduoja). Netinka sena, suaižėjusi, apsamanojusi žievė. Vaistinė žaliava ruošiama iš ąžuolo, šaltekšnio, putino žievės. Negalima lupti žievės nuo augančių medžių ir krūmų, nes likusius be žievės, juos greičiau puola ligos ir kenkėjai, jie pradeda džiūti. Žievę geriausiai ruošti kirtimuose, kur augalai išrauti ar rengiamasi rauti.
Pritaikymas
Vaistai – tai įvairios gydomosios tinktūros, , tepalai, balzamai, ekstraktai, nuovirai, trauktinės, , užpilai, , tabletės kartais ir grynas neapdorotas augalas. Taikomos gydomosios , , daromi , .
Tinkamai vartojamos vaistažolės gali ne tik padėti išgyti, bet ir aprūpinti organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų. Vaistiniai augalai labai praverčia pačioje kai kurių ligų pradžioje, nes neleidžia ligai paūmėti arba pereiti į lėtines formas. Vaistažolės pasitelkiamos ir tada, kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais.
Gydytis galima tik gerai pažįstamais augalais, kurių poveikis ir dozavimas yra žinomi. Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti.
Nuorodos
- http://lmedicina.dnp.lt/vaistazoles.htm Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.eco-meta.com/index_lt.php?id=savybes Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- Vaistažolių žinynas
- http://lmedicina.dnp.lt/vaistazoles_nevartotinos.htm Archyvuota kopija 2009-04-14 iš Wayback Machine projekto. – kada kokių vaistažolių geriau nevartoti
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaistiniai augalai, Kas yra Vaistiniai augalai? Ką reiškia Vaistiniai augalai?
Vaistiniai augalai plati augalu kuriu dalys naudojamos kaip zaliava vaistiniams preparatams grupe Priskaiciuojama apie 12 000 augalu rusiu laikomu vaistiniais Paprastosios rusmenes preparatai naudojami kardiologijoje Sie vaistiniai preparatai naudojami medicinoje ir veterinarijoje gydymui bei profilaktikai Toks gydymas vadinamas fitoterapija Kai kurie vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai zmonijos istorijoje Augalai savyje kaupia daug įvairiausiu veikliuju gydomaja galia turinciu medziagu eteriniu alieju rauginiu mineraliniu ir skaiduliniu medziagu vitaminu glikozidu bei kitu medziagu Vienos is ju veikia ligu sukelejus zudo bakterijas kitos veikia atskirus organus ju funkcijas trecios papildo organizmo atsargas vitaminais mikroelementais Vaistiniai augalai daznai priespastatomi pagamintiems cheminiams vaistams Kartu paplitusi nuomone kad naturalus augaliniai vaistai turi silpnesnį salutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo alergijos Taciau to negalima apibendrinti jeigu lyginama reikia palyginti konkretu gydyma vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais Vaistiniai augalai labai reiksmingi farmacijoje Is augaliniu zaliavu ar sintetintu veikliosios medziagos atitikmenu pagaminama bene trecdalis visu vaistu Kadangi daugelis vaistiniu augalu vartojami mitybai riba tarp maistiniu vaistiniu prieskoniniu narkotiniu ar nuodinguju augalo savybiu sunkiai apibreziama ir priklauso nuo situacijos SudetisVaistiniuose augaluose esancios veikliosios medziagos priklauso siems cheminiams junginiams Alkaloidai Eteriniai aliejai Flavonoidai Glikozidai Raugines medziagos SaponinaiVaistiniu augalu privalumai ir trukumaiYra samprotaujama kad vaistazoliu kenksmingas poveikis gali buti mazesnis nes zmogaus organizmas per tukstancius metu jau yra priprates prie vaistazoliu organiniu junginiu ir jie tapo nebe svetimi tuo tarpu sintetiniai preparatai isbandomi tik palyginus trumpa laika Taciau lygiai taip pat galima įrodineti ir tai kad zmogaus organizmo tukstantmetinis kontaktas su vaistazolemis susilpnino ju gydomajį poveikį Augalai visada veikia kompleksiskai Tai reiskia kad skirtingai nei daugumoje sintetiniu preparatu vaistazoles sudetyje gali buti keletas veikliuju medziagu ir kiekviena sudedamoji dalis gali stiprinti kitos aktyvuma Taciau gali egzistuoti ir atvirkstine situacija kai skirtingos augalo veikliosios medziagos mazina viena kitos veikima Veikliuju medziagu koncentracija augaluose skiriasi pagal rinkimo vieta laika ora Atitinkamai sudetingas dozavimas Vaistiniu augalu rinkimasRinkimo taisykles Del aktyvios zmogaus veiklos trasu naudojimo melioracijos misku rekonstrukcijos mazeja vaistiniu augalu masyvai Taciau pasitaiko kad nemazai vaistazoliu yra sunaikinama del neteisingo ju rinkimo Renkant kad ir gausiai augancius vaistinius augalus reikia laikytis tam tikru taisykliu Vienu metu surinkti tiek vaistazoliu kiek ju galima is karto apdoroti Rinkti tik tankiai suaugusius augalus paliekant retus ir augancius pavieniui Vienoje vietoje butina palikti maziausiai trecdalį augalu Vaistazoles rinkti taip kad nenukentetu ju kokybe antraip tai bus sugadinta zaliava Rinkimo metu stengtis kuo maziau suzaloti augalus ir imti tik ta ju dalį kuri bus panaudota vaistinei zaliavai Kasant pozemines augalo dalis rinkimo vietoje palikti sakniastiebiu gabaleliu islyginti zeme kasimo vietoje Saknis ir sakniastiebius kasti tik gerai issivysciusiu augalu Medziu ir krumu lapu skinti tik tiek kad augalas nenusilptu ir nenukentetu jo isvaizda Lapai skinami tik visiskai uzauge Renkant vienas augalu rusis negalima naikinti kitu niokoti paseliu Augalu negalima rinkti pakelese netoli miestu gamyklu degaliniu trasu ar cheminiu medziagu sandeliu elektriniu gelezinkeliu savartynu fermu Be to ju negalima rinkti nacionaliniuose parkuose rezervatuose draustiniuose Rinkimo salygos Vaistams augalai renkami tuomet kai turi daugiausia veikliuju medziagu Antzemineje augalu dalyje ju daugiau susikaupia pries zydejima ir tik pradejus zydeti Pumpurai ir zieve renkami ankstyva pavasarį kai pradeda brinkti Lapai ir ziedai pries pat augalo zydejima ar jo pradzioje kartais skinant visa ziedyna kartais tik vainiklapius Sakniastiebiai ir saknys kasami vegetacijos pabaigoje rudenį visiskai sunykus antzeminei augalo daliai arba anksti pavasarį vegetacijai neprasidejus Renkant vaistazoles reikia atsizvelgti į dienos laika oro salygas Sultingu augalu ju lapu ziedu negalima rinkti po lietaus ir anksti ryta kol dar rasa Kitaip jie blogai dziusta pakinta naturali ju spalva zaliava netenka savo vertes Geriausiai juos rinkti giedra diena popietinemis valandomis Sakniastiebius ir saknis galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro salygomis Kai kas atkreipia demesį į menulio fazes ir paros meta Daugiausia veikliuju medziagu augalai turi austant bet tai sunku apibendrinti Renkamos tik pilnai uzaugusios sveikos augalo dalys o vaisiai ir seklos visiskai prinoke Negalima skinti nesvariu slapiu pageltusiu padziuvusiu ligu ar kenkeju uzpultu augalu Renkant vaistazoles jas reikia atsargiai krauti į pintines krepsius popierinius ar reto audinio maisus kartonines dezes Negalima surinktu augalu krauti į dideles kruvas kad nekaistu Laikas leidziamas nuo surinkimo iki ju padziovinimo kiekvienai augalo rusiai skirtingas taciau pageidautina kad jis butu ne ilgesnis nei 2 valandos Surinktos vaistazoles tuoj pat plonu sluoksniu ant popieriaus ar svarios medziagos paskleidziamos dziuti pavesyje gerai vedinamoje vietoje kur nepasiekia saules spinduliai ir neuzlyja lietus Kai kurie augalai gali buti dziovinami suristi į sluoteles ir pakabinti Sultingi lapai pradzioje apvytinami o po to dziovinami Saknys ir sakniastiebiai pries dziovinima nuvalomi nuplaunami o stori supjaustomi isilgai Vaistazoles isdziusta per 3 15 dienas Gerai isdziuvusios vaistazoles laikomos drobiniuose maiseliuose dezese stiklainiuose vesioje sausoje ir nuo saules spinduliu apsaugotoje vietoje Paprastai antzemines vaistazoliu dalys tinka vartoti 1 ar 2 metus zieve saknys ir sakniastiebiai 3 m Vaistams gali buti vartojamas visas augalas arba atskiros jo dalys pumpurai ziedai lapai stiebai zieve saknys vaisiai seklos Pumpurai Renkami ziema ir anksti pavasarį iki ju brinkimo pradzios Siuo metu jie turi daugiausia veikliuju medziagu Ziemos metu renkami alksniu kankorezeliai Lapai Skinami visiskai uzauge normalaus dydzio Geriausia juos skinti augalu zydejimo pradzioje Negalima rinkti pageltusiu apdziuvusiu ligu bei pazeistu lapu Nuskintu lapu negalima spausti nes taip jie kaista ir juose suyra veikliosios medziagos Zole Ja sudaro augalu stiebai su lapais ir ziedais ar ziedynais Smulkiu augalu stiebai pjaunami zemai o stambesniu turinciu storus sumedejusius stiebus pjaunama virsutine ju dalis su ziedais 25 30 cm ilgio Geriausia zole pjauti tik prasiskleidus pirmiesiems ziedams jonazole ciobrelis pelynas arba tik isryskejus ziedynams lakisius Ziedai Skinami tik neissiskleide Veliau skintu ziedu gydomoji verte mazesne Skinami arba visi ziedynai ramune slamutis liepa arba tik ju dalys rugiagele Vaisiai seklos Renkami visiskai prinoke Taciau kai kuriu augalu kmynas krapas kalendra nunoke vaisiai renkant byra todel tokie augalai pjaunami anksti ryte su rasa Jie risami į pundelius ir dziovinami po to iskuliami ir vaisiai svariai isvalomi Sultingi vaisiai melyne aviete zemuoge renkami nepernoke nerasoti nesulyti atsargiai juos sukraunant į kraiteles Sakniastiebiai ir saknys Kasami nunykus antzeminei augalu daliai Iskasus nukreciamos zemes nupjaustomos smulkios pridetines sakneles ir nunykusios dalys Esant reikalui isilgai supjaustomi ir paskleidus plonu sluoksniu dziovinami Zieve Lupama nuo jaunu stiebu saku nukirstu ar israutu medziu ir krumu anksti pavasarį prasidejus sulciu tekejimui Tai sutampa su pumpuru brinkimu Vaistams tinka zieve ne senesniu kaip 3 4 metu augalu Lupant zieve skersai sakos ir stiebo kas 30 40 cm arba ties atsisakojimais daromi skersiniai įpjovimai ziedai kurie sujungiami 2 3 isilginiais pjuviais Po to zieve atkeliama ir nulupama Tai atliekama mediniu kauliniu ar plastmasiniu peiliu gelezinis netinka nes zieve pajuoduoja Netinka sena suaizejusi apsamanojusi zieve Vaistine zaliava ruosiama is azuolo salteksnio putino zieves Negalima lupti zieves nuo auganciu medziu ir krumu nes likusius be zieves juos greiciau puola ligos ir kenkejai jie pradeda dziuti Zieve geriausiai ruosti kirtimuose kur augalai israuti ar rengiamasi rauti PritaikymasVaistai tai įvairios gydomosios tinkturos tepalai balzamai ekstraktai nuovirai trauktines uzpilai tabletes kartais ir grynas neapdorotas augalas Taikomos gydomosios daromi Tinkamai vartojamos vaistazoles gali ne tik padeti isgyti bet ir aprupinti organizma labai reikalingomis naturaliomis medziagomis apsauganciomis nuo daugelio ligu Vaistiniai augalai labai pravercia pacioje kai kuriu ligu pradzioje nes neleidzia ligai paumeti arba pereiti į letines formas Vaistazoles pasitelkiamos ir tada kai ligonio negalima gydyti cheminiais vaistais Gydytis galima tik gerai pazįstamais augalais kuriu poveikis ir dozavimas yra zinomi Netinkamai panaudoti augalai ne tik negydo bet gali ir pakenkti Nuorodoshttp lmedicina dnp lt vaistazoles htm Archyvuota kopija 2006 06 29 is Wayback Machine projekto http www eco meta com index lt php id savybes Archyvuota kopija 2007 10 12 is Wayback Machine projekto Vaistazoliu zinynas http lmedicina dnp lt vaistazoles nevartotinos htm Archyvuota kopija 2009 04 14 is Wayback Machine projekto kada kokiu vaistazoliu geriau nevartoti