Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Baskija (istorinis regionas)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Iberijos istorinis regionas: Baskija (Euskal Herria) | |
| Vieta | Šiaurės Iberija |
| Kalba | baskų |
| Istorinės valstybės: | , Navaros karalystė |
Baskija (bask. Euskal Herria, isp. País Vasco, pranc. Pays Basque) – istorinis Europos regionas, esantis Iberijos šiaurėje. Šiuo metu jis padalintas tarp dviejų valstybių, – Ispanijos ir Prancūzijos. Jis istoriškai buvo ir iš dalies yra gyvenamas baskų, todėl yra svarbi sąvoka baskų nacionalizmui formuotis.
Dabartinis administravimas
Šiuo metu Baskija yra padalinta tarp dviejų valstybių, ir ją sudaro septynios istorinės sritys.
- Prancūzijos valdoma dalis yra vadinama (bask. Iparralde), ir užima dalį Atlanto Pirėnų departamento, t. y. tris tradicines provincijas:
- (bask: Behe Nafarroa, pranc: Basse-Navarre), sostinė (bask: Donibane Garazi)
- (Labourd), sostinė (bask: Baiona)
- (Soule), sostinė (bask: Maule)
- Ispanijos valdoma dalis yra vadinama (bask. Hegoalde), ir užima keturias provincijas, kurios grupuojamos į du autonominius regionus:
- Navara (bask: Nafarroa), sostinė Pamplona (bask: Iruñea)
- Biskaja (bask: Bizkaia), sostinė Bilbao (bask: Bilbo)
- (bask: Gipuzkoa), sostinė San Sebastianas (bask: Donostia)
- Alava (bask: Araba), sostinė Vitoria (bask: Gasteiz)
Geografija
Baskija glaudžiasi prie Biskajos įlankos, kuri sudaro vakarinę regiono ribą. Per regiono vidurį eina Pirėnų kalnai, į pietus nuo kurių yra derlingas Ebro slėnis, o į šiaurę – Garonos slėnis.
Demografija
Baskijoje gyvena apie 3 mln. gyventojų, ir gyventojų tankumas yra 140/km². Gyventojai koncentruojasi daugiausia didžiuosiuose miestuose ir vakarinėje regiono dalyje (Baskijos regione), kur gyvena 70 % visų gyventojų. Rečiausiai gyvenama yra Šiaurės Baskija (10 %).
Nors šis visas regionas visuomet buvo tirštai gyvenamas baskų, šiuo metu baskų kalba kalba maždaug ketvirtadalis gyventojų (apie 650,000). Dauguma jų koncentruojasi kalnuotose vietovėse, daugiau šiaurinėje regiono dalyje. Pietinė dalis baskiškai jau beveik nebešneka.
Istorija
Priešistorinė Baskija
Yra manoma, kad baskai buvo seniausi regiono gyventojai, senovės romėnų šaltiniuose įvardijami kaip vaskonai. Jie gyveno pasidaliję į daugybę genčių. Tikriausiai jiems giminingi buvo , gyvenę į vakarus, ir akvitanai, gyvenę į šiaurę.
Neolito kultūra į regioną skverbėsi lėtai. Nuo IV tūkst. pr. m. e. pradėti statyti megalitai, iš tų laikų randami dolmenai. III tūkst. pr. m. e. regione pradėtas vartoti metalas, o I tūkst. pr. m. e. viduryje keltai atnešė geležies vartojimą. Taip prasidėjo geležies amžius.
I a. pr. m. e. Romos imperija pasiekė Baskijos regioną, ir jis buvo inkorporuotas į Imperijos sudėtį. Tuo metu Baskijoje įkurtas ir suklestėjo Pompaelo miestas (dab. Pamplona). Jau tada Baskija buvo padalinta į dvi dalis, ir administruojama iš dviejų provincijų. Šiaurę administravo Akvitanijos Galija, o pietus – Tarakono Ispanija.
Tautų kraustymaisi
Silpstant Romos valdžiai, baskų teritorijos tapo praktiškai nebekontroliuojamos. Jos paskendo maištuose. Vėliau regioną nusiaubė karingos klajoklių gentys: vizigotai, alanai, svebai. 435–450 m. tęsėsi baskų ir germanų karai, nes germanai bandė šį regioną pajungti sau. Tačiau tai nepavyko nei vizigotams, nei vėliau svebams.
Po to, kai VI a. šiaurėje įsikūrė frankai, Baskija atsidūrė tarp dviejų kariaujančių karalysčių – Vizigotų ir Frankų. Tačiau nė viena iš jų nekontroliavo teritorijos.
Vaskonija
VII a. Baskijoje susiformavo nepriklausoma Vaskonijos kunigaikštystė, kuri kurį laiką buvo dinastinėje unijoje su Akvitanijos kunigaikštyste. Ši kunigaikštystė užėmė visą Baskijos regioną.
VIII a. kunigaikštystės pietuose iškilo islamiškas Kordobos kalifatas, o šiaurėje – krikščioniška Frankų imperija. Vaskonija buvo tarp šių dviejų imperijų ir sugebėjo atsilaikyti prieš abi.
IX a. vis labiau didėjo pietinės Baskijos atskirtumas. Ten formavosi . Šiaurinė dalis, tuo tarpu, vėliau tapo žinoma kaip ir pateko į Prancūzijos įtakos sferą. Taip Baskija vėl buvo padalinta į dvi dalis, ir tas padalinimas išliko iki mūsų dienų.
Pamplonos ir Navaros karalystės
824 m. Íñigo Íñiguez Arista tapo Pamplonos karaliumi ir įkūrė Pamplonos karalystę, kuri vėliau buvo žinoma kaip Navaros karalystė. Ši karalystė valdė tik Pietinę Baskiją. Valdant Sančui III (1000–35), karalystė įgijo didžiausią savo galybę, ir valdė didelę dalį Pirėnų pusiasalio. Sančui mirus, jo karalystė buvo padalinta į tris dalis: vakarinė dalis davė pradžią Kastilijos karalystei, rytinė – Aragono karalystei, o centrinė liko jo vyriausiam sūnui kaip Navaros karalystė.
Navara egzistavo iki pat 1513 m., kuomet buvo užkariauta Ispanijos. Tai buvo paskutinė detalė Ispanijos vienijime. Maža dalis karalystės, , egzistavo iki 1620 m., kuomet buvo inkorporuota į Prancūziją.
Ispanijos ir Prancūzijos sudėtyje
Nuo XVI a. Baskija buvo padalinta ir priklausoma. Ispanijoje baskų sritys džiaugėsi nemaža autonomija, o atskiros feodalinės sritys (fuerai) buvo traktuojamos kaip smulkios valstybėlės. Vykstant geografiniams atradimams, daug baskų jūreivių pagarsėjo savo žygiais ir dalyvavo po Ispanijos karūna kuriant Ispanijos kolonijinę imperiją.
Prancūzijos baskai vienu metu propagavo protestantizmą, buvo spausdinamos pirmosios knygos baskų kalba. 1572 m. Šiaurės Navaroje į valdžią atėjo Burbonai, kurių pirmasis atstovas Henrikas IV 1589 m. tapo ir Prancūzijos karaliumi. Ši dinastinė unija netrukus lėmė Šiaurės Navaros prijungimą prie Prancūzijos. Tada baskų teisės buvo stipriai apribotos.
Per visą XIX a. vykstant Karlistų karams Ispanijoje, vietiniai baskai rėmė tradicinius karlistus, baimindamiesi, kad moderni konstitucija panaikins baskų savivaldą ir feodalines autonomijas. Todėl per pilietinius karus Ispanijos Baskija vėl kurį laiką buvo nepriklausoma. Karlistų karai baskams baigėsi nesėkmingai, – vėl suvienijus Ispaniją, baskai neteko daugybės anksčiau turėtų tesių. Nepaisant to, Baskija išliko vienas autonomiškiausių regionų.
Modernioji Baskija
XIX a. pabaigoje prasidėjus pramoninei revoliucijai, Baskijos regionas vystėsi gana sparčiai, dėl turimų gausių geležies išteklių. Tai sukėlė daugybės gyventojų migracijas į šį regioną iš kitų Ispanijos vietų. Tai sukėlė grėsmę baskų tapatumui ir skatino nacionalizmo formavimąsį. Šis nacionalizmas siekė atkurti Baskijos vienybę ir nepriklausomybę.
XX a. IV dešimtmetyje vykusį Ispanijos pilietinį karą Baskijos remiama pusė pralaimėjo. Prasidėjus , baskai dažnai buvo traktuojami kaip išdavikai. Tuo metu Ispaniją buvo bandoma paversti vieninga, homogeniška šalimi. Todėl politika buvo nukreipta prieš baskiškąją tapatybę, buvo skatinamos ispanų migracijos į šį regioną. Tai dar labiau skatino nacionalizmą ir lėmė teroristinės grupuotės ETA atsiradimą.
1975 m. pasibaigus Franko diktatūrai, Ispanijoje pradėtos administracinės reformos atgaivino istorinius regionus, trys provincijos susijungė į Baskijos administracinį regioną. Navara, tuo tarpu, atsisakė prisijungti ir liko autonomiška. Administracinei Baskijai buvo garantuotos daugybė teisių, ir šis regionas yra vienas autonomiškiausių šiuolaikinėje Europoje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baskija (istorinis regionas), Kas yra Baskija (istorinis regionas)? Ką reiškia Baskija (istorinis regionas)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Iberijos istorinis regionas Baskija Euskal Herria Vieta Siaures IberijaKalba baskuIstorines valstybes Navaros karalyste Baskija bask Euskal Herria isp Pais Vasco pranc Pays Basque istorinis Europos regionas esantis Iberijos siaureje Siuo metu jis padalintas tarp dvieju valstybiu Ispanijos ir Prancuzijos Jis istoriskai buvo ir is dalies yra gyvenamas basku todel yra svarbi savoka basku nacionalizmui formuotis Dabartinis administravimasBaskijos administraciniai vienetai Siuo metu Baskija yra padalinta tarp dvieju valstybiu ir ja sudaro septynios istorines sritys Prancuzijos valdoma dalis yra vadinama bask Iparralde ir uzima dalį Atlanto Pirenu departamento t y tris tradicines provincijas bask Behe Nafarroa pranc Basse Navarre sostine bask Donibane Garazi Labourd sostine bask Baiona Soule sostine bask Maule Ispanijos valdoma dalis yra vadinama bask Hegoalde ir uzima keturias provincijas kurios grupuojamos į du autonominius regionus Navara bask Nafarroa sostine Pamplona bask Irunea Biskaja bask Bizkaia sostine Bilbao bask Bilbo bask Gipuzkoa sostine San Sebastianas bask Donostia Alava bask Araba sostine Vitoria bask Gasteiz Pirenu kalnu topografijaGeografijaKalnuotoji Baskija Baskija glaudziasi prie Biskajos įlankos kuri sudaro vakarine regiono riba Per regiono vidurį eina Pirenu kalnai į pietus nuo kuriu yra derlingas Ebro slenis o į siaure Garonos slenis Basku kalbos naudojimo zemelapis BaskijojeDemografijaBaskijoje gyvena apie 3 mln gyventoju ir gyventoju tankumas yra 140 km Gyventojai koncentruojasi daugiausia didziuosiuose miestuose ir vakarineje regiono dalyje Baskijos regione kur gyvena 70 visu gyventoju Reciausiai gyvenama yra Siaures Baskija 10 Nors sis visas regionas visuomet buvo tirstai gyvenamas basku siuo metu basku kalba kalba mazdaug ketvirtadalis gyventoju apie 650 000 Dauguma ju koncentruojasi kalnuotose vietovese daugiau siaurineje regiono dalyje Pietine dalis baskiskai jau beveik nebesneka IstorijaBasku gentysPriesistorine Baskija Yra manoma kad baskai buvo seniausi regiono gyventojai senoves romenu saltiniuose įvardijami kaip vaskonai Jie gyveno pasidalije į daugybe genciu Tikriausiai jiems giminingi buvo gyvene į vakarus ir akvitanai gyvene į siaure Neolito kultura į regiona skverbesi letai Nuo IV tukst pr m e pradeti statyti megalitai is tu laiku randami dolmenai III tukst pr m e regione pradetas vartoti metalas o I tukst pr m e viduryje keltai atnese gelezies vartojima Taip prasidejo gelezies amzius I a pr m e Romos imperija pasieke Baskijos regiona ir jis buvo inkorporuotas į Imperijos sudetį Tuo metu Baskijoje įkurtas ir suklestejo Pompaelo miestas dab Pamplona Jau tada Baskija buvo padalinta į dvi dalis ir administruojama is dvieju provinciju Siaure administravo Akvitanijos Galija o pietus Tarakono Ispanija Tautu kraustymaisi Silpstant Romos valdziai basku teritorijos tapo praktiskai nebekontroliuojamos Jos paskendo maistuose Veliau regiona nusiaube karingos klajokliu gentys vizigotai alanai svebai 435 450 m tesesi basku ir germanu karai nes germanai bande sį regiona pajungti sau Taciau tai nepavyko nei vizigotams nei veliau svebams Po to kai VI a siaureje įsikure frankai Baskija atsidure tarp dvieju kariaujanciu karalysciu Vizigotu ir Franku Taciau ne viena is ju nekontroliavo teritorijos Vaskonija Pagrindinis straipsnis VII a Baskijoje susiformavo nepriklausoma Vaskonijos kunigaikstyste kuri kurį laika buvo dinastineje unijoje su Akvitanijos kunigaikstyste Si kunigaikstyste uzeme visa Baskijos regiona VIII a kunigaikstystes pietuose iskilo islamiskas Kordobos kalifatas o siaureje krikscioniska Franku imperija Vaskonija buvo tarp siu dvieju imperiju ir sugebejo atsilaikyti pries abi IX a vis labiau didejo pietines Baskijos atskirtumas Ten formavosi Siaurine dalis tuo tarpu veliau tapo zinoma kaip ir pateko į Prancuzijos įtakos sfera Taip Baskija vel buvo padalinta į dvi dalis ir tas padalinimas isliko iki musu dienu Pamplonos Navaros karalystePamplonos ir Navaros karalystes Pagrindinis straipsnis Navaros karalyste 824 m Inigo Iniguez Arista tapo Pamplonos karaliumi ir įkure Pamplonos karalyste kuri veliau buvo zinoma kaip Navaros karalyste Si karalyste valde tik Pietine Baskija Valdant Sancui III 1000 35 karalyste įgijo didziausia savo galybe ir valde didele dalį Pirenu pusiasalio Sancui mirus jo karalyste buvo padalinta į tris dalis vakarine dalis dave pradzia Kastilijos karalystei rytine Aragono karalystei o centrine liko jo vyriausiam sunui kaip Navaros karalyste Navara egzistavo iki pat 1513 m kuomet buvo uzkariauta Ispanijos Tai buvo paskutine detale Ispanijos vienijime Maza dalis karalystes egzistavo iki 1620 m kuomet buvo inkorporuota į Prancuzija Ispanijos ir Prancuzijos sudetyje Nuo XVI a Baskija buvo padalinta ir priklausoma Ispanijoje basku sritys dziaugesi nemaza autonomija o atskiros feodalines sritys fuerai buvo traktuojamos kaip smulkios valstybeles Vykstant geografiniams atradimams daug basku jureiviu pagarsejo savo zygiais ir dalyvavo po Ispanijos karuna kuriant Ispanijos kolonijine imperija Prancuzijos baskai vienu metu propagavo protestantizma buvo spausdinamos pirmosios knygos basku kalba 1572 m Siaures Navaroje į valdzia atejo Burbonai kuriu pirmasis atstovas Henrikas IV 1589 m tapo ir Prancuzijos karaliumi Si dinastine unija netrukus leme Siaures Navaros prijungima prie Prancuzijos Tada basku teises buvo stipriai apribotos Ispanija 1850 m per Karlistu karus Per visa XIX a vykstant Karlistu karams Ispanijoje vietiniai baskai reme tradicinius karlistus baimindamiesi kad moderni konstitucija panaikins basku savivalda ir feodalines autonomijas Todel per pilietinius karus Ispanijos Baskija vel kurį laika buvo nepriklausoma Karlistu karai baskams baigesi nesekmingai vel suvienijus Ispanija baskai neteko daugybes anksciau turetu tesiu Nepaisant to Baskija isliko vienas autonomiskiausiu regionu Modernioji Baskija XIX a pabaigoje prasidejus pramoninei revoliucijai Baskijos regionas vystesi gana sparciai del turimu gausiu gelezies istekliu Tai sukele daugybes gyventoju migracijas į sį regiona is kitu Ispanijos vietu Tai sukele gresme basku tapatumui ir skatino nacionalizmo formavimasį Sis nacionalizmas sieke atkurti Baskijos vienybe ir nepriklausomybe XX a IV desimtmetyje vykusį Ispanijos pilietinį kara Baskijos remiama puse pralaimejo Prasidejus baskai daznai buvo traktuojami kaip isdavikai Tuo metu Ispanija buvo bandoma paversti vieninga homogeniska salimi Todel politika buvo nukreipta pries baskiskaja tapatybe buvo skatinamos ispanu migracijos į sį regiona Tai dar labiau skatino nacionalizma ir leme teroristines grupuotes ETA atsiradima 1975 m pasibaigus Franko diktaturai Ispanijoje pradetos administracines reformos atgaivino istorinius regionus trys provincijos susijunge į Baskijos administracinį regiona Navara tuo tarpu atsisake prisijungti ir liko autonomiska Administracinei Baskijai buvo garantuotos daugybe teisiu ir sis regionas yra vienas autonomiskiausiu siuolaikineje Europoje Vikiteka Baskija istorinis regionas vaizdine ir garsine medziaga