Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltijos gintaras išskirtinės rūšies gintaras randamas Baltijos jūros regione Susidarė prieš maždaug 50 mln m eoceno epo
Baltijos gintaras
Baltijos gintaras – išskirtinės rūšies gintaras, randamas Baltijos jūros regione. Susidarė prieš maždaug 50 mln. m. (eoceno epochos metu), kai dabartinėje Skandinavijos teritorijoje vešėjo masyvūs mišrieji subtropiniai miškai. Sakingų spygliuočių medžių, tam tikros rūšies pušų (pinus succinifera)sakai nukrisdavo ant žemės, sukietėdavo ir ilgainiui virsdavo gintaru. Klimato atšilimas paskatino gintaringųjų pušų sakų išsiskyrimą. Manoma, kad eoceno subtropikų miškai galėjo „pagaminti“ apie 105 tonų gintaro. Baltijos gintaras sudaro virš 80 % viso pasaulyje randamo gintaro.
Antikiniais laikais žodis gintaras reiškė būtent Baltijos gintarą. Nors tuo metu Europoje buvo ir kitų gintaro šaltinių, Baltijos gintaras buvo laikomas vertingiausiu ir kokybiškiausiu. Ilgainiui buvo sudarytas Gintaro kelias, kuriuo antikos pirkliai pasiekdavo rytinę Baltijos pakrantę.
Baltijos gintaras leido sužinoti apie daugybę seniai išnykusių vabzdžių rūšių, kurie liko įstrigę gintare. Gintaro su įstrigusiais vabzdžiais pavyzdžiai vadinami .
Istorija ir legendos
Gintaras plačiai buvo žinomas jau Antikoje, jo klasikinis vardas buvo electrum (ἤλεκτρον ēlektron). Pasak graikų legendos Helijo (Saulės) sūnui Faetonui žuvus, jo gedinčios seserys tapo tuopomis, o iš jų ašarų susidarė gintaras.
Gintarą IV a. pr. m. e. aptarinėjo Teofrastas, vėliau Pitėjas. Ypač Antikos mokslininkų dėmesį traukė gintaro įsielektrinimas. Plinijus Vyresnysis skundėsi, kad nedidelė gintaro statulėlė kainuoja daugiau nei sveikas vergas. Tacitas savo kūrinyje Germania rašė, kad gintarą prie Baltijos jūros renka vieninteliai aisčiai (Aestii). Prekyba gintaru su senosiomis civilizacijomis buvo vystoma Gintaro keliu.
Lietuvių mitologijoje gintaras yra jūros deivės Jūratės sudaužytos pilies liekanos po to, kai dievas Perkūnas ją nubaudęs už meilę paprastam žvejui Kastyčiui.
Gintaro paplitimas
Prieš maždaug 50 mln. metų dabartinėje Pietų Skandinavijoje ir Baltijos jūros vietoje klimatas buvo šiltas, vešėjo masyvūs subtropikų miškai, kuriuose, manoma, augo ąžuolai, sakingi sciadopičiai, sakingos pušys, sakingos araukarijos ir kt. Prieš 40 mln. m. susidariusi Eridano upė ir jos intakai išgraužė Baltijos dubumą ir išplovė didžiąją viso gintaro dalį. Didžiausia dalis gintaro susikaupė ties upės delta, dabartinio Sembos pusiasalio krantų vietoje. Klodai glūdi vadinamojoje „mėlynojoje žemėje“ kartu su jūrų kriauklėmis, ryklių dantimis, jūriniais ežiais ir kitais jūros gyvių likučiais. Dalį sunešto gintaro jūros srovės išplovė ir per vėlesnius laikotarpius išsklaidė didelėje teritorijoje.
Labai intensyviai Sembos telkinys buvo ardomas poledynmečiu, maždaug prieš 7000 m. Litorinos jūros stadijoje. Daugiausia išnašų nusėdo dabartinių Lenkijos ir Lietuvos pakrantėse. Lietuvoje daugiausia gintaro slūgso Kuršių marių šiaurinėje dalyje. Gavyba vykdyta ties Juodkrante, Gintaro įlankoje. Lenkijoje prie Vyslos žemupio, netoli Gdansko išgaunama nemažai gintaro žaliavos. Istoriškai pagrindinis gintaro šaltinis buvo pietrytinė Baltijos jūros pakrantė, ypač Sembos pakrantė Prūsijoje. Dabartinėje Karaliaučiaus srityje glūdi 90 proc. pasaulinių gintaro išteklių, ypač produktyvus Palvininkų telkinys.
Archeologiniai radiniai
Ankstyviausias gintaro dirbinys yra plokštelė su išraižyta briedės galvute, rasta paleolitinėje Majendorfo stovykloje prie Hamburgo. Natūralaus ir neapdoroto gintaro gabalėlių rasta ir kitose paleolito laikų stovyklose: Moravijos olose (Čekija) arba prie Kremso (Austrija).
Taip pat gintaro dirbinių rasta ir mezolito laikų Jutlandijos pusiasalyje. Daugiausia randamų gintaro dirbinių priklauso neolito laikotarpiui.
Lietuvoje pirmąkart neolito gintaro dirbinių buvo rasta 1860–1891 m., kasinėjant Juodkrantės apylinkes. Tai yra garsusis Juodkrantės lobis, surinktas per 20 metų. Kitas garsus Lietuvos gintaro rinkinys, saugomas Palangos gintaro muziejuje, yra vadinamas . Ši kolekcija surinkta 1905–1907 m.
1963 m. Kuršių nerijoje, į šiaurę nuo Pervalkos, buvo rastas žalvario amžiaus gintaro rinkinys. Taip pat didelis gintaro dirbinių lobis rastas ir Latvijos neolito-žalvario sandūros laikų stovykloje 1949 m. Sarnatėje (į šiaurę nuo Liepojos). Dar vienas didelis gintaro lobis Latvijoje surinktas 1964–1978 m. .
Kitų neolito gintaro dirbinių randama Estijos pakrantėse, ypač Saremos saloje, pietinėje Suomijos dalyje, pietinėje Švedijos dalyje. Vienintelė Lietuvos gintaro radimvietė yra jos pajūris, išskyrus keletą nedidelių radinių Margiuose (Varėnos raj.).
Kiti žymūs radiniai:
- 1867 m. Semboje rasta 50 l talpos statinė, prikrauta gintaro;
- 1900 m. prie Gdansko rastas 9 kg lobis;
- 1924 m. Rytų Prūsijoje 300 kg gintaro lobis.
- 1936 m. Vroclavo apylinkėse rasta iki 3 tonų gintaro, kurio dalis buvo su gludinimo ir apdirbimo žymėmis.
Priešingai nei kitos naudingosios iškasenos, kaip antai titnagas, obsidianas ar nefritas, gintaras nebuvo naudojamas įrankių ar ginklų gamybai. Iš gintaro būdavo gaminami papuošalai, apeiginiai daiktai, amuletai, daugiausia susiję su Saulės kultu. Baltijos pakrantėse labiausiai buvo paplitę gintariniai pakabukai ir vėriniai. Taip pat randama ir stilizuotų žmonių, gyvūnų, paukščių ir kitokių gyvių statulėlių. Daugelis senovinių gintaro dirbinių yra įmantrūs meno kūriniai, rodantys aukštą jį naudojusių žmonių materialinės bei dvasinės kultūros lygį.
Prekyba gintaru
Platus Baltijos gintaro paplitimas Europoje ir net toliau už jos, kur nebuvo ir negalėjo būti gintaro žaliavos šaltinių, rodo ypač didelę jo svarbą prekybinių ryšių tarp Pabaltijo ir kitų Europos kraštų susidarymui ir raidai. Nuo neolito amžiaus ir ypač žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuose, gintaras buvo svarbiausias mainų prekybos objektas. Manoma, kad gintaro prekyba su kitais kraštais galėjo padėti Pabaltijo tautoms anksčiau susipažinti su metalais ir jų apdirbimu, nors jų žaliavos ištekliai prie Baltijos jūros buvo labai negausūs.
Apie gintaro prekybos kelius sprendžiama pagal rastus gintaro žaliavos ir dirbinių lobius bei importinių dirbinių paplitimą. Kartografuojant lobių radimo vietas, išryškėjo dėsningas jų išsidėstymas atskirais laikotarpiais tam tikruose rajonuose, daugiausia pagal stambiąsias Vidurio ir Pietų Europos upes.
Manoma, kad neolito metu gintaras iš Pabaltijo jau pasiekdavo Egiptą (gintarinių karolių yra rasta Egipto faraonų kapuose), Mažąją Aziją, Mesopotamiją. Vis dėlto šie prekybiniai keliai buvo nenuolatiniai. Intensyvi prekyba prasidėjo XVI a. pr. m. e., kai finikiečiai jūrų keliu pasiekė pagrindinius gintaro gavimo centrus.
Aktyviausia prekyba vyko senovės Graikijoje ir Romoje. Graikai ir romėnai labai vertino gintarą ir vadino jį „Šiaurės auksu“. Ypač vertintas skaidrus rausvas, auksaspalvis gintaras, iš kurio gaminti papuošalai ir buitiniai daiktai. Neskaidrus vaško spalvos gintaras naudotas vien smilkalams.
Gintaras iš Jutlandijos Romą pasiekdavo 2 keliais:
- Iš Jutlandijos pusiasalio Elbės upe iki žiočių, toliau Zalio upe ir sausuma per Bohemiją iki Dunojaus upės, tada Dunojumi ir jo intaku Inu per Brenerio perėją – į šiaurės Italiją.
- Iš Jutlandijos, Elbės ir Zalio upėmis, sausuma per Tiuringiją iki Maino upės, toliau Maino ir Reino upėmis, tada vėl sausuma iki Ronos upės ir ja žemyn iki Masilijos uosto.
Rytų Pabaltijo gyventojai tiesioginio ryšio su pietų Europos pirkliais neturėjo, nebent jis buvo atsitiktinis. Prekyba vyko per tarpininkus – Jutlandijos pusiasalio gyventojus. Vėliau žlugus Jutlandijos prekybiniam centrui buvo sudarytas dar vienas Gintaro kelias, vedęs į Rytprūsius ir Rytų Pabaltijį:
- Iš rytinio Baltijos pajūrio į Gdanską, kur buvo pagrindinė prekybos bazė. iš čia gintaras gabentas Vysla iki Notecės žiočių. Tada gintaras sausuma buvo gabenamas iki Vartos upės ties , per Poznanę, Mosiną, Zaborovą pasiekdavo Oderio upę prie Gloguvo. Tada Oderiu iki Vroclavo ir sausuma į Klodzką, per Sudetus. Čia kelias šakojosi: vakarinė dalis ėjo per Svitavos miestą ir Svitavos upe iki Brno, toliau iki Moravos upės. Rytinė atšaka vedė Moravos upe nuo aukštupio iki Hageno. Čia abi šakos vėl susijungdavo ir vedė Dunojumi iki Romos imperijos miesto – Karnunto.
Prekyba nutrūko IV a., germanams sugriovus Karnuntą.
Gintaro gavyba
Iki XIII a. pabaigos prekybos ir vietiniams poreikiams pakako vien Baltijos jūros išmetamo gintaro, tačiau padidėjus gintaro paklausai dėl pradėtų gaminti gintarinių rožančių ir kitokių kulto atributų, prireikė ieškoti naujų jo gavybos būdų. Kryžiuočių ordino teritorijoje gintaras pradėtas griebti tiesiog iš jūros ilgakočiais graibštais.
Nuo XVI a. gintaras pradėtas gaudyti tinklais, o seklesnėse, ypač akmenuotose vietose, kabliais arba graibštais iš valčių. Buvo mėginta gintarą kasti paplūdimiuose.
1585 m. Sembos pusiasalyje buvo pradėta gintarą kasti iš neogeninių sluoksnių, tačiau tai buvo neorganizuotas pavienis darbas, kurio rezultatai priklausė nuo sėkmės ir nuojautos.
1725 m. bandyta gintarą rinkti iš jūros dugno narų pagalba, tačiau darbas buvo nevaisingas. Metodas atgaivintas 1869–1891 m., išradus naro aprangą. Pradžioje gintaro buvo ieškoma prie .
1781 m. buvo įrengta pirmoji gintaro kasybos šachta, veikusi iki 1806 m. XIX a. pirmojoje pusėje gintaras buvo kasamas nedideliuose karjeruose šiauriniame ir vakariniame Sembos pusiasalio krante, tačiau „mėlynoji žemė“ šiose vietose buvo labai negintaringa. Apie 1867 m. šie karjerai galutinai sunyko. 1875 m. Palvininkuose pradėjo veikti didelė šachta, įkurta „Stantien & Becker“ firmos, pradėjusios pramoninę gintaro gavybą ir apdirbimą.
Mechanizuotai 1860–99 m. gintarą kasė Prūsijos bendrovė „Stantien & Becker“ ir Kuršių mariose ties Juodkrante, Gintaro įlankoje. 1921 m. Lietuvoje susikūrė lietuviška gintaro gavybos bendrovė, tačiau subankrutavo net nepradėjusi darbų. Antroji įmonė, pavadinimu „Gintaras“ veikė 1928–1929 m., tačiau iškasusi apie 2 t gintaro bankrutavo. Valstybė įmonių nerėmė.
Renkamojo gintaro pramoninė reikšmė didesnė vakarinėje Pabaltijo dalyje, kur jo iškasama nedaug ir tik atsitiktinai aptikus suplauto gintaro lizdų. Nuo seno čia vyravo gintaro rinkimas, kaip pagrindinis gintaro žaliavų gavimo būdas.
Gintaro panaudojimas
Gintarą romėnai naudojo farmacijoje – gintaras naudotas kaip priemonė nuo įvairių ligų. Žymus to meto gydytojas rašė, kad gintaras saugo žmogų nuo beprotystės, sutrintas su medumi gydo ausų ligas, geriamas su vandeniu gydo skrandžio ligas. Taip pat manyta, kad gintaras saugo nuo gerklės negalavimų ir net blogos akies burtų. Ypač vertingais buvo laikomi gintaro gabalai su viduje įstrigusiais vabzdžiais. Finikiečiai tokį gintaro gabalą mainydavo į 120 kardų ir 60 durklų. Už mažytę gintarinę statulėlę Nerono laikais buvo duodamas stiprus ir sveikas vergas.
Gintaro meninis apdirbimas atgimė Renesanso epochoje ir ypač suklestėjo XVIII–XIX a. Meno kūrinių yra išlikę labai mažai dėl gintaro trapumo.
XIV a. gintaro meistrų telkimosi centrai buvo Briugė ir Liubekas. Vėliau pradėtos steigti gildijos Dancige, Karaliaučiuje ir kitur. Tuo metu buvo išrasti sudėtingi gintaro apdirbimo metodai, išmokta jį šlifuoti, juo inkrustuoti metalą, dramblio kaulą, emalį, graviruoti, skaptuoti, pjaustyti. Sukurta priemonių paryškinti medžiagos spalvai, pabrėžti jos specifiniam šiltam spindesiui. Gintaras pateko į pasaulinę prekybą.
Iš pat pradžių buvo gaminami įvairūs buitiniai niekučiai, dirbinėliai, mėgdžiojant Antikos stilių, o vėliau pereita prie išimtinai labai meniškų kūrinių: taurių, vazų, lėkščių, veidrodžių rėmų, kvepalų buteliukų ir t. t.
Gintaro dirbiniais buvo puošiami didikų rūmai ir bažnyčios. Kartais gintaras paprasčiausiai būdavo inkrustuojamas į kambario sienas. Gintaras buvo labai populiari dovana diplomatinių vizitų metu. Tačiau tuo metu negaminti jokie juvelyrikos dirbiniai. Gintaras buvo laikomas dekoratyvinės paskirties medžiaga.
XIX a. į gintaro pramonę įsiskverbė technika ir smarkiai nusmukdė jo meninį lygį. Buvo pradėti gaminti vienodi smulkūs gintariniai niekučiai: dekoratyvinės pypkės, kandikliai, sąsagos, sagos, kryželiai ir t. t.
Iš lydomo gintaro gaunama šiek tiek , ir . Iš pastarosios gaminama gintaro lakai, grindų dažai ir kt.
Šaltiniai
- Vladas Katinas. Gintaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- „Gintaro susidarymas ir morfologija“. Palangos Gintaro Muziejus. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
- Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:, ISBN 978-0-387-70638-2
- Ritzkowski, S. 1997. K-Ar-Altersbestimmungen der bernsteinführenden Sedimente des Samlandes (Paläogen, Bezirk Kaliningrad). Metalla, Bochum, 66: 19–23.
- „Baltic Amber: 5,000 Years of International Trade“. ThoughtCo. Nuoroda tikrinta 2021-03-14.
- Weitschat, W. & Wichard, W. 2002. Atlas of Plants and Animals in Baltic Amber. Pfeil, 256 pp.
- Michael R. Collings, Gemlore: An Introduction to Precious and Semi-Precious Stones, 2009, p. 20
- „A new proposal concerning the botanical origin of Baltic amber“. Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences. 276 (1672): 3403–3412. 2009-10-07. doi:10.1098/rspb.2009.0806. ISSN 0962-8452. PMC 2817186. PMID 19570786.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: PMC format (link) - „Arachnids in Bitterfeld amber: A unique fauna of fossils from the heart of Europe or simply old friends?“. Evolutionary Systematics. 2: 31–44. 2018-03-26. doi:10.3897/evolsyst.2.22581. ISSN 2535-0730.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link) - Amber Trade and the Environment in the Kaliningrad Oblast Archyvuota kopija 2012-07-06 iš Wayback Machine projekto.. Gurukul.ucc.american.edu. Nuoroda tikrinta on 19 September 2012.
- Karaliaučiaus gintaro kolekcijos pėdsakai Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Amber in Latvia. Amber in Latvian Etnography Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- The Economic History of Amber Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.
- Amber in Latvia. Amber in World’s Ancient Aultures Archyvuota kopija 2010-08-22 iš Wayback Machine projekto.
- Vladas Katinas „Baltijos gintaras“, 10 psl.
Nuorodos
- Amber – Golden Gem of Ages. History of Baltic Amber
Literatūra
- Vladas Katinas (1983), Baltijos gintaras, Vilnius: Mokslas.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltijos gintaras, Kas yra Baltijos gintaras? Ką reiškia Baltijos gintaras?
Baltijos gintaras isskirtines rusies gintaras randamas Baltijos juros regione Susidare pries mazdaug 50 mln m eoceno epochos metu kai dabartineje Skandinavijos teritorijoje vesejo masyvus misrieji subtropiniai miskai Sakingu spygliuociu medziu tam tikros rusies pusu pinus succinifera sakai nukrisdavo ant zemes sukietedavo ir ilgainiui virsdavo gintaru Klimato atsilimas paskatino gintaringuju pusu saku issiskyrima Manoma kad eoceno subtropiku miskai galejo pagaminti apie 105 tonu gintaro Baltijos gintaras sudaro virs 80 viso pasaulyje randamo gintaro Baltijos gintarasBaltijos gintaro luitai Antikiniais laikais zodis gintaras reiske butent Baltijos gintara Nors tuo metu Europoje buvo ir kitu gintaro saltiniu Baltijos gintaras buvo laikomas vertingiausiu ir kokybiskiausiu Ilgainiui buvo sudarytas Gintaro kelias kuriuo antikos pirkliai pasiekdavo rytine Baltijos pakrante Baltijos gintaras leido suzinoti apie daugybe seniai isnykusiu vabzdziu rusiu kurie liko įstrige gintare Gintaro su įstrigusiais vabzdziais pavyzdziai vadinami Istorija ir legendosGintaras placiai buvo zinomas jau Antikoje jo klasikinis vardas buvo electrum ἤlektron elektron Pasak graiku legendos Helijo Saules sunui Faetonui zuvus jo gedincios seserys tapo tuopomis o is ju asaru susidare gintaras Gintara IV a pr m e aptarinejo Teofrastas veliau Pitejas Ypac Antikos mokslininku demesį trauke gintaro įsielektrinimas Plinijus Vyresnysis skundesi kad nedidele gintaro statulele kainuoja daugiau nei sveikas vergas Tacitas savo kurinyje Germania rase kad gintara prie Baltijos juros renka vieninteliai aisciai Aestii Prekyba gintaru su senosiomis civilizacijomis buvo vystoma Gintaro keliu Lietuviu mitologijoje gintaras yra juros deives Jurates sudauzytos pilies liekanos po to kai dievas Perkunas ja nubaudes uz meile paprastam zvejui Kastyciui Gintaro paplitimasPasaulio zemelapis pries mazdaug 50 mln metu eoceno laikotarpiu Pries mazdaug 50 mln metu dabartineje Pietu Skandinavijoje ir Baltijos juros vietoje klimatas buvo siltas vesejo masyvus subtropiku miskai kuriuose manoma augo azuolai sakingi sciadopiciai sakingos pusys sakingos araukarijos ir kt Pries 40 mln m susidariusi Eridano upe ir jos intakai isgrauze Baltijos dubuma ir isplove didziaja viso gintaro dalį Didziausia dalis gintaro susikaupe ties upes delta dabartinio Sembos pusiasalio krantu vietoje Klodai gludi vadinamojoje melynojoje zemeje kartu su juru kriauklemis rykliu dantimis juriniais eziais ir kitais juros gyviu likuciais Dalį sunesto gintaro juros sroves isplove ir per velesnius laikotarpius issklaide dideleje teritorijoje Labai intensyviai Sembos telkinys buvo ardomas poledynmeciu mazdaug pries 7000 m Litorinos juros stadijoje Daugiausia isnasu nusedo dabartiniu Lenkijos ir Lietuvos pakrantese Lietuvoje daugiausia gintaro slugso Kursiu mariu siaurineje dalyje Gavyba vykdyta ties Juodkrante Gintaro įlankoje Lenkijoje prie Vyslos zemupio netoli Gdansko isgaunama nemazai gintaro zaliavos Istoriskai pagrindinis gintaro saltinis buvo pietrytine Baltijos juros pakrante ypac Sembos pakrante Prusijoje Dabartineje Karaliauciaus srityje gludi 90 proc pasauliniu gintaro istekliu ypac produktyvus Palvininku telkinys Archeologiniai radiniaiAnkstyviausias gintaro dirbinys yra plokstele su israizyta briedes galvute rasta paleolitineje Majendorfo stovykloje prie Hamburgo Naturalaus ir neapdoroto gintaro gabaleliu rasta ir kitose paleolito laiku stovyklose Moravijos olose Cekija arba prie Kremso Austrija Taip pat gintaro dirbiniu rasta ir mezolito laiku Jutlandijos pusiasalyje Daugiausia randamu gintaro dirbiniu priklauso neolito laikotarpiui Lietuvoje pirmakart neolito gintaro dirbiniu buvo rasta 1860 1891 m kasinejant Juodkrantes apylinkes Tai yra garsusis Juodkrantes lobis surinktas per 20 metu Kitas garsus Lietuvos gintaro rinkinys saugomas Palangos gintaro muziejuje yra vadinamas Si kolekcija surinkta 1905 1907 m 1963 m Kursiu nerijoje į siaure nuo Pervalkos buvo rastas zalvario amziaus gintaro rinkinys Taip pat didelis gintaro dirbiniu lobis rastas ir Latvijos neolito zalvario sanduros laiku stovykloje 1949 m Sarnateje į siaure nuo Liepojos Dar vienas didelis gintaro lobis Latvijoje surinktas 1964 1978 m Kitu neolito gintaro dirbiniu randama Estijos pakrantese ypac Saremos saloje pietineje Suomijos dalyje pietineje Svedijos dalyje Vienintele Lietuvos gintaro radimviete yra jos pajuris isskyrus keleta nedideliu radiniu Margiuose Varenos raj Kiti zymus radiniai 1867 m Semboje rasta 50 l talpos statine prikrauta gintaro 1900 m prie Gdansko rastas 9 kg lobis 1924 m Rytu Prusijoje 300 kg gintaro lobis 1936 m Vroclavo apylinkese rasta iki 3 tonu gintaro kurio dalis buvo su gludinimo ir apdirbimo zymemis Priesingai nei kitos naudingosios iskasenos kaip antai titnagas obsidianas ar nefritas gintaras nebuvo naudojamas įrankiu ar ginklu gamybai Is gintaro budavo gaminami papuosalai apeiginiai daiktai amuletai daugiausia susije su Saules kultu Baltijos pakrantese labiausiai buvo paplite gintariniai pakabukai ir veriniai Taip pat randama ir stilizuotu zmoniu gyvunu pauksciu ir kitokiu gyviu statuleliu Daugelis senoviniu gintaro dirbiniu yra įmantrus meno kuriniai rodantys auksta jį naudojusiu zmoniu materialines bei dvasines kulturos lygį Prekyba gintaruRomenu naudotas gintaro kelias į Pabaltijį Gintaro skridinys neolitas 3096 2885 pr m e Lietuva Platus Baltijos gintaro paplitimas Europoje ir net toliau uz jos kur nebuvo ir negalejo buti gintaro zaliavos saltiniu rodo ypac didele jo svarba prekybiniu rysiu tarp Pabaltijo ir kitu Europos krastu susidarymui ir raidai Nuo neolito amziaus ir ypac zalvario ir ankstyvajame gelezies amziuose gintaras buvo svarbiausias mainu prekybos objektas Manoma kad gintaro prekyba su kitais krastais galejo padeti Pabaltijo tautoms anksciau susipazinti su metalais ir ju apdirbimu nors ju zaliavos istekliai prie Baltijos juros buvo labai negausus Apie gintaro prekybos kelius sprendziama pagal rastus gintaro zaliavos ir dirbiniu lobius bei importiniu dirbiniu paplitima Kartografuojant lobiu radimo vietas isryskejo desningas ju issidestymas atskirais laikotarpiais tam tikruose rajonuose daugiausia pagal stambiasias Vidurio ir Pietu Europos upes Manoma kad neolito metu gintaras is Pabaltijo jau pasiekdavo Egipta gintariniu karoliu yra rasta Egipto faraonu kapuose Mazaja Azija Mesopotamija Vis delto sie prekybiniai keliai buvo nenuolatiniai Intensyvi prekyba prasidejo XVI a pr m e kai finikieciai juru keliu pasieke pagrindinius gintaro gavimo centrus Aktyviausia prekyba vyko senoves Graikijoje ir Romoje Graikai ir romenai labai vertino gintara ir vadino jį Siaures auksu Ypac vertintas skaidrus rausvas auksaspalvis gintaras is kurio gaminti papuosalai ir buitiniai daiktai Neskaidrus vasko spalvos gintaras naudotas vien smilkalams Gintaras is Jutlandijos Roma pasiekdavo 2 keliais Is Jutlandijos pusiasalio Elbes upe iki ziociu toliau Zalio upe ir sausuma per Bohemija iki Dunojaus upes tada Dunojumi ir jo intaku Inu per Brenerio pereja į siaures Italija Is Jutlandijos Elbes ir Zalio upemis sausuma per Tiuringija iki Maino upes toliau Maino ir Reino upemis tada vel sausuma iki Ronos upes ir ja zemyn iki Masilijos uosto Rytu Pabaltijo gyventojai tiesioginio rysio su pietu Europos pirkliais neturejo nebent jis buvo atsitiktinis Prekyba vyko per tarpininkus Jutlandijos pusiasalio gyventojus Veliau zlugus Jutlandijos prekybiniam centrui buvo sudarytas dar vienas Gintaro kelias vedes į Rytprusius ir Rytu Pabaltijį Is rytinio Baltijos pajurio į Gdanska kur buvo pagrindine prekybos baze is cia gintaras gabentas Vysla iki Noteces ziociu Tada gintaras sausuma buvo gabenamas iki Vartos upes ties per Poznane Mosina Zaborova pasiekdavo Oderio upe prie Gloguvo Tada Oderiu iki Vroclavo ir sausuma į Klodzka per Sudetus Cia kelias sakojosi vakarine dalis ejo per Svitavos miesta ir Svitavos upe iki Brno toliau iki Moravos upes Rytine atsaka vede Moravos upe nuo aukstupio iki Hageno Cia abi sakos vel susijungdavo ir vede Dunojumi iki Romos imperijos miesto Karnunto Prekyba nutruko IV a germanams sugriovus Karnunta Gintaro gavybaPrusijos gintaro zvejai 1677 Iki XIII a pabaigos prekybos ir vietiniams poreikiams pakako vien Baltijos juros ismetamo gintaro taciau padidejus gintaro paklausai del pradetu gaminti gintariniu rozanciu ir kitokiu kulto atributu prireike ieskoti nauju jo gavybos budu Kryziuociu ordino teritorijoje gintaras pradetas griebti tiesiog is juros ilgakociais graibstais Nuo XVI a gintaras pradetas gaudyti tinklais o seklesnese ypac akmenuotose vietose kabliais arba graibstais is valciu Buvo meginta gintara kasti papludimiuose 1585 m Sembos pusiasalyje buvo pradeta gintara kasti is neogeniniu sluoksniu taciau tai buvo neorganizuotas pavienis darbas kurio rezultatai priklause nuo sekmes ir nuojautos 1725 m bandyta gintara rinkti is juros dugno naru pagalba taciau darbas buvo nevaisingas Metodas atgaivintas 1869 1891 m isradus naro apranga Pradzioje gintaro buvo ieskoma prie Palvininku gintaro kasyklos 1781 m buvo įrengta pirmoji gintaro kasybos sachta veikusi iki 1806 m XIX a pirmojoje puseje gintaras buvo kasamas nedideliuose karjeruose siauriniame ir vakariniame Sembos pusiasalio krante taciau melynoji zeme siose vietose buvo labai negintaringa Apie 1867 m sie karjerai galutinai sunyko 1875 m Palvininkuose pradejo veikti didele sachta įkurta Stantien amp Becker firmos pradejusios pramonine gintaro gavyba ir apdirbima Gintaro kasimas pramoniniu budu ties Juodkrante XIX a Mechanizuotai 1860 99 m gintara kase Prusijos bendrove Stantien amp Becker ir Kursiu mariose ties Juodkrante Gintaro įlankoje 1921 m Lietuvoje susikure lietuviska gintaro gavybos bendrove taciau subankrutavo net nepradejusi darbu Antroji įmone pavadinimu Gintaras veike 1928 1929 m taciau iskasusi apie 2 t gintaro bankrutavo Valstybe įmoniu nereme Renkamojo gintaro pramonine reiksme didesne vakarineje Pabaltijo dalyje kur jo iskasama nedaug ir tik atsitiktinai aptikus suplauto gintaro lizdu Nuo seno cia vyravo gintaro rinkimas kaip pagrindinis gintaro zaliavu gavimo budas Gintaro panaudojimasGintara romenai naudojo farmacijoje gintaras naudotas kaip priemone nuo įvairiu ligu Zymus to meto gydytojas rase kad gintaras saugo zmogu nuo beprotystes sutrintas su medumi gydo ausu ligas geriamas su vandeniu gydo skrandzio ligas Taip pat manyta kad gintaras saugo nuo gerkles negalavimu ir net blogos akies burtu Ypac vertingais buvo laikomi gintaro gabalai su viduje įstrigusiais vabzdziais Finikieciai tokį gintaro gabala mainydavo į 120 kardu ir 60 durklu Uz mazyte gintarine statulele Nerono laikais buvo duodamas stiprus ir sveikas vergas Gintaro meninis apdirbimas atgime Renesanso epochoje ir ypac suklestejo XVIII XIX a Meno kuriniu yra islike labai mazai del gintaro trapumo XIV a gintaro meistru telkimosi centrai buvo Briuge ir Liubekas Veliau pradetos steigti gildijos Dancige Karaliauciuje ir kitur Tuo metu buvo israsti sudetingi gintaro apdirbimo metodai ismokta jį slifuoti juo inkrustuoti metala dramblio kaula emalį graviruoti skaptuoti pjaustyti Sukurta priemoniu paryskinti medziagos spalvai pabrezti jos specifiniam siltam spindesiui Gintaras pateko į pasauline prekyba Is pat pradziu buvo gaminami įvairus buitiniai niekuciai dirbineliai megdziojant Antikos stiliu o veliau pereita prie isimtinai labai menisku kuriniu tauriu vazu leksciu veidrodziu remu kvepalu buteliuku ir t t Gintaro dirbiniais buvo puosiami didiku rumai ir baznycios Kartais gintaras paprasciausiai budavo inkrustuojamas į kambario sienas Gintaras buvo labai populiari dovana diplomatiniu vizitu metu Taciau tuo metu negaminti jokie juvelyrikos dirbiniai Gintaras buvo laikomas dekoratyvines paskirties medziaga XIX a į gintaro pramone įsiskverbe technika ir smarkiai nusmukde jo meninį lygį Buvo pradeti gaminti vienodi smulkus gintariniai niekuciai dekoratyvines pypkes kandikliai sasagos sagos kryzeliai ir t t Is lydomo gintaro gaunama siek tiek ir Is pastarosios gaminama gintaro lakai grindu dazai ir kt SaltiniaiVladas Katinas Gintaras Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Gintaro susidarymas ir morfologija Palangos Gintaro Muziejus Nuoroda tikrinta 2021 03 13 Khare C P ed 2007 Pinus succinifera New York NY Springer p 1 1 doi 10 1007 978 0 387 70638 2 1200 ISBN 978 0 387 70638 2 Ritzkowski S 1997 K Ar Altersbestimmungen der bernsteinfuhrenden Sedimente des Samlandes Palaogen Bezirk Kaliningrad Metalla Bochum 66 19 23 Baltic Amber 5 000 Years of International Trade ThoughtCo Nuoroda tikrinta 2021 03 14 Weitschat W amp Wichard W 2002 Atlas of Plants and Animals in Baltic Amber Pfeil 256 pp Michael R Collings Gemlore An Introduction to Precious and Semi Precious Stones 2009 p 20 A new proposal concerning the botanical origin of Baltic amber Proceedings of the Royal Society B Biological Sciences 276 1672 3403 3412 2009 10 07 doi 10 1098 rspb 2009 0806 ISSN 0962 8452 PMC 2817186 PMID 19570786 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura PMC format link Arachnids in Bitterfeld amber A unique fauna of fossils from the heart of Europe or simply old friends Evolutionary Systematics 2 31 44 2018 03 26 doi 10 3897 evolsyst 2 22581 ISSN 2535 0730 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura unflagged free DOI link Amber Trade and the Environment in the Kaliningrad Oblast Archyvuota kopija 2012 07 06 is Wayback Machine projekto Gurukul ucc american edu Nuoroda tikrinta on 19 September 2012 Karaliauciaus gintaro kolekcijos pedsakai Archyvuota kopija 2006 09 27 is Wayback Machine projekto Amber in Latvia Amber in Latvian Etnography Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto The Economic History of Amber Archyvuota kopija 2011 07 20 is Wayback Machine projekto Amber in Latvia Amber in World s Ancient Aultures Archyvuota kopija 2010 08 22 is Wayback Machine projekto Vladas Katinas Baltijos gintaras 10 psl NuorodosAmber Golden Gem of Ages History of Baltic AmberLiteraturaVladas Katinas 1983 Baltijos gintaras Vilnius Mokslas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu