Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Siuniko karalystė arm Սյունիքի թագավորություն Siuniki t agavorut yun arba Siunikas arm Սյունիք Siunik feodalinė armėnų v
Siuniko karalystė
Siuniko karalystė (arm. Սյունիքի թագավորություն, Siuniki t'agavorut'yun) arba Siunikas (arm. Սյունիք, Siunik) – feodalinė armėnų valstybė, IX–XII a. egzistavusi Armėnijos kalnyno rytinėje dalyje, istoriniame Siuniko regione (dab. Pietų Armėnija ir vakarų Arcacho Respublika).
| Սյունիքի թագավորություն Siuniko karalystė | ||||
| Armėnijos karalystės dalis iki 1045 m. | ||||
| ||||
| Siunikas tarp kitų valstybių 1090 m. | ||||
| Sostinė | Kapanas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurtas | 987 m., 987 | |||
| - Panaikino Rusija | 1170 m. | |||
Ji apėmė ne visą Siuniko regioną, o jos politinis centras koncentravosi Kapano mieste, kuris buvo Bachko gavare. Dėl to ji dar yra vadinama Bachko karalyste arba Kapano karalyste.
Raida
Siunikas dar nuo paskutiniųjų mžių prieš mūsų erą buvo svarbus Armėnijos kalnyno politinis darinys, valdomas labai senos ir įtakingos vietos giminės, kurių dinastija yra vadinama (arm. Սյունի, Syuni), arba Sisakianais (arm. Սիսակյաններ, Sisakianner). IX a. ši giminė aktyviai dalyvavo Armėnijos karalystės kūrime ir pripažino šios karalių dinastijos - Bagratunių viešpatavimą bei siuzerenitetą.
Nepaisant to, kad įsijungė į didesnę valstybę, Siuni giminė ir toliau buvo vienvaldė šiame krašte. Čia ilgainiui reiškėsi feodalinis susiskaldymas: 909 m. mirus Siuniko kunigaikščiui Ašotui, teritorija padalinta į dvi dalis. Šiaurės vakarinę dalį gavo jo sūnus Smbatas, o 925 m. Bagratuniai perėmė šiauriausias jo teritorijas aplink Sevano ežerą - Gegarkuniką ir į tiesioginę centrinės valdžios priklausomybę. Pietinę dalį su centru Kapane paveldėjo kitas sūnus - Saakas.
Pastarojo sūnus suvienijo didžiąją dalį Siuniko ir 987 m. karūnavosi pirmuoju Siuniko karaliumi. Šis savivaliavimas nebuvo toleruojamas centrinės valdžios, ir Armėniją valdant pusė karalystės teritorijų šiaurėje buvo atimtos iš Siuniko, Siuni dinastijai paliekant valdyti tik pietrytinę dalį. Taip galutinai nusistovėjo jos teritorija, kuri apėmė pietinę senosios Siuniko provincijos pusę. Pietuose jos riba buvo Arakso upė, o rytuose – Akera, už kurios buvo Chačeno kunigaikštystė. Ji apėmė apie 5500 km², turėjo 43 pilis, 48 vienuolynus, 1008 kaimus ir vieną miestą.Kapano miestas buvo valstybės sostine.
Nors Siuniko valdovai ir toliau bendradarbiavo su Bagratidų Armėnija ir dalyvavo bendruose kariniuose žygiuose, karalystė tapo autonomiška. Valdant pirmiesiems valdovams buvo stabilizuotas valdymo aparatas, pradėtos statybos ir valstybė išgyveno savo klestėjimo laikotarpį. Tuo metu buvo pastatytas , tapęs dvasiniu visos karalystės centru, augo Kapano miestas, o armėnų raštija, menas ir literatūra išgyveno renesansą.
1045 m. viduramžių Armėnijos karalystė nustojo egzistuoti. Ją nusiaubė tiurkai Seldžiukai. Siunikas kartu su ir Chačeno kunigaikštyste buvo vienintelės Seldžiukų antpuolių mažai paliestos Armėnijos teritorijos. Nepaisant to, kultūrinis karalystės pakilimas baigėsi.
Situacija dar pablogėjo XII a. pradžioje, kuomet musulmonų tiurkų antpuoliai iš pietų tik sintensyvėjo. 1103 m. seldžiukai nusiaubė Kapaną, o vėliau – ir svarbiausias tvirtoves. Siunikas buvo nuolat puldinėjamas ir siaubiamas. XII a. II pusėje svarbiausiais priešais buvo seldžiukų įpėdiniai regione Eldegizidai, kurių valdovas sunaikino visas Siuniko karalystės tvirtoves.
Paskutinis Siuniko karalius 1170 m. pabėgo ir pasiprašė prieglobsčio paskutinėje armėnų valdomoje valstybėje – gretimame Chačene. Kuriam laikui valstybės tertorija buvo prijungta prie Eldegizidų valdų.
Valdovai
| Armėnijos istorija |
| Senovės Armėnija |
| Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
| Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
| Vaspurakano, , , Siuniko, Chačeno, , , valstybės |
| Seldžiukų imperija: |
| , Šadadidai, Saltukidai, , , , emyratai, |
| Gruzijos karalystė () |
| Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
| Osmanų imperija, Safavidų imperija |
| (Armėnų žudynės, ) |
| Rusijos imperija () |
| Armėnijos Demokratinė Respublika |
| (Armėnijos SSR) |
| Armėnijos Respublika |
- 987–998
- 998–1040
- 1040–1044
- 1044–1072
- 1072–1094
- 1094–1166
- 1166–1170
Taip pat skaitykite
- Siunikas
Nuorodos
- Сюникское царство // Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров. – 3-е изд. – М. : Советская энциклопедия, 1969–1978.
- Т. Акопян. Сюникское царство. – Ер., 1966. (арм.)
- Григорян Г. М. Очерки истории Сюника IX–XV вв. – Ер.: АН АрмССР, 1990.
- С. Т. Еремян. Армения накануне монгольского завоевания // Атлас Армянской ССР. – Ер.—М., 1961. – С. 102–106. (rusų k.)
- И. П. Петрушевский Очерки по истории феодальных отношений в Азербайджане и Армении в XVI – начале XIX вв. – Л., 1949. (rusų k.)
- А. Утмазян. Сюник в IX–XI вв. – Ер., 1957. (арм.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Siuniko karalystė, Kas yra Siuniko karalystė? Ką reiškia Siuniko karalystė?
Siuniko karalyste arm Սյունիքի թագավորություն Siuniki t agavorut yun arba Siunikas arm Սյունիք Siunik feodaline armenu valstybe IX XII a egzistavusi Armenijos kalnyno rytineje dalyje istoriniame Siuniko regione dab Pietu Armenija ir vakaru Arcacho Respublika Սյունիքի թագավորություն Siuniko karalysteArmenijos karalystes dalis iki 1045 m 987 1170 Location of SiunikasSiunikas tarp kitu valstybiu 1090 m Sostine KapanasValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Įkurtas 987 m 987 Panaikino Rusija 1170 m Ji apeme ne visa Siuniko regiona o jos politinis centras koncentravosi Kapano mieste kuris buvo Bachko gavare Del to ji dar yra vadinama Bachko karalyste arba Kapano karalyste RaidaSiuniko karalystes teritorijaTatevo vienuolynas Siunikas dar nuo paskutiniuju mziu pries musu era buvo svarbus Armenijos kalnyno politinis darinys valdomas labai senos ir įtakingos vietos gimines kuriu dinastija yra vadinama arm Սյունի Syuni arba Sisakianais arm Սիսակյաններ Sisakianner IX a si gimine aktyviai dalyvavo Armenijos karalystes kurime ir pripazino sios karaliu dinastijos Bagratuniu viespatavima bei siuzereniteta Nepaisant to kad įsijunge į didesne valstybe Siuni gimine ir toliau buvo vienvalde siame kraste Cia ilgainiui reiskesi feodalinis susiskaldymas 909 m mirus Siuniko kunigaiksciui Asotui teritorija padalinta į dvi dalis Siaures vakarine dalį gavo jo sunus Smbatas o 925 m Bagratuniai pereme siauriausias jo teritorijas aplink Sevano ezera Gegarkunika ir į tiesiogine centrines valdzios priklausomybe Pietine dalį su centru Kapane paveldejo kitas sunus Saakas Pastarojo sunus suvienijo didziaja dalį Siuniko ir 987 m karunavosi pirmuoju Siuniko karaliumi Sis savivaliavimas nebuvo toleruojamas centrines valdzios ir Armenija valdant puse karalystes teritoriju siaureje buvo atimtos is Siuniko Siuni dinastijai paliekant valdyti tik pietrytine dalį Taip galutinai nusistovejo jos teritorija kuri apeme pietine senosios Siuniko provincijos puse Pietuose jos riba buvo Arakso upe o rytuose Akera uz kurios buvo Chaceno kunigaikstyste Ji apeme apie 5500 km turejo 43 pilis 48 vienuolynus 1008 kaimus ir viena miesta Kapano miestas buvo valstybes sostine Nors Siuniko valdovai ir toliau bendradarbiavo su Bagratidu Armenija ir dalyvavo bendruose kariniuose zygiuose karalyste tapo autonomiska Valdant pirmiesiems valdovams buvo stabilizuotas valdymo aparatas pradetos statybos ir valstybe isgyveno savo klestejimo laikotarpį Tuo metu buvo pastatytas tapes dvasiniu visos karalystes centru augo Kapano miestas o armenu rastija menas ir literatura isgyveno renesansa 1045 m viduramziu Armenijos karalyste nustojo egzistuoti Ja nusiaube tiurkai Seldziukai Siunikas kartu su ir Chaceno kunigaikstyste buvo vieninteles Seldziuku antpuoliu mazai paliestos Armenijos teritorijos Nepaisant to kulturinis karalystes pakilimas baigesi Situacija dar pablogejo XII a pradzioje kuomet musulmonu tiurku antpuoliai is pietu tik sintensyvejo 1103 m seldziukai nusiaube Kapana o veliau ir svarbiausias tvirtoves Siunikas buvo nuolat puldinejamas ir siaubiamas XII a II puseje svarbiausiais priesais buvo seldziuku įpediniai regione Eldegizidai kuriu valdovas sunaikino visas Siuniko karalystes tvirtoves Paskutinis Siuniko karalius 1170 m pabego ir pasiprase prieglobscio paskutineje armenu valdomoje valstybeje gretimame Chacene Kuriam laikui valstybes tertorija buvo prijungta prie Eldegizidu valdu ValdovaiArmenijos istorijaSenoves ArmenijaOmejadu kalifatas Arminijos em Armenijos karalyste Bagratuniai Vaspurakano Siuniko Chaceno valstybesSeldziuku imperija Sadadidai Saltukidai emyratai Gruzijos karalyste Ilchanatas gt Kara Kojunlu gt Ak KojunluOsmanu imperija Safavidu imperija Armenu zudynes Rusijos imperija Armenijos Demokratine Respublika Armenijos SSR Armenijos Respublika987 998 998 1040 1040 1044 1044 1072 1072 1094 1094 1166 1166 1170Taip pat skaitykiteSiunikasNuorodosSyunikskoe carstvo Bolshaya sovetskaya enciklopediya v 30 t gl red A M Prohorov 3 e izd M Sovetskaya enciklopediya 1969 1978 T Akopyan Syunikskoe carstvo Er 1966 arm Grigoryan G M Ocherki istorii Syunika IX XV vv Er AN ArmSSR 1990 S T Eremyan Armeniya nakanune mongolskogo zavoevaniya Atlas Armyanskoj SSR Er M 1961 S 102 106 rusu k I P Petrushevskij Ocherki po istorii feodalnyh otnoshenij v Azerbajdzhane i Armenii v XVI nachale XIX vv L 1949 rusu k A Utmazyan Syunik v IX XI vv Er 1957 arm