Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie senovinę valstybę Apie viduramžių armėnų karalystę žiūrėkite straipsnį Armėnijos karalystė Bagratuni
Armėnijos karalystė
- Šis straipsnis – apie senovinę valstybę. Apie viduramžių armėnų karalystę, žiūrėkite straipsnį Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
Armėnijos karalystė – istorinė valstybė Azijoje su pertrūkiais gyvavusi 331 m. pr. m. e. – 428 metais. Jos pagrindinės teritorijos buvo dab. Armėnijos kalnyne (Senovės Armėnijos kultūriniame regione – dabartinės Armėnija, pietų Gruzija, rytų Turkija, šiaurės vakarų Iranas), tačiau didžiausios ekspansijos laiku I a. pr. m. e. Armėnijos imperija valdė ir dideles žemumas šiaurės Irake, Sirijoje, Azerbaidžane.
| 'Մեծ Հայք' Armėnijos Karalystė | |||||
| Romos klientė nuo 34 m. pr. m. e. Tarpais Partų ir Sasanidų klientė | |||||
| |||||
| |||||
| Armėnijos imperija didžiausio išsiplėtimo laikais 80 m. pr. m. e. | |||||
| Sostinė | Armaviras (331-210 m. pr. m. e.) (210–160 m. pr. m. e.) Artašatas (160–I a. pr. m. e.) (77-69 m. pr. m. e.) Vaharšapatas (120–330 m.) (335-428 m.) | ||||
| Valdymo forma | karalystė | ||||
| Dinastijos | |||||
| 331–190 m. pr. m. e. | Orontidai | ||||
| 189 m. pr. m. e.–1 m. | Artašesidai | ||||
| 52–428 m. | Aršakuniai | ||||
| Istorija | |||||
| - Įkūrimas | 331 m. pr. m. e. m. | ||||
| - Prijungimas prie Persijos | 428 m. | ||||
Didžiumą savo istorijos karalystė nebuvo suvereni valstybė, o pripažino vasalitetą galingesnėms monarchijoms: Seleukidų, Romos, Partų, Sasanidų imperijoms. 387 m. Karalystė buvo padalinta tarp Sasanidų ir Rytų Romos imperijos, ir monarchiją išlaikė Sasanidų teritorijoje, kol buvo galutinai inkorporuotą į pastarąją 428 m.
Kad atskirti nuo kitos panašiu metu egzistavusios armėnų valstybės (Mažoji Armėnija), ši valstybė dar vadinama Didžiaja Armėnija (arm. Մեծ Հայք, Mec Haik). Tačiau šis terminas nepainiotinas su nacionalistine Didžiosios Armėnijos idėja, išvystyta XX a.
Istorija
Orontidai (331–189 m. pr. m. e.)
Karalystės pirmtakė buvo de facto nepriklausoma Achemenidų imperijos Armėnijos satrapija, valdoma Orontidų dinastijos. 331 m. pr. m. e. satrapas , pasinaudodamas Aleksandro Makedoniečio invazija į Persiją, Gaugamelos mūšyje paskelbė nepriklausomybę. Tai laikoma Armėnijos karalystės įkūrimu.
Orontidams pavyko apsiginti nuo Aleksandro karvedžių ir išlaikyti savo dinastiją, tačiau karalystė buvo laikoma pavaldi Makedonijos imperijai. Po Aleksandro mirties ji perėjo Seleukidų įtakos sferon. Seleukidai laikė čia savo vietininkus, kurie rezidavo tiek Orontidų sostinėje Jervandašate, tiek provincijos mieste (Copko regione). Tai ilgainiui lėmė, kad Copkas (Sofena) atsiskyrė nuo Armėnijos kaip .
Artašesidai (189 m. pr. m. e. – 12 m.)
200 m. pr.m. e. Orontidų dinastijos valdžią Armėnijoje galutinai panaikino Seleukidų karalius Antiochas Didysis, savo strategu Armėnijoje paskyręs karvedį . Šis, 190 m. pr. m. e. pasinaudodamas Seleukidų karais su Roma, paskelbė nepriklausomybę. Kartu su juo nepriklausomybę paskelbė kitas strategas Sofenoje.
Artašeso pradėta dinastija vadinama Artašesidais. Jis įkūrė naują miestą Artašatą, kurį padarė savo karalystės sostine. Naujasis miestas sugebėjo tapti strateginiu tašku, per kurį kirtosi Helenistinio pasaulio keliai tarp Baktrijos, Graikijos, Indijos ir Juodosios jūros kultūrų. Naujoji karalystė ne tik konsolidavo valdžią pagrindiniame armėnų regione Airarate, bet ir išplėtė kontrolę į kitus regionus Armėnijos kalnyne.
Karalystė nuolat susidūrė su didesnių kaimynių – Romos ir Partų imperijos grėsme. Nepaisant to, ji sugebėjo išlaikyti savo pozicijas. Artašesidų atšaka kurį laiką netgi valdė Iberiją.
Didžiausios ekspansijos Armėnija pasiekė valdant Artašeso anūkui Tigranui. 83 m. pr. m. e. pasinaudodamas neramumais Seleukidų imperijoje, jis sugebėjo užbaigti jos egzistenciją Sirijoje. Iki 66 m. pr. m. e. Armėnijos karalystei priklausė beveik visas Kaukazas ir didelės teritorijos dabartinėje Sirijoje, Libane, Turkijoje, Irake, Irane. Tigranas sostinę perkėlė į naujai pastatytą ir strategiškai patogesnį . Labai trumpam Armėnija tapo viena iš didžiausių valstybių Romos imperijos rytuose.
66 m. pr. m. e. su Roma atnešė Armėnijai pralaimėjimą, o 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus ją dar kartą nukariavo. Tačiau Romos pilietiniame kare Markui Antonijui pralaimėjus, Armėnijos priklausomybė išlaikyta paverčiant ją buferine zona ir Romos kliente. Jos teritorijos stipriai apkarpytos. Visi tolimesni Artašesidai buvo pasodinami į sostą romėnų ir atstovaudavo Romos interesams. Tiesa, į šį procesą siekė kištis ir Partų imperija, remdama kitus pretendentus į sostą, ar netgi paimdama kontrolę, kas atsitiko 37–47 m. ir 51–58 m.
Aršakuniai (52–428 m.)
Vidinių neramumų ir nuolatinių įpėdinių kaitos laikais tuometinio Partų imperatoriaus brolis buvo panaudotas kaip svertas stiprinti Partų valdžią šalyje. Tiridato giminė buvo dalis Partų valdančiosios dinastijos Aršakidų, todėl jos atstovai vadinami Armėnijos aršakidais, ar Aršakuniais. 62 m. jis galutinai įsitvirtino soste, ir nors pripažino Armėniją kaip Romos klientę, Partų įtaka šalyje tik stiprėjo. Tai parodė įvykiai po Tiridato mirties, kuomet 110 m. Partų imperatorius savavališkai pasodino savo sūnėną į sostą.
Atsakomoji Romos reakcija buvo Trajano invazija į Armėniją 113 m., kurios metu karalystė buvo panaikinta ir paversta Armėnijos provincija. Tiesa, ši provincija egzistavo tik 4 m. iki Trajano mirties 117 m. 118 m. Adrianas atkūrė Armėnijos karalystę, atiduodamas ją valdyti Partų imperatoriui. Ir vėliau Romos ir Partų imperijos (nuo 224 m. – ją pakeitusios Sasanidų imperijos) konkurencija dėl Armėnijos tęsėsi. Tai labiausiai reiškėsi pretendentų į sostą žaidimuose.
IV a. pradžioje Armėnijos karalystė tapo pirmąja valstybe, priėmusia Krikščionybę. 387 m. karalystę pasidalino Rytų Romos imperija ir Sasanidai. Pastarojoje Aršakuniai išsaugojo savo dinastiją kaip Sasanidų klientai iki 428 m.
Administraciniai vienetai
Didžiąją dalį istorijos, ypač Aršakunių laikotarpyje, Armėnijos karalystės teritorija buvo gana pastovi ir ribojosi Armėnijos kalnynu. Ji buvo administruojama kaip 15 provincijų (nachangų ar ašcharų), kurios savo ruožtu buvo dalinamos į gavarus. Nachangų egzistencija buvo tokia ilga, kad jie tapo Armėnijos istoriniais regionais su savitomis kultūrinėmis ypatybėmis. Nachangai buvo šie:
- Aukštutinė Armėnija (Karenitida), 23860 km² ()
- Copkas (Sofena); 18890 km² ()
- Aghdznikas (Arzanena), 17532 km² ()
- Turuberanas (Tarontida), 25008 km² ()
- Kordžajakas (Korduena), 14707 km² ()
- Moghas (Moksoena), 2962 km² ()
- Persarmėnija (Sigriana), 11010 km² (Heras)
- Vaspurakanas (Basorepida), 40870 km² (Vanas)
- Sjunikas, 15237 km² ()
- Arcachas (Orchistena), 11528 km² (Šuša)
- Paitakaranas (Kaspiana), 21000 km² ()
- Utikas (Otena), 11315 km² ()
- Gugarkas (Gogarena), 16765 km² (Ardahanas)
- Taikas, 10179 km² ()
- Airaratas (Araksena), 40105 km² (Armaviras)
Armėnijos imperijos laikais be šių provincijų Armėnija administravo ar vasalitetą primetė ir šiems Artimųjų Rytų regionams: Kilikijai, Sirijai, , , , ;
Kultūra
| Senovės Armėnija |
| Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, , , , |
| Urartija |
| , Medija |
| Armėnijos satrapija: |
| Achemenidai > Seleukidai |
| Armėnijos karalystė: |
| Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai |
| , , Korduena |
| Romos imperija (Armėnija) |
| Bizantija / Sasanidai |
| Sasanidai (Marzpanatas) |
| Armėnijos istorija, Kurdistano istorija |
Armėnijos karalystė buvo reikšmingas armėnų tautos laikotarpis, kurio metu formavosi vieningas armėnų etnosas ir armėnų kultūra. Dar Orontidų laikais armėnai buvo stipriai paveikti helenizmo kultūros, kuri tik sustiprėjo Artašesidų laikotarpiu.
Karalystėje buvo išpažįstama pagoniška armėnų religija, į kurios panteoną įtraukti tiek vietiniai armėniški, tiek persiški, graikiški ar semitiški personažai. Svarbiausios dievybės buvo Aramazdas (tapatintas su Dzeusu), jo žmona Anahita, perkūnijos dievas ir kt. Aršakunių laikais Armėniją pasiekė Krikščionybę, kuri valstybine religija tapo IV a. pradžioje. Taip Armėnijos karalystė tapo pirmąja pasaulyje krikščioniška valstybe.
Karalystėje buvo naudojama armėnų kalba, nors kai kurios provincijos turėjo dideles kurdiškai, utiškai, kaspijiškai kalbančias populiacijas. Per visą laikotarpį išsikristalizavo klasikinė armėnų kalba, arba grabaras. Armėnų kalbai užrašyti buvo naudojamas aramėjų raštas ir graikų raštas, ir tik 405 m. sukūrė specifinį armėnų raštą.
Karalystės laikotarpiu buvo statomi nauji miestai, gynybinės tvirtovės, pagoniškos šventyklos, kurių palikimo išlikę labai nedaug. Bene žymiausias statinys išlikęs iš pagonybės laikotarpio yra Garni šventykla, pastatyta pagal graikiškų šventyklų modelį.
Šaltiniai
- „Near East Kingdoms“. historyfiles.co.uk. Nuoroda tikrinta 2021 m. vasario 6 d..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Armėnijos karalystė, Kas yra Armėnijos karalystė? Ką reiškia Armėnijos karalystė?
Sis straipsnis apie senovine valstybe Apie viduramziu armenu karalyste ziurekite straipsnį Armenijos karalyste Bagratuniai Armenijos karalyste istorine valstybe Azijoje su pertrukiais gyvavusi 331 m pr m e 428 metais Jos pagrindines teritorijos buvo dab Armenijos kalnyne Senoves Armenijos kulturiniame regione dabartines Armenija pietu Gruzija rytu Turkija siaures vakaru Iranas taciau didziausios ekspansijos laiku I a pr m e Armenijos imperija valde ir dideles zemumas siaures Irake Sirijoje Azerbaidzane Մեծ Հայք Armenijos KaralysteRomos kliente nuo 34 m pr m e Tarpais Partu ir Sasanidu kliente 331 m pr m e 428 Veliava HerbasLocation of Armenijos KaralysteArmenijos imperija didziausio issipletimo laikais 80 m pr m e Sostine Armaviras 331 210 m pr m e 210 160 m pr m e Artasatas 160 I a pr m e 77 69 m pr m e Vaharsapatas 120 330 m 335 428 m Valdymo forma karalysteDinastijos 331 190 m pr m e Orontidai 189 m pr m e 1 m Artasesidai 52 428 m ArsakuniaiIstorija Įkurimas 331 m pr m e m Prijungimas prie Persijos 428 m Didziuma savo istorijos karalyste nebuvo suvereni valstybe o pripazino vasaliteta galingesnems monarchijoms Seleukidu Romos Partu Sasanidu imperijoms 387 m Karalyste buvo padalinta tarp Sasanidu ir Rytu Romos imperijos ir monarchija islaike Sasanidu teritorijoje kol buvo galutinai inkorporuota į pastaraja 428 m Kad atskirti nuo kitos panasiu metu egzistavusios armenu valstybes Mazoji Armenija si valstybe dar vadinama Didziaja Armenija arm Մեծ Հայք Mec Haik Taciau sis terminas nepainiotinas su nacionalistine Didziosios Armenijos ideja isvystyta XX a IstorijaOrontidai 331 189 m pr m e Orontidu Armenija apie 250 m pr m e Karalystes pirmtake buvo de facto nepriklausoma Achemenidu imperijos Armenijos satrapija valdoma Orontidu dinastijos 331 m pr m e satrapas pasinaudodamas Aleksandro Makedoniecio invazija į Persija Gaugamelos musyje paskelbe nepriklausomybe Tai laikoma Armenijos karalystes įkurimu Orontidams pavyko apsiginti nuo Aleksandro karvedziu ir islaikyti savo dinastija taciau karalyste buvo laikoma pavaldi Makedonijos imperijai Po Aleksandro mirties ji perejo Seleukidu įtakos sferon Seleukidai laike cia savo vietininkus kurie rezidavo tiek Orontidu sostineje Jervandasate tiek provincijos mieste Copko regione Tai ilgainiui leme kad Copkas Sofena atsiskyre nuo Armenijos kaip Artasesidai 189 m pr m e 12 m 200 m pr m e Orontidu dinastijos valdzia Armenijoje galutinai panaikino Seleukidu karalius Antiochas Didysis savo strategu Armenijoje paskyres karvedį Sis 190 m pr m e pasinaudodamas Seleukidu karais su Roma paskelbe nepriklausomybe Kartu su juo nepriklausomybe paskelbe kitas strategas Sofenoje Artaseso pradeta dinastija vadinama Artasesidais Jis įkure nauja miesta Artasata kurį padare savo karalystes sostine Naujasis miestas sugebejo tapti strateginiu tasku per kurį kirtosi Helenistinio pasaulio keliai tarp Baktrijos Graikijos Indijos ir Juodosios juros kulturu Naujoji karalyste ne tik konsolidavo valdzia pagrindiniame armenu regione Airarate bet ir isplete kontrole į kitus regionus Armenijos kalnyne Karalyste nuolat susidure su didesniu kaimyniu Romos ir Partu imperijos gresme Nepaisant to ji sugebejo islaikyti savo pozicijas Artasesidu atsaka kurį laika netgi valde Iberija Didziausios ekspansijos Armenija pasieke valdant Artaseso anukui Tigranui 83 m pr m e pasinaudodamas neramumais Seleukidu imperijoje jis sugebejo uzbaigti jos egzistencija Sirijoje Iki 66 m pr m e Armenijos karalystei priklause beveik visas Kaukazas ir dideles teritorijos dabartineje Sirijoje Libane Turkijoje Irake Irane Tigranas sostine perkele į naujai pastatyta ir strategiskai patogesnį Labai trumpam Armenija tapo viena is didziausiu valstybiu Romos imperijos rytuose 66 m pr m e su Roma atnese Armenijai pralaimejima o 34 m pr m e Markas Antonijus ja dar karta nukariavo Taciau Romos pilietiniame kare Markui Antonijui pralaimejus Armenijos priklausomybe islaikyta paverciant ja buferine zona ir Romos kliente Jos teritorijos stipriai apkarpytos Visi tolimesni Artasesidai buvo pasodinami į sosta romenu ir atstovaudavo Romos interesams Tiesa į sį procesa sieke kistis ir Partu imperija remdama kitus pretendentus į sosta ar netgi paimdama kontrole kas atsitiko 37 47 m ir 51 58 m Arsakuniai 52 428 m Arsakuniu Armenijos teritorija Vidiniu neramumu ir nuolatiniu įpediniu kaitos laikais tuometinio Partu imperatoriaus brolis buvo panaudotas kaip svertas stiprinti Partu valdzia salyje Tiridato gimine buvo dalis Partu valdanciosios dinastijos Arsakidu todel jos atstovai vadinami Armenijos arsakidais ar Arsakuniais 62 m jis galutinai įsitvirtino soste ir nors pripazino Armenija kaip Romos kliente Partu įtaka salyje tik stiprejo Tai parode įvykiai po Tiridato mirties kuomet 110 m Partu imperatorius savavaliskai pasodino savo sunena į sosta Atsakomoji Romos reakcija buvo Trajano invazija į Armenija 113 m kurios metu karalyste buvo panaikinta ir paversta Armenijos provincija Tiesa si provincija egzistavo tik 4 m iki Trajano mirties 117 m 118 m Adrianas atkure Armenijos karalyste atiduodamas ja valdyti Partu imperatoriui Ir veliau Romos ir Partu imperijos nuo 224 m ja pakeitusios Sasanidu imperijos konkurencija del Armenijos tesesi Tai labiausiai reiskesi pretendentu į sosta zaidimuose IV a pradzioje Armenijos karalyste tapo pirmaja valstybe priemusia Krikscionybe 387 m karalyste pasidalino Rytu Romos imperija ir Sasanidai Pastarojoje Arsakuniai issaugojo savo dinastija kaip Sasanidu klientai iki 428 m Administraciniai vienetaiNachangai Didziaja dalį istorijos ypac Arsakuniu laikotarpyje Armenijos karalystes teritorija buvo gana pastovi ir ribojosi Armenijos kalnynu Ji buvo administruojama kaip 15 provinciju nachangu ar ascharu kurios savo ruoztu buvo dalinamos į gavarus Nachangu egzistencija buvo tokia ilga kad jie tapo Armenijos istoriniais regionais su savitomis kulturinemis ypatybemis Nachangai buvo sie Aukstutine Armenija Karenitida 23860 km Copkas Sofena 18890 km Aghdznikas Arzanena 17532 km Turuberanas Tarontida 25008 km Kordzajakas Korduena 14707 km Moghas Moksoena 2962 km Persarmenija Sigriana 11010 km Heras Vaspurakanas Basorepida 40870 km Vanas Sjunikas 15237 km Arcachas Orchistena 11528 km Susa Paitakaranas Kaspiana 21000 km Utikas Otena 11315 km Gugarkas Gogarena 16765 km Ardahanas Taikas 10179 km Airaratas Araksena 40105 km Armaviras Armenijos imperijos laikais be siu provinciju Armenija administravo ar vasaliteta primete ir siems Artimuju Rytu regionams Kilikijai Sirijai KulturaSenoves ArmenijaNairiai Hajasa Azi Isuva Urartija MedijaArmenijos satrapija Achemenidai gt SeleukidaiArmenijos karalyste Orontidai gt Artasesidai gt Arsakuniai KorduenaRomos imperija Armenija Bizantija SasanidaiSasanidai Marzpanatas Armenijos istorija Kurdistano istorija Armenijos karalyste buvo reiksmingas armenu tautos laikotarpis kurio metu formavosi vieningas armenu etnosas ir armenu kultura Dar Orontidu laikais armenai buvo stipriai paveikti helenizmo kulturos kuri tik sustiprejo Artasesidu laikotarpiu Garni sventykla Karalysteje buvo ispazįstama pagoniska armenu religija į kurios panteona įtraukti tiek vietiniai armeniski tiek persiski graikiski ar semitiski personazai Svarbiausios dievybes buvo Aramazdas tapatintas su Dzeusu jo zmona Anahita perkunijos dievas ir kt Arsakuniu laikais Armenija pasieke Krikscionybe kuri valstybine religija tapo IV a pradzioje Taip Armenijos karalyste tapo pirmaja pasaulyje krikscioniska valstybe Karalysteje buvo naudojama armenu kalba nors kai kurios provincijos turejo dideles kurdiskai utiskai kaspijiskai kalbancias populiacijas Per visa laikotarpį issikristalizavo klasikine armenu kalba arba grabaras Armenu kalbai uzrasyti buvo naudojamas arameju rastas ir graiku rastas ir tik 405 m sukure specifinį armenu rasta Karalystes laikotarpiu buvo statomi nauji miestai gynybines tvirtoves pagoniskos sventyklos kuriu palikimo islike labai nedaug Bene zymiausias statinys islikes is pagonybes laikotarpio yra Garni sventykla pastatyta pagal graikisku sventyklu modelį Saltiniai Near East Kingdoms historyfiles co uk Nuoroda tikrinta 2021 m vasario 6 d