Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vaspurakanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vaspurakanas (arm. Վասպուրական, Vaspurakan), dar žinomas kaip Basorepida – istorinis Senovės Armėnijos regionas, esantis dab. Turkijos rytuose ir Irano šiaurės rytuose.
| Senovės Armėnijos regionas Vaspurakanas Վասպուրական | |
|---|---|
| Šalis | rytų Turkija, šiaurės rytų Iranas |
| Tautos | armėnai > kurdai |
| Valstybės | Vaspurakano karalystė |
| Miestai | Vanas, , Chojus |
| Vėlesnis pav. | Vanas (regionas) |
Geografija
Vaspurakanas apėmė teritorijas, kur dabar yra rytinė Turkija () ir šiaurės vakarų Iranas (šiaurinė Vakarų Azerbaidžano provincijos dalis). Jis užėmė juostą tarp Vano ežero vakaruose, Urmijos ežero pietuose ir Arakso upės šiaurėje.
Araksas skyrė nuo Airarato, Gugarko ir Arcacho provincijų, Vano ežeras – nuo Turuberano. Pietuose buvo Korčaikas, Persarmėnija ir Medija, rytuose – Paitakaranas.
Istorija
Senovė
Senovėje Vaspurakano regionas buvo Urartų karalystės centras, taigi, senieji žinomi jo gyventojai buvo huritai. Dabartinio Vano vietoje stovėjo Urartų sostinė . VI a. pr. m. e. jis atiteko Medijos karalystei, vėliau čia valdė Achemenidai, o nuo III a. pr. m. e. – .
Apie 170 m. pr. m. e. Armėnijos karalystės valdovas prisijungė Vaspurakaną prie savo valstybės ir pavertė jį savo provincija. Krašte prasidėjo sparti armėnizacija, kurios metu senieji gyventojai huritai asimiliavosi. Iranėnų medų palikuonys, čia vadinami marais, išliko iki viduramžių.
Armėnijos karalystėje Vaspurakanas buvo administruojamas kaip atskira provincija (ašharas) ir buvo dalinamas į 36 gavarus: Rštunikas (Ռշտունիք), Tospas (Տոսպ), Bogunikas (Բոգունիք), Arčišakovitas (Արճիշակովիտ), Kuganovitas (Կուղանովիտ), Agiovitas, Garni (Գառնի), Arberani (Առբերանի), Bužunikas (Բուժունիք), Arnojotnas (Առնոյոտն), Andzevacikas (Անձևացիք), Trpatunikas (Տրպատունիք), Ervandunikas (Երվանդունիք), Marducaikas (Մարդաստան), Artazas (Արտազ), Akė (Ակէ), Didysis Agbakas (Աղբակ Մեծ), Andzachadzoras (Անձախի ձոր), Tornavanas (Թոռնաւան), Čuašrotas (Ճուաշ-ռոտ), Krčunikas (Կրճունիք), Mecnunikas (Մեծնունիք), Palunikas (Պալունիք), Gukankas (Գուկանք), Agandrotas (Աղանդ-ռոտ), Parspatunikas (Պարսպատունիք), Artašisenas (Արտաշիսեան), Bakranas (Բաքան), Gabitean (Գաբեթեան), Gazrikeanas (Գազրիկան), Taigreanas (Տայգրեան), Varažnunikas (Վարաժնունիք), Gogtnas (Գողթն), Nachdžavanas (Նախճաւան). Tuo metu provincijos plotas siekė 40870 km².
387 m. Vaspurakanas kartu su Armėnijos karalyste perėjo Sasanidų imperijai. Rytinė provincijos dalis prijungta tiesiogiai prie Sasanidų Persijos.
Viduramžiai
VIII a. Vaspurakaną nusiaubė Arabų Kalifatas, tačiau netrukus čia įsigalėjo armėniška dinastija . 885 m. ją prisijungė Bagratunių karalystė. 908 m. Ardzruniai tapo nepriklausomi nuo Armėnijos ir įkūrė nepriklausomą armėnišką Vaspurakano karalystę. Tai buvo didžiausias regiono suklestėjimo laikas, kuomet šalyje dygo krikščioniški vienuolynai ir bažnyčios, buvo kuriamas turtingas paveldas. Dauguma krašte išlikusio armėniško paveldo yra iš šio laikotarpio. Tarp žymiausių paminklų yra
1021 m. dėl nuolatinės grėsmės iš rytų, Vaspurakano karalius karalystę atidavė Bizantijai, kuri čia įkūrė . Tačiau Bizantijai nepavyko regiono apginti ir jį užėmė Seldžiukai. Byrant Seldžiukų sultonatui, 1071 m. regionas buvo valdomas Rumo sultonato. XIII a. pradžioje Aukštutinę Armėniją į armėnų kultūrinę sferą vėl įtraukė , tačiau 1242 m. jį nukariavo Mongolų imperija.
Naujieji laikai
XIV a. Vaspurakaną valdė Kara Kojunlu karalystė, o vėliau – Timūridai. 1502 m. Vaspurakaną užėmė Safavidų Persija. 1533 m. kraštą užkariavo Osmanų imperija ir administravo kaip . Vyko sparti krašto kurdizacija – čia kėlėsi musulmonai kurdai. Jie regioną pradėjo vadinti didžiausio miesto Vano vardu. Nepaisant musulmonų priespaudos, regione išliko didelė armėnų populiacija. Tiesa, tikslūs demografiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo šaltinių, todėl vis dar kelia daug klausimų.
Armėnai krašte praktiškai išnaikinti XX a. pradžioje, Armėnų genocido laikais. Vano mieste 1915 m. armėnai vykdė aršų pasipriešinimą, kuris žinomas kaip . Vien mieste išžudyti ne mažiau kaip 55,000 armėnų. Ištuštėjusiame regione armėnus pakeitė daugiausia etniniai turkai ir kurdai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaspurakanas, Kas yra Vaspurakanas? Ką reiškia Vaspurakanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vaspurakanas arm Վասպուրական Vaspurakan dar zinomas kaip Basorepida istorinis Senoves Armenijos regionas esantis dab Turkijos rytuose ir Irano siaures rytuose Senoves Armenijos regionas Vaspurakanas ՎասպուրականSalis rytu Turkija siaures rytu IranasTautos armenai gt kurdaiValstybes Vaspurakano karalysteMiestai Vanas ChojusVelesnis pav Vanas regionas GeografijaVaspurakanas apeme teritorijas kur dabar yra rytine Turkija ir siaures vakaru Iranas siaurine Vakaru Azerbaidzano provincijos dalis Jis uzeme juosta tarp Vano ezero vakaruose Urmijos ezero pietuose ir Arakso upes siaureje Araksas skyre nuo Airarato Gugarko ir Arcacho provinciju Vano ezeras nuo Turuberano Pietuose buvo Korcaikas Persarmenija ir Medija rytuose Paitakaranas IstorijaSenove Senoveje Vaspurakano regionas buvo Urartu karalystes centras taigi senieji zinomi jo gyventojai buvo huritai Dabartinio Vano vietoje stovejo Urartu sostine VI a pr m e jis atiteko Medijos karalystei veliau cia valde Achemenidai o nuo III a pr m e Apie 170 m pr m e Armenijos karalystes valdovas prisijunge Vaspurakana prie savo valstybes ir paverte jį savo provincija Kraste prasidejo sparti armenizacija kurios metu senieji gyventojai huritai asimiliavosi Iranenu medu palikuonys cia vadinami marais isliko iki viduramziu Armenijos karalysteje Vaspurakanas buvo administruojamas kaip atskira provincija asharas ir buvo dalinamas į 36 gavarus Rstunikas Ռշտունիք Tospas Տոսպ Bogunikas Բոգունիք Arcisakovitas Արճիշակովիտ Kuganovitas Կուղանովիտ Agiovitas Garni Գառնի Arberani Առբերանի Buzunikas Բուժունիք Arnojotnas Առնոյոտն Andzevacikas Անձևացիք Trpatunikas Տրպատունիք Ervandunikas Երվանդունիք Marducaikas Մարդաստան Artazas Արտազ Ake Ակէ Didysis Agbakas Աղբակ Մեծ Andzachadzoras Անձախի ձոր Tornavanas Թոռնաւան Cuasrotas Ճուաշ ռոտ Krcunikas Կրճունիք Mecnunikas Մեծնունիք Palunikas Պալունիք Gukankas Գուկանք Agandrotas Աղանդ ռոտ Parspatunikas Պարսպատունիք Artasisenas Արտաշիսեան Bakranas Բաքան Gabitean Գաբեթեան Gazrikeanas Գազրիկան Taigreanas Տայգրեան Varaznunikas Վարաժնունիք Gogtnas Գողթն Nachdzavanas Նախճաւան Tuo metu provincijos plotas sieke 40870 km 387 m Vaspurakanas kartu su Armenijos karalyste perejo Sasanidu imperijai Rytine provincijos dalis prijungta tiesiogiai prie Sasanidu Persijos Viduramziai Vaspurakano karalyste VIII a Vaspurakana nusiaube Arabu Kalifatas taciau netrukus cia įsigalejo armeniska dinastija 885 m ja prisijunge Bagratuniu karalyste 908 m Ardzruniai tapo nepriklausomi nuo Armenijos ir įkure nepriklausoma armeniska Vaspurakano karalyste Tai buvo didziausias regiono suklestejimo laikas kuomet salyje dygo krikscioniski vienuolynai ir baznycios buvo kuriamas turtingas paveldas Dauguma kraste islikusio armenisko paveldo yra is sio laikotarpio Tarp zymiausiu paminklu yra 1021 m del nuolatines gresmes is rytu Vaspurakano karalius karalyste atidave Bizantijai kuri cia įkure Taciau Bizantijai nepavyko regiono apginti ir jį uzeme Seldziukai Byrant Seldziuku sultonatui 1071 m regionas buvo valdomas Rumo sultonato XIII a pradzioje Aukstutine Armenija į armenu kulturine sfera vel įtrauke taciau 1242 m jį nukariavo Mongolu imperija Naujieji laikai XIV a Vaspurakana valde Kara Kojunlu karalyste o veliau Timuridai 1502 m Vaspurakana uzeme Safavidu Persija 1533 m krasta uzkariavo Osmanu imperija ir administravo kaip Vyko sparti krasto kurdizacija cia kelesi musulmonai kurdai Jie regiona pradejo vadinti didziausio miesto Vano vardu Nepaisant musulmonu priespaudos regione isliko didele armenu populiacija Tiesa tikslus demografiniai duomenys labai skiriasi priklausomai nuo saltiniu todel vis dar kelia daug klausimu Armenai kraste praktiskai isnaikinti XX a pradzioje Armenu genocido laikais Vano mieste 1915 m armenai vykde arsu pasipriesinima kuris zinomas kaip Vien mieste iszudyti ne maziau kaip 55 000 armenu Istustejusiame regione armenus pakeite daugiausia etniniai turkai ir kurdai