Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Benediktinai oficialiai Šv Benedikto ordinas lot Ordo Sancti Benedicti OSB seniausias katalikų vienuolių ordinas kurį 52
Benediktinai
Benediktinai, oficialiai Šv. Benedikto ordinas (lot. Ordo Sancti Benedicti, OSB) – seniausias katalikų vienuolių ordinas, kurį 529 m. pradžioje įkūrė šv. Benediktas. Dėl savo religinio abito jie dar kartais vadinami ir tamsiaisiais vienuoliais.
| Benediktinai | |
|---|---|
| Santrumpa | OSB |
| Įsteigta | 529 m. |
| Įkūrėjas | Šv. Benediktas Nursijietis |
| Narių | 6 802 (3 419 kunigų) |
| Lietuvoje nuo | XV a. |
Nors benediktinai save ir laiko ordinu, jie nėra pavaldūs vienai hierarchijai ir yra išsiskirstę į autonominių vienuolynų grupes. Ordiną tarptautiniu mastu atstovauja Benediktinų konfederacija – 1893 m. įkurta organizacija, skirta atstovauti Ordino bendrus interesus. Benediktinai neturi aukščiausiojo vadovo ar motininės būstinės, pasižyminčios universaliomis galiomis kitų vienuolynų atžvilgiu, tačiau renka vyresnįjį abatą, kuris benediktinus atstovauja Vatikane bei visame pasaulyje. Pirmasis vienuolynas įkurtas Italijoje, į LDK benediktinai atvyko XV a. pr.
Priešistorė
Subiaco vienuolynas Italijoje, kurį apie 529 m. įkūrė šv. Benediktas Nursijietis, buvo pirmasis jo įsteigtas vienuolynas. Vėliau šv. Benediktas įkūrė ir Montekasino abatiją. Įrodymų, jog jis kartu siekė įkurti ir patį Benediktinų ordiną nėra. Kuomet Montekasino apie 580 m. užpuolė langobardai, vienuoliai pabėgo į Romą, o tai lėmė spartesnį benediktinų mokymo plitimą svetur.
Šv. Benedikto regulos kopijos išlikusios iki šių dienų, ją itin palankiai įvertino pontifikas Grigalius I. Vėlesniais laikais ši regula rasta kai kuriuose pietiniuose Galijos vienuolynuose drauge su kitomis abatams reikalingomis regulomis. Pasak frankų istoriko ir vyskupo šv. Grigaliaus Turiečio, XVI a. Ainajaus abatijoje vienuoliai paisė „Bazilijaus, Kasijono ir kitų tėvų regulų, jas imdami ir naudodami, kuomet jiems atrodė tinkama atsižvelgiant į laiko bei vietos aplinkybes“ ir abejojo, kad panašiai buvo elgtasi ir šv. Benedikto regula, kuomet ši juos pasiekusi. Galijoje bei Šveicarijoje šv. Benedikto regula ilgainiui pakeitė airių misionieriaus šv. Kolumbano įvestą Keltų regulą, o dar vėliau ir kitas ankstyvąsias regulas.
IX a. Benediktino ordino vienuolių gyvenimo būdas paplito po visą Vakarų Europą, išskyrus Škotiją, Velsą bei Airiją, kur dar kurį laiką vyravo savos vienuolystės tradicijos. Daugiausiai šv. Benedikto Anijaniečio dėka, benediktinų pasirinkta regula tapo pagrindiniu pasirinkimu Frankų imperijoje.
IX–XII a. suklestėjo vienuolynų skriptoriumai: kiekvienas vienuolynas turėjo savo patalpas religiniams raštams perrašinėti. Dauguma vienuolių, kurie gebėjo tapti įgudusiais skriptoriais, pretenduodavo į skriptoriumo vadovus, likę užsiimdavo vien šiuo darbu, nes viduramžių vienuoliams ši veikla užimdavo po 6 valandas per dieną, o tai anuomet sudarė didžiąją dalį numatyto darbo laiko.
Viduramžiais vienuolynus dažnai įkurdavo kilmingieji. Pavyzdžiui, Kliuni abatiją 910 m. įkūrė Akvitanijos kunigaikštis Viljamas I. Ši abatija garsėjo griežtu šv. Benedikto regulos laikymųsi, o Kliuni abatui buvo pavaldūs visi priorai, einantys pareigas abatijos dukteriniuose vienuolynuose.
Viena ankstyviausių benediktinus palietusių reformų įvyko 980 m., kuomet šv. Romualdo iniciatyva buvo įkurtas kamendulių katalikų vienuolių ordinas. 1098 m. sekė kitas atskilimas – nuo benediktinų atsiskyrė cistersai dar neretai vadinami „baltaisiais vienuoliais“.
Paplitimas
Anglija
Anglijos Benediktinų kongregacija yra seniausia iš devyniolikos Benediktinų kongregacijų. Vilfrido iš Jorko, šv. Benedikto bei šv. Dunstano dėka Benedikto regula šioje šalyje sparčiai plito, ypač šiauriniuose vienuolynuose, kuriuos įkūrė keltų misionieriai iš Ijonos. Daugelis Anglijos vyskupijų buvo įkurtos bei valdomos benediktinų, o ne mažiau nei devynioms senosioms katedroms patarnavo būtent šio ordino vienuoliai. Vienuolynai kartu veikė ir kaip ligoninės bei prieglobsčio centrai sergantiesiems bei skurstantiesiems. Vienuoliai studijavo augalų ir mineralų gydomąsias savybes, siekdami palengvinti sergančiųjų kančias.
XVI a. Anglijos Reformacijos metu visi vienuolynai buvo panaikinti, jų žemes konfiskavo monarchas, o patys vienuoliai buvo priversti pasitraukti į žemyninę Europą. XIX a. jiems buvo leisti sugrįžti į Angliją.
Prancūzija
Vienuolynai buvo vienos pagrindinių Romos Katalikų Bažnyčios institucijų, kurias nušlavė Prancūzijos Revoliucija. Tačiau XIX a. Burbonų restauracijos metu vienuolynams leista vėl atnaujinti savo veiklą šalyje. Vis dėlto XIX a. pab. Trečiojoje Prancūzijos Respublikoje buvo išleisti nauji įstatymai, draudžiantys religinį mokymą, siekiant, jog šalyje įsigalėtų pasaulietinės mokyklos. 1880–1882 m. Benediktinai gyveno tremtyje.
Vokietija
Manoma, jog Švarcvalde esanti Šv. Blasiaus abatija įkurta X a. Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1070–1073 m. laikotarpyje Šv. Blasiaus abatija palaikė glaudžius ryšius su Frutuarijos abatija Italijoje ir pasekė pastarosios pavyzdžiu vykdant bažnytines reformas. Šventosios Romos imperijos imperatorė Agnesa buvo Frutuarijos mecenatė ir pati paisė šios abatijos tradicijų. Benediktinų reformacijos keliu pasuko ir kiti vienuolynai, kurie neretai būdavo Šv. Blasiaus abatijos priorijomis: Mūrio abatija (1082 m.), Oksenhauzeno abatija (1093 m.), Giotvaigo abatija (1094 m.), Reino abatija (iki 1123 m.), Priumo abatija (1132 m.). Šie pokyčiai darė įtaką ir Alpirsbaho (1099 m.), Etenhaimo (1124 m.) ir Zalcburgo (apie 1125 m.) abatijoms bei Vaitenau (apie 1100 m.), Biurgelio (iki 1130 m.), Sitzenkirchės (apie 1130 m.) priorijoms.
Išnašos
- lston, Cyprian (1907). „Benedictine Order [Benediktinų ordinas]“ (anglų k.). In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 2. New York: Robert Appleton Company.
- „Lex Propria Confoederationis Benedictinae [Benediktinų Konfederacijos įstatymas]“ (PDF). www.osb.org (lotynų k.). Šv. Benedikto Ordinas. 2008. Nuoroda tikrinta 2021 m. spalio 9 d.
- Oliver OSB, Richard . „A Brief History of the Benedictine Order [Trumpa Benediktinų ordino istorija]“(anglų k.). OSB.org
- Huddleston, Gilbert Roger (1912). „Scriptorium [Skriptoriumas]“ (anglų k.). In Herbermann, Charles (ed.). Catholic Encyclopedia. Vol. 13. New York: Robert Appleton Company.
- Butler, Edward Cuthbert (1911). „Camaldulians [Kamanduliai]“ (anglų k.). In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 5 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 79–80.
- Butler, Edward Cuthbert (1911). „Cistercians [Cistersai]“ (anglų k.). In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 6 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 393–395.
- Cross, F. L.; Livingstone, E. A., eds. (1997). The Oxford Dictionary of the Christian Church (3rd ed.). Oxford University Press, USA. p. 514
- Dom Bruno Hicks OSB (2009). „The Benedictines [Benediktinai]“. Suarchyvuotas originalas 2017-11-05. Nuoroda tikrinta 2015-02-15.
- Chadwick, Owen (1998). A History of the Popes, 1830-1914. Clarendon Press. pp. 495–. ISBN 978-0-19-826922-9.
- Wootton and Fishbourne. Ryde.shalfleet.net (4 August 2013). Nuoroda tikrinta on 7 September 2013.
- Robinson, I. S. (2003). „Henry IV of Germany 1056-1106 [Vokietijos Henrikas IV-asis (1056–1106 m.)“ Cambridge University Press, 126 p. ISBN 9780521545907
Nuorodos
- Benedektinai Lietuvoje 1843 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benediktinai, Kas yra Benediktinai? Ką reiškia Benediktinai?
Benediktinai oficialiai Sv Benedikto ordinas lot Ordo Sancti Benedicti OSB seniausias kataliku vienuoliu ordinas kurį 529 m pradzioje įkure sv Benediktas Del savo religinio abito jie dar kartais vadinami ir tamsiaisiais vienuoliais BenediktinaiSantrumpa OSBĮsteigta 529 m Įkurejas Sv Benediktas NursijietisNariu 6 802 3 419 kunigu Lietuvoje nuo XV a Nors benediktinai save ir laiko ordinu jie nera pavaldus vienai hierarchijai ir yra issiskirste į autonominiu vienuolynu grupes Ordina tarptautiniu mastu atstovauja Benediktinu konfederacija 1893 m įkurta organizacija skirta atstovauti Ordino bendrus interesus Benediktinai neturi auksciausiojo vadovo ar motinines bustines pasizymincios universaliomis galiomis kitu vienuolynu atzvilgiu taciau renka vyresnįjį abata kuris benediktinus atstovauja Vatikane bei visame pasaulyje Pirmasis vienuolynas įkurtas Italijoje į LDK benediktinai atvyko XV a pr PriesistorePagrindinis straipsnis Sv Benediktas Nursijietis Sv Benediktas Nursijietis apie 480 543 m vaizduojamas Sv Morkaus bazilikos freskoje Florencijoje Italijoje Subiaco vienuolynas Italijoje kurį apie 529 m įkure sv Benediktas Nursijietis buvo pirmasis jo įsteigtas vienuolynas Veliau sv Benediktas įkure ir Montekasino abatija Įrodymu jog jis kartu sieke įkurti ir patį Benediktinu ordina nera Kuomet Montekasino apie 580 m uzpuole langobardai vienuoliai pabego į Roma o tai leme spartesnį benediktinu mokymo plitima svetur Sv Benedikto regulos kopijos islikusios iki siu dienu ja itin palankiai įvertino pontifikas Grigalius I Velesniais laikais si regula rasta kai kuriuose pietiniuose Galijos vienuolynuose drauge su kitomis abatams reikalingomis regulomis Pasak franku istoriko ir vyskupo sv Grigaliaus Turiecio XVI a Ainajaus abatijoje vienuoliai paise Bazilijaus Kasijono ir kitu tevu regulu jas imdami ir naudodami kuomet jiems atrode tinkama atsizvelgiant į laiko bei vietos aplinkybes ir abejojo kad panasiai buvo elgtasi ir sv Benedikto regula kuomet si juos pasiekusi Galijoje bei Sveicarijoje sv Benedikto regula ilgainiui pakeite airiu misionieriaus sv Kolumbano įvesta Keltu regula o dar veliau ir kitas ankstyvasias regulas IX a Benediktino ordino vienuoliu gyvenimo budas paplito po visa Vakaru Europa isskyrus Skotija Velsa bei Airija kur dar kurį laika vyravo savos vienuolystes tradicijos Daugiausiai sv Benedikto Anijaniecio deka benediktinu pasirinkta regula tapo pagrindiniu pasirinkimu Franku imperijoje IX XII a suklestejo vienuolynu skriptoriumai kiekvienas vienuolynas turejo savo patalpas religiniams rastams perrasineti Dauguma vienuoliu kurie gebejo tapti įgudusiais skriptoriais pretenduodavo į skriptoriumo vadovus like uzsiimdavo vien siuo darbu nes viduramziu vienuoliams si veikla uzimdavo po 6 valandas per diena o tai anuomet sudare didziaja dalį numatyto darbo laiko Viduramziais vienuolynus daznai įkurdavo kilmingieji Pavyzdziui Kliuni abatija 910 m įkure Akvitanijos kunigaikstis Viljamas I Si abatija garsejo grieztu sv Benedikto regulos laikymusi o Kliuni abatui buvo pavaldus visi priorai einantys pareigas abatijos dukteriniuose vienuolynuose Viena ankstyviausiu benediktinus palietusiu reformu įvyko 980 m kuomet sv Romualdo iniciatyva buvo įkurtas kamenduliu kataliku vienuoliu ordinas 1098 m seke kitas atskilimas nuo benediktinu atsiskyre cistersai dar neretai vadinami baltaisiais vienuoliais PaplitimasAnglija Sv Benedikto medalis Anglijos Benediktinu kongregacija yra seniausia is devyniolikos Benediktinu kongregaciju Vilfrido is Jorko sv Benedikto bei sv Dunstano deka Benedikto regula sioje salyje sparciai plito ypac siauriniuose vienuolynuose kuriuos įkure keltu misionieriai is Ijonos Daugelis Anglijos vyskupiju buvo įkurtos bei valdomos benediktinu o ne maziau nei devynioms senosioms katedroms patarnavo butent sio ordino vienuoliai Vienuolynai kartu veike ir kaip ligonines bei prieglobscio centrai sergantiesiems bei skurstantiesiems Vienuoliai studijavo augalu ir mineralu gydomasias savybes siekdami palengvinti serganciuju kancias XVI a Anglijos Reformacijos metu visi vienuolynai buvo panaikinti ju zemes konfiskavo monarchas o patys vienuoliai buvo priversti pasitraukti į zemynine Europa XIX a jiems buvo leisti sugrįzti į Anglija Prancuzija Vienuolynai buvo vienos pagrindiniu Romos Kataliku Baznycios instituciju kurias nuslave Prancuzijos Revoliucija Taciau XIX a Burbonu restauracijos metu vienuolynams leista vel atnaujinti savo veikla salyje Vis delto XIX a pab Treciojoje Prancuzijos Respublikoje buvo isleisti nauji įstatymai draudziantys religinį mokyma siekiant jog salyje įsigaletu pasaulietines mokyklos 1880 1882 m Benediktinai gyveno tremtyje Vokietija Manoma jog Svarcvalde esanti Sv Blasiaus abatija įkurta X a Istoriniai saltiniai byloja kad 1070 1073 m laikotarpyje Sv Blasiaus abatija palaike glaudzius rysius su Frutuarijos abatija Italijoje ir paseke pastarosios pavyzdziu vykdant baznytines reformas Sventosios Romos imperijos imperatore Agnesa buvo Frutuarijos mecenate ir pati paise sios abatijos tradiciju Benediktinu reformacijos keliu pasuko ir kiti vienuolynai kurie neretai budavo Sv Blasiaus abatijos priorijomis Murio abatija 1082 m Oksenhauzeno abatija 1093 m Giotvaigo abatija 1094 m Reino abatija iki 1123 m Priumo abatija 1132 m Sie pokyciai dare įtaka ir Alpirsbaho 1099 m Etenhaimo 1124 m ir Zalcburgo apie 1125 m abatijoms bei Vaitenau apie 1100 m Biurgelio iki 1130 m Sitzenkirches apie 1130 m priorijoms Isnasoslston Cyprian 1907 Benedictine Order Benediktinu ordinas anglu k In Herbermann Charles ed Catholic Encyclopedia Vol 2 New York Robert Appleton Company Lex Propria Confoederationis Benedictinae Benediktinu Konfederacijos įstatymas PDF www osb org lotynu k Sv Benedikto Ordinas 2008 Nuoroda tikrinta 2021 m spalio 9 d Oliver OSB Richard A Brief History of the Benedictine Order Trumpa Benediktinu ordino istorija anglu k OSB org Huddleston Gilbert Roger 1912 Scriptorium Skriptoriumas anglu k In Herbermann Charles ed Catholic Encyclopedia Vol 13 New York Robert Appleton Company Butler Edward Cuthbert 1911 Camaldulians Kamanduliai anglu k In Chisholm Hugh ed Encyclopaedia Britannica Vol 5 11th ed Cambridge University Press pp 79 80 Butler Edward Cuthbert 1911 Cistercians Cistersai anglu k In Chisholm Hugh ed Encyclopaedia Britannica Vol 6 11th ed Cambridge University Press pp 393 395 Cross F L Livingstone E A eds 1997 The Oxford Dictionary of the Christian Church 3rd ed Oxford University Press USA p 514 Dom Bruno Hicks OSB 2009 The Benedictines Benediktinai Suarchyvuotas originalas 2017 11 05 Nuoroda tikrinta 2015 02 15 Chadwick Owen 1998 A History of the Popes 1830 1914 Clarendon Press pp 495 ISBN 978 0 19 826922 9 Wootton and Fishbourne Ryde shalfleet net 4 August 2013 Nuoroda tikrinta on 7 September 2013 Robinson I S 2003 Henry IV of Germany 1056 1106 Vokietijos Henrikas IV asis 1056 1106 m Cambridge University Press 126 p ISBN 9780521545907NuorodosBenedektinai Lietuvoje 1843 m