Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Chiaroscuro sulietuvintai šviesotamsa verčiant pažodžiui iš italų kalbos chiaro šviesa scuro tamsa vaizduojamųjų menų te
Chiaroscuro
Chiaroscuro (sulietuvintai – šviesotamsa, verčiant pažodžiui iš italų kalbos chiaro − „šviesa“, scuro − „tamsa“) − vaizduojamųjų menų technika, kai dėka šviesos ir tamsos kontrastų vaizduojamas trimatis objektas. Yra žinoma, kad šviesos ir tamsos efektus naudojo senovės Graikijos ir Romos menininkai. Europietiškajame mene chiaroscuro technikos inovatoriais laikomi Leonardas da Vinčis, Karavadžas bei Rembrantas. Tarp XVII a. baroko menininkų chiaroscuro tapo viena dominuojančių naudojamų technikų, paprastai asocijuojama su gilių šešėlių ir menkos šviesos karavadžistų ir Rembrandto kūryba. Kraštutinis chiaroscuro variantas vadinamas tenebrizmu.
Išnašos
- Encyclopaedia Britannica
- Oxford Reference
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chiaroscuro, Kas yra Chiaroscuro? Ką reiškia Chiaroscuro?
Chiaroscuro sulietuvintai sviesotamsa verciant pazodziui is italu kalbos chiaro sviesa scuro tamsa vaizduojamuju menu technika kai deka sviesos ir tamsos kontrastu vaizduojamas trimatis objektas Yra zinoma kad sviesos ir tamsos efektus naudojo senoves Graikijos ir Romos menininkai Europietiskajame mene chiaroscuro technikos inovatoriais laikomi Leonardas da Vincis Karavadzas bei Rembrantas Tarp XVII a baroko menininku chiaroscuro tapo viena dominuojanciu naudojamu techniku paprastai asocijuojama su giliu seseliu ir menkos sviesos karavadzistu ir Rembrandto kuryba Krastutinis chiaroscuro variantas vadinamas tenebrizmu Rembrandto Autoportretas vienas budingiausiu chiaroscuro naudojimo pavyzdziuIsnasosEncyclopaedia Britannica Oxford Reference