Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Andrėja Mantenja it Andrea MantegnaTikėtinas Mantenjos autoportretas paveiksle Pristatymas šventykloje Gimė apie 1431 m
Andrea Mantegna
| Andrėja Mantenja it. Andrea Mantegna | |
|---|---|
| Tikėtinas Mantenjos autoportretas paveiksle „Pristatymas šventykloje“ | |
| Gimė | apie 1431 m. Isolo di Carturo, Venetas |
| Mirė | 1506 m. rugsėjo 13 d. (~75 metai) Mantuja |
| Tautybė | Italas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Ankstyvasis renesansas |
| Vikiteka | Andrea Mantegna |
Andrėja Mantenja (it. Andrea Mantegna, 1431–1506 m. rugsėjo 13 d.) – italų XV a. ankstyvojo renesanso dailininkas ir graveris. Mantenja daug prisidėjo prie renesanso plitimo Šiaurės Italijoje, jis dirbo Padujoje, Veronoje, Mantujoje buvo kunigaikščių dvaro dailininkas.
Mantenjos gyvenimas gerai dokumentuotas dėl išlikusių Padujos ir Mantujos archyvų. Jo kūryba plačiai paveikė Italijos dailės vystymąsi nuo brolių Belinių Venecijoje iki Leonardo da Vinčio Florencijoje. Dailininko autoritetą rodo jam skirta pomirtinė koplyčia vienoje Mantujos bažnyčių.
Mantenjos kūryba išsiskiria ypač šaltais peizažais ir skulptūrišku figūrų vaizdavimu. Mantenja buvo antikinės skulptūros mėgėjas ir daugelį jos bruožų perteikė savo paveiksluose. Įprasti jo peizažuose senovės Romos laikų griuvėsių vaizdai.
Svarbiausiu jo gyvenimo darbu laikomos freskos Mantujos kunigaikščio pilies kambaryje, vad. Camera degli Sposi (1465-74). Iš paveikslų Mantenjos kūrybą tikriausiai geriausiai reprezentuoja „Šv. Sebastijonas“ (1480, Luvras). Šaltą savo darbų pobūdį dailininkas originaliai švelnino vaisių ir girliandų dekoratyviniais elementais kaip San Zeno poliptike (1459, San Zeno bažnyčia, Verona) ir „Pergalės Madonoje“ (1497, Luvras).
Biografija
Darbai Padujoje ir Veronoje
Andrėja Mantenja gimė 1431 m. Izola di Karturo kaime (dabar dalis) netoli Padujos dailidės Badžo šeimoje. Tiksli gimimo diena nežinoma. Būdamas apie 11 metų amžiaus Mantenja įstojo mokiniu į F. Skvarčionės dirbtuves Padujoje. Paduja tuo metu buvo vienas iš ankstyvųjų Renesanso centrų Italijoje, kuriame buvo Donatelo, Učelo ir kt. reikšmingų menininkų darbų. Pats F. Skvarčionė vadovavo vienai didžiausių menininkų mokyklų Šiaurės Italijoje ir buvo, anot Dž. Vazario, pamišęs dėl senovės Romos meno liekanų, rinko ir kolekcionavo antikines skulptūras ir architektūros liekanas po visą Italiją. Mantenja iš savo mokytojo greit perėmė pomėgį antikiniam menui, bei ankstyvojo renesanso menininkų aiškios linijos ir perspektyviojo vaizdavimo patirtį.
Kūrybiškai Mantenja subrendo labai anksti, kas suvedė jį į konfliktą su mokytoju, kuriam buvo vienu geriausių mokinių. Būdamas apie 17 metų Mantenja jau atliko San Sofia bažnyčios altoriaus tapybą Padujoje (neišlikusi). Iškart po to F. Skvarčionė nusiuntė jį atlikti Eremitų bažnyčioje freskas. Tačiau tuo metu Mantenja nutraukė ryšius su mokytoju vėliau motyvavęs, kad F. Skvarčionė neatlygindavo už jo darbą. Ovetari koplyčioje dirbo , Antonijus Vivarinis ir kitas Skvarčionės mokinys . Ilgainiui, mirus kitiems dailininkams, didžiąją dalį freskų iki 1457 m. atliko Mantenja, kuriose sukūrė savo pirmuosius šedevrus, o vieną sieną Šv. Jokūbo gyvenimo tema atliko vienas pats (visa koplyčia 1944 m. buvo subombarduota Antrojo pasaulinio karo metu).
Apie 1447 m. Mantenja pabuvojo Venecijoje, nuo 1449 m. porą metų dirbo Feraros kunigaikščių giminės užsakymais. Feraroje Mantenja susipažino su Pjero dela Frančeskos darbais ir nutapė pirmą (išlikusį) reikšmingą darbą „Piemenų pagarbinimas“. Darbai Šiaurės Italijoje Mantenją suvedė su Belinių dailininkų šeimos tėvu Jakopu Beliniu. Kūrybiniai ryšiai galų gale lėmė, kad Mantenja 1453 m. vedė Jakopo dukrą Nikoloziją (Nicolosia Bellini). 1453 m. Mantenja gavo reikšmingą užsakymą Santa Giustina bažnyčioje Padujoje. Jai nutapė Šv. Luko altorių („Šv. Luko poliptikas“).
Apie 1457 m. baigęs darbus Ovetari koplyčioje Mantenja gavo užsakymą San Zeno (Šv. Zenono) bazilikoje Veronoje. Dailininkui buvo patikėta didžiojo altoriaus tapyba („San Zeno poliptikas“), kurioje Mantenja pasirodė visiškai susiformavusiu vienu didžiausių Italijos renesanso meistrų. San Zeno altoriuje Mantenja plačiai panaudojo puošybą tapytais vaisiais ir girliandomis.
Maždaug tuo metu datuotas pirmas Šv. Sebastijono paveikslas, kurį Mantenja greičiausiai nutapė po Padują nusiaubusio maro. Mantenja daugiau niekuomet nebegrįžo į Padują, kurioje susiformavo kaip dailininkas. Tuo pačiu laikotarpiu datuotas paveikslas „Pristatymas šventykloje“, kuriame, manoma, Mantenja pavaizdavo save iš dešinės ir savo žmoną kairėje. Paveikslą vėliau savo maniera nutapė Džovanis Belinis.
Darbai Mantujoje
1457 m. Mantenja buvo oficialiai pakviestas į Mantują. Mantujos valdytojas tuo metu ieškojo pamainos mirusiam Pizanelui, tačiau Mantenja į Mantują persikėlė tik 1460 m., baigęs altoriaus tapybą Veronos San Zeno bažnyčiai. Ryšius su Mantuja rodo apie 1459−60 m. tapytas iš Mantujos kilusio kardinolo Liudoviko Trevizano portretas. Atvykęs į Mantują Mantenja buvo paskirtas oficialiu dvaro dailininku. Pirmas svarbus užsakymas, kurį atliko dailininkas, buvo San Džordžo (Šv. Jurgio) pilies koplyčioje. Čia jis nutapė paveikslą Mergelės Marijos mirties tema (šiuo metu Prado muziejuje) ir dar keliolika darbų, iš kurių buvo vėliau sudarytas vadinamasis Uficių triptikas, bei kt. fragmentų.
Pagrindinis užsakymas Mantenjai buvo pateiktas 1465 m. – sukurti freskas toje pačioje San Džordžo pilyje esančiame kambaryje Camera degli Sposi (arba Camera picta).
Freskose, kurias Mantenja pabaigė tik 1474 m., dailininkas pavaizdavo dvarą. Freskose vaizduojamos natūralios šeimyninės scenos be religinių ar alegorinių poteksčių – labai neįprastas reiškinys to meto Italijoje (greičiausiai dar ir dėl to, kad kambarys buvo nedaug kam prieinamas). Darbus Mantenja pradėjo nuo „akies“ arba okulo kambario lubose, kuriose pavaizdavo iliuzionistinį langą su žaidžiančiais cherubinais − apskritai pirmąjį tokio pobūdžio darbą Italijos, o gal ir visos Vakarų Europos mene.
1466−67 m. Mantenja lankėsi Florencijoje ir Sienoje. Florencijoje tikriausiai nutapė Karlo de Medičio portretą. Po darbų Camera degli Sposi kambaryje Mantenjai padovanojo namą (šiuo metu Mantenjos memorialinis muziejus Mantujoje). Manoma, kad maždaug tuo metu Mantenja atidarė nuosavą graviūrų dirbtuvę. Mantenjos graverio kūryba sunkiai nustatoma, nes jis graviūrų nepasirašinėjo (išskyrus vieną ir tai ginčytiną). Manoma, kad dažniausiai graviūras kūrė jo mokiniai pagal Mantenjos piešinius arba kopijavo pagal Mantenjos paveikslus.
Tuo metu Mantenjos laukė nelabai sėkmingi metai, mirė jo sūnus Bernardinas, o po Liudoviko valdęs nepilnametis sūnus nebeužsakinėjo dailės darbų, tačiau pakėlė Mantenjos rangą į riterių (it. kavalierių). Nelabai džiugų laikotarpį rodo majestotinis darbas „Šv. Sebastijonas“ (dabar Luvre) ir, manoma, kad šiuo laikotarpiu Mantenja greičiausiai pradėjo „Kristaus apraudojimą“.
Daugiau užsakymų Mantenja pradėjo sulaukti 1484 m. pradėjus valdyti Mantują . Apie 1485 m. Mantenja gavo užsakymą Cezario triumfų tema. Dailininkas atliko 9 tokius darbus iki 1492 m. (visi jie buvo parduoti 1628 m. Anglijos karaliui ir dabar yra Karališkosios kolekcijos dalis ). 1485 m. datuojama „Madona su cherubinais“.
Vėlyvasis periodas
1488 m. Mantenja buvo pakviestas atlikti darbų Vatikane popiežiaus . Dailininkas atliko freskas Belvederio koplyčioje, tačiau, panašu, kad jo santykiai su popiežiumi nebuvo sėkmingi dėl griežtos religinės tvarkos (šios freskos buvo sunaikintos 1790 m.). Romos periodui priskiriama „Madona prie uolos“.
1490 m. Mantenja grįžo į Mantują, kur rado Frančesko II Gonzagos naująją žmoną – vieną iš pačių žymiausių Italijos Renesanso moterų-mecenačių . 1495 m. Mantenja sukūrė vieną iš garsiausių savo paveikslų „Pergalės Madoną“, skirtą pažymėti Italijos kunigaikštysčių lygos pergalei prieš Prancūzijos įsiveržėlius Fornovo mūšyje. Darbe pavaizduotas kunigaikštis Frančeskas II Gonzaga, klūpantis prieš laiminančią Madoną. Paveikslas buvo tai pačiai progai skirtoje atminimo bažnyčioje, kurią irgi suprojektavo Mantenja (šis darbas buvo pagrobtas prancūzų kareivių Napoleono karų metu ir 1798 m. perkeltas į Luvrą).
1497 m. Mantenja sukūrė „Trivulzio Madoną“ Santa Maria in Organo bažnyčiai Veronoje, o tais pačiais metais užsakė dailininkui nutapyti paveikslų San Džordžo pilyje Mantujoje pagal eiles apie antikinius personažus. Čia Mantenja sukūrė vienus iš pačių įstabiausių savo darbų: 1497 m. – „Parnasą“ (arba „Marsas ir Venera“) ir 1502 m. – „Dorybių triumfą“ (arba „Minerva išveja Nedorybes iš Dorybių sodo“ – dabar abu Luvre). Nebaigtą darbą „Izabelės d’Este karūnavimas“ vėliau baigė Lorencas Kosta. Šiam laikotarpiui priskiriamas „Kristus, prilaikomas dviejų angelų“.
Gyvenimo pabaigoje dailininkas buvo prastos sveikatos, turėjo problemų dėl šeimos (mirė žmona, o vienas iš sūnų buvo ištremtas iš Mantujos už nusikaltimus). Didžiąją laiko dalį skyrė darbams mirusiųjų koplyčioje Sant’Andrea (Šv. Andriaus) bažnyčioje Mantujoje (vėliau šioje koplyčioje buvo palaidotas ir ji pavadinta jo vardu). Nelinksmą dailininko požiūrį į gyvenimą atskleidžia paskutinis Šv. Sebastijono atvaizdas. Andrėja Mantenja mirė 1506 m. rugsėjo 13 d. būdamas 75 metų amžiaus. Po jo mirties buvo rastas vienas garsiausių jo darbų „Kristaus apraudojimas“, kuris tikriausiai buvo skirtas pomirtinei koplyčiai, tačiau jo sūnūs iškart jį pardavė, kad padengti skolas.
Kūryba
Andrėjos Mantenjos kūrybai būdingas šaltas figūrų ir peizažų vaizdavimas. Žmonių figūros vaizduojamos skulptūriškos, sudarant akmens įspūdį, peizažuose dominuoja senovės miestų griuvėsiai paįvairinti stūksančiomis uolomis. Tokį vaizdavimą iš dalies lėmė Mantenjos aistra senovės Romos liekanoms. Tačiau vien antikiniais motyvais dailininkas neapsiribojo, pvz., po San Zeno altoriaus Madona vaizduojamas kilimas turi turkiško, musulmoniško piešinio bruožų.
Kaip daugelis to meto italų renesanso dailininkų Mantenja ypač akcentavo perspektyvųjį vaizdavimą siekdamas pabrėžti pirmo plano figūrų reikšmingumą. Jo peizažai, atrodo, driekiasi iki begalybės. Ovetari koplyčios freskoje „Šv. Jokūbas vedamas į mirties vietą“ scenos žiūrovo pozicija pateikta grindų lygyje.
Mantenjos kūryba turėjo platų poveikį Italijos renesanso dailei. Šiaurėje ji paveikė Venecijos dailę, visų pirma, Džiovanio Belinio, o į Pietus, Florencijoje, Leonardas da Vinčis perėmė Mantenjos pomėgį puošti paveikslų erdvę vaisiais ir . Mantenjos graviūros turėjo poveikį Albrechto Diurerio vėlesniems darbams, o Koredžas, kuris dirbo pomirtinėje Mantenjos koplyčioje, perėmė iliuzionistinio vaizdavimo idėjas.
Žymesni darbai:
- „Piemenėlių pagarbinimas“ (1451-53, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
- Šv. Luko poliptikas (1453-54, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Šv. Sebastijonas“ (1457-58, Meno istorijos muziejus, Viena)
- San Zeno poliptikas (1457-59, San Zeno bazilika, Verona)
- „Nukryžiavimas“ (1457-59, Luvras, Paryžius)
- „Malda Alyvų kalne“ (apie 1459, Nacionalinė Londono galerija)
- „Pristatymas šventykloje“ (apie 1455–1460, Berlyno paveikslų galerija)
- „Kardinolo Lodovico Trevisan portretas“ (apie 1460, Berlyno paveikslų galerija)
- „Mergelės Marijos mirtis“ (apie 1462, Prado muziejus, Madridas)
- Uficių triptikas (1462-65, Uficių galerija, Florencija)
- „Karlo de Medičio portretas“ (1466, Uficių galerija, Florencija)
- „Madona su Kūdikiu“ (1465-70, Berlyno paveikslų galerija)
- Camera degli Sposi (1465–1474, Palazzo Ducale (Castello di San Giorgio), Mantuja)
- „Šv. Sebastijonas“ (1480, Luvras, Paryžius)
- „Madona su cherubinais“ (apie 1485, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Madona prie uolos“ (1488-90, Uficių galerija, Florencija)
- „Madona su Kūdikiu“ (apie 1495, , Milanas)
- „Pergalės Madona“ (1496, Luvras, Paryžius)
- „Parnasas“ („Marsas ir Venera“, 1496-97, Luvras, Paryžius)
- „Trivulzio Madona“ (1497, Sforcų pilies pinakoteka, Milanas)
- „Dorybių triumfas“ („Minerva išveja Nedorybes iš Dorybių sodo“, 1502, Luvras, Paryžius)
- „Kristaus apraudojimas“ (apie 1490–1500, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Kristus, prilaikomas dviejų angelų“ (apie 1490–1500, Valstybinis meno muziejus, Kopenhaga)
- „Cezario triumfas“, paveikslų serija (apie 1485–1505, Karališkoji kolekcija, )
- „Šv. Sebastijonas“ (1506, , Venecija).
Įdomūs faktai
- Nors paveiksle „Kristaus apraudojimas“ Kristaus figūra atrodo beveik tiksliai realistiškai nupiešta, tačiau iš tikro Kristaus pėdos yra sumažintos, kad neužimtu per daug erdvės.
- Napoleono karų metu 1797 m. prancūzų kareiviai nupjovė San Zeno altoriaus fragmentus (centrinė dalis „Nukryžiavimas“ dabar yra Luvre, šoninės panelės Turo miesto menų musiejuje) ir pagrobė „Pergalės Madoną“ (šiuo metu Luvre)
- Vadinamasis Uficių triptikas buvo sudarytas 1827 m. iš 3 Mantenjos darbų, kuriuos Medičiai įsigijo iš Gonzagų pilies Mantujoje dar XVI amžiuje.
- 1944 m. kovo 11 d. sąjungininkų bombardavimų metu buvo visiškai sugriauta Padujoje. Išliko tik 2 freskos, kurių tuo metu koplyčioje nebuvo. Iškart po karo dalinai buvo atstatyta iš 1800 gabaliukų mažiausiai sunaikinta Mantenjos freska „Šv. Jokūbo mirtis“. 2006 m. pradėtas likusių freskų atstatymas iš maždaug 80 000 gabaliukų, kuris baigtas apie 2009 m., tačiau freskų vaizdas yra labai fragmentuotas.
- Mantenjos Šv. Sebastijono atvaizdas (Vienos variantas) matyti JAV 2006 m. filme „V – tai vendeta“.
Darbų galerija
- „Piemenų pagarbinimas“
- „Malda Alyvų kalne“
- „Kardinolo Liudoviko Trevizano portretas“
- „Mergelės Marijos mirtis“
- Uficių triptikas „Išminčių pagarbinimas“
- „Madona su Kūdikiu“ (Berlynas)
- „Madona su Kūdikiu“ (Milanas)
- „Madona su cherubinais“
- „Pergalės Madona“
- „Kristus, prilaikomas dviejų angelų“
- „Parnasas“
- „Dorybių triumfas“
Šaltiniai
- Mantegna Andrea (Andrėja Mantenja). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 225-226 psl.
- „wordpress.com svetainė apie Ovetari koplyčią“. Nuoroda tikrinta 2011 m. lapkričio 22 d..
Nuorodos
- Christiansen, Keith. The Genius of Andrea Mantegna. The Metropolitan Museum of Art Bulletin, v. 67, no. 2 (Fall, 2009)
- Encyclopaedia Britannica
- Mantenja Olga’s Gallery tinklalapyje
- Mantenja WGA tinklalapyje
- Tinklalapis skirtas Andrea Mantenjai (anglų k.) Archyvuota kopija 2011-06-23 iš Wayback Machine projekto.
- Mantenjos kūrybos bruožų apžvalga (anglų k.) Archyvuota kopija 2011-11-06 iš Wayback Machine projekto.
- Mantenjos biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- Camera degli Sposi oficiali svetainė (italų k.) Archyvuota kopija 2014-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- Camera degli Sposi apžvalga (anglų ir italų k.) Archyvuota kopija 2011-12-13 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andrea Mantegna, Kas yra Andrea Mantegna? Ką reiškia Andrea Mantegna?
Andreja Mantenja it Andrea MantegnaTiketinas Mantenjos autoportretas paveiksle Pristatymas sventykloje Gime apie 1431 m Isolo di Carturo VenetasMire 1506 m rugsejo 13 d 75 metai MantujaTautybe ItalasVeikla DailininkasSritis Ankstyvasis renesansasVikiteka Andrea Mantegna Andreja Mantenja it Andrea Mantegna 1431 1506 m rugsejo 13 d italu XV a ankstyvojo renesanso dailininkas ir graveris Mantenja daug prisidejo prie renesanso plitimo Siaures Italijoje jis dirbo Padujoje Veronoje Mantujoje buvo kunigaiksciu dvaro dailininkas Pristatymas sventykloje apie 1455 60 m Mantenjos gyvenimas gerai dokumentuotas del islikusiu Padujos ir Mantujos archyvu Jo kuryba placiai paveike Italijos dailes vystymasi nuo broliu Beliniu Venecijoje iki Leonardo da Vincio Florencijoje Dailininko autoriteta rodo jam skirta pomirtine koplycia vienoje Mantujos baznyciu Mantenjos kuryba issiskiria ypac saltais peizazais ir skulpturisku figuru vaizdavimu Mantenja buvo antikines skulpturos megejas ir daugelį jos bruozu perteike savo paveiksluose Įprasti jo peizazuose senoves Romos laiku griuvesiu vaizdai Svarbiausiu jo gyvenimo darbu laikomos freskos Mantujos kunigaikscio pilies kambaryje vad Camera degli Sposi 1465 74 Is paveikslu Mantenjos kuryba tikriausiai geriausiai reprezentuoja Sv Sebastijonas 1480 Luvras Salta savo darbu pobudį dailininkas originaliai svelnino vaisiu ir girliandu dekoratyviniais elementais kaip San Zeno poliptike 1459 San Zeno baznycia Verona ir Pergales Madonoje 1497 Luvras BiografijaDarbai Padujoje ir Veronoje Andreja Mantenja gime 1431 m Izola di Karturo kaime dabar dalis netoli Padujos dailides Badzo seimoje Tiksli gimimo diena nezinoma Budamas apie 11 metu amziaus Mantenja įstojo mokiniu į F Skvarciones dirbtuves Padujoje Paduja tuo metu buvo vienas is ankstyvuju Renesanso centru Italijoje kuriame buvo Donatelo Ucelo ir kt reiksmingu menininku darbu Pats F Skvarcione vadovavo vienai didziausiu menininku mokyklu Siaures Italijoje ir buvo anot Dz Vazario pamises del senoves Romos meno liekanu rinko ir kolekcionavo antikines skulpturas ir architekturos liekanas po visa Italija Mantenja is savo mokytojo greit pereme pomegį antikiniam menui bei ankstyvojo renesanso menininku aiskios linijos ir perspektyviojo vaizdavimo patirtį Sv Jokubas vedamas į mirties vieta neislikes buv Kurybiskai Mantenja subrendo labai anksti kas suvede jį į konflikta su mokytoju kuriam buvo vienu geriausiu mokiniu Budamas apie 17 metu Mantenja jau atliko San Sofia baznycios altoriaus tapyba Padujoje neislikusi Iskart po to F Skvarcione nusiunte jį atlikti Eremitu baznycioje freskas Taciau tuo metu Mantenja nutrauke rysius su mokytoju veliau motyvaves kad F Skvarcione neatlygindavo uz jo darba Ovetari koplycioje dirbo Antonijus Vivarinis ir kitas Skvarciones mokinys Ilgainiui mirus kitiems dailininkams didziaja dalį fresku iki 1457 m atliko Mantenja kuriose sukure savo pirmuosius sedevrus o viena siena Sv Jokubo gyvenimo tema atliko vienas pats visa koplycia 1944 m buvo subombarduota Antrojo pasaulinio karo metu Apie 1447 m Mantenja pabuvojo Venecijoje nuo 1449 m pora metu dirbo Feraros kunigaiksciu gimines uzsakymais Feraroje Mantenja susipazino su Pjero dela Franceskos darbais ir nutape pirma islikusį reiksminga darba Piemenu pagarbinimas Darbai Siaures Italijoje Mantenja suvede su Beliniu dailininku seimos tevu Jakopu Beliniu Kurybiniai rysiai galu gale leme kad Mantenja 1453 m vede Jakopo dukra Nikolozija Nicolosia Bellini 1453 m Mantenja gavo reiksminga uzsakyma Santa Giustina baznycioje Padujoje Jai nutape Sv Luko altoriu Sv Luko poliptikas San Zeno altorius Madona soste Apie 1457 m baiges darbus Ovetari koplycioje Mantenja gavo uzsakyma San Zeno Sv Zenono bazilikoje Veronoje Dailininkui buvo patiketa didziojo altoriaus tapyba San Zeno poliptikas kurioje Mantenja pasirode visiskai susiformavusiu vienu didziausiu Italijos renesanso meistru San Zeno altoriuje Mantenja placiai panaudojo puosyba tapytais vaisiais ir girliandomis Pagrindinis straipsnis San Zeno poliptikas Mantegna Mazdaug tuo metu datuotas pirmas Sv Sebastijono paveikslas kurį Mantenja greiciausiai nutape po Paduja nusiaubusio maro Mantenja daugiau niekuomet nebegrįzo į Paduja kurioje susiformavo kaip dailininkas Tuo paciu laikotarpiu datuotas paveikslas Pristatymas sventykloje kuriame manoma Mantenja pavaizdavo save is desines ir savo zmona kaireje Paveiksla veliau savo maniera nutape Dzovanis Belinis Darbai Mantujoje 1457 m Mantenja buvo oficialiai pakviestas į Mantuja Mantujos valdytojas tuo metu ieskojo pamainos mirusiam Pizanelui taciau Mantenja į Mantuja persikele tik 1460 m baiges altoriaus tapyba Veronos San Zeno baznyciai Rysius su Mantuja rodo apie 1459 60 m tapytas is Mantujos kilusio kardinolo Liudoviko Trevizano portretas Atvykes į Mantuja Mantenja buvo paskirtas oficialiu dvaro dailininku Pirmas svarbus uzsakymas kurį atliko dailininkas buvo San Dzordzo Sv Jurgio pilies koplycioje Cia jis nutape paveiksla Mergeles Marijos mirties tema siuo metu Prado muziejuje ir dar keliolika darbu is kuriu buvo veliau sudarytas vadinamasis Uficiu triptikas bei kt fragmentu Pagrindinis uzsakymas Mantenjai buvo pateiktas 1465 m sukurti freskas toje pacioje San Dzordzo pilyje esanciame kambaryje Camera degli Sposi arba Camera picta Pagrindinis straipsnis Freskose kurias Mantenja pabaige tik 1474 m dailininkas pavaizdavo dvara Freskose vaizduojamos naturalios seimynines scenos be religiniu ar alegoriniu poteksciu labai neįprastas reiskinys to meto Italijoje greiciausiai dar ir del to kad kambarys buvo nedaug kam prieinamas Darbus Mantenja pradejo nuo akies arba okulo kambario lubose kuriose pavaizdavo iliuzionistinį langa su zaidzianciais cherubinais apskritai pirmajį tokio pobudzio darba Italijos o gal ir visos Vakaru Europos mene Camera degli Sposi detale Barbora Gonzaga 1466 67 m Mantenja lankesi Florencijoje ir Sienoje Florencijoje tikriausiai nutape Karlo de Medicio portreta Po darbu Camera degli Sposi kambaryje Mantenjai padovanojo nama siuo metu Mantenjos memorialinis muziejus Mantujoje Manoma kad mazdaug tuo metu Mantenja atidare nuosava graviuru dirbtuve Mantenjos graverio kuryba sunkiai nustatoma nes jis graviuru nepasirasinejo isskyrus viena ir tai gincytina Manoma kad dazniausiai graviuras kure jo mokiniai pagal Mantenjos piesinius arba kopijavo pagal Mantenjos paveikslus Camera degli Sposi detale aukle Tuo metu Mantenjos lauke nelabai sekmingi metai mire jo sunus Bernardinas o po Liudoviko valdes nepilnametis sunus nebeuzsakinejo dailes darbu taciau pakele Mantenjos ranga į riteriu it kavalieriu Nelabai dziugu laikotarpį rodo majestotinis darbas Sv Sebastijonas dabar Luvre ir manoma kad siuo laikotarpiu Mantenja greiciausiai pradejo Kristaus apraudojima Pagrindinis straipsnis Sv Sebastijonas Mantegna Daugiau uzsakymu Mantenja pradejo sulaukti 1484 m pradejus valdyti Mantuja Apie 1485 m Mantenja gavo uzsakyma Cezario triumfu tema Dailininkas atliko 9 tokius darbus iki 1492 m visi jie buvo parduoti 1628 m Anglijos karaliui ir dabar yra Karaliskosios kolekcijos dalis 1485 m datuojama Madona su cherubinais Velyvasis periodas 1488 m Mantenja buvo pakviestas atlikti darbu Vatikane popieziaus Dailininkas atliko freskas Belvederio koplycioje taciau panasu kad jo santykiai su popieziumi nebuvo sekmingi del grieztos religines tvarkos sios freskos buvo sunaikintos 1790 m Romos periodui priskiriama Madona prie uolos Madona prie uolos 1490 m Mantenja grįzo į Mantuja kur rado Francesko II Gonzagos naujaja zmona viena is paciu zymiausiu Italijos Renesanso moteru mecenaciu 1495 m Mantenja sukure viena is garsiausiu savo paveikslu Pergales Madona skirta pazymeti Italijos kunigaikstysciu lygos pergalei pries Prancuzijos įsiverzelius Fornovo musyje Darbe pavaizduotas kunigaikstis Franceskas II Gonzaga klupantis pries laiminancia Madona Paveikslas buvo tai paciai progai skirtoje atminimo baznycioje kuria irgi suprojektavo Mantenja sis darbas buvo pagrobtas prancuzu kareiviu Napoleono karu metu ir 1798 m perkeltas į Luvra 1497 m Mantenja sukure Trivulzio Madona Santa Maria in Organo baznyciai Veronoje o tais paciais metais uzsake dailininkui nutapyti paveikslu San Dzordzo pilyje Mantujoje pagal eiles apie antikinius personazus Cia Mantenja sukure vienus is paciu įstabiausiu savo darbu 1497 m Parnasa arba Marsas ir Venera ir 1502 m Dorybiu triumfa arba Minerva isveja Nedorybes is Dorybiu sodo dabar abu Luvre Nebaigta darba Izabeles d Este karunavimas veliau baige Lorencas Kosta Siam laikotarpiui priskiriamas Kristus prilaikomas dvieju angelu Gyvenimo pabaigoje dailininkas buvo prastos sveikatos turejo problemu del seimos mire zmona o vienas is sunu buvo istremtas is Mantujos uz nusikaltimus Didziaja laiko dalį skyre darbams mirusiuju koplycioje Sant Andrea Sv Andriaus baznycioje Mantujoje veliau sioje koplycioje buvo palaidotas ir ji pavadinta jo vardu Nelinksma dailininko poziurį į gyvenima atskleidzia paskutinis Sv Sebastijono atvaizdas Andreja Mantenja mire 1506 m rugsejo 13 d budamas 75 metu amziaus Po jo mirties buvo rastas vienas garsiausiu jo darbu Kristaus apraudojimas kuris tikriausiai buvo skirtas pomirtinei koplyciai taciau jo sunus iskart jį pardave kad padengti skolas KurybaCamera degli Sposi akis Sv Sebastijonas Luvras Kristaus apraudojimas Juros dievu musis apie 1475 m graviura Andrejos Mantenjos kurybai budingas saltas figuru ir peizazu vaizdavimas Zmoniu figuros vaizduojamos skulpturiskos sudarant akmens įspudį peizazuose dominuoja senoves miestu griuvesiai paįvairinti stuksanciomis uolomis Tokį vaizdavima is dalies leme Mantenjos aistra senoves Romos liekanoms Taciau vien antikiniais motyvais dailininkas neapsiribojo pvz po San Zeno altoriaus Madona vaizduojamas kilimas turi turkisko musulmonisko piesinio bruozu Kaip daugelis to meto italu renesanso dailininku Mantenja ypac akcentavo perspektyvujį vaizdavima siekdamas pabrezti pirmo plano figuru reiksminguma Jo peizazai atrodo driekiasi iki begalybes Ovetari koplycios freskoje Sv Jokubas vedamas į mirties vieta scenos ziurovo pozicija pateikta grindu lygyje Mantenjos kuryba turejo platu poveikį Italijos renesanso dailei Siaureje ji paveike Venecijos daile visu pirma Dziovanio Belinio o į Pietus Florencijoje Leonardas da Vincis pereme Mantenjos pomegį puosti paveikslu erdve vaisiais ir Mantenjos graviuros turejo poveikį Albrechto Diurerio velesniems darbams o Koredzas kuris dirbo pomirtineje Mantenjos koplycioje pereme iliuzionistinio vaizdavimo idejas Zymesni darbai Piemeneliu pagarbinimas 1451 53 Metropoliteno meno muziejus Niujorkas Sv Luko poliptikas 1453 54 Breros pinakoteka Milanas Sv Sebastijonas 1457 58 Meno istorijos muziejus Viena San Zeno poliptikas 1457 59 San Zeno bazilika Verona Nukryziavimas 1457 59 Luvras Paryzius Malda Alyvu kalne apie 1459 Nacionaline Londono galerija Pristatymas sventykloje apie 1455 1460 Berlyno paveikslu galerija Kardinolo Lodovico Trevisan portretas apie 1460 Berlyno paveikslu galerija Mergeles Marijos mirtis apie 1462 Prado muziejus Madridas Uficiu triptikas 1462 65 Uficiu galerija Florencija Karlo de Medicio portretas 1466 Uficiu galerija Florencija Madona su Kudikiu 1465 70 Berlyno paveikslu galerija Camera degli Sposi 1465 1474 Palazzo Ducale Castello di San Giorgio Mantuja Sv Sebastijonas 1480 Luvras Paryzius Madona su cherubinais apie 1485 Breros pinakoteka Milanas Madona prie uolos 1488 90 Uficiu galerija Florencija Madona su Kudikiu apie 1495 Milanas Pergales Madona 1496 Luvras Paryzius Parnasas Marsas ir Venera 1496 97 Luvras Paryzius Trivulzio Madona 1497 Sforcu pilies pinakoteka Milanas Dorybiu triumfas Minerva isveja Nedorybes is Dorybiu sodo 1502 Luvras Paryzius Kristaus apraudojimas apie 1490 1500 Breros pinakoteka Milanas Kristus prilaikomas dvieju angelu apie 1490 1500 Valstybinis meno muziejus Kopenhaga Cezario triumfas paveikslu serija apie 1485 1505 Karaliskoji kolekcija Sv Sebastijonas 1506 Venecija Įdomus faktaiNors paveiksle Kristaus apraudojimas Kristaus figura atrodo beveik tiksliai realistiskai nupiesta taciau is tikro Kristaus pedos yra sumazintos kad neuzimtu per daug erdves Napoleono karu metu 1797 m prancuzu kareiviai nupjove San Zeno altoriaus fragmentus centrine dalis Nukryziavimas dabar yra Luvre sonines paneles Turo miesto menu musiejuje ir pagrobe Pergales Madona siuo metu Luvre Vadinamasis Uficiu triptikas buvo sudarytas 1827 m is 3 Mantenjos darbu kuriuos Mediciai įsigijo is Gonzagu pilies Mantujoje dar XVI amziuje 1944 m kovo 11 d sajungininku bombardavimu metu buvo visiskai sugriauta Padujoje Isliko tik 2 freskos kuriu tuo metu koplycioje nebuvo Iskart po karo dalinai buvo atstatyta is 1800 gabaliuku maziausiai sunaikinta Mantenjos freska Sv Jokubo mirtis 2006 m pradetas likusiu fresku atstatymas is mazdaug 80 000 gabaliuku kuris baigtas apie 2009 m taciau fresku vaizdas yra labai fragmentuotas Mantenjos Sv Sebastijono atvaizdas Vienos variantas matyti JAV 2006 m filme V tai vendeta Darbu galerija Piemenu pagarbinimas Malda Alyvu kalne Kardinolo Liudoviko Trevizano portretas Mergeles Marijos mirtis Uficiu triptikas Isminciu pagarbinimas Madona su Kudikiu Berlynas Madona su Kudikiu Milanas Madona su cherubinais Pergales Madona Kristus prilaikomas dvieju angelu Parnasas Dorybiu triumfas SaltiniaiMantegna Andrea Andreja Mantenja Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 225 226 psl wordpress com svetaine apie Ovetari koplycia Nuoroda tikrinta 2011 m lapkricio 22 d NuorodosChristiansen Keith The Genius of Andrea Mantegna The Metropolitan Museum of Art Bulletin v 67 no 2 Fall 2009 Encyclopaedia Britannica Mantenja Olga s Gallery tinklalapyje Mantenja WGA tinklalapyje Tinklalapis skirtas Andrea Mantenjai anglu k Archyvuota kopija 2011 06 23 is Wayback Machine projekto Mantenjos kurybos bruozu apzvalga anglu k Archyvuota kopija 2011 11 06 is Wayback Machine projekto Mantenjos biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2012 03 17 is Wayback Machine projekto Camera degli Sposi oficiali svetaine italu k Archyvuota kopija 2014 10 26 is Wayback Machine projekto Camera degli Sposi apzvalga anglu ir italu k Archyvuota kopija 2011 12 13 is Wayback Machine projekto