55 34 š pl 22 27 r ilg 55 56 š pl 22 45 r ilg 55 56 22 45 Kaltinėnų valsčiusLaikotarpis XV a 1950 m Apytikrė valsčiaus v
Kaltinėnų valsčius

55°34′š. pl. 22°27′r. ilg. / 55.56°š. pl. 22.45°r. ilg.
Kaltinėnų valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
| |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kaltinėnai |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Žemaitijos seniūnija | XV–XVI a. |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Tauragės apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950) |
Kaltinėnų valsčius (rus. Колтынянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaltinėnai.
Istorija
Kaltinėnų valsčius minimas nuo XV–XVI a. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Upynos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 8118 | 825 kiemai | 4 seniūnijos | 150 | |
1923 m. (išsamiau) | 235 | 7266 | 1463 | 151 gyvenvietė | |
1932 m. | 204 | 7900 | 11 seniūnijų | ||
1949-01-01 (išsamiau) | 224 | 10 apylinkių |
Vadovai
- Povilas Mikulskis, viršaitis nuo 1919 m.
- , 1932 m.
Suskirstymas
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
---|---|---|
Bartašiškė | Bartašiškės seniūnija | Bartašiškės apylinkė |
Dirgėlai | Dirgėlų seniūnija | Dirgėlų apylinkė |
Gardiškė | Gardiškės seniūnija | Gardiškės apylinkė |
Kaltinėnai | Kaltinėnų seniūnija | Kaltinėnų apylinkė |
Laumenai | Laumėnų seniūnija | Laumenų apylinkė |
Lingėniškė | Lengeniškės seniūnija | Lingėniškės apylinkė |
Nuomininkai | Nuomininkų seniūnija | Nuomininkų apylinkė |
Pasausalis | Pasausalio seniūnija | Pasausalio apylinkė |
Skabučiai | Skabučių seniūnija | Skabučių apylinkė |
Šliužos | Šliužų seniūnija | Šliužų apylinkė |
Varsėdžiai | Varsėdžių seniūnija | - |
Iš viso: | 11 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 7266 žmonės:
- Lietuviai - 96,4% (7004);
- Žydai - 1,8% (130);
- Rusai - 1,17% (85);
- Vokiečiai - 0,47% (34);
- Kiti - 0,18% (13).
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1926 | Rėzgaliai | Vytautas Mikutis, ekonomistas | 2021 |
1932 | Bagdonas | Jonas Biržiškis, kelių inžinierius | |
1937 | Trakogaliai | Jonas Algirdas Kugelevičius, matematikas, energetikas |
Šaltiniai
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-31).
- Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 345
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaltinėnų valsčius, Kas yra Kaltinėnų valsčius? Ką reiškia Kaltinėnų valsčius?
55 34 s pl 22 27 r ilg 55 56 s pl 22 45 r ilg 55 56 22 45 Kaltinenu valsciusLaikotarpis XV a 1950 m Apytikre valsciaus vieta dabartines Lietuvos zemelapyjeAdm centras KaltinenaiLietuvos Didzioji KunigaikstysteZemaitijos seniunija XV XVI a Rusijos imperijaKauno gubernija Raseiniu apskritis 186 1915 LietuvaTaurages apskritis 1919 1940 Treciasis ReichasOstlandas Taurages apskritis 1941 1944 Sovietu SajungaLietuvos TSR Taurages apskritis 1944 1948 Rietavo apskritis 1948 1950 Kaltinenu valscius rus Koltynyanskaya volost buves administracinis teritorinis vienetas dabartines vakaru Lietuvos teritorijoje Centras Kaltinenai IstorijaKaltinenu valscius minimas nuo XV XVI a Caro laikais atkurtas XIX a Kauno gubernijoje 1905 m pabaigoje Kaltinenu apylinkiu valstieciai isvaike carine ir isrinko nauja valsciaus valdyba 1947 m dalis teritorijos perduota naujam Upynos valsciui Valscius panaikintas 1950 m birzelio 20 d jo teritorija perduota Silales rajonui 1 apylinke ir Varniu rajonui 9 apylinkes Valsciaus istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk ukiu sk Suskirstymas Gyvenvietes1877 m 8118 825 kiemai 4 seniunijos 1501923 m issamiau 235 7266 1463 151 gyvenviete1932 m 204 7900 11 seniuniju1949 01 01 issamiau 224 10 apylinkiuVadovaiPovilas Mikulskis virsaitis nuo 1919 m 1932 m SuskirstymasPagrindine gyvenviete Seniunija 1932 m Apylinke 1949 m Bartasiske Bartasiskes seniunija Bartasiskes apylinkeDirgelai Dirgelu seniunija Dirgelu apylinkeGardiske Gardiskes seniunija Gardiskes apylinkeKaltinenai Kaltinenu seniunija Kaltinenu apylinkeLaumenai Laumenu seniunija Laumenu apylinkeLingeniske Lengeniskes seniunija Lingeniskes apylinkeNuomininkai Nuomininku seniunija Nuomininku apylinkePasausalis Pasausalio seniunija Pasausalio apylinkeSkabuciai Skabuciu seniunija Skabuciu apylinkeSliuzos Sliuzu seniunija Sliuzu apylinkeVarsedziai Varsedziu seniunija Is viso 11 seniuniju 10 apylinkiuGyventojaiTautine sudetis 1923 m gyveno 7266 zmones Lietuviai 96 4 7004 Zydai 1 8 130 Rusai 1 17 85 Vokieciai 0 47 34 Kiti 0 18 13 Zymus zmones Valsciuje gime zymus zmonesGimimo metai Gimimo vieta Zmogus Mirties metai1926 Rezgaliai Vytautas Mikutis ekonomistas 20211932 Bagdonas Jonas Birziskis keliu inzinierius1937 Trakogaliai Jonas Algirdas Kugelevicius matematikas energetikasSaltiniaiPamyatnaya knizhka Vilenskago general gubernatorstva na 1868 god Sanktpeterburg Vitebskij gubernskij statisticheskij komitet 1868 PDF 152 psl Kaltinenai Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 01 31 Volosti i vazhnѣjshiya seleniya Evropejskoj Rossii Vypusk V Izdanie Centralnago Statisticheskago Komiteta Sanktpeterburg 1886 PDF 29 psl paaiskinimas apie duomenu rinkima I tome Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Centralinis Statistikos Biuras 1925 psl 345 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 716 729 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 113 Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 717 psl Savivaldybiu zinynas Savivaldybes redakcijos leidinys Kaunas Spindulys 1932 723 psl Lietuvos TSR administratyvinis teritorinis padalinimas pagal 1949 m sausio 1 d padetį Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos statistikos skyrius Vilnius Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys 1949 psl 113