Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas KučingisGimė 1899 m spalio 18 d Mauručiai Veiverių seniūnija Marijampolės apskritisMirė 1983 m liepos 7 d 83 met
Antanas Kučingis
| Antanas Kučingis | |
|---|---|
| Gimė | 1899 m. spalio 18 d. Mauručiai, Veiverių seniūnija Marijampolės apskritis |
| Mirė | 1983 m. liepos 7 d. (83 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Tėvas | Simanas Kučinskas |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Magdalena Ambrasaitė-Kučingienė |
| Vaikai | Algimantas Kučingis, Rasa Šleinienė |
| Veikla | dainininkas, karininkas, karo topografas, politinis kalinys |
Antanas Kučingis (tikroji pavardė Kučinskas; 1899 m. spalio 18 d. Mauručiuose – 1983 m. liepos 7 d. Kaune) – Lietuvos dainininkas (bosas), karininkas (majoras), karo topografas, politinis kalinys.
Pasak pirmojo operos boso partijų atlikėjo, pedagogo ir režisieriaus Petro Olekos, „Lietuvos bosų karalius“.
Biografija
1919 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. Mokytojavo Balbieriškio, Kunigiškių mokyklose. Už antivokišką veiklą suimtas ir kalintas Vilkaviškyje, vėliau Marijampolėje. 1916 m. pavyko pabėgti, apsigyveno ir iki 1918 m. mokytojavo Musninkuose, Vilniaus krašte. 1918 m. baigė mokytojų kursus Širvintose.
Nuo 1919 m. birželio 20 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Atskirajame Panevėžio batalione. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. 1919 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į KAM butų skyrių. 1920 m. spalio 17 d. baigė Kauno karo mokyklą (III laida), suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. Buvo perkeltas į Alytų. 1922 m. grįžo į Kauną, sukūrė šeimą.
1923–1937 m. dirbo Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Topografijos skyriuje. Karinę tarnybą derino su menininko polinkiais. 1925 m. sausio 8 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1929 m. vasario 1 d. perkeltas į Generalinio štabo valdybos Karo topografijos skyrių. 1929 m. lapkričio 23 d. suteiktas kapitono laipsnis. 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1931 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu. 1934 m. sausio 25 d. įskaitytas į topografijos specialybės karininkus. 1936 m. rugsėjo 8 d. suteiktas majoro laipsnis. 1937 m. rugsėjo 7 d. paleistas į topografijos karininkų atsargą.
1923–1927 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje (Aleksandro Kutkaus dainavimo klasė). 1924–1944 m. Valstybės teatro solistas. Gastroliavo Paryžiuje (Prancūzija), Stokholme (Švedija), Prahoje (Čekija), Helsinkyje (Suomija), Rygoje (Latvija). Būdamas garsiu, visuomenės pripažintu Valstybės teatro solistu, mėgo atostogauti tėviškėje ir dažnokai, ypač per atlaidus, giedoti Veiverių bažnyčioje. 1930 m. sulietuvino pavardę ir tapo Kučingiu.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1944–1948 m. Valstybinio operos ir baleto teatro solistas. 1945 m. suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas. 1947 m. įsitraukė į rezistentų gretas, teikė žinias Tauro apygardos pogrindžio leidinio „Laisvės žvalgas“ redakcijai, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys. Kalvaičio slapyvardžiu pasirašė memorandumą JTO, reikalaujant nutraukti Lietuvos okupaciją.
1948 m. vasario 10 d., po konflikto su Kipru Petrausku, buvo suimtas , SSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Mordovijos, Kemerovo ir Omsko srities lageriuose. Lageryje dainavo kalinių rengiamuose koncertuose. Iš Lietuvos buvo ištremti beveik visi A. Kučingio artimieji: 78 metų tėvas pateko į Altajaus kraštą (1949 m. ten mirė), motina su seserimi – į Tomsko sritį, duktė Rasa su vyru – į Krasnojarsko kraštą, sūnus Algimantas kalėjo Vorkutos lageryje. Žmona Marija slapstėsi Suvalkijoje, sunkiai dirbdama pas ūkininkus, kol pavyko gauti mokytojos darbą Verpenos mokykloje.
1956 m. A. Kučingis buvo paleistas iš lagerio, nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. dirbo Omsko filharmonijoje. 1956 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą. Jo grįžimas iš lagerių ir po to surengtas autorinis koncertas Kauno sporto halėje buvo labai reikšmingas įvykis Kauno ir visos Lietuvos visuomenės tautiniame ir kultūriniame gyvenime. 1957–1961 m. Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro solistas. 1961 m. išėjo į pensiją. 1961–1970 m. dainavo Kauno muzikiniame teatre. Nemažai koncertavo, dažnai jam akompanuodavo anūkė Jūratė Šleinytė. 1977 m. Virgilijaus Noreikos pakviestas, dar kartą dainavo Mefistofelį Operos ir baleto teatre.
Mėgo lankyti spektaklius. Kartą 1979 m. vakare prieš savo 80-mečio jubiliejų grįždamas namo buvo žiauriai sumuštas. 1983 m. liepos 7 d. mirė, palaidotas Romainių kapinėse.
Kūryba
Surengė solinių koncertų. Dainavo vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas (Liudvikas van Bethovenas. Kristus Alyvų kalne, Georgas Frydrichas Hendelis. Mesijas, Jozefas Haidnas. Pasaulio sukūrimas, Volfgangas Amadėjus Mocartas. Requiem), liaudies ir kompozitorių dainas, romansus. Dainavo operos spektakliuose 1935 m. Klaipėdos teatre, 1936 m. operos ir baleto teatre „Estonia“ Taline, 1937 m. Prahos nacionaliniame teatre, 1939 m. Maskvos Didžiajame teatre, koncertavo Helsinkyje, Stokholme, Paryžiuje. Turėjo puikų balsą, jo vaidybai buvo būdingas išraiškingumas, dramatiškumas. Sukūrė apie 70 įsimintinų vaidmenų operose.
Vaidmenys
- Mefistofelis – Šarlis Guno. Faustas
- Kecalas – Bedržichas Smetana. Parduotoji nuotaka
- Greminas – Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas
- Varlaamas, Borisas Godunovas – Modestas Musorgskis. Borisas Godunovas
- Pilypas – Džiuzepė Verdis. Don Karlas
- Figaras – Volfgangas Amadėjus Mocartas. Figaro vedybos
- Rimvydas – Jurgis Karnavičius. Radvila Perkūnas
- Spoksa – Stasys Šimkus. Pagirėnai
- Masalskis – Balys Dvarionas. Dalia
- Don Diegas – Benjaminas Gorbulskis. Don Žuanas, arba Meilė geometrijai.
Atminimas
- 1971 m. sukurtas dokumentinis filmas „Aš, vargšas karalius“ (rež. Henrikas Šablevičius), kuriame įrašytos kai kurios jo atliekamos operų arijos bei liaudies dainos.
- 1979 m. Kauno muzikinio teatro fojė pastatytas biustas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė).
- 1989 m. jo vardu pavadinta Veiverių meno mokykla, įsikūrusi buvusiame Mokytojų seminarijos pastate. Čia pastatytas dainininko biustas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). Jo garbei prie mokyklos pasodintas ąžuolas.
- 1989 m. spalio 17 d. Žaliakalnyje, prie namo (Aušros g. 13), kuriame dainininkas gyveno, atidengtas biustas (skulpt. Stasys Žirgulis).
- 1999 m. Kauno miesto sode, šalia Muzikinio teatro, atidengtas biustas (skulpt. Stasys Žirgulis).
- A. Kučingio atminimas saugomas M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje Kaune, taip pat Veiverių meno mokykloje.
Šaltiniai
- Didis artistas ir didis žmogus - Antanas Kučingis
- http://maps4u.lt/lt/viewpage.php?page_id=23
- Leonas Čerškus. NKVD Kaune
- Iš Antano Kučingio epistolinio palikimo // Nemunas, 2007-07-19, nr. 29, 30 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- Arvydas Karaška. Antanas Kučingis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 186 psl.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KU%C8INGIS%20ANTANAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- „...visados bus užrašyta už garbę, ne už gėdą“ // Literatūra ir menas, 2011-06-10, nr. 3335[neveikianti nuoroda]
Literatūra
- Ona Narbutienė. Antanas Kučingis. – Vilnius, 1971, 1993 m.
Nuorodos
- Veiverių Antano Kučingio meno mokykla
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Kučingis, Kas yra Antanas Kučingis? Ką reiškia Antanas Kučingis?
Antanas KucingisGime 1899 m spalio 18 d Mauruciai Veiveriu seniunija Marijampoles apskritisMire 1983 m liepos 7 d 83 metai KaunasPalaidotas a Romainiu kapineseTevas Simanas KucinskasSutuoktinis e Marija Magdalena Ambrasaite KucingieneVaikai Algimantas Kucingis Rasa SleinieneVeikla dainininkas karininkas karo topografas politinis kalinys Antanas Kucingis tikroji pavarde Kucinskas 1899 m spalio 18 d Mauruciuose 1983 m liepos 7 d Kaune Lietuvos dainininkas bosas karininkas majoras karo topografas politinis kalinys Pasak pirmojo operos boso partiju atlikejo pedagogo ir rezisieriaus Petro Olekos Lietuvos bosu karalius Biografija1919 m baige Veiveriu mokytoju seminarija Mokytojavo Balbieriskio Kunigiskiu mokyklose Uz antivokiska veikla suimtas ir kalintas Vilkaviskyje veliau Marijampoleje 1916 m pavyko pabegti apsigyveno ir iki 1918 m mokytojavo Musninkuose Vilniaus kraste 1918 m baige mokytoju kursus Sirvintose Nuo 1919 m birzelio 20 d tarnavo Lietuvos kariuomeneje Atskirajame Panevezio batalione Dalyvavo nepriklausomybes kovose su bolsevikais 1919 m rugsejo 1 d perkeltas į KAM butu skyriu 1920 m spalio 17 d baige Kauno karo mokykla III laida suteiktas pestininku leitenanto laipsnis Buvo perkeltas į Alytu 1922 m grįzo į Kauna sukure seima 1923 1937 m dirbo Lietuvos kariuomenes Generalinio stabo Topografijos skyriuje Karine tarnyba derino su menininko polinkiais 1925 m sausio 8 d suteiktas vyr leitenanto laipsnis 1929 m vasario 1 d perkeltas į Generalinio stabo valdybos Karo topografijos skyriu 1929 m lapkricio 23 d suteiktas kapitono laipsnis 1928 m apdovanotas Lietuvos nepriklausomybes medaliu 1931 m DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu 1934 m sausio 25 d įskaitytas į topografijos specialybes karininkus 1936 m rugsejo 8 d suteiktas majoro laipsnis 1937 m rugsejo 7 d paleistas į topografijos karininku atsarga 1923 1927 m mokesi Kauno muzikos mokykloje Aleksandro Kutkaus dainavimo klase 1924 1944 m Valstybes teatro solistas Gastroliavo Paryziuje Prancuzija Stokholme Svedija Prahoje Cekija Helsinkyje Suomija Rygoje Latvija Budamas garsiu visuomenes pripazintu Valstybes teatro solistu mego atostogauti teviskeje ir daznokai ypac per atlaidus giedoti Veiveriu baznycioje 1930 m sulietuvino pavarde ir tapo Kucingiu Prasidejus sovietinei okupacijai dalyvavo 1941 m birzelio sukilime 1944 1948 m Valstybinio operos ir baleto teatro solistas 1945 m suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas 1947 m įsitrauke į rezistentu gretas teike zinias Tauro apygardos pogrindzio leidinio Laisves zvalgas redakcijai Bendro demokratinio pasipriesinimo sajudzio prezidiumo narys Kalvaicio slapyvardziu pasirase memoranduma JTO reikalaujant nutraukti Lietuvos okupacija 1948 m vasario 10 d po konflikto su Kipru Petrausku buvo suimtas SSRS Ypatingojo pasitarimo prie NKVD nuteistas 10 metu lagerio Kalejo Mordovijos Kemerovo ir Omsko srities lageriuose Lageryje dainavo kaliniu rengiamuose koncertuose Is Lietuvos buvo istremti beveik visi A Kucingio artimieji 78 metu tevas pateko į Altajaus krasta 1949 m ten mire motina su seserimi į Tomsko sritį dukte Rasa su vyru į Krasnojarsko krasta sunus Algimantas kalejo Vorkutos lageryje Zmona Marija slapstesi Suvalkijoje sunkiai dirbdama pas ukininkus kol pavyko gauti mokytojos darba Verpenos mokykloje 1956 m A Kucingis buvo paleistas is lagerio nuo kovo 1 d iki birzelio 30 d dirbo Omsko filharmonijoje 1956 m liepos men grįzo į Lietuva Jo grįzimas is lageriu ir po to surengtas autorinis koncertas Kauno sporto haleje buvo labai reiksmingas įvykis Kauno ir visos Lietuvos visuomenes tautiniame ir kulturiniame gyvenime 1957 1961 m Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro solistas 1961 m isejo į pensija 1961 1970 m dainavo Kauno muzikiniame teatre Nemazai koncertavo daznai jam akompanuodavo anuke Jurate Sleinyte 1977 m Virgilijaus Noreikos pakviestas dar karta dainavo Mefistofelį Operos ir baleto teatre Mego lankyti spektaklius Karta 1979 m vakare pries savo 80 mecio jubilieju grįzdamas namo buvo ziauriai sumustas 1983 m liepos 7 d mire palaidotas Romainiu kapinese KurybaSurenge soliniu koncertu Dainavo vokaliniu simfoniniu kuriniu solo partijas Liudvikas van Bethovenas Kristus Alyvu kalne Georgas Frydrichas Hendelis Mesijas Jozefas Haidnas Pasaulio sukurimas Volfgangas Amadejus Mocartas Requiem liaudies ir kompozitoriu dainas romansus Dainavo operos spektakliuose 1935 m Klaipedos teatre 1936 m operos ir baleto teatre Estonia Taline 1937 m Prahos nacionaliniame teatre 1939 m Maskvos Didziajame teatre koncertavo Helsinkyje Stokholme Paryziuje Turejo puiku balsa jo vaidybai buvo budingas israiskingumas dramatiskumas Sukure apie 70 įsimintinu vaidmenu operose VaidmenysMefistofelis Sarlis Guno Faustas Kecalas Bedrzichas Smetana Parduotoji nuotaka Greminas Piotras Caikovskis Eugenijus Oneginas Varlaamas Borisas Godunovas Modestas Musorgskis Borisas Godunovas Pilypas Dziuzepe Verdis Don Karlas Figaras Volfgangas Amadejus Mocartas Figaro vedybos Rimvydas Jurgis Karnavicius Radvila Perkunas Spoksa Stasys Simkus Pagirenai Masalskis Balys Dvarionas Dalia Don Diegas Benjaminas Gorbulskis Don Zuanas arba Meile geometrijai Atminimas1971 m sukurtas dokumentinis filmas As vargsas karalius rez Henrikas Sablevicius kuriame įrasytos kai kurios jo atliekamos operu arijos bei liaudies dainos 1979 m Kauno muzikinio teatro foje pastatytas biustas skulpt Danute Danyte Varnauskiene 1989 m jo vardu pavadinta Veiveriu meno mokykla įsikurusi buvusiame Mokytoju seminarijos pastate Cia pastatytas dainininko biustas skulpt Danute Danyte Varnauskiene Jo garbei prie mokyklos pasodintas azuolas 1989 m spalio 17 d Zaliakalnyje prie namo Ausros g 13 kuriame dainininkas gyveno atidengtas biustas skulpt Stasys Zirgulis 1999 m Kauno miesto sode salia Muzikinio teatro atidengtas biustas skulpt Stasys Zirgulis A Kucingio atminimas saugomas M ir K Petrausku lietuviu muzikos muziejuje Kaune taip pat Veiveriu meno mokykloje SaltiniaiDidis artistas ir didis zmogus Antanas Kucingis http maps4u lt lt viewpage php page id 23 Leonas Cerskus NKVD Kaune Is Antano Kucingio epistolinio palikimo Nemunas 2007 07 19 nr 29 30 Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto Arvydas Karaska Antanas Kucingis Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 186 psl http atminimas kvb lt asmenvardis php asm KU C8INGIS 20ANTANAS Archyvuota kopija 2016 03 06 is Wayback Machine projekto visados bus uzrasyta uz garbe ne uz geda Literatura ir menas 2011 06 10 nr 3335 neveikianti nuoroda LiteraturaOna Narbutiene Antanas Kucingis Vilnius 1971 1993 m NuorodosVeiveriu Antano Kucingio meno mokykla