Kauno muzikos mokykla

1919 m. kovo mėn. vargonininko Juozo Naujalio pastangomis ir lėšomis „Saulės“ gimnazijos patalpose atidaryta pirmoji muzikos mokykla Lietuvoje.^[1] Iš pradžių buvo privati, 1920 m. suvalstybinta. 1919–1921 m. mokykloje buvo fortepijono, smuiko, dainavimo, vėliau – dar ir violončelės, kontraboso, vargonų, pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, 1929 m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. 1930 m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. 1930–1933 m. buvo rengiami operos dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.

1926–1933 m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam 1926–1928 m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, 1928–1933 m. – Juozas Tallat-Kelpša). Orkestras koncertuodavo Valstybės teatre; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į Kauno konservatoriją.

• 1919 m. – Juozas Naujalis;
• 1920 m. – Juozas Tallat-Kelpša;
• 1920–1927 m. – Juozas Naujalis;
• 1927–1933 m. – Juozas Gruodis.

Vincas Bacevičius, Jonas Bendorius, Povilas Berkavičius, Lidija Dauguvietytė-Malko, Balys Dvarionas, Emerikas Gailevičius, Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Juozas Gruodis, Emilija Janickienė, Aleksandras Kačanauskas, Albertas Köhelikas, Elena Stanek-Laumenskienė, Oreste Marini, Nikodemas Martinonis, Petras Oleka, Juozas Pakalnis, Vladimiras Ružickis, Julius Štarka, Juozas Tallat-Kelpša, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, Viktoras Žadeika, Juozas Žilevičius ir kt.

Antanas Budriūnas, Klemensas Griauzdė, Kazys Gutauskas, Jurgis Karnavičius, Konradas Kaveckas, Antanas Kučingis, Jonas Nabažas, Antanas Račiūnas ir kt.