Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Veiverių mokytojų seminarija nuo XIX a vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintelė Lietuvos mokytojų lietuvių rengimo
Veiverių mokytojų seminarija
Veiverių mokytojų seminarija – nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintelė Lietuvos mokytojų lietuvių rengimo įstaiga, veikusi Veiveriuose, buvusiose arklių pašto stoties patalpose, kurios, 1861 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva liko tuščios.
Prie seminarijos pastato stovi joje dirbusio pedagogo Tomo Ferdinando Žilinsko biustas (1931 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius).
Istorija
Mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos mokytojų tėvu vadinamo Tomo Ferdinando Žilinsko (1840–1925) vardo. Anot Jono Jablonskio, tai buvo „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte“.
1866 m. T. Žilinskas paskirtas Veiverių pedagoginių kursų lietuvių valstiečių vaikams mokytoju, dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą. 1872 m. šie kursai pavadinami Veiverių mokytojų seminarija. Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuota į Rusijos gilumą. Per 52 gyvavimo metus Veiverių mokytojų seminarija parengė ir išleido 1025 mokytojus. Nemaža dalis jos auklėtinių tapo pradžios mokyklos mokytojais, lietuviškų vadovėlių autoriais, žymiais visuomenės bei kultūros veikėjais.
Veiverių seminarija buvo trimetė. Į pirmą kursą priimdavo jaunuolius nuo 15 metų, turinčius dviklasės mokyklos baigimo pažymėjimus. Viename kurse mokėsi 30 mokinių, tad iš viso seminarijoje galėjo mokytis 90 žmonių. Buvo dėstoma tikyba, pedagogika, lietuvių kalba, rusų kalba, istorija, matematika, gamta ir geografija, dailyraštis, braižyba, muzika, dainavimas ir gimnastika. Darbo įgūdžiams įgyti reikėjo išdirbti nustatytą valandų skaičių mokyklos sode ir darže. Seminarija turėjo daržą ir sodą, kuris 1878 m. jau užėmė šešis hektarus.
Numalšinus 1863 m. sukilimą buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis, iš viešojo gyvenimo pradėta stumti ir šnekamoji kalba. Veiverių mokytojų seminarija turėjo ruošti lietuvius mokytojus kaimo mokykloms, kad jie vaikus mokytų rusų kalbos. Tačiau priešinantis rusifikacijai Veiveriuose slapta įsikūrė svarbus lietuviškas tautinis židinys. Buvo skaitoma ir platinama draudžiama literatūra, renkama tautosaka, užrašinėjamos jaunimo dainuojamos dainos, jų žodžiai ir melodijos. 1883 m. antro ir trečio kurso seminaristai pradėjo leisti mėnraštį „Laimės valandos“, vyko slapti susirinkimai.
Seminarija veikė iki 1915 m. prasidedant I pasauliniam karui, kai buvo iškelta į Švenčionėlius, o vėliau – į Vilnių. 1919 m. mokytojų seminarijai į Veiverius negrįžus, buvusiose patalpose spalio mėnesį įkurta Veiverių progimnazija.
Žymūs mokiniai
Veiverių mokytojų seminarija parengė 1024 mokytojus, tarp kurių buvo:
- Juozas Andziulaitis-Kalnėnas (1864–1916), poetas
- Petras Arminas-Trupinėlis (1853–1885), rašytojas
- Juozas Burba (1881–1921), publicistas, pedagogas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas
- Petras Dumčius (1858-1933), pedagogas, švietėjas, knygnešys
- Juozas Geniušas (1892–1948), pedagogas
- Juozas Kaunas (1870–1936), valstybės tarnautojas, pirmasis Jonavos burmistras
- Mykolas Krupavičius (1885–1970), kunigas, prelatas, žemės ūkio ministras
- Petras Kubertavičius (1897–1964), aktorius
- Antanas Kučingis (1899–1983), operos dainininkas, Lietuvos kariuomenės majoras
- Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863–1938), rašytojas
- Kazys Skučas (1894–1941), vidaus reikalų ministras, generolas
- Juozas Tomkus (1896–1940), Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, žurnalistas
- Aleksandras Žilinskas (1885–1942), teisingumo ministras
- Juozas Žiugžda (1893–1979), istorikas
- Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), dailininkas
Šaltiniai
- Paminėta seniausia lietuviška mokytojų seminarija // XXI amžius, 2006-10-27 Archyvuota kopija 2011-07-18 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.kucingis.lt/apie-mus/pastato-istorija/
Literatūra
- Veiverių mokytojų seminarija: 1866–1918 / Juozas Kudirka. – Vilnius: Periodika, 1970. – 83 p.: iliustr.
- Veiverių Tomo Žilinsko vidurinė mokykla: 1919–1989 m. / M. Skilandienė. – Prienai, 1989. – 13 p.: iliustr.
- Lietuviškoji Veiverių mokytojų seminarija / Juozas Kudirka. – Kaunas: Spindulys, 1996. – 45 p. – ISBN 9986-811-13-9
- Seniausia lietuviška mokytojų seminarija / Kęstutis Orinas. – Alytus: Albagrafija, 2006. – 46 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-09-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veiverių mokytojų seminarija, Kas yra Veiverių mokytojų seminarija? Ką reiškia Veiverių mokytojų seminarija?
Veiveriu mokytoju seminarija nuo XIX a vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintele Lietuvos mokytoju lietuviu rengimo įstaiga veikusi Veiveriuose buvusiose arkliu pasto stoties patalpose kurios 1861 m nutiesus gelezinkelį Sankt Peterburgas Varsuva liko tuscios Prie seminarijos pastato stovi joje dirbusio pedagogo Tomo Ferdinando Zilinsko biustas 1931 m skulptorius Antanas Aleksandravicius IstorijaVeiveriu mokytoju seminarijos orkestras Mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos mokytoju tevu vadinamo Tomo Ferdinando Zilinsko 1840 1925 vardo Anot Jono Jablonskio tai buvo didysis Lietuvos mokytoju patriarchas aukletojas ir zadintojas mokejes sunkiausiomis aplinkybemis dirbti savo kraste 1866 m T Zilinskas paskirtas Veiveriu pedagoginiu kursu lietuviu valstieciu vaikams mokytoju deste matematika gamtos mokslus ir lietuviu kalba 1872 m sie kursai pavadinami Veiveriu mokytoju seminarija Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuota į Rusijos giluma Per 52 gyvavimo metus Veiveriu mokytoju seminarija parenge ir isleido 1025 mokytojus Nemaza dalis jos aukletiniu tapo pradzios mokyklos mokytojais lietuvisku vadoveliu autoriais zymiais visuomenes bei kulturos veikejais Veiveriu seminarija buvo trimete Į pirma kursa priimdavo jaunuolius nuo 15 metu turincius dviklases mokyklos baigimo pazymejimus Viename kurse mokesi 30 mokiniu tad is viso seminarijoje galejo mokytis 90 zmoniu Buvo destoma tikyba pedagogika lietuviu kalba rusu kalba istorija matematika gamta ir geografija dailyrastis braizyba muzika dainavimas ir gimnastika Darbo įgudziams įgyti reikejo isdirbti nustatyta valandu skaiciu mokyklos sode ir darze Seminarija turejo darza ir soda kuris 1878 m jau uzeme sesis hektarus Numalsinus 1863 m sukilima buvo uzdrausta lietuviska spauda lotyniskomis raidemis is viesojo gyvenimo pradeta stumti ir snekamoji kalba Veiveriu mokytoju seminarija turejo ruosti lietuvius mokytojus kaimo mokykloms kad jie vaikus mokytu rusu kalbos Taciau priesinantis rusifikacijai Veiveriuose slapta įsikure svarbus lietuviskas tautinis zidinys Buvo skaitoma ir platinama draudziama literatura renkama tautosaka uzrasinejamos jaunimo dainuojamos dainos ju zodziai ir melodijos 1883 m antro ir trecio kurso seminaristai pradejo leisti menrastį Laimes valandos vyko slapti susirinkimai Seminarija veike iki 1915 m prasidedant I pasauliniam karui kai buvo iskelta į Svencionelius o veliau į Vilniu 1919 m mokytoju seminarijai į Veiverius negrįzus buvusiose patalpose spalio menesį įkurta Veiveriu progimnazija Zymus mokiniaiVeiveriu mokytoju seminarija parenge 1024 mokytojus tarp kuriu buvo Juozas Andziulaitis Kalnenas 1864 1916 poetas Petras Arminas Trupinelis 1853 1885 rasytojas Juozas Burba 1881 1921 publicistas pedagogas draudziamosios lietuviskos spaudos platintojas Petras Dumcius 1858 1933 pedagogas svietejas knygnesys Juozas Geniusas 1892 1948 pedagogas Juozas Kaunas 1870 1936 valstybes tarnautojas pirmasis Jonavos burmistras Mykolas Krupavicius 1885 1970 kunigas prelatas zemes ukio ministras Petras Kubertavicius 1897 1964 aktorius Antanas Kucingis 1899 1983 operos dainininkas Lietuvos kariuomenes majoras Ksaveras Sakalauskas Vanagelis 1863 1938 rasytojas Kazys Skucas 1894 1941 vidaus reikalu ministras generolas Juozas Tomkus 1896 1940 Lietuvos karinis ir politinis veikejas zurnalistas Aleksandras Zilinskas 1885 1942 teisingumo ministras Juozas Ziugzda 1893 1979 istorikas Antanas Zmuidzinavicius 1876 1966 dailininkasSaltiniaiPamineta seniausia lietuviska mokytoju seminarija XXI amzius 2006 10 27 Archyvuota kopija 2011 07 18 is Wayback Machine projekto http www kucingis lt apie mus pastato istorija LiteraturaVeiveriu mokytoju seminarija 1866 1918 Juozas Kudirka Vilnius Periodika 1970 83 p iliustr Veiveriu Tomo Zilinsko vidurine mokykla 1919 1989 m M Skilandiene Prienai 1989 13 p iliustr Lietuviskoji Veiveriu mokytoju seminarija Juozas Kudirka Kaunas Spindulys 1996 45 p ISBN 9986 811 13 9 Seniausia lietuviska mokytoju seminarija Kestutis Orinas Alytus Albagrafija 2006 46 p iliustr ISBN 9955 639 09 1