Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pyrrhocorax 1780 1857 iliustracijos viršuje Pyrrhocorax graculus apačioje Pyrrhocorax pyrrhocorax Mokslinė klasifikacija
Alpinės kuosos
| Pyrrhocorax | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
(1780-1857) iliustracijos viršuje (Pyrrhocorax graculus), apačioje (Pyrrhocorax pyrrhocorax) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Pyrrhocorax , 1771 | ||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||
Alpinių kuosų genties rūšių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Alpinės kuosos (Pyrrhocorax) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, varninių (Corvidae) šeimos gentis.
Paplitimas
Genties abi rūšys paplitusios kalnuotose Eurazijos žemyno subtropikų ir vidutinių platumų klimato zonose, Šiaurės Afrikos šiaurvakariuose bei nedidelėje Rytų Afrikos atogrąžų klimato dalyje. Vakariniame paplitimo arealo dalyje dominuoja abi rūšys, Azijos žemyno rytinėje arealo dalyje daugiausiai paplitusios raudonsnapės alpinės kuosos (Pyrrhocorax pyrrhocorax), Rytų Afrikoje tik raudonsnapės alpinės kuosos. Toliamiausiame šiaurvakarių pakraštyje – Britų salų vakarinėse dalyse gyvena P. p. pyrrhocorax porūšio raudonsnapių alpinių kuosų populiacija. Pačiame pietvakarių pakraštyje esančiose Kanarų salose aptinkama raudonsnapių alpinių kuosų P. p. barbarus porūšio populiacija. Toliausiai į pietus – šiaurinėje ir centrinėje Etiopijoje, gyvena raudonsnapių alpinių kuosų P. p. baileyi porūšio populiacija. Toliausiai Azijoje į rytus ir į šiaurę nutolusi P. p. brachypus porūšio raudonsnapių alpinių kuosų populiacija gyvena šiauryčių, rytų Kinijoje, bei siekia Pietų Sibiro pakraštį, įskaitant pietinę Baikalo ežero dalį.
Arčiausiai nuo Lietuvos – Austrijoje, retkarčiais vakarinėje Slovakijoje gyvena P. g. graculus porūšio geltonsnapės alpinės kuosos.
Išvaizda
Alpinės kuosos genties rūšys maždaug Lietuvoje gyvenančių eurazinių kuosų (Coloeus monedula) rūšies kūno ilgio ir svorio. Raudonsnapių alpinių kuosų P. p. pyrrhocorax porūšio kūno ilgis apie 39–40 cm, vidutinis svoris apie 310 g. Palyginimui, geltonsnapės alpinės kuosos nežymiai smulkesnės, jų kūno ilgis 37–39 cm, ir jos nominalinio porūšio P. g. graculus svoris 188–252 g.
Alpinių kuosų plunksninis apdaras blizgančiai juodas su atspalviais. Abi rūšis lengviausiai nustatyti pagal snapo spalvą – raudonsnapių alpinių kuosų snapas raudonas, ilgas ir šiek tiek palinkęs, gelsvasnapių alpinių kuosų snapas gelsvas ir trumpesnis. Abiejų rūšių kojos raudonos.
Dauginimasis
Alpinės kuosos monogamės ir pasižymi didele ištikimybe partneriui ir gyvenamai vietai. Abi rūšys stato stambų lizdą iš šaknų, lazdelių ir augalų dalių, išklotą žole, smulkiomis šakelėmis ar plaukais. Lizdas statomas ant atbrailos, urvelyje ar panašiame plyšyje uolos sienoje arba žmonių sukurtose vietose, pavyzdžiui, apleistuose pastatuose, karjeruose ar užtvankose. Raudonsnapės alpinės kuosos kartais naudojasi ir apgyvendintais pastatais, pavyzdžiui, Mongolijoje lizdą įsykuria vienuolyne. Alpinės kuosos nekuria paukščių kolonijų, nors tinkamose buveinėse kelios poros gali sukti lizdus netoli viena kitos.
Geltonsnapės alpinės kuosos kiaušinius deda maždaug mėnesiu vėliau nei jos artimiausios raudonsnapės gentainės, nors veisimosi sėkmė ir reprodukcinė elgsena pas abi rūšis panaši. Tikėtina, kad abiejų rūšių panašumai atsirado dėl tų pačių stiprių, jų buveinių aplinkoje esamų apribojimų, kas paveikia jų veisimosi elgseną. Abi rūšys deda 3-5 paprastai balkšvus, rudai ar pilkai dėmėtus kiaušinius, kuriuos peri tik patelė. Jaunikliai išsirita po 2-3 savaičių. Raudonsnapių alpinių kuosų jaunikliai būna beveik pliki, o aukštesnėse kalnų altitūdėse gyvenančių geltonsnapių alpinių kuosų jaunikliai išsirita su tankiu pūkų sluoksniu. Jauniklius maitina abu tėvai. Geltonsnapių alpinių kuosų jaunikliai po išsiritimo lizdą palieką praėjus 29-31 dienai, o raudonsnapių alpinių kuosų jaunikliai lizdą palieka po 31-41 dienos.
Raudonsnapių alpinių kuosų jauniklių išgyvenamumas pirmaisiais gyvenimo metais yra 72,5 %, o geltonsnapių alpinių kuosų jauniklių išgyvenamumas 77 %. Metinis suaugusių geltonsnapių alpinių kuosų išgyvenamumas yra 83-92 proc., o raudonsnapių alpinių kuosų kol kas nežinomas.
Priešai ir apsisaugojimas nuo jų
Alpinių kuosų priešai sakalai keleiviai (Falco peregrinus), kilnieji ereliai (Aquila chrysaetos), didieji apuokai (Bubo bubo), o paprastieji krankliai (Corvus corax) iš lizdų grobia jauniklius. Į raudonsnapių alpinių kuosų lizdus kiaušinius deda (Clamator glandarius).
Šiaurinėje Ispanijos dalyje raudonsnapės alpinės kuosos dažnai lizdus suka netoli stepinių pelėsakalių (Falco naumanni) kolonijų, kadangi šie sakalai, kurie minta daugiausia tik vabzdžiais, netiesiogiai jas apsaugo nuo didesnių plėšrūnų, ir dėl šito raudonsnapės alpinės kuosos sėkmingiau veisiasi.
Mityba
Šiltuoju metų laiku jos daugiausia minta bestuburiais (Invertebrata), pavyzdžiui, vabalais (Coleoptera), sraigėmis, žiogais (Tettigoniidae), šokliukais (Tetrigidae), vikšrais ir dvisparniai (Diptera) lervomis. Skruzdėlės (Formicidae) yra mėgstamiausias raudonsnapių alpinių kuosų maistas.
Taip pat minta augaliniu maistu, o raudonsnapės alpinės kuosos, pasitaikius progai, lesa nukritusius ant žemės grūdus. Buvo pranešta, kad jos kenkia miežių pasėliams, išlauždamos bręstančias varpas, kad išlestų grūdus. Tais metų laikais kai bestuburių grobio būna nedaug, geltonsnapės alpinės kuosos labiau lesa vaisius ir uogas. Geltonsnapės alpinės kuosos žiemos racioną lengvai papildo žmonių maisto atliekomis iš turistų veiklos kalnų regionuose - įskaitant slidinėjimo kurortuose išmetamo maisto, randamo šiukšlynuose ir iškylų vietose.
Ten, kur abiejų rūšių arealai sutampa, vasarą gali maitintis kartu, bet konkurencija dėl maisto tarp jų yra nedidelė. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad raudonsnapės alpinės kuosos žiemos mitybos racione augalinę mitybos dalį sudarė beveik vien tik vištapienių (Gagea) svogūnėliai, o geltonsnapių alpinių kuosų racioną sudarė uogos ir erškečių (Rosa) vaisiai. Birželio mėn. raudonsnapės alpinės kuosos daugiausia maitinosi vikšrais, o geltonsnapės alpinės kuosos - ilgakojų uodų (Tipulidae) ir panašių vabzdžių lėliukėmis. Vėliau vasarą geltonsnapės alpinės kuosos lesė daug į žiogus panašių vabzdžių, o raudonsnapės alpinės kuosos savo racioną papildė ilgakojų uodų (Tipulidae) ir panašių vabzdžių lėliukėmis, musių lervomis ir vabalais. Lapkričio mėnesį rytiniuose Himalajuose geltonsnapės alpinės kuosos daugiausia gyvena kadagynuose, kur maitinasi kadagių uogomis, o šiame regione ir tuo pačiu metų laiku gyvenančios raudonsnapės alpinės kuosos maisto ieško kaimų terasinių ganyklų dirvoje.
Abi rūšys būriais maitinasi atvirose vietovėse, dažnai tam tikru atstumu nuo veisimosi vietovių klifuose, ypač žiemą. Jų maitinimosi kelionės gali būti 1 600 m aukštyje 20 km atstumu.
Rūšys
pasaulio 13.2 versijoje išskiria dvi rūšis ir jose 11 porūšių
- (Linnaeus, 1758) – ; išskiriami 8 porūšiai:
- P. p. pyrrhocorax (Linnaeus, 1758); paplitusios Britų salose.
- P. p. erythroramphos (Vieillot, 1817); paplitusios nuo Iberijos pusiasalio iki Šveicarijos ir šiaurės Italijos.
- P. p. barbarus Vaurie, 1954; paplitusios Šiaurės Afrikos šiaurvakariuose ir La Palmoje (Kanarų salos).
- P. p. docilis (Gmelin, SG, 1774); paplitusios nuo pietryčių Europos, per Afganistaną ir Pakistane.
- P. p. centralis Stresemann, 1928; paplitusios Vidurinėje Azijoje;
- P. p. himalayanus (Gould, 1862); paplitusios Himalajų kalnų regione, šiaurinėje Indijoje ir vakarinėje Kinijoje.
- P. p. brachypus (Swinhoe, 1871); paplitusios šiauryčių, rytų Kinijoje, bei siekia Pietų Sibiro pakraštį, įskaitant pietinę Baikalo ežero dalį.
- P. p. baileyi Rand & Vaurie, 1955; paplitusios šiaurinėje ir centrinėje Etiopijoje.
- (Linnaeus, 1766) – ; išskiriami 3 porūšiai:
- P. g. graculus (Linnaeus, 1766); paplitusios Pietų Europoje ir apie Alpių kalnų regionus, šiaurinėje Afrikoje ir šiauriniame Irane.
- P. g. digitatus Hemprich & Ehrenberg, 1833; paplitusios pietryčių Anatolijoje, Libane, Irake ir pietvakarių Irane.
- P. g. forsythi Stoliczka, 1874; papitusios Vidurinėje Azijoje.
Šaltiniai
- terminai.vlkk.lt / Alpinės kuosos Archyvuota kopija 2023-11-12 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.11.12.
- worldbirdnames.org / Hoatzin, New World vultures, Secretarybird, raptors; IOC World Bird List v13.2
Nuorodos
- birdsoftheworld.org / Corvidae; Crows, Jays, and Magpies
- researchgate.net / New fossil records of choughs genus Pyrrhocorax in the Canary Islands: Hypotheses to explain its extinction and current narrow distribution; Authors: Juan Carlos Rando, Universidad de La Laguna | December 2007. Ardeola 54(2):185-195
Galerija
- Raudonsnapė alpinė kuosa (Pyrrhocorax pyrrhocorax)
- Geltonsnapė alpinė kuosa (Pyrrhocorax graculus)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alpinės kuosos, Kas yra Alpinės kuosos? Ką reiškia Alpinės kuosos?
Pyrrhocorax 1780 1857 iliustracijos virsuje Pyrrhocorax graculus apacioje Pyrrhocorax pyrrhocorax Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Varniniai Corvidae Gentis Alpines kuosos Pyrrhocorax BinomasPyrrhocorax 1771PaplitimasAlpiniu kuosu genties rusiu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulyje Pyrrhocorax pyrrhocorax Pyrrhocorax graculus abi rusys Alpines kuosos Pyrrhocorax zvirbliniu pauksciu Passeriformes burio varniniu Corvidae seimos gentis Raudonsnapes alpines kuosos desineje ir geltonsnapes alpines kuosos siluetai ir dydzio palyginimasPaplitimasGenties abi rusys paplitusios kalnuotose Eurazijos zemyno subtropiku ir vidutiniu platumu klimato zonose Siaures Afrikos siaurvakariuose bei nedideleje Rytu Afrikos atograzu klimato dalyje Vakariniame paplitimo arealo dalyje dominuoja abi rusys Azijos zemyno rytineje arealo dalyje daugiausiai paplitusios raudonsnapes alpines kuosos Pyrrhocorax pyrrhocorax Rytu Afrikoje tik raudonsnapes alpines kuosos Toliamiausiame siaurvakariu pakrastyje Britu salu vakarinese dalyse gyvena P p pyrrhocorax porusio raudonsnapiu alpiniu kuosu populiacija Paciame pietvakariu pakrastyje esanciose Kanaru salose aptinkama raudonsnapiu alpiniu kuosu P p barbarus porusio populiacija Toliausiai į pietus siaurineje ir centrineje Etiopijoje gyvena raudonsnapiu alpiniu kuosu P p baileyi porusio populiacija Toliausiai Azijoje į rytus ir į siaure nutolusi P p brachypus porusio raudonsnapiu alpiniu kuosu populiacija gyvena siauryciu rytu Kinijoje bei siekia Pietu Sibiro pakrastį įskaitant pietine Baikalo ezero dalį Arciausiai nuo Lietuvos Austrijoje retkarciais vakarineje Slovakijoje gyvena P g graculus porusio geltonsnapes alpines kuosos IsvaizdaAlpines kuosos genties rusys mazdaug Lietuvoje gyvenanciu euraziniu kuosu Coloeus monedula rusies kuno ilgio ir svorio Raudonsnapiu alpiniu kuosu P p pyrrhocorax porusio kuno ilgis apie 39 40 cm vidutinis svoris apie 310 g Palyginimui geltonsnapes alpines kuosos nezymiai smulkesnes ju kuno ilgis 37 39 cm ir jos nominalinio porusio P g graculus svoris 188 252 g Alpiniu kuosu plunksninis apdaras blizganciai juodas su atspalviais Abi rusis lengviausiai nustatyti pagal snapo spalva raudonsnapiu alpiniu kuosu snapas raudonas ilgas ir siek tiek palinkes gelsvasnapiu alpiniu kuosu snapas gelsvas ir trumpesnis Abieju rusiu kojos raudonos DauginimasisAlpines kuosos monogames ir pasizymi didele istikimybe partneriui ir gyvenamai vietai Abi rusys stato stambu lizda is saknu lazdeliu ir augalu daliu isklota zole smulkiomis sakelemis ar plaukais Lizdas statomas ant atbrailos urvelyje ar panasiame plysyje uolos sienoje arba zmoniu sukurtose vietose pavyzdziui apleistuose pastatuose karjeruose ar uztvankose Raudonsnapes alpines kuosos kartais naudojasi ir apgyvendintais pastatais pavyzdziui Mongolijoje lizda įsykuria vienuolyne Alpines kuosos nekuria pauksciu koloniju nors tinkamose buveinese kelios poros gali sukti lizdus netoli viena kitos Geltonsnapes alpines kuosos kiausinius deda mazdaug menesiu veliau nei jos artimiausios raudonsnapes gentaines nors veisimosi sekme ir reprodukcine elgsena pas abi rusis panasi Tiketina kad abieju rusiu panasumai atsirado del tu paciu stipriu ju buveiniu aplinkoje esamu apribojimu kas paveikia ju veisimosi elgsena Abi rusys deda 3 5 paprastai balksvus rudai ar pilkai demetus kiausinius kuriuos peri tik patele Jaunikliai issirita po 2 3 savaiciu Raudonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliai buna beveik pliki o aukstesnese kalnu altitudese gyvenanciu geltonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliai issirita su tankiu puku sluoksniu Jauniklius maitina abu tevai Geltonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliai po issiritimo lizda palieka praejus 29 31 dienai o raudonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliai lizda palieka po 31 41 dienos Raudonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliu isgyvenamumas pirmaisiais gyvenimo metais yra 72 5 o geltonsnapiu alpiniu kuosu jaunikliu isgyvenamumas 77 Metinis suaugusiu geltonsnapiu alpiniu kuosu isgyvenamumas yra 83 92 proc o raudonsnapiu alpiniu kuosu kol kas nezinomas Priesai ir apsisaugojimas nuo juAlpiniu kuosu priesai sakalai keleiviai Falco peregrinus kilnieji ereliai Aquila chrysaetos didieji apuokai Bubo bubo o paprastieji krankliai Corvus corax is lizdu grobia jauniklius Į raudonsnapiu alpiniu kuosu lizdus kiausinius deda Clamator glandarius Siaurineje Ispanijos dalyje raudonsnapes alpines kuosos daznai lizdus suka netoli stepiniu pelesakaliu Falco naumanni koloniju kadangi sie sakalai kurie minta daugiausia tik vabzdziais netiesiogiai jas apsaugo nuo didesniu plesrunu ir del sito raudonsnapes alpines kuosos sekmingiau veisiasi MitybaSiltuoju metu laiku jos daugiausia minta bestuburiais Invertebrata pavyzdziui vabalais Coleoptera sraigemis ziogais Tettigoniidae sokliukais Tetrigidae viksrais ir dvisparniai Diptera lervomis Skruzdeles Formicidae yra megstamiausias raudonsnapiu alpiniu kuosu maistas Taip pat minta augaliniu maistu o raudonsnapes alpines kuosos pasitaikius progai lesa nukritusius ant zemes grudus Buvo pranesta kad jos kenkia mieziu paseliams islauzdamos brestancias varpas kad islestu grudus Tais metu laikais kai bestuburiu grobio buna nedaug geltonsnapes alpines kuosos labiau lesa vaisius ir uogas Geltonsnapes alpines kuosos ziemos raciona lengvai papildo zmoniu maisto atliekomis is turistu veiklos kalnu regionuose įskaitant slidinejimo kurortuose ismetamo maisto randamo siukslynuose ir iskylu vietose Ten kur abieju rusiu arealai sutampa vasara gali maitintis kartu bet konkurencija del maisto tarp ju yra nedidele Italijoje atliktas tyrimas parode kad raudonsnapes alpines kuosos ziemos mitybos racione augaline mitybos dalį sudare beveik vien tik vistapieniu Gagea svoguneliai o geltonsnapiu alpiniu kuosu raciona sudare uogos ir erskeciu Rosa vaisiai Birzelio men raudonsnapes alpines kuosos daugiausia maitinosi viksrais o geltonsnapes alpines kuosos ilgakoju uodu Tipulidae ir panasiu vabzdziu leliukemis Veliau vasara geltonsnapes alpines kuosos lese daug į ziogus panasiu vabzdziu o raudonsnapes alpines kuosos savo raciona papilde ilgakoju uodu Tipulidae ir panasiu vabzdziu leliukemis musiu lervomis ir vabalais Lapkricio menesį rytiniuose Himalajuose geltonsnapes alpines kuosos daugiausia gyvena kadagynuose kur maitinasi kadagiu uogomis o siame regione ir tuo paciu metu laiku gyvenancios raudonsnapes alpines kuosos maisto iesko kaimu terasiniu ganyklu dirvoje Abi rusys buriais maitinasi atvirose vietovese daznai tam tikru atstumu nuo veisimosi vietoviu klifuose ypac ziema Ju maitinimosi keliones gali buti 1 600 m aukstyje 20 km atstumu Rusyspasaulio 13 2 versijoje isskiria dvi rusis ir jose 11 porusiu Linnaeus 1758 isskiriami 8 porusiai P p pyrrhocorax Linnaeus 1758 paplitusios Britu salose P p erythroramphos Vieillot 1817 paplitusios nuo Iberijos pusiasalio iki Sveicarijos ir siaures Italijos P p barbarus Vaurie 1954 paplitusios Siaures Afrikos siaurvakariuose ir La Palmoje Kanaru salos P p docilis Gmelin SG 1774 paplitusios nuo pietryciu Europos per Afganistana ir Pakistane P p centralis Stresemann 1928 paplitusios Vidurineje Azijoje P p himalayanus Gould 1862 paplitusios Himalaju kalnu regione siaurineje Indijoje ir vakarineje Kinijoje P p brachypus Swinhoe 1871 paplitusios siauryciu rytu Kinijoje bei siekia Pietu Sibiro pakrastį įskaitant pietine Baikalo ezero dalį P p baileyi Rand amp Vaurie 1955 paplitusios siaurineje ir centrineje Etiopijoje Linnaeus 1766 isskiriami 3 porusiai P g graculus Linnaeus 1766 paplitusios Pietu Europoje ir apie Alpiu kalnu regionus siaurineje Afrikoje ir siauriniame Irane P g digitatus Hemprich amp Ehrenberg 1833 paplitusios pietryciu Anatolijoje Libane Irake ir pietvakariu Irane P g forsythi Stoliczka 1874 papitusios Vidurineje Azijoje Saltiniaiterminai vlkk lt Alpines kuosos Archyvuota kopija 2023 11 12 is Wayback Machine projekto VLKK terminu bankas nuoroda tikrinta 2023 11 12 worldbirdnames org Hoatzin New World vultures Secretarybird raptors IOC World Bird List v13 2Nuorodosbirdsoftheworld org Corvidae Crows Jays and Magpies researchgate net New fossil records of choughs genus Pyrrhocorax in the Canary Islands Hypotheses to explain its extinction and current narrow distribution Authors Juan Carlos Rando Universidad de La Laguna December 2007 Ardeola 54 2 185 195GalerijaRaudonsnape alpine kuosa Pyrrhocorax pyrrhocorax Geltonsnape alpine kuosa Pyrrhocorax graculus Vikiteka Alpines kuosos vaizdine ir garsine medziaga