Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kilnusis erelis Aquila chrysaetos vanaginių Accipitridae šeimos plėšrusis paukštis Dar vadinamas paukščių karaliumi Aqui
Kilnusis erelis
Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos) – vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšrusis paukštis. Dar vadinamas paukščių karaliumi.
| Aquila chrysaetos Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kilnusis erelis Suomijoje | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Aquila chrysaetos Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Kilniųjų erelių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Išvaizda, kūno išmatavimai, svoris, amžius
Kilnieji ereliai didžiausia tikrųjų erelių (Aquila) genties rūšis, o Lietuvoje tarp plėšriųjų paukščių savo dydžiu prilygsta paprastajam jūriniam ereliui (Haliaeetus albicilla) - kilniojo erelio ilgesnis kūnas, bet labai nežymiai mažesnis svoris. Kilniųjų erelių patelės ir patinai žymiai skiriasi dydžiu ir svoriu. Patelės gali užaugti iki 90–100 cm, o patinėliai vidutiniškai 10 cm mažesni. Sparnų tarpugalis patinėlių nuo 190–210 cm, kada patelių yra 200–230 cm. Patinėliai sveria nuo 2,8 kg iki 4,6 kg, patelės – 3,8 kg – 6,7 kg. Uodega – 34–42 cm. Visa viršutinė kūno dalis juodai ruda, tik galva palša. Apatinė kūno pusė šviesesnė. Kojos, kaip ir visų erelių, iki pirštų plunksnuotos. Snapas juodas. Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Pasižymi aštriu regėjimu, leidžiančiu iš kelių šimtų metrų įžiūrėti smulkius gyvūnus ant žemės.
Išgyvena apie 20 metų, bet Šveicarijoje buvo užtiktas paukštis išgyvenęs 26 metus, Švedijoje net 32 metus. Nepatikimi šaltiniai teigia apie nelaisvėje išgyvenusį iki 40 metų.
Paplitimas ir gyvenamos vietovės
Paplitę Europoje, Šiaurės Amerikoje iki šiaurinės Meksikos, Artimuosiuose rytuose ir Azijoje iki pat Didžiojo vandenyno rytinių jo pakrančių, Šiaurės Afrikoje. Vidurio Europoje daugiausiai aptinkami perintys paukščiai Alpėse, ir Karpatuose. Šiaurės Europoje dažniau sutinkami perintys Škotijoje, Skandinavijoje, šiaurinėje ir centrinėje Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje (peri apie 40-50 porų), rečiau Latvijoje, kurioje kaip manoma gyvena daugiau kaip 10 porų. Į Lietuvą užklysta traukimo metu bei žiemą, bet oficialiai perinčių porų Lietuvoje dar neaptikta, nors jiems veistis Lietuvoje sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, Baltarusijoje, kur žinoma, jog kilnieji ereliai poruojasi. Kilnieji ereliai gyvena daugiausia kalnuose, didelių upių slėniuose ir miškų pakraščiuose. Lizdams sukti pasirenka sunkiai prieinamas uolingas, skardingas vietoves, nors lygumų ir miškingose vietovėse (kaip ir Lietuvoje) lizdus sukasi medžiuose.
Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją. Reguliariai stebimas per migracijas, žiemoja retai. Lietuvoje peri atsitiktinai.
Poravimasis
Patelės dažniausiai deda du kiaušinius, rečiau tik vieną, ar net tris, keturis kiaušinius. Peri tiek patelė, tiek ir patinėlis pasikeisdami apie 40–45 dienas. Dažniausiai išaugina vieną arba du jauniklius, kurie lizdą palieka maždaug po trijų mėnesių.
Mityba
Kilnieji ereliai gaudydami grobį, naudoja savo vikrumą ir greitį, su labai galingais nagais čiupdami auką. Tad kilniųjų erelių maisto racionas labai įvairus, nors priklauso nuo regiono kuriame gyvena ar metų laiko. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje jie dažniausiai minta kiškiniais ir voverėmis, kas sudaro apie 83,9 proc. jų dietos. Pagal svarbumą jų mitybos racione įprastai antroje vietoje yra įv. paukščiai. Arba kartais jie tiesiog plėšikauja atimdami grobį iš kitų plėšriųjų paukščių, arba nubaido juos (pavyzdžiui, grifus) nuo gulinčios dvėselienos. Kartais žiemą medžioja ir poromis.
Minta (pasigauna) triušiais, švilpikais, voveraitėmis ir stambesniais gyvūnais – lapėmis, naminėmis ir laukinėmis katėmis. Jeigu nepakankamai pasigauna minėtų žvėrelių ar paukščių, ypač žiemos metu, tai ėda net dvėselieną ir roplius arba puola didesnius žvėris, pavyzdžiui, kalnų ožius ir net šiaurės elnius. Kilnieji ereliai taip pat kartais minta gulbėmis, pilkosiomis gervėmis, fazanais, krankliais, balnotaisiais kirais ir kitais plėšriaisiais paukščiais: vištvanagiais, medžiokliniai sakalais, sakalais keleiviais, tūbuotaisiais suopiais. Užfiksuota, kad savo maisto racionui užmušdavo ir suaugusią stirną. Su kilniojo erelio euraziniais porūšiais, kai kurios Azijos stepių medžiotojų tautos sumedžiodavo ir tebemedžioja net vilkus.
Taip pat skaitykite
- Pasaulio stambiausių plėšriųjų paukščių rūšių sąrašas
- Lietuvos plėšrieji paukščiai
Šaltiniai
- „IUCN Red list - Aquila chrysaetos“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2021-05-27. Straipsnis anglų k.
- terminai.vlkk.lt / Kilnusis erelis Archyvuota kopija 2023-10-30 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.10.30.
- Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 25 psl. ISBN 9986-02-498-6.
Nuorodos
- youtube.com Kilnusis erelis prie grobio, šalia jo vėliau pasirodo jūrinio erelio jauniklis Video.1
- animal.discovery.com/videos Kilnusis erelis Video.2
- youtube.com Kilnusis erelis medžioja kalnų ožius Video.3
- youtube.com Lapių ir vilkų medžioklė su Kilniuoju ereliu Video.4
- Kilnusis erelis medžioja šiaurės elnius Video ir tekstas
- raudonojiknyga.lt
- birdlife.lt Kilnusis erelis
- rspb.org.uk Golden Eagle
- bbc.co.uk Golden Eagle Archyvuota kopija 2010-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- forestry.gov.uk Golden Eagle Archyvuota kopija 2011-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- europeanraptors.org Golden Eagle Archyvuota kopija 2017-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- Kilnieji ereliai pasaulio šalių pašto ženkluose
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kilnusis erelis, Kas yra Kilnusis erelis? Ką reiškia Kilnusis erelis?
Kilnusis erelis Aquila chrysaetos vanaginiu Accipitridae seimos plesrusis paukstis Dar vadinamas pauksciu karaliumi Aquila chrysaetos Apsauga 1 E Prie isnykimo ribosKilnusis erelis Suomijoje source source Kilniojo erelio kiauksejimasApsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Vanaginiai pauksciai Accipitriformes Seima Vanaginiai Accipitridae Poseimis Suopiai Buteoninae Gentis Tikrieji ereliai Aquila Rusis Kilnusis erelis Aquila chrysaetos BinomasAquila chrysaetos Linnaeus 1758PaplitimasKilniuju ereliu naturalus apytikslis paplitimo arealas pasaulyje perimvietes siltuoju metu laiku gyvena sesliai ir perimvieciu regionai klajoniu regionaiIsvaizda kuno ismatavimai svoris amziusKilnieji ereliai didziausia tikruju ereliu Aquila genties rusis o Lietuvoje tarp plesriuju pauksciu savo dydziu prilygsta paprastajam juriniam ereliui Haliaeetus albicilla kilniojo erelio ilgesnis kunas bet labai nezymiai mazesnis svoris Kilniuju ereliu pateles ir patinai zymiai skiriasi dydziu ir svoriu Pateles gali uzaugti iki 90 100 cm o patineliai vidutiniskai 10 cm mazesni Sparnu tarpugalis patineliu nuo 190 210 cm kada pateliu yra 200 230 cm Patineliai sveria nuo 2 8 kg iki 4 6 kg pateles 3 8 kg 6 7 kg Uodega 34 42 cm Visa virsutine kuno dalis juodai ruda tik galva palsa Apatine kuno puse sviesesne Kojos kaip ir visu ereliu iki pirstu plunksnuotos Snapas juodas Jaunikliai tamsesni uz suaugusius Pasizymi astriu regejimu leidzianciu is keliu simtu metru įziureti smulkius gyvunus ant zemes Isgyvena apie 20 metu bet Sveicarijoje buvo uztiktas paukstis isgyvenes 26 metus Svedijoje net 32 metus Nepatikimi saltiniai teigia apie nelaisveje isgyvenusį iki 40 metu Paplitimas ir gyvenamos vietovesPaplite Europoje Siaures Amerikoje iki siaurines Meksikos Artimuosiuose rytuose ir Azijoje iki pat Didziojo vandenyno rytiniu jo pakranciu Siaures Afrikoje Vidurio Europoje daugiausiai aptinkami perintys pauksciai Alpese ir Karpatuose Siaures Europoje dazniau sutinkami perintys Skotijoje Skandinavijoje siaurineje ir centrineje Rusijoje Baltarusijoje Estijoje peri apie 40 50 poru reciau Latvijoje kurioje kaip manoma gyvena daugiau kaip 10 poru Į Lietuva uzklysta traukimo metu bei ziema bet oficialiai perinciu poru Lietuvoje dar neaptikta nors jiems veistis Lietuvoje salygos panasios kaip ir Latvijoje Baltarusijoje kur zinoma jog kilnieji ereliai poruojasi Kilnieji ereliai gyvena daugiausia kalnuose dideliu upiu sleniuose ir misku pakrasciuose Lizdams sukti pasirenka sunkiai prieinamas uolingas skardingas vietoves nors lygumu ir miskingose vietovese kaip ir Lietuvoje lizdus sukasi medziuose Įrasytas į Lietuvos raudonosios knygos 1 E kategorija Reguliariai stebimas per migracijas ziemoja retai Lietuvoje peri atsitiktinai PoravimasisPateles dazniausiai deda du kiausinius reciau tik viena ar net tris keturis kiausinius Peri tiek patele tiek ir patinelis pasikeisdami apie 40 45 dienas Dazniausiai isaugina viena arba du jauniklius kurie lizda palieka mazdaug po triju menesiu MitybaKilnieji ereliai gaudydami grobį naudoja savo vikruma ir greitį su labai galingais nagais ciupdami auka Tad kilniuju ereliu maisto racionas labai įvairus nors priklauso nuo regiono kuriame gyvena ar metu laiko Pavyzdziui Siaures Amerikoje jie dazniausiai minta kiskiniais ir voveremis kas sudaro apie 83 9 proc ju dietos Pagal svarbuma ju mitybos racione įprastai antroje vietoje yra įv pauksciai Arba kartais jie tiesiog plesikauja atimdami grobį is kitu plesriuju pauksciu arba nubaido juos pavyzdziui grifus nuo gulincios dveselienos Kartais ziema medzioja ir poromis Minta pasigauna triusiais svilpikais voveraitemis ir stambesniais gyvunais lapemis naminemis ir laukinemis katemis Jeigu nepakankamai pasigauna minetu zvereliu ar pauksciu ypac ziemos metu tai eda net dveseliena ir roplius arba puola didesnius zveris pavyzdziui kalnu ozius ir net siaures elnius Kilnieji ereliai taip pat kartais minta gulbemis pilkosiomis gervemis fazanais krankliais balnotaisiais kirais ir kitais plesriaisiais pauksciais vistvanagiais medziokliniai sakalais sakalais keleiviais tubuotaisiais suopiais Uzfiksuota kad savo maisto racionui uzmusdavo ir suaugusia stirna Su kilniojo erelio euraziniais porusiais kai kurios Azijos stepiu medziotoju tautos sumedziodavo ir tebemedzioja net vilkus Taip pat skaitykitePasaulio stambiausiu plesriuju pauksciu rusiu sarasas Lietuvos plesrieji pauksciaiSaltiniai IUCN Red list Aquila chrysaetos Pasauline gamtos apsaugos organizacijos rusiu raudonasis sarasas Nuoroda tikrinta 2021 05 27 Straipsnis anglu k terminai vlkk lt Kilnusis erelis Archyvuota kopija 2023 10 30 is Wayback Machine projekto VLKK terminu bankas nuoroda tikrinta 2023 10 30 Taylor Barbara Arktis ir Antarktis Vilnius Alma littera 1998 25 psl ISBN 9986 02 498 6 Nuorodosyoutube com Kilnusis erelis prie grobio salia jo veliau pasirodo jurinio erelio jauniklis Video 1 animal discovery com videos Kilnusis erelis Video 2 youtube com Kilnusis erelis medzioja kalnu ozius Video 3 youtube com Lapiu ir vilku medziokle su Kilniuoju ereliu Video 4 Kilnusis erelis medzioja siaures elnius Video ir tekstas raudonojiknyga lt birdlife lt Kilnusis erelis rspb org uk Golden Eagle bbc co uk Golden Eagle Archyvuota kopija 2010 12 03 is Wayback Machine projekto forestry gov uk Golden Eagle Archyvuota kopija 2011 06 01 is Wayback Machine projekto europeanraptors org Golden Eagle Archyvuota kopija 2017 05 07 is Wayback Machine projekto Kilnieji ereliai pasaulio saliu pasto zenkluose Vikiteka Kilnusis erelis vaizdine ir garsine medziaga