Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AlpėsAukštasis TauernasŽemynas EuropaŠalys Slovėnija Prancūzija Vokietija Šveicarija Italija Austrija LichtenšteinasAukš
Alpių kalnai
| Alpės | |
|---|---|
| Žemynas | Europa |
| Šalys | Slovėnija Prancūzija Vokietija Šveicarija Italija Austrija Lichtenšteinas |
| Aukščiausias taškas | Monblanas, 4810 m |
| Koordinatės | 45°50′01″ š. pl. 06°51′54″ v. ilg. / 45.83361°š. pl. 6.86500°r. ilg. |
| Kalnodara | alpinė |
Alpės – aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema.
Alpės tęsiasi 1200 km ilgio ir tarp 150 ir 250 km pločio lanku per aštuonias Alpių valstybes nuo Viduržemio jūros iki Panonijos lygumos Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos teritorijose.
Alpių viršūnės vakarinėje dalyje siekia daugiausia tarp 3000 ir 4300 m, Rytinėse Alpėse kalnai šiek tiek žemesni. Aukščiausia Alpių viršūnė yra 4811 m siekiantis Monblanas (pranc. Mont Blanc) Vakarinėse Alpėse, 128 Alpių kalnai yra aukštesni nei 4000 m, dalis su ledynais.
Alpės yra svarbi Europos vandenskyros linija – upės iš čia teka į Šiaurės, Juodąją ir Viduržemio jūras.
Alpių regione gyvena 13 mln. gyventojų, tai svarbus Europos turizmo ir poilsio regionas. Nuo seno Alpių slėniai ir perėjos buvo svarbūs transeuropiniam susisiekimui.
Geografija
Plotas – 220 000 km². Kalnai yra palyginti mažai apledėję, didžiausias ledynas yra Alečo ledynas (Aletschgletscher). Sniego riba kalnyno pakraščiuose prasideda 2500–2600 metrų aukštyje, o kalnyno viduje – 2800-3100 metrų aukštyje.
Alpės skirstomos į Vakarų ir Rytų Alpes, kurias skiria slėnis tarp Bodeno ir Komo ežerų. Vakarų Alpės išsidėsčiusios Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, Rytų Alpės – Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.
Susidarymas
Alpės susidarė maždaug prieš 110 mln. metų, kai Afrikos plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte, kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant erozijai, ypač dėl ledynų veiklos ledynmečių laikotarpiais. Kasmet Alpės „paauga“ 1-2 mm.
Skirstymas
Alpės nuo seno bandomos suskirstyti remiantis skirtingais kriterijais: kultūrinės ir socialinės geografijos, geomorfologiniais, geologiniais, hidrologiniais, klimatiniais ar botaniniais bei zoologiniais. Šios skirstymo sistemos dalina Alpes į daugybę zonų bei grupių, kurios iš dalies yra persidengiančios ir viena kitai prieštaraujančios.
Laikui bėgant kalnyno geografinis skirstymas susiformavo į dvi sistemas, kurios tik iš dalies yra tarpusavyje suderinamos ir gali sukelti tam tikrus nesusipratimus.
- Austrijoje, Pietų Tirolyje ir Vokietijoje Alpės dalinamos į dvi pagrindinius vienetus: Rytines ir Vakarines Alpes. Šis skirstymas remiasi geologiniais ir iš jų išplaukiančiais geomorfologiniais skirtumais. Rytinių ir Vakarinių Alpių riba laikoma linija nuo Reino slėnio iki Komo ežero. Šio dvinario skirstymo laikosi daugelis mokslininkų, taip pat juo remiasi Alpenvereinseinteilung der Ostalpen.
- Vakarų Alpių šalyse Alpės skirstomos į Vakarų, Centrines ir Rytų Alpes, remiantis daugiau istoriniais geografiniais nei geologiniais kriterijais. Pagal Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje taikomą geografinį skirstymą Vakarinės Alpės prasideda nuo Viduržemio jūros ir siekia Aostos slėnio-Monblano liniją, centrinės Alpės yra tarp Aostos slėnio ir Brenerio perėjos, o Rytinės tęsiasi nuo Brenerio perėjos iki Slovėnijos.
Kalnų grupės
Rytinės Alpės
Rytinės Alpės tęsiasi nuo Šveicarijos, kur yra jų aukščiausia viršūnė (4049 m), per visą Austriją nuo Forarlbergo iki Burgenlando bei Italijos Alpių provincijas nuo per ir Pietų Tirolį iki Friulio, taip pat apima visą alpinę Slovėnijos ir Vokietijos dalį ir Lichtenšteiną.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Mura, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės yra dalijamos į tris išilgines juostas:
- Šiaurinės Alpės;
- – susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Rytų Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jose gausu šaltinių ir upelių, vakarinėje dalyje daug ledynų.
- , kurių didžiąją dalį sudaro Pietinės Klintinės Alpės. Pietinėje dalyje siaura priešalpinė zona pereina į Po lygumą.
Vakarinės Alpės
Vakarinės Alpės yra aukštesnės už Rytines, jų centrinis kalnagūbris yra trumpesnis ir aukštesnis. Vakarinėse Alpės yra keletas viršūnių siekiančių virš 4000 m, čia yra ir aukščiausios Alpių perėjos, tarp jų aukščiausia perėja Savojoje (2770 m).
Nuorodos
- Straipsnis Alpės Archyvuota kopija 2009-02-25 iš Wayback Machine projekto., AEIOU, Austria Forum
- Différenciation et désignation géographique des objets alpins, Debarbieux 2001 Archyvuota kopija 2006-11-24 iš Wayback Machine projekto. (pdf)
- SOIUSA – Suddivisione orografica internazionale unificata del Sistema Alpino, Marazzi 2004. Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. žiūrėta 2008.09.10
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alpių kalnai, Kas yra Alpių kalnai? Ką reiškia Alpių kalnai?
AlpesAukstasis TauernasZemynas EuropaSalys Slovenija Prancuzija Vokietija Sveicarija Italija Austrija LichtensteinasAuksciausias taskas Monblanas 4810 mKoordinates 45 50 01 s pl 06 51 54 v ilg 45 83361 s pl 6 86500 r ilg 45 83361 6 86500Kalnodara alpine Alpes auksciausia ir didziausia Europos kalnu sistema Alpes tesiasi 1200 km ilgio ir tarp 150 ir 250 km plocio lanku per astuonias Alpiu valstybes nuo Vidurzemio juros iki Panonijos lygumos Italijos Sveicarijos Lichtensteino Prancuzijos Vokietijos Austrijos Slovenijos teritorijose Alpiu virsunes vakarineje dalyje siekia daugiausia tarp 3000 ir 4300 m Rytinese Alpese kalnai siek tiek zemesni Auksciausia Alpiu virsune yra 4811 m siekiantis Monblanas pranc Mont Blanc Vakarinese Alpese 128 Alpiu kalnai yra aukstesni nei 4000 m dalis su ledynais Alpes yra svarbi Europos vandenskyros linija upes is cia teka į Siaures Juodaja ir Vidurzemio juras Alpiu regione gyvena 13 mln gyventoju tai svarbus Europos turizmo ir poilsio regionas Nuo seno Alpiu sleniai ir perejos buvo svarbus transeuropiniam susisiekimui GeografijaPlotas 220 000 km Kalnai yra palyginti mazai apledeje didziausias ledynas yra Aleco ledynas Aletschgletscher Sniego riba kalnyno pakrasciuose prasideda 2500 2600 metru aukstyje o kalnyno viduje 2800 3100 metru aukstyje Alpes skirstomos į Vakaru ir Rytu Alpes kurias skiria slenis tarp Bodeno ir Komo ezeru Vakaru Alpes issidesciusios Italijoje Prancuzijoje ir Sveicarijoje Rytu Alpes Austrijoje Vokietijoje Italijoje Slovenijoje Lichtensteine ir Sveicarijoje SusidarymasItalijos Alpes Alpes susidare mazdaug pries 110 mln metu kai Afrikos plokste pajudejo į siaure ir susidure su Eurazijos plokste kurios krastas palindo po Afrikos plokste Dabartine forma Alpes įgavo veikiant erozijai ypac del ledynu veiklos ledynmeciu laikotarpiais Kasmet Alpes paauga 1 2 mm SkirstymasAuksciausia virsune MonblanasBavarijos alpes Alpes nuo seno bandomos suskirstyti remiantis skirtingais kriterijais kulturines ir socialines geografijos geomorfologiniais geologiniais hidrologiniais klimatiniais ar botaniniais bei zoologiniais Sios skirstymo sistemos dalina Alpes į daugybe zonu bei grupiu kurios is dalies yra persidengiancios ir viena kitai priestaraujancios Laikui begant kalnyno geografinis skirstymas susiformavo į dvi sistemas kurios tik is dalies yra tarpusavyje suderinamos ir gali sukelti tam tikrus nesusipratimus Austrijoje Pietu Tirolyje ir Vokietijoje Alpes dalinamos į dvi pagrindinius vienetus Rytines ir Vakarines Alpes Sis skirstymas remiasi geologiniais ir is ju isplaukianciais geomorfologiniais skirtumais Rytiniu ir Vakariniu Alpiu riba laikoma linija nuo Reino slenio iki Komo ezero Sio dvinario skirstymo laikosi daugelis mokslininku taip pat juo remiasi Alpenvereinseinteilung der Ostalpen Vakaru Alpiu salyse Alpes skirstomos į Vakaru Centrines ir Rytu Alpes remiantis daugiau istoriniais geografiniais nei geologiniais kriterijais Pagal Prancuzijoje Italijoje ir Sveicarijoje taikoma geografinį skirstyma Vakarines Alpes prasideda nuo Vidurzemio juros ir siekia Aostos slenio Monblano linija centrines Alpes yra tarp Aostos slenio ir Brenerio perejos o Rytines tesiasi nuo Brenerio perejos iki Slovenijos Kalnu grupesMarmolados prieskalnes siaurine puseBavarijos alpesRytines Alpes Rytines Alpes tesiasi nuo Sveicarijos kur yra ju auksciausia virsune 4049 m per visa Austrija nuo Forarlbergo iki Burgenlando bei Italijos Alpiu provincijas nuo per ir Pietu Tirolį iki Friulio taip pat apima visa alpine Slovenijos ir Vokietijos dalį ir Lichtensteina Rytines Alpes susideda is eiles platuminiu kalnagubriu jie israizyti giliu isilginiu ir skersiniu sleniu kuriais teka greitos vandeningos upes Inas Zalcachas Ensas Mura Drava Traunas ir kt Rytines Alpes yra dalijamos į tris isilgines juostas Siaurines Alpes susiformavusios is kietu kristaliniu uolienu gneisu granitu ir zerutiniu skalunu Centrines Rytu Alpes sudaro pagrindine Rytiniu Alpiu asį Jose gausu saltiniu ir upeliu vakarineje dalyje daug ledynu kuriu didziaja dalį sudaro Pietines Klintines Alpes Pietineje dalyje siaura priesalpine zona pereina į Po lyguma Vakarines Alpes Vakarines Alpes yra aukstesnes uz Rytines ju centrinis kalnagubris yra trumpesnis ir aukstesnis Vakarinese Alpes yra keletas virsuniu siekianciu virs 4000 m cia yra ir auksciausios Alpiu perejos tarp ju auksciausia pereja Savojoje 2770 m NuorodosStraipsnis Alpes Archyvuota kopija 2009 02 25 is Wayback Machine projekto AEIOU Austria Forum Differenciation et designation geographique des objets alpins Debarbieux 2001 Archyvuota kopija 2006 11 24 is Wayback Machine projekto pdf SOIUSA Suddivisione orografica internazionale unificata del Sistema Alpino Marazzi 2004 Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto ziureta 2008 09 10 Vikiteka Alpes vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie geografija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį